Nėštumo fenomenas: besikeičiantis pasaulis motinai, vaikui ir artimiesiems
Nėštumas - tai ne tik fiziologinis, bet ir sudėtingas emocinis, psichologinis bei net socialinis reiškinys, kuris paveikia ne tik būsimąją mamą, bet ir visus jos artimuosius. Šis laikotarpis pilnas naujų potyrių, besikeičiančių pojūčių ir gilių ryšių formavimosi. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad nėštumo metu vyksta stulbinantys pokyčiai tiek moters kūne ir smegenyse, tiek ir besivystančio kūdikio pasaulyje, o tėvai taip pat patiria unikalių iššūkių ir virsmų.
Nepaprastas ryšys: mikrochimerizmo fenomenas
Visame pasaulyje mamos dar kurį laiką po gimdymo jaučia ir reaguoja į naujagimį tarsi į dalį savęs. Daugybę metų mokslininkams nedavė ramybės klausimas, kaip čia yra, kad moters kūnas neatmeta, nepašalina vaisiaus kaip svetimkūnio, nors tai yra visiškai kitokia DNR informacija, nesvarbu, kad pusiau paveldėta iš jos, dažnai skiriasi net kraujo grupės, Rh faktorius. Mikrochimerizmas būdingas visiems placentą turintiems gyvūnams.
Jis fiksuojamas jau nuo 7-tos nėštumo savaitės, kai per placentos-gimdos jungtį vaisius ne tik gauna reikalingas maisto medžiagas ir hormonus, bet ir su mama keičiasi savo kūno ląstelėmis. Dauguma vaisiaus ląstelių cirkuliuoja mamos kraujyje, kai kurios dėl savo kamieninės kilmės virsta funkcionuojančiomis ląstelėmis (pvz., širdies). Skaičiuojama, kad nėštumo pabaigoje kai kuriuose mamos organuose kas 1000-toji ląstelė būna ne jos, o jos vaiko!
Dalis šių vaiko ląstelių gerina ir mamos sveikatą, pvz., greičiau gyja žaizdos (nauda po CPO), sulėtėja kai kurių ligų progresavimas (tai reikalinga, kad vaisius būtų išnešiotas). Tačiau įrodyta ir tokių „svetimų“ ląstelių buvimo žala - kartais jos gali sukelti autoimuninį atsaką iš mamos organizmo. Manoma, kad būtent dėl šios priežasties moterys kur kas dažniau serga autoimuninėmis ligomis, pvz., reumatoidiniu atritu, kartais tokių ląstelių sankaupos virsta augliais, suvėžėja.
Mikrochimerizmo suvokimas paaiškina, kodėl įvykus persileidimui ar nutraukus nėštumą, moterys tai išgyvena labai stipriai - tam tikra prasme jų vaikai visą gyvenimą lieka su jomis. Kai moteris laukiasi pakartotinai, vaisius iš mamos kūno gauna ne tik maistą, bet ir vyresniosios atžalos ląstelių. Šios ląstelės taip pat prisideda prie moters reprodukcinės funkcijos atsikūrimo ir „leidžia“ mamai sėkmingai pastoti ir išnešioti naują kūdikį tik tada, kai prieš tai gimusiojo gyvybiniai poreikiai yra visiškai patenkinti.
Vaisiaus ląstelių daugiausiai aptinkama tuose audiniuose ir organuose, kurie turi didžiausią reikšmę besivystančiam ir augančiam mažyliui tiek nėštumo metu, tiek ir po gimimo, - krūtyse, kur skatina pieno gamybą; skydliaukėje, kur veikia metabolizmą šilumos atidavimą; smegenyse, kur keičia nervų sistemą ir mamos prisirišimą prie vaiko.
Vaisiaus pasaulis: jausmai, reakcijos ir savimonė
Kai mamos įsčiose auga vaisius, galvojame apie bejėgę trapią būtybę. Perskaitę šį straipsnį suprasite, koks vis dėlto šis žmogutis yra galingas, stiprus, protingas ir gudrus. Antroje nėštumo pusėje jau pastebima tokia vaisiaus smegenų veikla, kurią loginiu mąstymu pavadinti gal ir per drąsu, bet tyrimai rodo, kad smegenys dalyvauja reakcijose, kylančiose į stimulus tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Tai neįtikėtina, turint galvoje, kad dar vos prieš šimtą metų naujagimis buvo traktuojamas tik kaip kūnas su tam tikrais refleksais. Mitas, kad vaisius - tai pasyvus keleivis, laukiantis kelionės tikslo, - gimdymo.
