Anksti gimę žmonės: iššūkiai, priežiūra ir viltis

Neišnešioti naujagimiai arba ankstukai - tai anksčiau laiko gimę mažyliai, kurie, nors trapūs ir tokie nedidukai, jog galėtų tilpti delne, turi be galo didelį norą gyventi.

Lietuvoje per metus gimsta apie 1200 ankstukų - tai kas dešimtas kūdikis, kuriam reikalingas ypatingas rūpestis ir priežiūra. Anksčiau laiko gimęs naujagimio daugelis organizmo sistemų yra dar nesubrendusios, tad pirmąsias savo gyvenimo dienas, savaites ar net mėnesius ankstukui gali tekti praleisti Naujagimių intensyvios terapijos skyriuje. Anksčiau į šį pasaulį atskubėjusiems kūdikiams tenka įveikti ne vieną gyvybiškai svarbų iššūkį, tačiau profesionali priežiūra, pažangios medicinos priemonės ir tėvelių šiluma padeda ankstukui sustiprėti bei pasivyti savo bendraamžius.

Kas yra neišnešiotas naujagimis?

Neišnešioti vaikai gimsta nuo 22 iki 37 nėštumo savaitės, o jų svoris gali siekti vos 500 gramų. Ankstuko gimimas - kupinas iššūkių laikas tiek mažyliui, tiek ir jo tėveliams, tačiau tiesa ta, jog priešlaikinio gimdymo priežastys yra įvairiausios ir dažnu atveju gali ištikti bet kurią mamą. Neretai priešlaikiniu gimdymu gali virsti ir visiškai normaliai besivystęs nėštumas.

Anksčiau gimę naujagimiai savo išvaizda skiriasi nuo išnešiotų, laiku gimusių kūdikių. Itin plona ir sausa oda. Ankstuko odelė - itin plona, tarsi permatoma, ir ypatingai jautri bei sausa. Tokiam ankstukui net rankos prisilietimas gali būti skausmingas, tad iki kol odos sluoksnis sutvirtėja, inkubatoriuje yra palaikoma tinkama ankstukui oro drėgmė. Ankstukai taip pat gali turėti prastai išsivystiusį poodinį riebalų sluoksnį, tad jo odelė būna labiau susiraukšlėjusi. Mažas kūno svoris. Anksčiau laiko gimęs kūdikis gali būti visai nedidukas ir sverti mažiau nei 2,5 kilogramus. Kartais gimęs vaikelis pradeda prarasti svorį dėl džiūstančios odos, iš kurios pasišalina vandens ir druskų perteklius. Neritmiškas kvėpavimas. Ankstukai dažnai susiduria su kvėpavimo sutrikimais dėl nepakankamai išsivysčiusių ir susiformavusių plaučių. Iki kol naujagimiui pavyks savarankiškai kvėpuoti, medicinos darbuotojai jam suteikia kvėpuojamąją pagalbą, padeda geriau įsisavinti deguonį. Nesusiformavęs rijimo ir čiulpimo refleksas. Dažnai anksčiau laiko gimę naujagimiai turi neišsivysčiusius čiulpimo ir rijimo refleksus, todėl negali patys valgyti ir jiems reikalinga medikų bei įvairių aparatų pagalba. Infekcijos. Visi šie išvardinti požymiai yra įprasti anksčiau gimusiam kūdikiui, tad nereikėtų nerimauti, jog jūsų ankstukas atrodo kitaip negu kiti vaikai. Begalinė meilė, tikėjimas ir kantrybė padeda mažiesiems kovotojams sustiprėti ir pasivyti savo bendraamžius.

