Dramos reikšmė ikimokykliniame amžiuje: patyčių prevencija ir socialinių įgūdžių ugdymas
Ikimokyklinis amžius - tai esminis vaiko raidos etapas, kurio metu formuojasi pagrindiniai gebėjimai ir įgūdžiai, lemiantys tolesnį mokymąsi ir socialinę adaptaciją. Deja, vis daugiau mokslinių įrodymų patvirtina, kad patyčios prasideda būtent ikimokykliniame amžiuje. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis (2020), Lietuvos moksleiviai patiria daugiausia patyčių, palyginti su kitomis Europos šalimis. Nors ilgalaikės patyčios dažnai siejamos su mokyklinio amžiaus vaikais, patyčių apraiškos atsiranda daug anksčiau, todėl ypač svarbu kalbėti apie šią problemą jaunesniame ikimokykliniame amžiuje ir ieškoti veiksmingų prevencijos būdų. Vienas iš tokių metodų, įgyjantis vis didesnę reikšmę, yra dramos taikymas ugdymo procese.
Patyčių problema ikimokykliniame amžiuje
Kyla probleminis klausimas: kaip patyčių apraiškos pasireiškia ikimokyklinio amžiaus vaikams ir kokios yra galimybės mažinti patyčias? Patyčių elgesys pradeda reikštis ikimokykliniame amžiuje, o vėliau - priešmokykliniame amžiuje - sustiprėja. Pedagogai pastebi patyčių apraiškas grupėse, kuriose dirba. Pedagogai patyčias supranta kaip erzinimą, muštynes, pravardžiavimą ir atsiribojimą nuo žaidimų. Anot pedagogų, patyčių elgesys yra išmokstamas, o jo raiškai daugiausia įtakos turi šeima ir aplinka, kurioje vaikas auga. Didesnė dalis pedagogų patyčių elgesį priskiria berniukams, tačiau likusieji mano, kad lytis nevaidina vaidmens. Vaiko elgesys gali informuoti pedagogus, kad vaikas gali būti potencialus patyčių iniciatorius.
Kas yra patyčios? Vaikams | Kaip sustabdyti patyčias | Nacionalinis patyčių prevencijos mėnuo | Twinkl USA
Patyčių pasekmės ir prevencija
Patyčios sukelia pasekmes visiems jų dalyviams. Pasekmės gali pasireikšti ilgalaikėje ir trumpalaikėje perspektyvoje, yra psichologinės, socialinės ir mišrios. Patyčios daro didžiausią žalą vaiko savigarbai. Vaikas, patyręs patyčias, gali nenorėti eiti į mokyklą, gali jausti baimę bendraudamas. Patyčių prevencija turėtų būti vykdoma nuo 4-5 metų amžiaus, kai vaikai pradeda suprasti šį reiškinį.
Dramos metodų taikymas patyčių prevencijai
Straipsnyje patyčių prevencija analizuojama iš naujos perspektyvos - pasitelkiant dramos metodų taikymą. Dramos veiklos yra ne tik žaismingos ir įtraukiančios ikimokyklinio amžiaus vaikus, bet ir leidžia jiems saugiai tyrinėti savo emocijas, jausmus ir socialinius vaidmenis įvairiose situacijose.
- Lėlių teatras. Lėlių teatras, dirbant su ikimokyklinio amžiaus vaikais, turėtų būti pagrindinė, dažniausiai naudojama teatro meno rūšis. Vaikų vaidybos gebėjimų ugdymas su teatrinėmis lėlėmis. Vaikų spektakliams (vaidinimams - žaidimams) parenkami vertingi, dorovinius ir estetinius jausmus žadinantys literatūriniai kūriniai.
- Vaidmenų žaidimai. Vaidybiniai žaidimai yra vienas iš svarbiausių dramos mokymo būdų ikimokykliniame amžiuje. Vaikų ugdymo drama galimybės dar nepakankamai pedagogų atskleistos.
- Improvizacija. Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
- Pasakų inscenizacija. Draminė raiška ikimokykliniame amžiuje puoselėja visuminę estetinę komunikaciją, skatina ne tik vaiko psichofizinę raišką, bet ir supančią daiktinę, erdvinę, garsinę aplinką suvokti kaip būdą ir įrankį, perteikti tam tikrus požiūrius, nuostatas.
Šie metodai veiksmingai ugdo vaikų emocinę, socialinę raidą, empatiją, kūrybiškumą ir bendradarbiavimo įgūdžius, kurie yra svarbūs patyčių prevencijai. Atlikto kiekybinio tyrimo (anketinės apklausos) duomenys atskleidžia, kad dauguma ikimokyklinio ugdymo pedagogų naudoja dramos metodus ugdymo procese, o ikimokyklinio amžiaus vaikai į šias veiklas įsitraukia aktyviai. Tyrimas parodė, kad drama padeda vaikams geriau pažinti ir išreikšti emocijas, ugdyti empatiją bei spręsti socialinius konfliktus. Beveik visi respondentai pripažįsta dramos metodų svarbą patyčių prevencijoje, nors jų taikymą riboja laiko, žinių ir įstaigų palaikymo trūkumas.
