Dvynukų migdymas, sakyčiau, antras pagal sunkumą dvynukų auginimo iššūkis daugeliui šeimų, nes padėti užmigti vienam kūdikiui yra daug lengviau, nei dviem. Vienam gali duoti tai, ko jam reikia, net jei tai būtų nešiojimas visą laiką ar žindymas kiaurą naktį, kad tik mažylis miegotų. Tačiau dvynukai - tai du kūdikiai, kuriems visiškai nesvarbu, kad mama yra viena, ir jokių prašymų tyliai palaukti, kol vienas užmigs prieš imantis migdyti kito. Mamai tenka suktis su dviem kūdikiais kažkaip derinant abiejų poreikius ir dar bandant pačiai išsimiegoti! O kur tėtis, paklausite? Taip, tėčiui irgi tenka nemažai darbo auginant dvynukus, tame tarpe ir migdymo indėlis gali būti daug didesnis, nei augant vieną, tačiau tai tik iš dalies sprendžia žindomų kūdikių miego iššūkius.
Tyrimai rodo, kad dvynukų mamos daug dažniau įvedinėja vaikams miego ir kėlimosi režimus, reguliuoja vaikų miegą - 38,3 procentai mamų taip elgėsi, kai vieną kūdikį auginančios mamos taip elgėsi vos 1,3 procento. Net 2,5 karto daugiau dvynukų mamų pritaiko „cry it out“ metodą ar jo variacijas, paguldydamos ir palikdamos mažylius vienus užmigti išsirėkus ir susitaikius su tuo, kad niekas neatsilieps į jų šauksmą, nors ir moksliškai įrodytai, kad tokiu būdu migdomiems kūdikiams pakyla kortizolio, streso hormono, kiekis ir jis išlieka aukštas net tada, kai kūdikiai paguldyti net nepradeda verkti, o tiesiog užmiega. Kiek šie rezultatai patikimi sunku pasakyti, nes yra tyrimų, kurie rodo, kad tėvai linkę meluoti apie savo kūdikių miego ir migdymo įpročius norėdami atrodyti geresni tėvai, nei yra iš tiesų. Dvynukų auginimas yra puiki proga pamatyti, kaip skirtingai vaikai reaguoja į tėvų bandymus kažkaip reguliuoti jų gyvenimą.

Daugiavaisio gimdymo dažnis Lietuvoje - 11-13 proc. Dažniausiai gimsta du kūdikiai, trys - itin retai (0,05 proc.). Pastebima, kad atvejų, kai gimsta du ir daugiau naujagimių, vis daugėja, analogiškai daugiavaisiai nėštumai dažniau baigiasi priešlaikiniu gimdymu. Tad būsimiems tėvams tiek emociškai, tiek ir fiziškai reikia iš anksto pasiruošti, kad mažyliai gali gimti bent keliomis savaitėmis anksčiau negu įprastai. O gyvenimas ligoninėje tipiškai verčia mamas įvesti kūdikiams režimą.
Žindymas yra geras dalykas - ir kiekvienam kūdikiui, ir jo mamai. Tačiau ar įmanoma vienos mamos pienu išmaitinti dvynukus? O gal net ir trynukus? Kai mamos įsčiose iškart auga du ar net daugiau vaikelių, jiems ten pasidaro per ankšta gerokai anksčiau negu vieninteliam gimdos gyventojui. Todėl priešlaikinis „daugiukų“ gimimas yra ganėtinai įprastas reiškinys. Jeigu vienas ar abu kūdikiai gimsta gerokai „per anksti“ - neišnešioti, jie būna labai maži, silpni ir jiems gali nepavykti iš pradžių gerai žįsti. Labai neišnešioti naujagimiai netgi laikomi atskirti nuo mamų, vadinamuosiuose inkubatoriuose. Žindyti labai norėjusi mama gali nusiminti, kad neišsipildo jos troškimas, bet ji gali pradėti tiekti krūties pieną savo kūdikiams pasinaudodama pieno ištraukimu rankomis ar pientraukiu. Ištraukite pieną taip dažnai, kaip jūs pati maitintumėte naujagimius dvynukus, bent 8 kartus per parą, o dar geriau 10-12 kartų per parą, įskaitant bent vieną naktinį. Jei kūdikiai patys ilgai neatsibunda, tada tenka juos žadinti pamaitinimui. Svarbiausia, nenuleisk ranku ir buk kantri, nes kantrybės reikia auginant dvynius.
