Informacinių technologijų įtaka vaikų raidai: tyrimų rezultatai ir rekomendacijos
Šiuolaikiniame pasaulyje informacinės technologijos (toliau - IT) ir išmanieji prietaisai tapo neatsiejama daugelio vaikų gyvenimo dalimi jau nuo kūdikystės. Greitas naujųjų technologijų ir inovacijų vystymasis vis labiau veikia šiuolaikinio žmogaus gyvenimą, keičia mokymo aplinką, jos turinį ir metodus. Moksliniai tyrimai pagrindžia informacinių technologijų reikšmę ugdymo procese, tačiau kartu kelia ir naujus iššūkius, susijusius su vaikų sveikatos apsauga ir stiprinimu.
Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad vaikai vis daugiau laiko praleidžia prie ekranų. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose 0-8 metų vaikai prie ekranų praleidžia daugiau nei 2 valandas per dieną, o vakarų Indijoje 2-6 metų amžiaus, Lietuvoje ir Suomijoje 0-12 metų amžiaus vaikai prie ekranų praleidžia apie 3 valandas per dieną. Neretai jau kūdikystėje (0-2 metų amžiuje) ir ankstyvoje vaikystėje (2-6 metų amžiuje) mobilusis telefonas, kompiuteris ar televizorius tampa neatsiejama vaiko gyvenimo dalimi.
Tyrimų rezultatai apie ekranų poveikį vaikų sveikatai
Lietuvoje dvejus metus buvo tyrinėtas ilgalaikis ekranų poveikis 2-14 metų vaikų psichikos ir fizinei sveikatai. Tyrime dalyvavo daugiau nei 900 vaikų (jų tėvų) ir buvo apklausta daugiau nei 400 sveikatos priežiūros specialistų. Tyrimo vadovė, VU Psichologijos instituto direktorė prof. dr. Roma Jusienė vienareikšmiškai teigia, kad ekranų laiką ne tik galima, bet ir būtina riboti.
Pasak profesorės, ilgesnis ekranų naudojimas siejasi su prastesne mokyklinio amžiaus vaikų fizine, emocine ir psichikos sveikata, su mokymosi noru ir pasiekimais. Nustatyta, kad kuo ilgiau ikimokykliniame amžiuje vaikai buvo prie ekranų ir kuo daugiau namie buvo foninio TV, tuo prastesni vaikų savireguliacijos gebėjimai po dviejų metų ir tuo prastesnė jų miego kokybė.
Emocinių problemų arba mokymosi sunkumų turintys ar mažesniais gebėjimais pasižymintys vaikai yra linkę pernelyg įsitraukti į veiklas internete, jiems didesnė perteklinio naudojimosi ekranais rizika. „Mažiausią mokymosi motyvaciją ir žemiausius mokymosi pasiekimus turi vaikai, kurių aplinkoje nėra nustatytų taisyklių“, - pabrėžia profesorė dr. R. Jusienė. Be to, pernelyg stiprų įsitraukimą naudojantis internetu, dėl kurio nukenčia kitos kasdieninės vaikų veiklos ir mokymasis, prognozuoja ir „palankesnis“ tėvų požiūris. Tai reiškia, kad jeigu tėvai mano, jog interneto naudojimas neturi neigiamų pasekmių vaiko sveikatai bei santykiams, jų vaikams probleminio interneto naudojimo rizika yra didesnė.
Fizinės ir psichinės raidos ypatumai
Pastebima, kad informacinės technologijos daro įtaką šiuolaikinių vaikų smulkiajai motorikai. Auklėtoja D. Kasperiūnienė teigia, kad šių dienų vaikų nelabai sudominsi smulkiajai motorikai lavinti tinkamais žaislais ar žaidimais. „Jeigu anksčiau vaikai daugiau žaisdavo įvairius stalo žaidimus, dėliodavo mozaikas, kištukus, dabar smulkiosios motorikos lavinimui pasitelkiame kompiuterines programas „Paint“, „Colorillo“ ir… piešiame“, - pastebi ji.
