Editos Čekuolienės gyvenimas ir kūryba: žinomos psichologės biografija ir kova su liga

Edita Čekuolienė buvo žinoma psichologė, dėstytoja, kelių knygų autorė ir žurnalisto Algimanto Čekuolio žmona. Jos gyvenimas buvo kupinas įvairių iššūkių ir pasiekimų, tačiau paskutinius metus paženklino kova su klastinga liga - vėžiu. Anapilin ji iškeliavo 2019 m. birželio 13 d., eidama 65-uosius metus.

Ankstyvasis gyvenimas ir karjera

E. Čekuolienė gimė 1955 metais. Ji dėstė psichologiją Vilniaus universitete ir buvo labai mylima studentų. Kartą ir jos vyras sumanė apsilankyti jos paskaitose ir pasižiūrėti, kuo ji taip žavi jaunimą. Jis kaip tik pateko į paskaitą, kurioje E. Čekuolienė dėstė, kaip bendrauti su darbdaviu darbo pokalbyje. Algimantas Čekuolis prisiminė: „Po poros savaičių vėl atėjau į paskaitą, kur susirinko studentai jau atlikę jiems pavestą pokalbį. Visų rezultatas buvo vienodas - visiems studentams, kurie atliko bandymą, buvo pasiūlytas darbas“.

Kūrybinė veikla

Edita Čekuolienė buvo žinoma psichologė, dėstytoja, keturių knygų autorė. Jos vyrui Algimantui Čekuoliui buvo pasiūlyta rašyti temas buitinėmis-psichologinėmis temomis. Pirmąjį jos parašytą tekstą vyras, patyręs žurnalistas, žinoma, gerokai pakoregavo. Kai koregavo jos antrąjį tekstą, ji jau nebesiginčijo, o trečią kartą jau viskas puikiai pavyko pačiai.

Santuoka su Algimantu Čekuoliu

A. Čekuolis ir E. Čekuolienė susituokė 1996 metais. Poros amžiaus skirtumas buvo 23-eji metai. A. Čekuoliui tai buvo antra santuoka, tačiau bendrų vaikų pora neturėjo. Algimantas Čekuolis kalbėjo, kad jo ir žmonos ryšys buvo itin stiprus. Santuokoje su Algimantu Edita laikėsi neįprastos tradicijos - vienas į kitą juodu kreipdavosi „jūs“. Algimantas Čekuolis pasidalijo prisiminimais: „Mes su žmona visuomet vienas į kitą kreipėmės trečiuoju asmeniu. Iš dalies tai susiję su mano bajoriška kilme. Kai su Edita nutarėme tuoktis ir jai pasakiau, kad nuo šiol vienas kitam sakysime „jūs“, ji gūžtelėjo pečiais ir nustebusi pasiteiravo, kodėl. Todėl, kad „eik tu po velnių“ supykęs gali pasakyti kiekvienas, o „eikite jūs po velnių“ pasakyti neišeina, tokia frazė neturi savo svorio“.

Jis pasakojo, kad tai stebino aplinkinius, o kartais net ir sukurdavo komiškas situacijas. Kartą Čekuoliai autobusu leidosi į tolimesnę kelionę. „Vėliau man pažįstama pasakojo, jog viena keleivė prie jos priėjo ir sako: „Sakei, kad Čekuolis važiuos su žmona, o jis ne su žmona, o su kažkokia moterimi, kreipiasi į ją „jūs“! Vėliau visam autobusui papasakojau, kad taip pas mus šeimoje yra“, - prisiminė A. Čekuolis.

Kai jiedu susituokė, E. Čekuolienė pasakė, jog ji nei verda, nei gamina. „Iš pradžių pamaniau, kad ji juokauja“, - pasakojo A. Čekuolis. Kadangi pats Algimantas buvo virėjas mėgėjas, su malonumu ir gamindavo, o vienas iš jo firminių patiekalų buvo steikas argentinietiškai. Pusę metų ji stebėjo, kaip Algimantas gamina, o tada pasakė, kad ir pati norėtų prie viryklės prieiti. Pasirodo, ji stebėjo, skaitė, su pažįstamomis kalbėjo ir pasidarė viena iš geriausių namų virėjų. Kai nustebęs jos pasiteiravo, iš kur ji taip išmoko gaminti, žmona gudriai atsakė: „Aš užauginau du vaikus, kaip aš galiu nemokėti gaminti?“ Vėliau noras gaminti ir drąsa A. Čekuolio žmonos neatšalo.