Priežastys, lemiančios neišnešiotą gimdymą

Priešlaikinis gimdymas pirmiausia rodo, kad susidarė sveikatai nepalankios aplinkybės, dėl kurių kūdikis negali likti mamos įsčiose. O priežasčių gali būti įvairių. Neretai tikroji lieka nežinoma. Beje, jei nėštumo metu įtariama, kad atsirado rizika vaikelį pagimdyti anksčiau, mama guldoma į ligoninę ir stengiamasi nėštumą išsaugoti kiek galima ilgiau. Tėvai neturi savęs kaltinti, nes net 95 proc. Viena priešlaikinio gimdymo priežasčių - mamos infekcija, „tūnanti“ beveik kiekvienos moters gimdymo takuose ar šlapimtakyje. Moteris net neįtaria apie jos egzistavimą, nes nepajunta jokių simptomų. O nėštumo metu infekcija suaktyvėja. Ir tai ne visoms. Niekas negali pasakyti, kas tai išprovokuoja. Dėl infekcijos atsiradęs uždegimas suaktyvina biologines medžiagas, skatinančias gimdymą. Priešlaikinis gimdymas gali prasidėti ir dėl per didelio mamos aktyvumo, darbo krūvio, neigiamų emocijų, streso, pervargimo. Įtakos gali turėti sportas, tolimos varginančios kelionės, karštis, išgąstis ir pan. Priešlaikinio gimdymo priežastis gali būti net per ankstesnį nėštumą mamos persirgtos ligos - gripas, raudonukė, citomegalija, toksoplazmozė, kt. Įtakos gali turėti ankstesni trauminiai gimdos pažeidimai: abortai, operacijos. Gali būti ir atsitiktiniai - genetiniai veiksniai - vaisiaus chromosomų anomalijos. Yra žinoma, kai nuo vieno vyro pastojusi moteris vis patiria persileidimus, o ištekėjusi už kito pagimdo kelis sveikus vaikus iš eilės be jokių komplikacijų. Pirmasis vyras su kita moterimi taip pat sėkmingai susilaukia palikuonių. Dar viena priešlaikinio gimdymo priežastis gali būti motinos ir vaisiaus kraujo antigenų nesutapimas. Rizika susilaukti neišnešiotio naujagimio labiau yra toms moterims, kurių pirmagimiai gimė neišnešioti. Tačiau tai ne taisyklė, antras vaikas dažnai gimsta laiku. Pastaruoju metu padaugėjo vyresnio amžiaus gimdyvių. Moters amžius irgi viena iš priešlaikinio gimdymo galimų priežasčių. Kuo vėliau gimdoma, tuo didesnė tikimybė susilaukti vaiko prieš laiką. Šiandien moterys pirmiausia stengiasi padaryti karjerą, o tik tada susilaukti kūdikio. Statistika akivaizdi - kuo vėliau gimdoma, tuo didesnė įvairių komplikacijų tikimybė. Kaip ir per ankstyva motinystė - paauglės taip pat rizikuoja susilaukti vaiko prieš laiką. Sunkios mamos ligos, buvusios iki nėštumo (pvz. Nuolatinis didelis stresas, depresija, įtempti santykiai šeimoje, motinai ir vaisiaus sveikatai žalingas gyvenimo būdas. Nestabili kūno temperatūra.

Kaip prižiūrėti neišnešiotą naujagimį?

Anksčiau gimę kūdikiai pirmąsias savo gyvenimo dienas, savaites, o kartais net ir mėnesius praleidžia ligoninėje, tad jiems reikalingas išskirtinis medikų dėmesys. Trapesni, nei laiku gimę naujagimiai, ankstukai narsiai kovoja už savo gyvybę, prižiūrimi atsakingų medicinos darbuotojų. Vis dėlto, išgelbėti ankstukų gyvybes padeda ne tik medikų profesionalumas, bet ir tinkama medicininė įranga.

Inkubatorius

Intensyvios terapijos reikalaujantiems mažyliams inkubatorius tampa pirmąja jų lovyte. Specialioje lovelėje palaikoma ankstukui tinkama temperatūra, nes anksčiau į šį pasaulį atkeliavęs naujagimis turi nedaug riebalinio audinio ir jam reikia pagalbos reguliuojant kūno temperatūrą. Inkubatoriaus viduje paprastai būna 33-36 laipsniai šilumos ir, kol vaikelis kiek paauga, palaikoma 70-80 proc. drėgmė. Kaip šiltnamyje, taip yra todėl, kad inkubatoriuje stengiamasi sukurti kuo panašesnes sąlygas į tas, kai vaiko namai buvo jo mamos kūnas. Inkubatoriuje sukuriamas „lizdelis“, kad naujagimis galėtų gulėti jam priimtinoje embriono pozoje, kad nebūtų per daug erdvės, būtų sienelės atsiremti - tarsi į mamos gimdą.