Daugelis tėvų domisi, ar vienu metu galima žindyti daugiau nei vieną naujagimį. Mažylius galima žindyti tiek kartu, tiek ir atskirai: kiekviena mama randa sau patogiausią būdą. Dviejų kūdikių žindymas vienu metu turėtų palaukti, kol įsitikinsite, kad bent vienas iš jų tikrai gerai priglunda prie krūties ir išlieka gerai prigludęs be didesnės mamos pagalbos. Tada galite tą kūdikį priglaudusi, padėti gerai priglusti ir antrajam. Ypatingo dėmesio reikia silpnesniajam kūdikiui, jį prie krūties glausti reikėtų dažniau, net negu jis pats užsinori, pažadinti ilgai miegantį. Tokį mažylį prie krūties reikėtų glausti pirmą, jeigu tuo metu jo broliukas ar sesutė neplyšta riksmu. Palaukite, kol silpnesnysis pasisotins, ir tada glauskite antrąjį.
Žindymas kartu įprastai palengvėja, kai kūdikiai labiau paauga ir įgyja daugiau patirties iškart gerai priglusti prie krūties. Kūdikių žindymas kartu, po vieną prie kiekvienos krūties, išsprendžia problemą, kurį maitinti pirmiau, jeigu jie abu išalksta tuo pačiu metu. Tai ir pieno gamybą krūtyse paspartina greičiau, kadangi daugiau pieno yra pašalinama vienu metu. Žįsdami kartu ir patys kūdikiai gali vienas kitam savotiškai padėti. Mama turėtų atsižvelgti į dvynukų žindymo stilių skirtumus. Vienas gali būti energingas ir greitas valgytojas, o kitas linkęs valgyti lėtai, neskubėdamas. Geras prigludimas prie krūties labai svarbus ir kiekvienam kūdikiui, kad jis gerai išžįstų pieną ir pasisotintų, ir mamai, kad negrėstų pieno sąstovis ir nebūtų sužaloti speneliai. Todėl kiekvieną iš dvynukų reikia laikyti taip, kad jis patogiai, be didelių pastangų, apžiotų pakankamai plačiai krūties: ne tik spenelį, bet ir spenelį supantį tamsesnįjį laukelį - areolę (ar dalį jos, jeigu platoka). Kartais dvynukai susikuria kiekvienas savo maitinimosi modelį, kai vienas kūdikis nori būti žindomas dažniau negu antrasis arba prabunda skirtingu laiku. Dažniau taip atsitinka, jeigu kūdikiai migdomi tolėliau vienas nuo kito, atskirose lovelėse.
Vieno kūdikio žindymo sėkmės formulė sako, jog pieno gamyba motinos krūtyse vyksta pagal paklausos ir pasiūlos dėsnį. Todėl geriausia neatidėliojant paisyti būtent to kūdikio alkio požymiais išreikšto poreikio maistui ir jį žindyti iškart panorėjus. Tai - idealas. O ką daryti, jeigu dvynukai elgiasi kaip akivaizdžiai skirtingos asmenybės, jeigu vienas dvynys užsinorės žįsti kas tris valandas, o kitas - kas dvi su puse? Nedidelių valingų mamos pastangų suartinti dvynių žindymo laikus gali prireikti ir dėl mamos poreikių. Pavyzdžiui, jeigu mamai reikia pasirūpinti ir vyresniais vaikais. Net jeigu žindo atskirai, jai gali tekti pažadinti miegantį dvynį ir pažindyti jį, po to, kai pažindė pirmąjį.