Kova su klastinga liga

2018-aisiais E. Čekuolienė išgirdo vėžio diagnozę. Dar 2018 m. gruodžio pabaigoje moteris atvirai papasakojo apie savo ligą LRT laidai „Stilius“, vylėsi, jog ligą jai pavyks nugalėti. Ji teigė, kad diagnozė buvo netikėta, išgąsdino ir ją pačią, ir jos vyrą Algimantą. Tačiau E. Čekuolienė apie ligą kalbėjo be savigailos - psichologiją išmananti moteris neleido sau pasiduoti ir priėmė tai kaip gyvenimo pamoką. „Tai vėžys, ne paslaptis. Jis buvo pakankamai išplitęs, ketvirta stadija. Esu dėkinga gydytojams, kitiems pagalbininkams, artimiesiems, kurie viską darė, kad mane ne tik palaikytų, bet padėtų man suprasti, kas aš esu ir kodėl taip man atsitiko. Aš labai greitai supratau, kiek nedaug turiu laiko. Suvokiau, jog gavau gyvenimo pamoką“, - LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ yra sakiusi E. Čekuolienė.

Ligos simptomai ir diagnozė

Kaip pati E. Čekuolienė pasakojo „Lietuvos ryto“ žurnalistei Ligitai Valonytei, klastingos ligos simptomus - didžiulį nuovargį ir silpnumą ji jautusi jau seniai. Nuovargis būdavo toks didžiulis, kad moteris sunkiai nueidavo iki parduotuvės, nes staiga išmušdavo karštis, o kūno temperatūra šokdavo iki 38 laipsnių. Ji nebuvo net peršalusi, tad šoktelėjusios temperatūros priežastis buvo sunku suprasti. „Jeigu atlikdavau kokį nors fizinį darbą, pajudėdavau, temperatūra pakildavo. Netgi praėjusį balandį ir gegužę tikrinausi sveikatą, ir prieš metus man buvo pilvo skausmai, bet kažkaip gydytojai nieko nepamatė. Kraujo tyrimai būdavo geri. Net likus trims savaitėms iki diagnozės patvirtinimo tyrimų rezultatai buvo puikūs. Tuo ir pasireiškė agresyvi vėžio forma. Kol organizmas ginasi, sveikatos rodikliai nieko blogo nerodo“, - ligos klastą perprato psichologė.

Gydymas ir požiūris į ligą

Praėjusių metų liepos 16-ąją E. Čekuolienei buvo atlikta daugiau nei keturias valandas trukusi operacija, per kurią pašalinti vėžio židiniai gimdoje. Moteriai didelį stresą sukėlė tai, kad vėžio forma buvo agresyvi. Jai atrodė nesuvokiama, kodėl to nejautė. „Manęs net neturėjo operuoti, kiek jis (vėžys) buvo paplitęs. Bet ieškodamas paplitimo mano daktaras neabejojo, kad metastazių turėtų būti daug, tuomet ir nutarė operuoti“, - apie staigų sprendimą nedelsiant kovoti su klastinga liga „Lietuvos ryto“ žurnalistei pasakojo E. Čekuolienė.

Kai Edita po operacijos grįžo namo, jos laukė ne tik vyras, bet ir anūkas, kurį reikėjo vesti į vaikų darželį. Kasdieniais rūpesčiais moteris labai džiaugėsi: „Būčiau tik į savo ligą susitelkusi, o čia reikėjo Algimantui padėti. Buvo ir vaikas, ar man blogai, ar gerai, turėjau jį vesti į darželį.“ Po operacijos Edita ištvėrė šešis chemoterapijos seansus, po kurių jai nuslinko buvusi vešli šukuosena, todėl moteris galvą pradėjo dengti peruku. Po paskutinio chemoterapijos seanso praėjus trims mėnesiams psichologė vis dar gailėjosi, kad rinkosi tokį gydymą, nes po jo jautėsi labai prastai. „Truputį gailiuosi, bet, matyt, turėjau tai pereiti. Be to, tradicinį gydymą derinau su alternatyviu“, - patikino E. Čekuolienė, po vėžio gydymo praradusi 18 kilogramų kūno svorio. Svoris sparčiai krito ir nuo rankų, pilvo, šlaunų. „Prieš operaciją buvau kaip nėščia, baisu“, - vaizdingai apie pupsojusį pilvą, apaugusį riebalais, kuriuose kaupėsi šlakai, pasakojo Edita.