Socialinių įgūdžių ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje
Socialiniai įgūdžiai yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Be socialinių įgūdžių šiuolaikiniame pasaulyje žmogui gyventi yra labai sudėtinga. Todėl labai svarbu juos pradėti ugdyti dar pačioje vaikystėje, nes nuo to, ar pasiseks sėkmingai tai padaryti, priklausys vaiko tolimesnis gyvenimas. Socialinius įgūdžius galima apibūdinti kaip sugebėjimą savarankiškai gyventi, tai yra mokėti prisitaikyti prie kitų asmenų, mokėti su jais bendrauti ir bendradarbiauti; užmegzti ryšius; suvokti, kas yra gerai, o kas blogai; išmokti spręsti problemas; rūpintis aplinka. Socialiniai įgūdžiai glaudžiai susiję su žmogaus gebėjimu spręsti gyvenimiškas problemas, sėkmingai adaptuotis naujoje besikeičiančioje aplinkoje, pritapti prie jį supančios aplinkos.
Pedagogų ir tėvų vaidmuo socialinių įgūdžių ugdyme
Vaikai gimsta ir tampa jau nuo kūdikystės individualiomis asmenybėmis. Todėl tėvų ir pedagogų paskirtis yra sugebėti tinkamai ugdyti vaikų socialinius įgūdžius. Visi vaikai vaikystėje sugeba labai greitai susidraugauti su kitais. Užkalbina vienas kitą, žaidžia kartu vos susitikę pirmąjį kartą. Vaikas turi įgimtą pasitikėjimą savimi ir aplinkiniais, iniciatyvumą, kūrybingumą, nuoširdų norą pažinti ir prasmingai elgtis su pasauliu. Visa bėda, kad suaugusieji netinkamai ugdydami vaiką tuos bruožus užslopina. Todėl labai svarbu ne juos slopinti, o tinkamai ugdyti, kad vaikas sugebėtų tinkamai priimti sprendimus, suvokti savo elgesį, emocijas. Ikimokyklinio amžiaus vaikų socialiniai įgūdžiai apima ne tik vaiko mokymą bendrauti, bet ir ugdyti jį kaip mąstančią savimi pasitikinčią asmenybę. Gerus socialinius įgūdžius įgijęs vaikas yra pasitikintis savimi, draugiškas, moka bendrauti su bendraamžiais, moka išreikšti nusivylimą, pyktį ir džiaugsmą. Žino, kaip elgtis tam tikroje situacijoje.
Kas yra patyčios? Vaikams | Kaip sustabdyti patyčias | Nacionalinis patyčių prevencijos mėnuo | Twinkl USA
Darželio bendruomenė ir socialinės programos
Vaikų darželis yra antroji pagal svarbą ugdymo institucija po šeimos, daranti įtaką vaiko raidai. Atėjęs į darželį, vaikas supranta, kad atėjo į bendruomenę, kur negali viskas būti taip, kaip jis nori, todėl tenka išmokti prisitaikyti prie kitų, išmokti priimti nustatytas taisykles. Tačiau vaikams, nepratusiems prie taisyklių, nepratusiems būti kažkokios didesnės bendruomenės dalimi, iškyla nemažai sunkumų, tiek bendravimo, tiek emocinių. Todėl čia į pagalbą atkeliauja įvairios socialinės programos, kuriomis auklėtojos galėtų naudotis ugdydamos socialinius įgūdžius.
Ikimokyklinio ugdymo principai ir sritys Lietuvoje
Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo sistema remiasi valstybinėmis gairėmis, kurios nustato pagrindinius ugdymo principus ir tikslus. Šios gairės pabrėžia vaiko individualumo pripažinimą, aktyvaus mokymosi skatinimą ir bendradarbiavimą tarp ugdymo įstaigos, šeimos ir bendruomenės. Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę:
- Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
- Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
- Žaismės principas. Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyriais.
- Sociokultūrinio kryptingumo principas. Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
- Integralaus principas.
- Įtraukties principas.
- Kontekstualumo principas.
- Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
- Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
- Reflektyvaus ugdymo(si) principas.
- Šeimos ir mokyklos partnerystės principas. Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.
Ikimokyklinio ugdymo programose akcentuojamos penkios pagrindinės ugdymo sritys: socialinė, sveikatos, pažinimo, komunikavimo ir meninė. Šios sritys integruojamos į kasdienę veiklą, suteikiant vaikams galimybę mokytis žaidžiant, tyrinėjant ir bendraujant tarpusavyje.
| Ugdymo sritis | Reikšmė vaiko raidai |
|---|---|
| Mūsų sveikata ir gerovė | Padeda vaikams domėtis, kas padeda augti sveikam ir saugiam, ugdo savarankiškumą kasdienėse veiklose. |
| Aš ir bendruomenė | Skatina vaikus bendradarbiauti, suprasti socialinius vaidmenis ir spręsti konfliktus. |
| Aš kalbų pasaulyje | Kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui. |
| Tyrinėju ir pažįstu aplinką | Atsiliepti į prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. |
| Kuriu ir išreiškiu | Skatina vaizduotę, smalsumą, nuostabą, leidžia patirti kūrybos laisvę ir išreikšti save. |
Ugdymo kontekstų kūrimas
Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
tags: #drama #ikimokykliniame #amziuje
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