Štai keletas įdomių faktų apie negimusio kūdikio gebėjimus:
- Vaisius jau pradeda jausti skonį ir, kaip visi vaikai, pirmenybę teikia saldžiam. Vaisius turi daug daugiau skonio receptorių nei vyresnis vaikas ar suaugęs žmogus. Be to, skonio receptoriai išsidėstę didesniame burnos plote, todėl vaisius gimdoje yra tikras gurmanas.
- Vaisius reaguoja į išorės dirgiklius.
- Mažylis pilve dubliuoja mamos veiksmus ir net nuotaikas. Jis dažniausiai užsnūsta tada, kai mama užmiega, ir prabunda kartu su ja.
- Nėščiosios rūkymas ypač nepatinka jos būsimam kūdikiui. Nustatyta, kad netgi tada, kai mama tik pasvarsto, ar neužsirūkius cigaretės, vaisiaus širdies ritmas patankėja.
- Dar negimęs kūdikis jau gali įsiminti žodžius ir netgi jų junginius. Kai kurie vaikai išmokę kalbėti visiškai nesąmoningai ima tarti žodžius, kuriuos galėjo išgirsti ir įsiminti tik būdami dar įsčiose.
- Vaisius girdi muziką. Nustatyta, kad dauguma negimusių kūdikių nemėgsta roko, o pozityvią nuotaiką reiškia girdėdami Bethoveno, Mocarto, Vivaldžio muziką. Didžiausias vaisiaus girdimas garsas gimdoje - oro judėjimas žarnynu (iki 85 db), kraujotaka (iki 55 db).
- Tėvų tarpusavio pykčiai vaisiui kenkia netgi daugiau, nei rūkymas ar alkoholis.
- Dar negimęs mažylis labai aiškiai reaguoja į šviesą. Ryški šviesa, nukreipta į mamos pilvą, sukelia jam norą bėgti, sprukti, pasislėpti.
- Kūdikiai įsčiose girdi tėvų balsus, reaguoja į jų intonacijas. Kai su jais kalba tėtis arba mama, jie nurimsta, širdies ritmas susireguliuoja.
- Į fizines mamos traumas vaisius reaguoja jau nuo 2-ojo nėštumo mėnesio.
Vaisiaus supančių vandenų skonis priklauso nuo mamos būklės ir nuotaikos. Tyrimai rodo, kad jei mama patenka į stresinę situaciją, vandenų skonis pasikeičia. Jei mama susikoncentravusi į bendravimą su savo vaikeliu pilve, tai sukelia daug įvairių emocijų, kurias vaikas patiria ne tik hormoniniu, bet ir fiziniu lygmeniu - pasikeitusiu vandenų skoniu.
Vaisius pats lemia nėštumo trukmę. Vis daugėja įrodymų, kad gimdymas prasideda tada, kai iki galo subręsta vaisiaus plaučiai, ir jis pasiruošia gimęs kvėpuoti. Net gimdymo metu vaisius nėra pasyvus. Jis atlieka tam tikrus rotacinius judesius, akušerijoje vadinamus gimdymo biomechanizmu, kad galėtų išvysti šį pasaulį. Gimimas yra skausmingas kūdikiui. Radiologiniai tyrimai atskleidžia, kad vaisiui skauda sąrėmio spaudžiamas kūno dalis.
Naujagimiai dar kurį laiką atsimena dalykus iš gyvenimo gimdoje. Tyrimai rodo, kad gebėjimas klausytis, o ne tiesiog girdėti, išsivysto apie 36-37 nėštumo savaitę. Naujagimis atpažįsta garsus, kuriuos girdėjo dar būdamas pilve, vadinasi, veikia atmintis!
Ypatingai svarbūs pastarųjų metų tyrimai parodė, kad daugelis susirgimų suaugusiame amžiuje atsiranda dėl įsčiose patirto streso poveikio. Stebėjimai parodė, jog devyni laukimo mėnesiai, mintys apie vaiką, jo ateitį, motinos susikoncentravimas į mažylį - tai ne tik hormoninis, bet ir emocinis bei informacinis reiškinys, realiai veikiantis vaiko ir motinos tarpusavio santykius. Geros mintys padeda gimti geriems jausmams, negeros - formuoja priešingas reakcijas.
