Edmundo Seiliaus ir Kristinos Zmailaitės dukros: Muzikos ir Šeimos Kelias

Edmundas Seilius ir Kristina Zmailaitė - garsi Lietuvos muzikų pora, operos solistai, kurių gyvenime menas ir šeima neatsiejamai susijungia. Jiedu augina dvi dukras, Barborą ir Elžbietą, kurių kiekviena savaip tęsia šeimos tradicijas ir randa savo kelią.

Muzikos ir Meno Šaknys Šeimoje

Seiliai - tai garsi Lietuvos muzikų dinastija, apimanti operos solistus, pedagogus ir televizijos projektų dalyvius. Edmundas Seilius teigia, jog jis ne pirmasis šeimoje pamilęs muziką ir meną. Jo žmona Kristina žino nedaug apie Edmundo giminę, tačiau pastebi, kad kažkodėl bajorystės grandinė nutrūko, šeimos dvaro nebeliko, tačiau bajorų temperamentas niekur nedingo. Kristina priduria, kad kažkada vienas režisierius jai pasakė: „Tu niekada nenusilenksi ir nenusižeminsi“, taip sako ir Edmundas. „Manau, kad tai atsirado ne dėl auklėjimo, tai tikrai yra genetika - negaliu nusilenkti, negaliu paprašyti ir negaliu susilankstyti“, - pabrėžia Kristina.

Pati Kristina, nors baigė geografijos studijas, galiausiai pamilo šokį ir choreografiją. Jos pomėgis virto profesija - ji žinoma Šiaulių choreografė. „Tėtis mane dažnai vesdavosi į teatrą, todėl gerai pažįstu scenos užkulisius, esu mačiusi visus to meto spektaklius. Iš mamos perėmiau šokio meną, studijų metais šokio mokiau ir pati. Tėvai vaikams duoda labai aiškią kryptį, kai jais užverčia būreliais. Aš buvau ir skaitovė, ir šokėja, mokykloje mokiausi meno ir muzikos“, - sako Kristina.

Edmundas Seilius į muzikos pasaulį žengė ne pastūmėtas mamos, tačiau pastebėtas mokytojos. „Pirmoje klasėje atėjo choro vadovė, sustatė berniukus prie lentos ir liepė dainuoti. Mus tris atrinko iš visos klasės, jaučiausi tikra žvaigžde - taip ir prasidėjo mano muzikos kelias. Tačiau choro buvo mažokai, todėl išėjau į muzikos mokyklą groti smuiku“, - pasakoja Edmundas.

Susitikimas ir Šeimos Įkūrimas

Pora susipažino Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 1993 m. rugsėjo 9 dieną, lygiai be dešimt šešios. Kristina tikina, jog pirmąjį judviejų susitikimą ji atsimena kaip nutikusį vakar. „Girdžiu, kaip kažkas paklausė, kiek valandų, o jis atsakė su riebiu marijampolietišku akcentu. Aš nieko nežinojau apie suvalkiečius, nesupratau, kodėl jo tokia šnekta. Persisvėriau per turėklus pažiūrėti, kas taip įdomiai šneka. Pasižiūriu kas ten toks, o ten toks baravykutis stovi“, - pasakodama šypsojosi Kristina. Edmundas sako, jog didžiausias jo studijų laimėjimas - susitikimas su tada dar tik būsima žmona Kristina. „Pamačiau ją koridoriuje ir iškart prisistačiau per pirmąją šokių pamoką kartu. Ji manęs neatstūmė, tai ir prisišokome“, - teigia operos solistas.

Po dešimties metų draugystės, pora tuomet jau statėsi namus, neabejojo vienas kito jausmais, tad piršlybos atrodė natūralus žingsnis. Pats Edmundas, sumūrijęs namo pamatus, jau po kelių dienų šoko savo vestuvėse, tad jam tai iki šiol atrodo labai simboliška - tuomet buvo pakloti judviejų šeimos pamatai. Kristina atsimena, kad Vilniuje turėjo nuomotis butą, jos buto savininkė neleisdavo atsukti vandens, miegojo vienoje lovoje su kurso drauge, o jų lova buvo kimšta šienu. „Pradžia buvo įdomi ir sunki, bet už tai dabar esu labai dėkinga, kiek daug pasiekėme kaip šeima ir valstybė“, - įžvalgomis dalijasi Kristina. Po metų į akademiją įstojo ir Edmundas, todėl pora trumpam tapo kurso draugais.