Paskutinė kelionė ir atminimas

Ketvirtadienį prieš vidurnaktį po sunkios ligos, eidama 65-uosius metus, iškeliavo psichologė Edita Čekuolienė. E. Čekuolienės gyvybė užgeso 2019 m. birželio 13 d. Apie tai, kad tapo našliu, portalui LRT.lt patvirtino žurnalistas Algimantas Čekuolis. „Ji išėjo tyliai ir ramiai, pastarąsias kelias dienas jau buvo be sąmonės. Ligoninės personalas sakė, kad buvau paskutinis, matęs ją gyvą, paskutinį kartą pabučiavau ir atsisveikinau“, - portalui LRT.lt sakė A. Čekuolis. Algimantas Čekuolis neslėpė, kad šią netektį išgyveno itin sunkiai, o po Editos mirties taip ir neišdrįso asistuoti moterims. Jam visada atrodė, jog įžeistų jos atminimą.

Velionės palaikai buvo kremuoti, o atsisveikinti su ja buvo galima pirmadienį Vilniaus laidojimo rūmuose Olandų gatvėje nuo 10 val. Edita Čekuolienė buvo laidojama Rokantiškių kapinėse, Čekuolių šeimos kape. To norėjo ji pati, be to, išeiti norėjo kukliai, be jokios pompastikos. Pasak jos vyro A. Čekuolio, laidotuvės buvo kuklios, kaip ji pati ir prašė. Algimantas sakė, kad žmonos pageidavimu ji buvo kremuota. „Ji sakė, kad nenori taip atrodyti, kaip atrodė iškamuota vėžio“, - atviravo A. Čekuolis.

Buvusi Editos vadovė, Jono Ivaškevičiaus jaunimo mokyklos direktorė Vajonė Strimaitienė, pasidalijo jautriu atminimo įrašu feisbuke: „Kaip ir daugelį kartų prieš tai, pravėriau jos palatos duris neabejodama, kad gerai nusiteikusi Ji grįš į namus. Ji visada buvo žvali, pozityviai nusiteikusi. Tokia, kokią Editą buvau įpratusi matyti. Atrodė taip viskas įprastai. Ji tyliai palinkėjo sėkmės. Nežinojau, kad tai paskutiniai ištarti žodžiai, nesupratau, kad tai atsisveikinimas. Atrodo, viską suprantu, žinau kuo baigiasi gyvenimas, bet prie mirties priprasti neįmanoma...“. V. Strimaitienė teigė prisiminsianti Editą kaip žmogų, kuris „savyje sutalpindavo tiek daug visų mūsų rūpesčių, tiek daug gėrio, tiek daug tvirtybės ir drąsos“. Ji pabrėžė: „Ji buvo stipri moteris ir gebėdavo pasirūpinti viskuo ir visais... Ji rūpinosi savo vaikais, anūkais, vyru... Jai buvo svarbu, kad visi judėtų pirmyn, o pati likdavo šešėlyje. Žmogus šešėlyje, kuris tiek daug darė ir padarė, visą save išdalino po gabalėlį. Edita, mylim Tave. Tu mums buvai, esi ir būsi visada. Būsi visų mūsų pažinojusių širdyse“.

tags: #edita #cekuoliene #gimimo #data

• Patarimai renkantis IKEA vaikišką čiužinį
• išsami vaikų sveikatos apžvalga
• Vaiko kaulų sveikata
• viskas apie senelių globos namus Lietuvoje
• Naujagimių sveikatos niuansai: nuo neišnešiotumo iki skleremos