Norint sėkmingai žindyti dvynukus, ypač vienu metu, svarbu rasti patogias ir efektyvias padėtis, kurios užtikrintų gerą abiejų kūdikių prigludimą prie krūties ir mamos komfortą. Mama sėdi patogiai krėsle, ant sofos, lovoje ar tiesiog ant grindų su daug pagalvių ar susuktų antklodžių po kūdikiais, taip, kad jai nereikėtų rankomis išlaikyti jų svorio arba lenktis prie jų. Štai kelios rekomenduojamos padėtys:
| Padėtis | Aprašymas | Kam tinka ir ypatumai |
|---|---|---|
| Glėbyje („cross-cradle“) | Abiejų kūdikių laikymas iš priekio, jiems tarsi susikryžiavus kojomis. | Labiau tinka pirmosiomis savaitėmis, kol jie dar mažučiai. |
| Pažastinė („football hold“) | Mama kiekvieną iš kūdikių laiko po pažastimis, tarsi krepšinio ar futbolo kamuolius. Užsienio literatūroje ją mėgstama vadinti „futboliniu laikymu“. | Tinkama bet kurio amžiaus kūdikiams. |
| Mišri | Vienas kūdikis yra mamos glėbyje iš priekio, o antrasis guli po pažastimi. | Kaip ir pažastinė, ši padėtis tinkama bet kurio amžiaus kūdikiams. Šis būdas suteikia abiem kūdikiams gerą regėjimo stimuliaciją su vienodomis galimybėmis stebėti mamos veidą bei vaizdus kairėje ir dešinėje, net jei jie kiekvienas turi mėgstamą krūtį. |

Su dvynukais miego rutinos kūrimas gali būti tikras menas. Pirmieji mėnesiai dienos metu gali būti daugiau mažiau nuspėjami: mažyliai ryte atsikėlę pavalgę, pabūdravę 2-3 valandoms užmigdavo vežimėlyje lauke, šiltuose kombinezonuose ir vokeliuose. Šios valandos gali tapti mamos stebuklu, kai galima pailsėti arba skirti laiko sau. Tačiau antrasis miegas dažnai jau būna ne toks nuspėjamas ir prognozuojamas. Vakarais užmigdyti abu mažylius irgi yra nelengva užduotis. Dažniausiai pirmuosius metus migdoma ant žindymo pagalvės abu kartu, tačiau ne visada pavyksta, nes vaikai gali turėti skirtingus poreikius. Pavyzdžiui, vienas užmiega žįsdamas krūtį, o kitam tai nepatinka ir reikia tėčio pagalbos nešiojant.
Rimčiausias iššūkis dažnai laukia, kai mažiesiems sukanka 6 mėnesiai ir jų miego ritmas keičiasi. Mažyliai gali pradėti keltis anksti, miegoti tik po 15 min tris kartus per dieną ir vakare nė neketinti užmigti. Pirmuosius 4 mėnesius dienos miegus miegant daugiausiai lauke vaikai neišvengiamai miegodavo jei ne suvystyti, tai bent suvaržytais judesiais. Atėjus pavasariui, kai apsirengti užteko tik plonų drabužėlių, iškilo problema, jei vaikas negalėdavo užmigti, jeigu rankelės būdavo laisvos. Jos tiek tyrinėdavo viena kitą ir aplinką, kad užmigti ir išlikti miegančiam mažyliui pasidarė neįmanoma. Tuomet verta pabandyti suvystyti su plona skara tiek, kad rankelės negalėtų mojuoti. Jei su skaromis yra bėda, nes jos nuolat kur nors pasimesdavo, be to, reikėdavo susukti kelis sluoksnius ir dėl to vaikams būdavo karšta, galima įsigyti plonus trikotažinius miegmaišiukus, kurie leidžia vaikams kojas palikti laisvas. Tai labai svarbu, nes vežimėlyje prisegus diržais ir vėliau vasarą, kai bent kojos nepridengtos, miegoti ne taip karšta.

Pereinant prie mažiau miegelių, pavyzdžiui, nuo trijų prie dviejų, o vėliau prie vieno, reikia stumtelėti pirmuosius miegelius link pietų, kad antrieji miegeliai būtų labiau link vakaro. Ši procedūra yra nelengva, bandant išlaukti dar 15-20 minučių ar pusvalandį neužmigus. Tuomet būna daug pavargusio zirzimo ir liūdesio, dainelių ir nešiojimo. Kai mažyliams būna apie 1 metus ir 3 mėnesius, o ankstyvas kėlimasis nesikeičia, verta išbandyti dar vieną būdą miegui pagerinti: aklinai užtamsinti langus. Aklinai užtamsinus langus kartono dėžėmis, rezultatai gali pranokti lūkesčius, nes prasideda miego naktys be kėlimosi 4 valandą ryto. Tai padeda suvokti, jog kai kurie vaikai yra ne tik šiaip jautrūs, bet ir ypatingai jautrūs šviesai. Vėliau galima nusipirkti šviesos nepraleidžiančius roletus. Net jei vėliau langai nebėra aklinai užtamsinti, ankstyvo kėlimosi gali nebebūti.
Su dvynukais galima sukurti ėjimo pietų miegelio ritualą. Be miegmaišiuko dar galima dainuoti vieną ir tą pačią lopšinę. Ritualas veikia - vaikai ima žiovauti, o kai išmoksta vaikščioti, bėga patys pasiimti miegmaišiukų, puikiai žinodami, kas dabar bus ir ką darys. Tačiau reikia atsargiai dalintis šiais ritualais, nes vyresni vaikai gali pradėti dainuoti lopšinę bet kuriuo metu tik savo pramogai, ir tuomet lopšinės ritualo gali tekti atsisakyti.