Tyrimai parodė, kad 10 iš 14 moterų, patyrusių tokį stresą nėštumo metu, pagimdė vaikus su fiziniais ar emociniais sutrikimais. Tačiau ar visad būsimai motinai patyrus stiprius asmeninius sukrėtimus vaikas turi gimti nesveikas? Šiuo atveju lemiamą vaidmenį vaidina motinos prieraiša prie savo vaiko. Svarbiausią vaidmenį vaidina jos stipri meilė. Ir kada vaikas jaučia šią meilę, gali sumažėti, o kai kuriais atvejais ir išnykti išorinių faktorių poveikis. Yra žinoma, kad vaikas vystosi veikiamas motinos minčių ir jausmų. Vaiko neįmanoma apgauti. Jis jautriai jaučia ne tik bendrą motinos būseną, bet ir tai, koks jos požiūris į nėštumą.
Moters kūno ir emocijų pokyčiai nėštumo metu
Nėštumo metu pasikeičia hormonų lygis organizme, jie ir išprovokuoja daugelį nėštumo simptomų. Įprastos PMS nuotaikos yra smulkmena, palyginti su tomis didžiulėmis hormonų audromis, kurios jūsų laukia nėštumo metu. Apsišarvuokite kantrybe ir pasiruoškite intensyviems nuotaikų svyravimams. Labiausiai jie pasireiškia pirmojo trimestro metu ir nėštumo pabaigoje.
Dažniausiai pasitaikantys fiziologiniai pokyčiai ir pojūčiai:
- Seilių kaupimasis: Pirmojo trimestro metu daugelis nėščiųjų pastebi, kad jų burnoje ima kauptis seilės. Anot specialistų, nors šis fiziologinis reiškinys sukelia nemažai nepatogumų (kartais net trukdo kalbėti), tai nėra sveikatos problema, todėl jaudintis nevertėtų. Jei seilės labai trukdo - apsiginkluokite becukre guma arba dantų skalavimo skysčiu.
- Dantenų tinimas ir jautrumas: Hormonų lygio pokyčiai sukelia dantenų tinimą ir jautrumą (ypač antrojo trimestro metu) bei kraujo tekėjimą į šnerves.
- Pykinimas: Pykinimas kiekvienai nėščiai moteriai pasireiškia labai skirtingai. Kartais pykinimas pradeda varginti būsimą mamą jau pirmąjį nėštumo mėnesį ir lydi visą trimestrą, kartais nepasireiškia visai. Tiesa - viena: šis simptomas visiškai nenuspėjamas.
- Plaukų ir nagų būklės pokyčiai: Iki 20-osios nėštumo savaitės moterys gali pastebėti malonius plaukų ir nagų būklės pokyčius. Jie gali augti greičiau ir atrodyti kur kas tvirtesni nei įprastai. Be to, plaukai gali atrodyti vizualiai storesni, nes kiekvieną dieną jų iškrinta daug mažiau nei įprastai.
- Odos niežėjimas: Augančio pilvo oda yra linkusi niežėti. Tas pats gali nutikti rankoms ir kojoms. Nors daugeliu atvejų šis simptomas yra įprastinis, ignoruoti niežėjimo nevalia. Anot specialistų, tam tikrais atvejais jis gali signalizuoti apie tam tikras kepenų ligas.
- Dujų kaupimasis: Galite netikėtai (ir nelabai maloniai) atsidurti dėmesio centre, lifte arba per darbo susitikimą netyčia išleidusi dujas. Viso to kaltininkas - hormonas progesteronas, kuris atpalaiduoja virškinimo trakto raumenis ir sulėtina virškinimą. Patarimas: atkreipkite dėmesį į savo mitybą ir valgymo dažnį. Geriausia, jei valgysite nedidelėmis porcijomis kelis kartus per dieną.
- Naktiniai kojų mėšlungiai: Kai kurios nėščiosios skundžiasi siaubingais naktiniais kojų mėšlungiais. Anksčiau šis reiškinys buvo siejamas su kalcio ir vitamino D trūkumu organizme.