Mokslinės literatūros duomenimis, per didelis ekranų laikas kūdikystėje gali būti vienas iš aplinkos veiksnių, susijusių su autizmo spektro sutrikimu (ASS). Vėluojanti kalbos raida, pavyzdžiui, kai 1,5 m. amžiaus vaikas nepasako prasmingų žodžių, taip pat gali būti susijusi su per dideliu ekranų naudojimu. Vaikai, kurie daugiau laiko praleidžia virtualiame pasaulyje, dažniau būna vieni, nežaidžia kolektyviai. Pasekmės gali būti įvairios, labai daug veiksnių lemia, tačiau gali pasireikšti dėmesio sutrikimai, hiperaktyvumas, nerimas ar depresija. Vaikui gali tapti sunku adaptuotis sociume, mokytis ir pan.
Priklausomybė nuo technologijų: požymiai ir priežastys
Kai kurie mokslininkai ima kalbėti apie tai, kad dalis žmonių tampa priklausomi nuo informacinių technologijų, interneto, telefono ar žaidimų. Nors ši priklausomybė kol kas oficialiai nėra įtraukta į tarptautines ligų klasifikacijas, tačiau vis dažniau pasigirsta diskusijų, mokslinių tyrimų ir straipsnių šia tema. Štai keletas požymių, rodančių probleminį informacinių technologijų naudojimą:
- Leisdami laiką internete, žaisdami kompiuterinius žaidimus vaikai, o ir suaugę dažnai praranda laiko nuovoką.
- Vaikas nepaiso tėvų nustatytų naudojimosi technologijomis laiko limitų, nes jis nejaučia laiko, be to, ši veikla labai įtraukia.
- Paprastai paprašius pasitraukti nuo ekrano vaikas tampa irzlus, dažnai ir piktas.
- Vaikas linkęs laiką prie ekrano iškeisti į miegą, dėl to būna nepakankamai pailsėjęs.
- Vaikui sunku surasti kitų veiklų ir užsiėmimų; jis ar ji mieliau laiką leidžia prie ekrano nei su šeima ar draugais.
Štai ką aš padariau, kad pagaliau nugalėčiau savo priklausomybę nuo ekrano
Pedagogė Zita Petrokienė dalijasi asmenine patirtimi: „Turiu ketverių anūką. Aš jį labai stebiu. Tikrai matau, kaip jis namuose dėl to telefono kovoja, jo prašo, kaip jis atlieka visus darbus, kad tik jam duotų tuo telefonu pažaisti. Vadinasi, priklausomybė didelė.“ Priklausomybės dažnai susijusios su sutrikusiais santykiais šeimoje bei nepakankamu emocinių vaiko poreikių tenkinimu. Jei, užuot bendravus su vaiku, kartu darius buities ar kitus darbus, vaikas yra siunčiamas į ramią vietelę su planšete rankose, ilgainiui jis ar ji įpranta ten rasti paguodą ir linksmybę. Be to, niekur kitur taip greitai, kaip kompiuteriniuose žaidimuose ar internete, netapsite pasaulio užkariautoju ar išgelbėtoju, įžymybe ar garsiu kovotoju.