Šis mitas yra labai smarkiai nukreiptas prieš kūdikio užmigdymą prie krūties, supant ar naudojant kokias nors kitas pagalbines priemones, nes kūdikių miego ekspertų tikslas yra padaryti taip, kad kūdikis užmigtų pats ir nakčia neatsibustų. Su dvynukais šis metodas gali neveikti nė trupučio. Kadangi šis sprendimas turėtų būti „no cry“, t. y. negalima palikti vaiko verkti, tai tiesiog reiškia, kad jeigu jau migdau su krūtimi, tai vaikas ir užmiega su krūtimi.
Kai mažyliai pradeda laisviau judėti keturiomis, dieną žindyti jų jau nebesiguldau ant žindymo pagalvės, o atsisėdu ant žemės, o mažyliai patys priropodavo, įsitaisydavo ir pavalgydavo. Į valgymo pabaigą pradėdavo išdykauti, stumdytis ir pan., todėl, matydama, kad jau prasideda žaidimai, sakydavau: „Jau paleiskit pienuką, pasakykit ate ate.“ Ir jie gana ramiai paleisdavo, pasakydavo ate ate, pabučiuodavo pienuką ir eidavo užsiimti savo žaidimais. Po kurio laiko tą patį pasakiau ir nakčia, kai jau kurį laiką žindęs mažylis apsnūsdavo. Ir tai suveikdavo ir tebeveikia. Paleisdavo ir nusisukę užmigdavo. Deja, ne visada pavyksta be ašarų ir liūdesio. Kai pasidaro per daug sudėtinga užmigdyti juos žindant, ir tėčiui nešioti vakarais dukrą pasidarė per sunku, pradedama migdyti be krūties. Pažindydavau prieš miegą, tačiau dabar labai sąmoningai paprašydavau paleisti krūtį tuo metu, kai dar jausdavau, kad jiedu dar nesimigdo. Tada, atsiguldavome ir bandydavome gulėti ir miegoti. Vienas vaikas gali dejoti, verkšlenti ir skųstis, bet atsigula ramiai ir užmiega. O kitas kaip kurį vakarą - arba užmiega, arba ne. Kartais rėkia, nes jam nepatinka tas, kuris jį migdo, pvz., tėtis, jei mamos nėra, kartais reikalai pagėrėja, kai jį pakeičia sesė. Kartais jis tiesiog nenori miego ir ilgiausiai krapštosi savo lovos pusėje, kol kažkada tiesiog užmiega. Neskubinkite, viskas savu laiku.

Nuo pat pradžios galima miegoti su mažyliais vienoje lovoje. Tai leidžia geriau išsimiegoti ir pasirūpinti mažyliais, tačiau ne visoms mamoms tai gali būti tinkamas būdas miegoti. Daugelis dvynių geriau ir ramiau miega, jeigu yra guldomi vienoje lovelėje. Galima įsigyti lovelę, atskirtą nedidelėmis grotelėmis. Taigi bent pirmuosius mėnesius kūdikius galima migdyti kartu: būdami gimdoje jie jau priprato vienas prie kito.
Daug šeimų miega naktimis visa šeimyna kartu lovoj, nusipirkusios didelę lovą dar besilaukdamos. Miegama tarp jų per vidurį ir kas naktį guldydamos į skirtingas puses, kad nepriprastų prie tam tikros krūties. Kai jos paauga, net nejusdama, kada jos čiulpdavo, nes tik suniurzga, apsisuku ir papą pati pasičiumpa, pavalgo ir miega ramiai, o ir aš pati miegodavau ramiai, kol mane tuštindavo. Kai dar didesnės būdavo, taip gudriai vogdavo krūtis, net nepastebėdama, kada pakliūdavo burnon. Juokaudamos mamos pasakoja, kad miega ant nugaros ir rankas susidėjusios ant krūtų, kad panelytės jų nepasičiuptų - tai atsitinka automatiškai. Daug kas sako, kad bus labai sunku atpratinti panelytes miegoti atskirai, bet nieko panašaus gali ir neatsitikti. Lovytės pristatomos prie savo lovos, nuimamas vienas bortelis ir taip miegama. Pirmus tris mėnesius, kadangi pristatyta jų lovytė prie mūsų, tai per kraštą išvirsti nėra galimybės, abu po vieną iš šonų gulėdavo. Tik tereikdavo pasisukti į kurį nors vieną šoną. Lovos plotis gali būti 2 m, užtenka dar ir vyrui, ir dar ryte savaitgaliais apie 9-10 val. vyresniajai dukrai pašėlti bendroje lovoje. Nakčia maitinama po vieną, nes dažniausiai keliasi ne kartu. Bet kai mažyliai būna, tenka sėstis ir susidėjus abu maitinti. Dabar, jei jau kartu atsikelia, tai tėtukas paglosto vieną, kol aš kitą pamaitinu, nes pavalgo jie jau greitai. Jeigu tėvai nenori lovytėn guldyti ir kilnotis, didelė lova yra geras sprendimas. Arba variantas, kai jie abu miega viduryje - nebent su vyru sutinkama naktį keistis vietomis, kad būtų galima pamaitinti ir vieną, ir kitą. O gal pavyktų toks variantas, kai tėvų lova ir kūdikių lovytė padaroma viename lygmeny ir kūdikių lovytė prijungiama prie tėvų lovos krašto - taip kūdikis turi ir savo lovą-erdvę, bet ir yra šalia mamos. Tik vėlgi, tektų statyti iš abiejų lovos šonų.