- Šlapimo nelaikymas: Nenustebkite, jei patirsite nedidelę „avariją“ nusičiaudėjusi ar nusijuokusi vakarienės su draugais metu. Gimda prisispaudžia prie šlapimo pūslės, todėl yra sunku sulaikyti net minimalų šlapimo kiekį. Kaip to išvengti? Darykite Kėgelio (dubens dugno raumenų) pratimus.
Psichologinis nėštumo patyrimas
Besilaukiančioms moterims (ypač per pirmąjį ir trečiąjį trimestrą) dažnai pasireiškia užmaršumas ir abejingumas. Nėštumo metu moters dėmesys ir koncentracija gali nukentėti ne tik dėl hormonų poveikio. A. Matulaitė, tyrusi nėštumo patyrimą, teigia, kad antrasis nėštumo trimestras - dažniausiai tas laikotarpis, kai moterys pirmą kartą fiziškai savyje pajunta savo kūdikį. Tačiau toks jutimas nėra toks aiškus, kaip atrodo. Moterys sako, kad nesupranta, ar čia žarnos gurgteli, ar kūdikis juda, ar skrandį skauda, ar kūdikis spiria. Tampa neaišku, „kur baigiuosi aš, kur prasideda kūdikis“.
Taip pat moterys nustemba, kad jos imamos suvokti kaip inkubatoriai, kaip vaikščiojančios mašinos, kad medikai jas vertina kaip funkcines kitos kartos gamintojas, kūdikis tampa figūra, o moteris lieka tik fonas.
Trečiojo nėštumo trimestro metu staiga pajutus neapsakomą norą sugriauti namą ir jį atstatyti, labai nenustebkite. Tokia būsena - visiškai normali. Ji yra viso labo tarsi apsauginis moters režimas. Tiesa, šiuo metu būsima mama gali būti nepaprastai produktyvi.
Labai intensyviai moteris stebi ir partnerio reakcijas, žiūri, kaip partneris vertina jos kūną: ji stebi savo partnerį, stebintį jos kūną. Maurice`as Merleau-Ponty sakė, kad mes tam tikra prasme vienas kitam tarnaujame kaip gyvi veidrodžiai. Ir tikrai moterys šiuo laikotarpiu kitus žmones pasitelkia kaip gyvus veidrodžius, atspindinčius, kas su jomis vyksta.
Tyrimas parodė, kad nebūtinai nėštumas yra brandinantis patyrimas visiems. Kartais šis patyrimas kaip tik mažina pasitikėjimą savimi, skatina kuo greičiau užmiršti, norisi jį išbraukti, grįžti prie ankstesnio turėto individualumo ir ankstesnio kūniškumo. Psichoanalitikai besilaukiančias moteris linkę skirstyti į grupes: pozityviai, negatyviai arba ambivalentiškai vertinančias savo santykius su būsimu kūdikiu. Tačiau tyrimas parodė, kad absoliučiai visos per visą laikotarpį su kūdikiu turi ambivalentišką santykį. T. y. net ir trečią nėštumo trimestrą, prieš pat kūdikio gimimą, vienu metu moteris gali pasakoti, kad jai labai rūpi, kaip kūdikis jaučiasi, tačiau tuo pačiu metu gali pasakyti, kad nėra tikros, ar čia jų kūdikis. Vis dėlto tai nebūtinai negatyvu - sveika ambivalencija yra sveikas dalykas.
Nėštumas taip pat susijęs su mirties išgyvenimais. Visos moterys kalba apie mirties išgyvenimus, neišvengiamą būties kitimą, savo tėvų mirtį, ligas. Galbūt taip yra todėl, kad kūnas parodo, kas yra visiška savieiga, kad iš esmės kontrolė tėra iliuzija.
Buvo galvota, kad tik tris pirmus nėštumo mėnesius moterys baiminasi persileisti. Tyrimas parodė, kad absoliučiai visą nėštumą jos kalba apie baimę persileisti, apie per greitą baigtį.
Smegenų pokyčiai nėštumo metu
Nėštumas bet kokiai moteriai yra svarbus, gyvenimą keičiantis etapas, paveikiantis fizinę, emocinę ir intelektualinę būklę. Naujausiame tyrime skelbiama, kad jis pakeičia ir mūsų smegenis. Įdomu tai, kad smegenų veikla būna pakitusi ne tik kol vaikas mažas - šie pokyčiai yra negrįžtami.