„Aš manau, kad jis aukojo karjerą šeimai. Kažkuriuo metu aš atsitraukiau dėl vaikų, vėliau jis atsitraukė dėl mūsų visų. Dabar viską, kas svarbiausia - turime čia“, - priduria Kristina. Pora, kaip ir daugelis, dėl karantino prarado ir daugelį darbų, ir nemažai pinigų, tačiau tikina, kad nėra čia dėl ko verkti - toks gyvenimas, svarbu, kad mylimi žmonės šalia sveiki ir laimingi.

Dukros Barbora ir Elžbieta: Gyvenimo Džiaugsmas

Namuose, į kuriuos laidos kūrybinę grupę įsileido operos solistai, auga paauglė Barbora ir krykštauja pagrandukė Elžbieta, kurios gimimas nuspalvino šeimos kasdienybę pačiais maloniausiais pokyčiais ir pojūčiais. Barbora visuomet norėdavo sesės, kurios, kaip sako ji pati, laukė visą savo gyvenimą. Mažąją Elzytę ji vadina didžiausia savo patirtimi ir iššūkiu ir negaili jai nei laiko, nei dėmesio.

Antroji dukra Elžbieta gimė gruodžio 30 dieną, suteikiant jai karališką vardą, kuris reiškia „mano Dievas visagalis“. Elžbietos vardas minimas Biblijoje, o Europoje jį turėjo net 7 karalienėmis ir princesėmis tituluotos moterys. Pagrandukės atėjimas į šį pasaulį užtruko - pora gyveno aktyvų gyvenimą, vis atsirasdavo vienokių ar kitokių kliūčių, tačiau vieną dieną jiedu nusprendė - laikas.

Kristina neslepia, kad motinystė brandžiame amžiuje yra lengvesnė - daugiau pagalbos, ramybės, todėl ir pati dukrelė yra ramesnė. Jai pritaria ir Edmundas, teigiantis, kad su antru vaiku jaudulio ir nerimo kur kas mažiau, nei su pirmu. Pora juokauja, kad šiandien Elzytė - jų šeimos direktorė, diriguojanti viskam. Į operinį dainavimą ji reaguoja... verksmu, o save atranda piešdama ant sienų, tad, kaip juokauja Edmundas, ateityje Lietuva galbūt turės garsią freskų meistrę.

Elžbietos krikštynos vyko Kazimiero bažnyčioje per mišias, tad visi susirinkę žmonės tapo šventės liudininkais. Elžbietos tai nė kiek netrikdė: mergytė, nuo pat gimimo į pasaulį žvelgianti su šypsena, ir per savo krikštynas išliko linksma ir laiminga. „Per mišias ji vis kažką kalbėjo, įsiterpdama į kunigo pamokslą, - matyt, patiko bažnyčios akustika“, - juokiasi Kristina. Elžbietos krikšto tėvais tapo estetikos centro „Okeanija“ savininkai Rimantė Žiemelytė ir Saulius Jermolajevas. „Su Rimante ir Sauliumi susipažinome ne tada, kai gyvenime buvo lengva ir smagu, - susipažinome per patį sunkmetį, todėl mūsų ryšys yra patikrintas ir tvirtas“, - pripažįsta Kristina. „Labai džiaugiamės, kad mūsų vaikas turės tokius šviesius, stipriai tikinčius krikšto tėvus, iš kurių galės imti tikėjimo pavyzdį.“

Lentelė: Edmundo Seiliaus ir Kristinos Zmailaitės Dukros

Barboros Kelias į Muzikos Pasaulį

19-metė Barbora praėjusį rudenį pirmą kartą kaip studentė žengė pro Lietuvos muzikos ir teatro akademijos duris - čia ji pradėjo mokytis klasikinio dainavimo. Pirmakursė B. Seiliūtė džiaugiasi, kad kol kas spėja suderinti ir darbą, ir studijas. „Esu toks žmogus, kuris stengiasi normuoti savo darbų kiekį ir visą susiderinti, tad kol kas viskas einasi gerai, tikiu, kad taip bus ir toliau. Nesu linkusi permąstyti, tad prieš pradėdama studijas galvoje nekūriau kažkokių vizualų, kaip čia viskas bus. Tačiau viskuo, ką iki šiol patyriau akademijoje, esu labai patenkinta“, - apie pirmuosius studijų metus pasakojo B. Seiliūtė.