Kvėpavimo aparatai

Į šį pasaulį netikėtai atskubėjusiems ankstukams kvėpavimas dažnai tampa pačia sunkiausia užduotimi. Dėl nepakankamai išsivysčiusių ir susiformavusių plaučių anksčiau gimusiems mažyliams tenka susidurti su daug jėgų atimančiais kvėpavimo sutrikimais ir ligomis. Kvėpavimo aparatai neišnešiotiems naujagimiams teikia nuolatinį teigiamą slėgį kvėpavimo takuose ir užtikrina neinvazinį pagalbinį kvėpavimą mažyliams. Kai tik naujagimis pradeda sveikti ir išmoksta kvėpuoti savarankiškai, aparatas yra atjungiamas.

Monitoriai

Pacientų palatose įrengti monitoriai ir centrinė stebėjimo stotis padeda gydytojams bei slaugytojams operatyviai sekti anksčiau gimusių ir sergančių naujagimių būklę bei gyvybines funkcijas. Monitoriai nuolat fiksuoja naujagimio gyvybinių funkcijų rodiklius, kūno temperatūrą, kvėpavimo dažnį, širdies darbą, tad medicinos darbuotojai jų pagalba gali operatyviai reaguoti į skubius monitorių signalus, taip nedelsiant suteikdamas pagalbą pacientams kritinėse situacijose.

Grįžimas namo

Neišnešiotam naujagimiui sustiprėjus ir sulaukus bent 34-35 savaičių, tikėtina, netrukus galėsite vykti namo. Ankstuko būklė stabilizavosi, jei gulėdamas atviroje lovelėje kūdikis mažiausiai 24-48 val. gali palaikyti tinkamą kūno temperatūrą, geba savarankiškai kvėpuoti ir tinkamai tuštintis, gali žįsti arba gerti pieną iš buteliuko. Taip pat, jei naujagimis nuolat stabiliai priauginėja svorio, nėra jokių sveikatos komplikacijų, kurioms būtų reikalingas gydymas.

Svarbu apsaugoti ankstuką nuo infekcijų

Kadangi ankstukai yra itin imlūs infekcijoms, nereiktų labai skubėti supažindinti jų su draugais ar artimaisiais. Patariama lankytojus priimti praėjus 1 mėnesiui po grįžimo iš ligoninės. Svarbu įspėti lankytojus neatvykti, jei sirguliuoja, kad neužkrėstų mažylio, taip pat patariama apriboti lankytojų skaičių šaltojo sezono metu, siaučiant gripui, peršalimams ir kitoms ligoms. Ankstuko tėvams bei šeimos nariams rekomenduojama be reikalo nesilankyti dideliuose prekybos centruose, viešose vietose, kur susiburia daug žmonių, vengti nebūtinųjų kontaktų. Siekiant apsaugoti trapią anksčiau gimusių naujagimių sveikatą, svarbu namuose palaikyti švarią aplinką - dažnai sterilizuoti čiulptukus, buteliukus, pientraukį - užkirsti bet kokią galimybę užsikrėsti infekcijomis.

Maitinimas ir miegas

Kaip ir suaugusiajam, taip ir ankstukui - maistas bei miegas yra gyvybiškai svarbūs gerai sveikatai palaikyti. Vos gimę naujagimiai miega nuo 16 iki 18 val. per dieną, o ankstukai netgi dar ilgiau, tad parsivežus mažylį namo, svarbu užtikrinti ramią aplinką, kurioje jis galėtų pasisemti jėgų miego metu. Anksčiau gimę naujagimiai turi maitintis dažniau, bet po mažiau - maždaug 8-10 kartų per dieną. Mamos pienas suteikia jiems reikalingų jėgų sutvirtėti ir energijos svarbiausioms organizmo funkcijoms atlikti.

Koreguotas amžius

Įprastai ankstuko amžius yra skaičiuojamas dviem būdais - biologinis amžius ir koreguotas amžius. Koreguotas amžius - tai amžius, kokio būtų naujagimis, jei jis būtų gimęs laiku. Koreguotas amžius yra apskaičiuojamas iš biologinio amžiaus atėmus laiką, kurio pritrūko iki pilno išnešiojimo. Pavyzdžiui, jei ankstukui yra 5 mėnesiai po gimimo, jis gimė 28 savaičių arba 3 mėnesius prieš laiką, taigi, jo koreguotas amžius bus 2 mėnesiai (5 mėn. - 3 mėn. = 2 mėn.). Dažnai ankstukai savo raida pasiveja bendraamžius per pirmuosius dvejus metus ir nuo jų beveik niekuo nesiskiria - tuomet koreguoto amžiaus vertinimas nebetaikomas.