Kanados mokslininkės dr. Liisos Galea iš Britų Kolumbijos universiteto paskelbtos išvados parodo, kad hormonai, išsiskiriantys besilaukiančios moters organizme, turi ilgalaikį poveikį smegenims. „Mūsų naujausias tyrimas parodė, kad nėštumo metu išsiskiriantys hormonai pakeičia moters gebėjimą mokytis ir mąstyti, taip pat neuroplastiškumą (nervų sistemos savybę keistis, augti ir formuoti naujas jungtis dėl naujai įgytos patirties). Tai yra, motinystė visam laikui pakeičia smegenis“, - sako dr. Liisa Galea.
Būsimo tėčio vaidmuo ir kuvados sindromas
Apie tai, kad žmonos nėštumo metu vyrus taip pat galima laikyti „nėščiais“, kalbama daugelyje senovės klasikinių šaltinių. Pastaruoju metu šie teiginiai patvirtinami mokslininkų tyrimais. JAV mokslininkai atliko kruopščius sutuoktinių porų tyrimus nėštumo metu ir po gimdymo. Buvo nustatyta, kad hormonų kiekis kinta ir vyrams. Vyriško hormono lygis vyro organizme 33 proc. krenta po to, kai jo žmona pagimdo. Vyras tampa švelnus, tikras mylintis tėvelis. Tokia būsena vadinama kuvada (pranc. couvade - kiaušinių perėjimas.) Tai tėvo ritualinė gimdymo akto simuliacija, gimstant vaikui.
Būsimieji tėčiai žmonos nėštumo pradžioje gali jausti galvos, nugaros bei raumenų skausmus, dirglumą, nemigą, nuovargį, o kartais įkrenta į depresiją. Kuvados sindromas aiškiai išreikštas Karibų indėnų gentyse: ten būsimasis tėtis dalyvauja visuose ritualuose ir tai padeda jam suprasti bei pajausti, kas vyksta su jo žmona, ką ji jaučia. Gimstančio vaiko tėtis privalo prisiimti sau dalį motinos fizinių kančių.
Santykiai tarp būsimų tėvų šiuo periodu taip pat reikšmingi, kaip ir motinos požiūris į vaiką. Jei jis myli ją, jei išreiškia savo požiūrį kasdieninėse smulkmenose, ja rūpinasi šiuo įtemptu periodu, moteriai padidėja savęs vertinimo, savigarbos pojūtis, pagerėja jos nuotaika ir savijauta. O tai teigiamai veikia vaikutį. Net tėčio balsas (o mes juk žinome, kad vaikas įsčiose girdi) turi tiesioginį poveikį: ar jame girdėti švelnumas, rūpestis, meilė, ar grubumas, žiaurumas, paniekinimas, abejingumas.
Paskutinėmis nėštumo savaitėmis stenkis su žmona praleisti kuo daugiau laiko. Be to, dabar pats laikas prisiimti sau visus namų rūpesčius. Paskutinėmis dienomis prieš gimdymą net patys paprasčiausi darbai gali žmonai būti ne pagal jėgas. Mėgaukitės kiekviena kartu praleista akimirka. Iš tavęs nereikalaujama nieko ypatingo: tiesiog kalbėkite ir kurkite ateities planus. Dažniau sakyk žmonai, kad ją myli. Nepamiršk apie dovanas. Jos turi išties stebuklingą poveikį.
Šiuo metu žmonai jau sunkoka vienai tvarkytis, todėl tavo tikslas - stengtis padėti žmonai namų ruošos darbuose, surasti būtinai bent pusvalandį laiko prieš miegą pasivaikščioti kartu gryname ore, atlikti nakčiai raminantį kojų masažą, paruošti šiltą vonią. Paskutinėmis dienomis kiekvienas iš jūsų esate prie ramios kantrybės ribos. Todėl bet koks neatsargus žodis gali išprovokuoti rimtą konfliktą. Būk atsargus.
Ruošimasis gimdymui ir gimdymo planas
Artėja gimdymas. Būtinai abu susipažinkite su tos gydymo įstaigos, kurią ketinate pasirinkti, aplinka, apžiūrėkite gimdyklas, palatas. Labai svarbu iš anksto nuspręsti, kaip jūs norite gimdyti, ar natūraliai, ar su medikamentais. Trečias trimestras - pats laikas paruošti individualų gimdymo planą. Gimdymo planas yra sąrašas priemonių, kaip jūs norite gimdyti, jis ypač populiarus visame pasaulyje, tačiau dar nepakankamai naudojamas pas mus.