Muzika nuo mažų dienų buvo Barboros gyvenime - su mama Kristina ji dažnai eidavo į spektaklius, lankydavosi klasikinės muzikos koncertuose. Tačiau pati dainuoti ji pradėjo kiek vėliau, prieš tai B. Seiliūtė aštuonerius metus grojo smuiku. „Kai mokykloje manęs vis paprašydavo pagroti smuiku, aš labai spyriodavausi, nes norėjau dainuoti. Kartą tėvams pasakiau, kad iš tikrųjų noriu tai pabandyti ir jie mane užrašė į Vilniaus chorinio dainavimo mokyklą. Man taip patiko, kad galiausiai supratau, jog noriu mesti smuiką, o jau dešimtoje klasėje galutiniai apsisprendžiau, kad savo ateitį siesiu su dainavimu“, - teigė ji.

Rodos, labai natūralu, kad Edmundo Seiliaus ir Kristinos Zmailaitės dukra pasirinks muzikos kelią, tačiau, kaip atskleidė Barbora, tėvams ši mintis iš pradžių visai nepatiko - sutuoktiniai net bandė atkalbėti savo pirmagimę nuo šio gyvenimo kelio. „Net vienuoliktoje klasėje, kai jau buvau pasirinkusi, ką toliau mokysiuosi mokykloje, tėvai man vis siūlydavo pabandyti kitus dalykus. Aš suprasdavau jų rūpestį, nes jie žino, ką reiškia būti dainininku ir kiek visko reikia padaryti dėl klasikinio dainavimo. Bet mano požiūris buvo toks, kad visur, kur norėsiu kažką pasiekti, bus labai sunku, netrūks konkurencijos. Tad tėvai manęs nesustabdė, aš ėjau toliau ir viskas“, - savo ryžto neslėpė B. Seiliūtė. Tiesa, Barbora užsiminė, kad kurį laiką buvo susimąsčiusi rinktis psichologijos studijas, tačiau vienas dalykas jai padėjo suvokti, kad ši kryptis vis dėlto - ne jai. „Apskritai neįsivaizduoju savęs tarp daugybės popierių ir nuobodaus sėdėjimo. Esu meno žmogus, man reikalinga laisvė. O dainuodama aš jaučiuosi tokia gyva, kad net nemoku paaiškinti tokio jausmo. Žinoma, turbūt sunku stebėtis, kai augau tokioje šeimoje.“

Rūpestingi Tėvai ir Savarankiškas Gyvenimas

Nors Barborą šeima bandė pakreipti kitais profesijos keliais, savo tėvų griežtais ji nevadina. Pasak merginos, tiek vaikystėje, tiek paauglystėje ji nebuvo labai stipriai kontroliuojama. „Jie man leisdavo tikrai daug dalykų. Sakyčiau, labiau mane saugojo, nei buvo griežti. Žinoma, aš pati nebuvau tokia, kuri eitų ir darytų nesąmones, visai kitaip augau. Tačiau mano tėvai - labai rūpestingi. Pavyzdžiui, jeigu vakare užtrunku darbe, mama visada rašo ir teiraujasi, ar viskas gerai. Tėtis tiek nerašo, bet jei vėlai baigiu darbus, atvažiuoja ir mane pasiima. Jie visada stengėsi skirti daug dėmesio ir rūpesčio, kad tik man būtų geriau“, - kalbėjo Edmundas Seiliaus ir Kristinos Zmailaitės dukra.

Pasidomėjus, ką jai apskritai reiškia būti žinomų žmonių dukra, Barbora prasitarė, kad praeityje yra pasitaikę keistesnių replikų, tačiau garsios pavardės turėjimas jai jokių problemų nekelia. „Išorinis pasaulis mano tėvus mato kaip įžymybes, o aš - kaip žmones, kurie mane augino. Taigi, viskas labai paprasta, to nesureikšminu. Yra pasitaikę kažkokių grimasų, kartais žmonės ateina į barą ir sako, kad yra mane kažkur matę. Bet nei darbe, nei studijose niekas to nepabrėžia. O visokie pletkai man nerūpi. Jei kažkas ir sako ką nors, tegul, bet man neįdomu“, - tikino pašnekovė.