Tėvų vaidmuo ir emocinė parama

Ankstuko tėveliai yra atsakingi už vaiko gerovę, jo priežiūrą ir saugumą. Jų besąlygiškas rūpestis padeda sukurti artimesnį ryšį su naujuoju šeimos nariu, leidžia mažyliui greičiau sustiprėti ir pasivyti bendraamžius, o tėveliams padeda įgyti daugiau pasitikėjimo savo jėgomis. Vos gimę ankstukai atrodo labai gležni, tad ne visi tėvai ryžtasi juos paimti ant rankų ir panešioti, tačiau ankstukui prisilietimas yra be galo svarbus ir padeda greičiau užaugti. Kol ankstukas guli inkubatoriuje, medikams leidus, galima atverti langelį ir apglėbti naujagimio galvą ar pėdutes. Kai ankstukas sustiprėja ir jį galima paimti ant rankų, labai svarbus „oda prie odos“ arba vadinamasis „kengūravimo“ metodas. Jo metu išrengtas naujagimis (likęs tik su sauskelnėmis, kepure ir kojinėmis) yra guldomas ant apnuogintos mamos arba tėčio krūtinės ir apjuosiamas švelniu audiniu. Odos kontaktas padeda sukurti artimą ryšį su kūdikiu, leidžia mažyliui nurimti, užmigti, gerina laktaciją. Prie krūtinės priglaustą ankstuką rekomenduojama išlaikyti kuo ilgiau - bent valandą bei tęsti šį metodą sugrįžus namo iš ligoninės.

Į pasaulį netikėtai atkeliavęs ankstukas su savimi atsineša tikrus emocijų kalnelius kitiems šeimos nariams - palengvėjimą ir džiaugsmą dėl atkeliavusios naujos gyvybės keičia nerimas ir rūpestis dėl ankstuko sveikatos. Ankstuko tėveliai - mažylio energijos šaltinis, tad siekdami, kad jų ankstukas užaugtų sveikas ir greitai pasivytų savo bendraamžius, be galo svarbu, jog ir patys tėveliai nepamirštų pasirūpinti savo fizine ir psichologine būkle. Svarbiausia, nepasiduoti sielvartui ir neužsidaryti savyje nuo visų, o jei sunku išbūti su kilusiomis emocijomis, reikia nebijoti ieškoti pagalbos. Artimieji, draugai, kitos ankstukų susilaukusios mamos - norinčių ištiesti pagalbos ranką ir tiesiog pasikalbėti apie savo jausmus tikrai yra. Socialiniai santykiai yra vienas iš esminių veiksnių, padedantis neprarasti savęs, išreikšti viduje nugulusius jausmus ir atrasti motyvacijos stengtis toliau. Neišnešioti vaikai yra itin jautrūs tėvelių emocijoms, tad jei namuose vyrauja liūdesys, nerimas, įtampa, mažyliui sunkiau augti ramiai ir laimingai. Švęskite mažus pasiekimus ir žinokite, jog nesėkmės irgi praeina. Lietuvoje taip pat yra ne viena emocinės pagalbos linija, kur galite gauti palaikymą ir išsikalbėti. Viena jų - Ankstukų pagalbos linija - asociacijos „Padedu augti“ įsteigta pagalbos linija, kurioje ne vieną ankstuką užauginusios mamos savanorės suteikia emocinę paramą ir atsako į įvairius rūpimus klausimus nežinios kamuojamiems ankstukų ir sergančių mažylių tėveliams. Jei jaučiate emocinius sunkumus ir norite pasikalbėti, Lietuvoje veikia įvairios paramos grupės bei organizacijos, besirūpinančios vaikus auginančių tėvelių sveikata. Kviečiame susipažinti ir prireikus, nebijoti susisiekti: „Padedu augti“, „Pagalbos moterims linija“, „Tėvų linija“, „Mamos linija“, „Krizių įveikimo centras“, „Vilties linija“ ir kitos.