Rekomenduojamos ekranų naudojimo normos
Nustatytos aiškios rekomendacijos dėl ekranų naudojimo laiko skirtingo amžiaus vaikams. Šios normos yra pagrįstos moksliniais tyrimais ir ekspertų įžvalgomis, siekiant apsaugoti vaikų sveikatą ir skatinti jų pilnavertę raidą. Žemiau pateikiamas rekomendacijų apibendrinimas:
| Amžiaus grupė | Lietuvos tyrimo rekomendacijos | Bendros mokslininkų rekomendacijos |
|---|---|---|
| Kūdikiai (iki 1 m. amžiaus) | 0 min. prie ekranų | Iki 2 metų amžiaus rekomenduojama neduoti telefono, planšetės ir kitų prietaisų. |
| 1-2 metų vaikai | 1 m. amžiaus vaikams - 0 min. prie ekranų; 2 m. amžiaus vaikams - iki 60 min. prie ekranų (kiek įmanoma mažiau) | Iki 2 metų amžiaus rekomenduojama neduoti telefono, planšetės ir kitų prietaisų. |
| Ikimokyklinio amžiaus vaikai (2-5 metai) | Iki 1 val. per dieną | Nuo 2 iki 10 metų - ne daugiau nei 1 val. per dieną. |
| Pradinio mokyklinio amžiaus vaikai (6-10 metų) | Iki 2 val. per dieną | Nuo 2 iki 10 metų - ne daugiau nei 1 val. per dieną. |
| Jaunesni paaugliai (11-14 metų) | Iki 3 val. per dieną | Vyresniems vaikams - ne daugiau nei 2 val. per dieną (10-14 m. vaikams kompiuteriu naudotis galima, bet tik atliekant namų darbus). |
Kalbėdami apie ekranų laiką kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje, visada prisiminkite pasakymą „mažiau yra daugiau“!
Informacinių technologijų teigiami aspektai ir panaudojimas ugdyme
Nepaisant kartais nupiešiamo blogojo informacinių technologijų veido, jos turi ir šviesiąją pusę. IT leidžia padidinti pradinio ugdymo proceso efektyvumą, praturtina ugdymo aplinką, padeda pasinaudoti naujausiais resursais ir integruoti įvairias temas, lavinti kritinio mąstymo įgūdžius, taikyti aktyvius mokymo metodus, išryškinti individualius vaiko gebėjimus.
Darželiuose kompiuteriai, planšetės, interaktyvios lentos dažnai naudojamos vaikų ugdymui. Direktorė Audra Pakštienė teigia, kad IT yra puiki priemonė specialiųjų poreikių vaikų ugdymui. „O kad vaikai naudodamiesi IT mokosi kalbinių, socialinių, kognityvinių gebėjimų, tai jau įrodė ir mokslininkai“, - sakė A. Pakštienė. Geros lavinamosios programos padeda vaikui tobulėti ir netgi įgyti vertingų gebėjimų. Maži vaikai - iki 3 metų, tik pradeda tyrinėti, domisi telefonu, kompiuteriu, jiems atsiveria naujas pasaulis. Vyresnieji jau geba žaisti įvairius žaidimus, netgi patys juos kurti, mokytis kalbų ir atrasti daug įdomių dalykų.
Išmanūs prietaisai ir kompiuterinės technologijos naudojamos tik ugdymo proceso papildymui, padedant vaikams lengviau suprasti sudėtingas sąvokas, įsisavinti informaciją. Zita Petrokienė iš darželio „Laimingi vaikai“ pasakoja: „Turime multimediją ir kompiuterius, kuriuos naudojame, kai susiję su tema, kurią aptariame. Tarkime, vaikai piešia žmogų, o mes, naudodami kompiuterines technologijas, galime tuoj pat pamatyti, kaip atrodo žmonės Afrikoje, Azijos šalyse, kaip jie piešiami buvo Antikos laikais.“
Tėvų ir pedagogų atsakomybė
Anot darželio vadovės Audros Pakštienės, žalą vaikams daro ne technologijos, bet patys suaugusieji. „Tai suaugę negeba paskirstyti laiko, nustatyti ribų, susitarti su vaiku. Mūsų pačių pavyzdys vaikams - nosies įkišimas į telefoną, bendravimas su vaiku telefone - tai čia yra problema“, - įsitikinusi pašnekovė. Visur turi būti ribos, susitarimai, laikas, taisyklės. Taip pat būtinai turi būti žaidimai, technologijos ir visa kita pagal vaiko amžių ir jo poreikius.
