Jau trejus metus iš eilės stebimas ženklus emigracijos pokytis - lietuvių grįžta daugiau, nei išvyksta. Kadangi dažniausiai grįžta jauni, darbingo amžiaus žmonės, natūralu, kad su savimi į Lietuvą parsiveža ir savo vaikus. Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ duomenimis, per pastaruosius trejus metus iš emigracijos grįžusių vaikų skaičius padidėjo net 60,53 proc., daugiausia jų - ikimokyklinio amžiaus.

Grįžti ir viską pradėti iš naujo nėra paprasta. Dar sunkiau vaikams, kuriems tenka prisipratinti prie naujos aplinkos, o bene didžiausias galvos skausmas tampa lietuvių kalba. Ne visi gyvendami svetur sugeba ją perduoti savo vaikams taip, kad atvykę į Lietuvą šie gebėtų ją vartoti lyg nuo gimimo būtų vietiniai.
Yra skirtingų teorijų, kaip geriausia daryti vaikui augant dvikalbėje šeimoje. Vieni tvirtina, kad pavyzdžiui, imtinai iki penkerių reikia kalbėti ir įtvirtinti vieną kalbą, o po to jau galima prijungti kitą. Kiti pataria, kad mama su vaiku turi kalbėti savąja, tėtis - savąja kalba, mat taip vaikas išmoks atskirti, nepainios dviejų kalbų ir nedės greta į vieną sakinį.
Moksliškai yra nustatyta, kad dvikalbių šeimoje vaikas dvi kalbas pradeda girdėti ir skirti dar būdamas motinos įsčiose, todėl gimęs tampa imlus dvikalbystei. Kai tėvai nuo vaiko gimimo su juo kalbasi dviem kalbomis, abi jos „įsirašo“ į tą pačią smegenų žievę ir abi tampa vaikui gimtosiomis, todėl jis lengvai gali „persijunginėti“ iš vienos kalbos į kitą. Tai vadinama ankstyvąja dvikalbyste.

Atvykimas į Lietuvą emigrantų vaikams nebeturėtų būti toks gąsdinantis dėl kelių paprastų priežasčių - interneto, kuris suteikia galybę įrankių bendravimui ir jaunimo visame pasaulyje praktikuojamos tos pačios popkultūros. Visgi, „įšokti“ į naujos Lietuvos ugdymo programos traukinį visiems vaikams gali kilti iššūkių, nes sudėtinga prisitaikyti prie naujos aplinkos, naujos mokyklos tvarkos ir mokytojų.
| Veiksnys | Poveikis |
|---|---|
| Šeimos palaikymas | Didžiausias stimulas adaptuotis |
| Mokytojų pagalba | Svarbi integruojantis į klasę |
| Lietuvių kalbos mokėjimas | Tiesioginis ryšys su mokymosi sėkme |
Jeigu vaikai visai nemoka lietuvių kalbos, jie turi galimybę mokytis išlyginamojoje klasėje arba išlyginamojoje grupėje, kad įgytų pakankamus lietuvių kalbos gebėjimus, būtinus lietuviškai mokytis visų mokomųjų dalykų. Mokytojo vaidmuo padedant grįžusiems vaikams įsilieti į klasės bendruomenę, priprasti naujoje mokykloje - ypač reikšmingas.