Žymūs žmonės, gimę neišnešioti

Apie 5-6 proc. naujagimių Lietuvoje ir visame pasaulyje kasmet gimsta neišnešioti. Tačiau ankstukai medicinos progreso dėka ne tik išgyvena, bet ir pasiekia karjeros aukštumų. Pateikiame jums 10 žymių ankstukų sąrašą:

1. Izaokas Niutonas: Šis britas yra vienas iš labiausiai įkvepiančių pasaulio mokslininkų. Gimęs I. Niutonas svėrė kiek daugiau nei vieną kilogramą, o daktarai nesitikėjo, jog jis išgyvens ilgiau nei porą valandų. Tačiau I. Niutonas ne tik išgyveno, bet ir pirmasis apibūdino gravitacijos dėsnius bei padėjo pamatus klasikinei mechanikai.
2. Stevie Wonderis: Šis atlikėjas gimė 34 nėštumo savaitę. S. Wonderis yra laimėjęs 22 „Grammy“ apdovanojimus ir sukūręs daugiau nei 30 hitų. Stevie Wonder tapo aklu vaikystėje dėl neišnešiotų naujagimių retinopatijos, tačiau tai jam nesutrukdė tapti pasaulyje žinoma žvaigžde.
3. Seras Vinstonas Čerčilis: Buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas. Nors buvo gimęs dviem mėnesiais anksčiau. V. Čerčilis išgyveno 91 metus, už savo kalbas laimėjo Nobelio premiją ir suvaidino vieną lemiamų vaidmenų Sąjungininkams laimint II pasaulinį karą.
4. Albertas Einšteinas: Vokiečių fizikas, Nobelio premijos laureatas, sukūręs bendrąją reliatyvumo teoriją. A. Einšteinas gimė neišnešiotas. Jam gimus, jo motina buvo gąsdinama, kad jos sūnaus galva yra per didelė ir keistos formos. Jo tėvai bijojo ir dėl jo protinio vystymosi - A. Einšteinas negalėjo sklandžiai šnekėti iki devynerių. Tačiau vėliau jis tapo pirmūnu, o dar vėliau įsirašė savo vardą į mokslo istoriją.
5. Napoleonas Bonapartas: Šis Prancūzijos imperatorius tapo viena žymiausių visų laikų Europos istorinių figūrų ir šventė daugiau karinių pergalių negu Aleksandras Didysis, Hanibalas ir Julijus Cezaris kartu sudėjus. Nors gimė neišnešiotas iš tiesų jis nebuvo žemo ūgio, kaip dažnai tiki žmonės - jo ūgis buvo 168 cm, vidutinis to meto vyrui.
6. Viktoras Hugo: Jis - vienas žymiausių prancūzų poetų ir novelistų. Nors nėra šimtaprocentinių įrodymų, kad V. Hugo gimė per anksti, tai galima suprasti iš žinių apie jo vaikystę. Jo motiną jį apibūdino kaip „ne didesnį, nei peilis“. Be to, jo karstas buvo užsakytas tuo pačiu metu kaip ir jo lopšys. Taip pat V. Hugo yra sakęs, jog iki 15 mėnesių negalėjo laikyti galvos tiesiai.
7. Anna Pavlova: Nors maža, bet stipri, ji tapo viena iš garsiausių pasaulyje balerinų. Pamatę, kokia ji yra mažytė ir gležna, tėvai ją pakrikštijo praėjus vos 3 dienoms po gimimo. Kaip artimieji teigia, kūdikystėje daugiausia laiko jį praleido suvyniota į vatą. Tačiau A. Pavlova ne tik išgyveno, bet ir savo šokio judesiais žavėjo viso pasaulio publiką.
8. Čarlzas Darvinas: Šis britas išgarsėjo dėl savo sukurtos evoliucijos teorijos, iš pagrindų pakeitusios požiūrį į Žemės istoriją. Jis gimė 5 savaitėmis per anksti. Dar Č. Darvinui esant gyvam, daugybei gyvūnų rūšių ir pasaulio vietų buvo duotas jo vardas.
9. Johnas Keatsas: Šis anglų poetas gimė neišnešiotas. Jo poema „Ruduo“ laikoma viena geriausių anglų kalboje, jis įkvėpė daug kitų poetų ir rašytojų.
10. Collinas Farrellas: Airių aktorius, dažnai tituluojamas vienu gražiausių vyrų žemėje. Jį išgarsino tokie filmai kaip „Aleksandras“ ar „Nuotykiai Briugėje“.

tags: #per #anksti #gime #zmones

• Sužinokite daugiau apie „Ponas kūdikis“
• Skaitykite daugiau apie gijimą ir siūlų priežiūrą po gimdymo
• Ilgesnis kelias po gimdymo
• sužinokite viską apie populiariuosius Cry Baby rinkinius
• Teisės ir pareigos nutraukiant vaiko priežiūros atostogas