Mokytojas atsakingas už tikslingą ir saugų informacijos pateikimą ugdymo įstaigoje. O ką veikia vaikas namuose, turi domėtis tėveliai. „Pastebėjome didžiulį poreikį didinti šeimos gydytojų ir kitų sveikatos specialistų bei ugdytojų kompetencijas apie ekranus turinčių įrenginių perteklinio naudojimo žalą fizinei ir psichikos sveikatai“, - pabrėžia mokslinio tyrimo vadovė prof. dr. Roma Jusienė.
Žinoma, mes šiame laikmetyje nebegyvensime be šiuolaikinių technologijų ir pas mus tai net neįsivaizduojama. Darželiuose yra ribos, susitarimai, tam tikras laikas, o technologijos ir ugdymo priemonės parenkamos pagal vaiko amžių ir poreikius. Mokymasis žaidžiant yra tikrai efektyvus būdas įtvirtinti, įgyti tam tikras žinias.
Pastebėta, kad kuo nuosekliau tėvai taiko vaikams naudojimosi ekranais taisykles, tuo vaikų naudojimasis ekranais yra trumpesnis. Net ir technologijų kūrėjai, pavyzdžiui, Styvas Džobsas, savo šeimose labai ribojo vaikams naudojimąsi išmaniaisiais prietaisais, drausdami naudoti telefonus, kompiuterius ar planšetes naktimis ir išeiginėmis dienomis. Apskritai dauguma amerikiečių technologinių kompanijų vadovų ir verslininkų riboja laiką, kurį jų vaikai praleidžia priešais ekranus.
Chrisas Andersonas, kompanijos „3D Robotics“ įkūrėjas, apribojo šeimai naudojimąsi išmaniaisiais prietaisais taip, kad kiekvienu iš jų negalima būtų naudotis ilgiau nei porą valandų per parą. Jo teigimu, namuose yra šimtai popierinių knygų ir vaikai gali skaityti jas kiek nori.
Pataria specialistai: kaip apsaugoti vaikus?
Visų pirma, labai svarbu, kad vaiko emociniai poreikiai būtų patenkinti. Tai reiškia, kad šeima leidžia laiką drauge, žaidžia, bendrauja, drauge atlieka namų ruošos darbus, ir tai visiems šeimos nariams yra malonūs užsiėmimai, jaučiamas bendrumas, tarpusavio pagarba ir pasitikėjimas. Taip pat, vaikas turėtų turėti kitų jam patinkančių užsiėmimų, lankyti užklasines veiklas, būrelius ir t.t. Antra, labai svarbu riboti vaiko leidžiamą laiką prie ekrano dėl prarandamos laiko nuovokos. Ketvirta, kontroliuokite turinį, kuriuo naudojasi jūsų vaikas. Užtikrinkite, kad jis yra saugus ir atitinka jūsų vaiko amžių.
Jei pastebite aukščiau išvardintus simptomus, pirmiausia eliminuokite ekranus iš vaiko gyvenimo - neduokite vaikui telefono, planšetinio kompiuterio ar kitų ekranų, namuose nejunkite televizoriaus kaip „fono“. Nepamirškite, kad vaikai mokosi žaisdami ir bendraudami su tėvais bei bendraamžiais, tad siekdami užtikrinti sėkmingą vaiko raidą skirkite jam kiek įmanoma daugiau savo dėmesio, skatinkite bendrauti ir žaisti su kitais vaikais, skaityti knygas, užsiimti įvairiomis veiklomis. Eliminavus ekranus ir pradėjus daugiau laiko leisti su vaiku, neretai pastebimas raidos progresas. Tačiau, jei jaučiatės neužtikrintai, pašalinus ekranus matote išliekančius anksčiau minėtus simptomus, nebijokite kreiptis pagalbos į specialistus.
tags: #informacines #technologijos #ir #ju #itaka #kudikiu
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