Nepamirškite, kad natūralus gimdymas, be medikamentų ir chirurginio įsiterpimo, turi kur kas daugiau privalumų, nes vaikas negauna potencialiai pavojingų medikamentų. Atminkite, vaikas vis dar susijęs su motina. Tai, ką gauna žmona, gauna ir jūsų vaikas. Vienu iš plačiausiai paplitusių gimdymo skausmo malšinimo būdų yra epidurinė nejautra, kai vaistai suleidžiami į stuburo epidurinę ertmę. Vienas iš pagrindinių šio nuskausminimo būdo trūkumų yra tai, kad jis mažina kraujospūdį, dažnai sulėtina gimdymo veiklą, moteris gali nejausti sąrėmių ir stangų, gimdymo procesas vyksta lėčiau.
Nėštumo nutraukimo psichologinės pasekmės
Nėštumo nutraukimas yra sudėtingas ir skausmingas įvykis, paliekantis gilius psichologinius pėdsakus tiek moteriai, tiek vyrui. Motinai tai gali sukelti hormoninius pokyčius, kurie vėliau virsta nuolatine depresija, liūdesiu, sielvartu, širdgėla ir nekontroliuojamu verksmu. Moters charakteryje įsirėžia užslėptos neapykantos, agresyvumo, žiaurumo ir keršto jausmas aplinkai. Pasak tyrimų, didelė dalis moterų po aborto mąsto apie savižudybę, o kai kurios ir bando nusižudyti.
Kaltės jausmas tampa sunkiai įveikiamas, o mintys būna varginančios, sunkesniais atvejais gali siekti kliedesių lygį. Sunyksta savivertė, atsiranda nepasitikėjimas savimi, nepasitikėjimas savo moteriškumu, atsiranda suicidinių minčių, nerimas dėl ateities, pavydas turinčioms vaikų. Šios mintys būna dažniausios, ir su jomis tvarkomasi nelengvai.
Vyrams abortas taip pat yra didžiulė, neišaiškinta trauma. Jie slepia savo stresą ir abejones, susijusias su abortais. Nemažai vyrų turėjo dieną ir naktį vizijas, kuriose matė negimusius vaikus. Jie taip pat jautė sąžinės graužimą ir liūdesį. Tikriems vyrams skaudžiausia aborto pasekmė yra susijusi su vyro vaidmeniu būti atsakingam ir saugoti mylimąją, o galimybės dalyvauti sprendime atėmimas sukelia priešiškumą. Abortas turi neigiamos įtakos visai šeimai.
Jeigu jaučiate, kad kenčiate nuo poabortinio sindromo, kreipkitės pagalbos į psichologus ar psichiatrus. Paminėtinos pagalbos linijos: „Vilties linija“ - 116 123.
Palaikymas nelengvu metu: nepaprastas mamos pavyzdys
Šis vaizdo įrašas, kuriame įamžinta mamos reakcija į paauglės dukros neplanuotą nėštumą, internete tapo tikra sensacija - žiūrovai sako, kad mama sugebėjo sureaguoti tobulai - jos reakcija buvo tiesiog nuostabi. Paauglės mamą žmonės giria už nepakartojamus buvimo mama sugebėjimus - ji sugebėjo labai ramiai sureaguoti, kai jos septyniolikmetė dukra jai pranešė esanti nėščia.
Vaizdo įraše matoma, kaip ji randa nėštumo testo pakuotės kampuką vonioje ant grindų. Tuomet Nicole švelniai paklausia dukros apie nėštumo testą - ar jis jos. Mamą patikinusi, kad testas buvo neigiamas, dukra išeina į mokyklą. Tačiau Nicole nujaučia, kad reikėtų nupirkti dar vieną testą ir dukrai grįžus iš mokyklos įtikina ją jį pasidaryti. Šį kartą testo rezultatas - teigiamas. Nicole tuomet sako, kad dukra buvo sumišusi ir ėmė verkti. Mama tuomet jai pasiūlo savo pagalbą ir paaiškina, kad ji turi tris pasirinkimus - nėštumą tęsti, abortą arba įvaikinimą. Apsvarsčiusi savo jausmus ir pasirinkimo galimybes, mergina tuomet nusprendžia auginti vaikelį - dabar ji jau septintą mėnesį nėščia.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