Kelių neišnešiotų naujagimių priežiūra, ypač pirmosiomis dienomis ir mėnesiais - itin sudėtinga ir atimanti daug jėgų, todėl būtina, kad mamai padėtų kas nors iš artimųjų. Mama, ypač sunkiai užmiegančio ir dažnai prabudinėjančio vaiko, turėtų miegoti kiekviena pasitaikiusia proga. Visa kita gali palaukti. Nors kai prispausdavo miego stygius, miegodavau bet kuriuo paros metu, jei tik būdavo kam palikti mažylius prižiūrėti.
Žinia, kad laukiatės ne vieno kūdikio, o dviejų, daugelį šokiruoja. „Tai, kad jums gimė dvynukai, reiškia, jog auginate du vaikus, tik abu iš karto ir tai nėra pasaulio pabaiga. Dvynukai ar trynukai - tai dviguba arba triguba patirtis, o ne dvigubas košmaras.“ Itin svarbu nėštukei turėti paramą ir palaikymą. Pagalvokite apie tai, kokie žmonės bus šalia jūsų nėštumo metu ir po jo. Akušerė, su kuria jūs susitariate iš anksto, bus su Jumis prieš gimdymą, stebės visą eigą ir padės jums per pirmąsias dienas po gimdymo. Iš anksto susidarykite sąrašą žmonių, kurie galėtų jums padėti ir kuriais pasitikite. Tai labai svarbu, nes po gimdymo nebebus laiko planuoti. Besilaukdamos galite sudaryti reikiamų pirkinių sąrašą ir nusipirkti viską, ko reikia, kad po gimdymo nereiktų galvoti, kaip ištrūkti į parduotuvę. Pavalgydinti, palaukti atsirūgimo, pažaisti, pakeisti sauskelnes, paguldyti; pavalgydinti, palaukti atsirūgimo, pažaisti... Jūs patys nustatote dienos režimą.
Vienu metu gimus daugiau kaip vienam vaikui tėvai gali gauti papildomą išmoką. Jos dydis - 160 Eur (4 BSI) per mėnesį. Yra ir nevyriausybinių organizacijų, kurios susilaukusiems daugiau nei vieno kūdikio tėvams teikia psichologinę ir materialinę pagalbą. Asociacija „Padedu augti“ nuo 2018 m. kartu su partneriu „Pampers“ organizuoja paramos projektą „Trynukai“: sauskelnėmis remia trijų kūdikių susilaukusias šeimas.
Visiškai normalu vaikams keltis nakčia ir jiems reikia padėti užmigti vienu ar kitu būdu. Vaikai gali būti skirtingi ir visiems taikyti vienus ir tuos pačius migdymo ir miegojimo reikalavimus yra neteisinga ir netinkama. Niekada neskaičiuokite ir neskaičiuoju prabudimų, nes žinote, kad suskaičiavusi imsite gailėti savęs ir skųstis kaip jums sunku. Yra ir tebėra lengvesnių naktų, kai keliasi tikrai vos 2-3 kartus kiekvienas. Bet būna ir naktų, kai nespėjama vartytis nuo vieno prie kito, o kartais tenka žindyti ir abu kartu. Gerai, kad jau seniai išmokome daryti tai mamai gulint, vis bent šiek tiek poilsio mamai. Supraskite, kad turbūt kokios 7 mamos iš 10 vargsta migdydamos savo vaikelius (ar dienos metu, ar nakčiai). Ir viskas keičiasi: lengvesni etapai, po to nemiega, po to gali vėl miegoti. Laikui bėgant reikalai gėrėja.