19-metė Barbora šiuo metu ne tik studijuoja, bet ir dirba Nacionalinio operos ir baleto teatro bare. Nors gyvena kartu su tėvais, dėl didelio užimtumo retai leidžia laiką su šeima. „Vakarais dažniausiai arba dirbu, arba mokausi. Sugrįžusi po darbo nebent su tėčiu kelias minutes pasikalbu, nes mama dažniausiai jau miega. Tad su tėvais susitinku nebent savaitgaliais - kartu papusryčiaujame, papietaujame, o vėliau ir vėl išvažiuoju į darbą“, - savo kasdienybe dalijosi pašnekovė. Pokalbio pabaigoje pasidomėjus apie ateities planus, Barbora susimąstė. Galiausiai mergina atsakė apie ateitį per daug negalvojanti - visas jos dėmesys yra sutelktas į tai, kas vyksta čia ir dabar. „Manau, kad ateityje norėčiau išvykti į užsienį, mane traukia kitos kultūros. Bet nesu linkusi per daug svajoti, žiūriu, ką šiuo metu galiu geriau padaryti. Tikiuosi, kad ateityje galėsiu pasakyti, jog kažką tikrai pasiekiau“, - šyptelėjo B. Seiliūtė.

Motinystė ir Šeimos Vertybės

Nors tarp atžalų nemažas amžiaus skirtumas, tėvai pagaliau atsikvėpė padovanoję vyresnėlei sesutę. Kristina su Barbora lankėsi ir televizijos laidoje „Gero vakaro šou“, o 2015-aisiais jos kartu uždainavo velykinėje „Chorų karų“ laidoje, atlikdamos dainą „Pirmos žibuoklės“. Kėlimasis naktimis prie naujagimės sutuoktinių neišvargino, mat džiaugsmas pranoksta nemigos naktų keliamus nepatogumus. „Dirbame kaip komanda - mažyle rūpinasi tėtis, sesė, močiutė. Bet dabar tik grįžusi iš mokyklos vyresnėlė skuba paimti sesutę ant rankų, ją išbučiuoja. Ant Barboros rankų sesuo Elžbieta greitai nurimsta ir puikiai jaučiasi.

Iš vyresnėlės mažylė paveldėjo nemažai žaislų ir drabužėlių. Pirmagimė nuo pat gimimo buvo apdovanota daugybe žaislų, nes ir seneliams ji buvo pirma anūkė. „Ne viską išmetėme, ne viskas susidėvėjo, todėl žaislų palikimas labai didelis“, - užsiminė lyrinis tenoras E. Seilius. Lovytėje, kurioje miega Elžbieta, jau užaugo keturi vaikai. Joje vartėsi Barbora, vieno šeimos bičiulio operos solisto dvi dukros, Kristinos brolio sūnus. Edmundas šią lovytę restauravo - nušlifavo, perdažė baltai, nulakavo. Todėl Kristina neabejojo, kad kaip naujoje atrodančioje lovytėje galėtų dar keli vaikai užaugti: „Kai užaugs Elžbieta, paskelbsime konkursą šiam baldui įsigyti.“ Kadangi abi dukros gimusios žiemą, Elžbietai atiteko kūdikio kombinezonas, kurį kadaise vilkėjo sesuo, nes atitiko jų dydžiai. Mažylė taip pat vilki sesers šliaužtinukus, kurių liko vos keli. Barborai irgi malonu, kad sesutė dėvi jos drabužėlius. Paauglei sunku patikėti, kad ji kadaise buvo tokia maža.

Kodėl pora anksčiau neplanavo susilaukti antro vaiko, kad tarp atžalų būtų mažesnis amžiaus skirtumas? Priežastis suprantama - siekdami karjeros sutuoktiniai nemažai mokėsi ir dirbo užsienyje. „Iš pradžių daug trankėmės po pasaulį, labai tos karjeros reikėjo. Paskui gyvenimas nusistovi ir tu supranti, kad tikrosios vertybės yra ne kur nors labai toli, bet šalia. Tai - artimi žmonės. Paskui pagalvojome, kad antras vaikas gerai būtų ne tik mums. Bet Kristina turi brolį, o Edmundas - seserį, jie turi su kuo pasidalyti sunkiais išgyvenimais. „Kaip gerai, kad aš turiu brolį, o vyras - seserį, sunkiomis akimirkomis nesi vienas. Kai džiaugsmas aplanko, tai visiems gerai, nes ir taip yra daug žmonių aplinkui. O sunkiais momentais iš tikrųjų didžiausios pagalbos sulaukiama iš pačių artimiausių“, - įsitikinusi operos solistė.

