Pagalbinis apvaisinimas: viskas, ką reikia žinoti apie IVF procedūrą Lietuvoje
Susidūrimas su sunkumais norint susilaukti vaiko yra jautri ir neretai skaudi patirtis daugeliui porų. Pasaulyje statistiškai su vaisingumo problemomis susiduria reikšminga dalis porų, o šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti įvairių pagalbos būdų. Svarbu suprasti, kad nevaisingumas yra poros, o ne vien moters ar vyro problema. Pagal medicininį apibrėžimą, pora laikoma nevaisinga, jeigu gyvendama reguliarų lytinį gyvenimą ir nenaudodama kontracepcijos priemonių, nepastoja per vienerius metus. Jeigu moteris yra vyresnė nei 35 metų arba yra žinomų rizikos veiksnių, į gydytojus rekomenduojama kreiptis nelaukiant vienerių metų, o maždaug po 6 mėnesių nesėkmingų bandymų pastoti.
Kas yra pagalbinis apvaisinimas (IVF)?
Apvaisinimas mėgintuvėlyje, dar žinomas kaip IVF (angl. In Vitro Fertilization), yra pagalbinio apvaisinimo technologija, kai sperma ir kiaušialąstė sujungiami už žmogaus kūno ribų, t. y. laboratorijos sąlygomis. Tai procesas, kurio metu iš moters kiaušidžių surinktos kiaušialąstės yra sujungiamos su išgrynintais vyro spermatozoidais. Sėkmės atveju apvaisintos kiaušialąstės ims dalintis ir paaugusios (taps embrionais) bus perkeltos į moters gimdą.
Šiandien vis dažniau kelyje į šį stebuklą susiduriama su įvairiomis problemomis, tačiau pagalbinis apvaisinimas buvo pradėtas naudoti dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Nuo jos sukūrimo visame pasaulyje jau gimė daugiau nei 8 milijonai kūdikių.
Kaip veikia apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF) – Nassim Assefi ir Brian A. Levine
Pagrindiniai IVF etapai
IVF yra gana sudėtingas procesas, susidedantis iš daugelio skirtingų etapų. Vidutiniškai vienas IVF ciklas tęsiasi nuo 4-6 savaičių:
- Kiaušidžių stimuliacija: Skiriami hormoniniai vaistai, padedantys subrandinti daugiau kiaušialąstčių vieno ciklo metu.
- Kiaušialąstčių punkcija: Taikant bendrąją nejautrą bei kontroliuojant ultragarsu per makštį specialia adata išsiurbiamos kiaušialąstės iš folikulų.
- Apvaisinimas: Kiaušialąstės laboratorijoje sujungiamos su sperma. Neretai atliekama ICSI procedūra - spermatozoidas sušvirkščiamas tiesiai į kiaušialąstę.
- Embrionų auginimas: Kelias dienas embrionai auginami inkubatoriuje, vertinant jų kokybę ir vystymąsi.
- Embrionų perkėlimas: Geriausios kokybės embrionai kateteriu perkeliami į moters gimdą.
Embrionų kokybė ir sėkmės rodikliai
Embriono kokybė vertinama pagal paciento amžių, gautų embrionų skaičių ir besivystančio embriono brandą. Embriologas ir gydytojas priima sprendimą, atsižvelgdami į paciento anksčiau atliktų gydymo procedūrų skaičių bei embriono kokybę, ir nustato, kurią dieną ir kiek embrionų bus perkelta. Svarbiausias veiksnys, lemiantis sėkmę, yra pakankamas kiaušinių skaičius ir kokybė. Moterų kiaušialąstčių skaičius mažėja su amžiumi, todėl gydymo sėkmė tiesiogiai priklauso nuo poros amžiaus.
| Veiksnys | Įtaka sėkmei |
|---|---|
| Moters amžius | Labai svarbus (mažėja virš 35 m.) |
| Embriono kokybė | Lemiamas veiksnys sėkmingai implantacijai |
| Kiaušialąsčių rezervas | Tiesiogiai veikia sėkmės tikimybę |
Galimos rizikos ir komplikacijos
Dažniausia IVF komplikacija yra kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas (KHSS). Dėl stimuliuojančių vaistų poveikio kiaušidės gali per daug padidėti, o pilvo ertmėje pradėti kauptis skystis. Tačiau šiuolaikiniai stimuliacijos protokolai ir atidus stebėjimas leidžia sumažinti šio sindromo riziką. Kitos galimos rizikos yra daugiavaisis nėštumas ar negimdinis nėštumas. Svarbu pabrėžti, kad in vitro apvaisinimo nėštumas niekuo nesiskiria nuo natūraliai įvykusio nėštumo ir pacientės gali gimdyti normaliai.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