Sutuoktiniams nereikia ieškoti auklių kūdikio priežiūrai, mat porą mėnesių jiems padėjo Kristinos mama. Nuo pat pradžių visi artimieji tiesė rankas į naujagimę. Edmundas po darbo namo lekia kuo greičiau, kad grįžtų, kaip jis pats vadina, į ramybės oazę. Vyrui nereikia prisiimti jokių įsipareigojimų žmonai, nes jam malonu grįžti į namus ir pabūti su vaikais. Operos solistas pastebėjo, kad gimus Elžbietai jis ir su Kristina daugiau laiko praleidžia. Šį laikotarpį vyras pavadino skirtu ateities planams kurti - jie ketina parengti įvairių muzikinių programų. Edmundas Seilius neabejojo, kad naujametiniame koncerte, kai mažylei sukaks vieni metai, dainuos su žmona.

„Elžbieta - labai geras vaikas. Kol ji dar buvo pilvelyje, susitarėme, kad leis man dirbti. Kol laukiausi, su Edmundu apskraidėme kone pusę pasaulio - turėjome koncertų nuo Briuselio iki Baikalo ežero. Tuo metu Edmundas privalėjo mokytis, todėl toks buvo jųdviejų susitarimas - jis studijuoja Jungtinėse Amerikos Valstijose - Dalase, Bostone, o žmona su kūdikiu lieka namuose. „Aišku, jeigu jis būtų buvęs Lietuvoje, būtų daugiau prisidėjęs, nes Edmundas - toks vyras, kurio nereikia prašyti atsikelti naktį ir keisti kūdikiui sauskelnių. Dėl to tarp vaikų yra nemažas amžiaus skirtumas, nes bijojau auginimo sunkumų. Bet gimus antrai dukrai jau gailiuosi, kad anksčiau jos nesusilaukėme“, - kvatodama motinystės patirtimi dalijosi atlikėja.

Ne veltui sakoma, kad vaikai į šeimą ateina tada, kada jiems geriausia ateiti. „Vėlyvą amžių motinystei ir riziką mums prikišdavo kiti, o mes nieko neklausėme ir nekreipėme dėmesio. Tai - mūsų reikalas, kaip mes norime, taip ir gyvename“, - sakė operos solistė. „Gali būti, kad rizika didesnė brandesnėms mamoms, bet dabar medicina tiek pažengusi, tu gali puikiai jaustis, jeigu gydytoja sako, jog viskas gerai. Nėra ko panikuoti. Amžius nėra lemiamas veiksnys motinystei, daug kas priklauso nuo genetikos, aplinkos poveikio. Gimus kūdikiui Edmundui taip pat rūpi atsikelti naktį, jį pamaitinti.“

Šeimos Tracidijos ir Pomėgiai

Kūčių stalo vaišės visuomet privalo būti naminės, gamintos savo rankomis - šeima nepripažįsta patiekalų iš prekybos centro. Tiesa, kaip ir daugeliui, šeimai ne visuomet pavyksta apskaičiuoti reikiamus kiekius. „Paskui mes bandom juos „iškišti“. Šiame reikale jis visiškai ne suvalkietiškas - jei jau užminko tešlą, tai kūčiukų būna tikrai daug. Tačiau kažkada gal neturėsime kam tiek gaminti - tada prisiminsime, kaip visi triūsėme.“

Kristina Rimienė, floristikos dizainerė, rubrikoje „Floristinis desertas“ iš gražiausių gėlių sukurs kaklo vėrinį, kurį padovanos savo dukrai ir įkvėps kitas motinas taip papuošti savo atžalas, juk šiuo metų laiku nei žiedų, nei progų puoštis netrūksta.

tags: #edmundas #seilius #ir #kristina #zmailaite #vaikai

• Kaip elgtis su sukauptomis atostogomis prieš dekretą
• Kaip tinkamai naudoti intymios higienos prausiklį vaikams?
• Svarbūs faktai apie nėštumą
• Saugumas, kūrybiškumas ir pažinimas su mediniais stalais
• viskas apie gimdymo termino skaičiavimą