Vaiko gyvenimas pas senelius: teisės ir tvarka
Vaiko teisė į šeimą ir jos išsaugojimą yra viena svarbiausių. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais yra įtvirtinta įstatymų. Konkretūs šios teisės įgyvendinimo būdai nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.172, 3.176 ir kituose straipsniuose. CK 3.172 straipsniu vaikams garantuojama teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, o tėvams (jų nesant - globėjams, rūpintojams) nustatyta pareiga sudaryti tokio bendravimo sąlygas.
Vaiko teisė gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Tai savarankiška teisė, kuri nėra išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir nereiškia tėvų valdžios pažeidimo nepriklausomai nuo to, ar ji įgyvendinama abipusiu sutarimu ar teismo tvarka.
Teismų praktikoje ne kartą akcentuota vaiko bendravimo su artimais giminaičiais svarba vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimas įstatymų leidėjo pavestas vaiko tėvams (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). CK 3.172 straipsnyje nustatyta pareiga tėvams sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia pareiga nustatyta abiem tėvams. Tai, kad vienas tėvų užtikrina šią vaiko teisę, nereiškia, jog kitas atleidžiamas nuo šios pareigos vykdymo - kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti vaiko bendravimą su artimaisiais giminaičiais.
CK 3.176 straipsnyje nustatyta tvarka, kuria sprendžiami ginčai dėl vaiko galimybės bendrauti su artimaisiais giminaičiais, t. y. nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas.
Jeigu tėvai atsisako sudaryti sąlygas bendrauti vaikams su artimaisiais giminaičiais, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams bendrauti su vaikais. Taip pat Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali atsisakyti įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais, jei toks bendravimas yra priešingas vaiko interesams.
12 straipsnis. 1. Vaikas turi teisę gyventi su savo tėvais. Vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Tėvai užtikrina šią vaiko teisę. 2. Teisė vaikui bendrauti su savo tėvais ar vienu iš jų gali būti ribojama įstatymu ir tik tuo atveju, kai toks bendravimas prieštarauja vaiko interesams. 3. Vaikas negali būti išskirtas su tėvais, išskyrus atvejus, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi teismo sprendimu ir įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams.
Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams.
Bendravimo su vaiku tvarka 50/50 yra vis dažniau svarstomas modelis, siekiant užtikrinti, kad vaikas išlaikytų lygiavertį ryšį su abiem tėvais po skyrybų. Šis principas grindžiamas lygiaverte tėvyste, kai abu tėvai dalyvauja vaiko gyvenime vienodai, tiek laiko, tiek atsakomybės prasme. Geriausia, kai dėl tokios tvarkos susitariama taikiai, nes tėvų bendradarbiavimas yra esminis veiksnys sėkmingam lygiavertės bendravimo tvarkos įgyvendinimui.
Teismas, spręsdamas dėl 50/50 bendravimo modelio, įvertina daugybę veiksnių: tėvų gyvenamųjų vietų atstumą, vaiko ugdymo įstaigų vietą, socialinius ryšius, tėvų užimtumą ir jų gebėjimą užtikrinti stabilų kasdienį gyvenimą. Jei nustatoma, kad toks modelis atitinka vaiko poreikius ir neprieštarauja jo gerovei, teismas gali jį patvirtinti. Vienas iš svarbiausių aspektų, taikant šį modelį, yra užtikrinti stabilumą ir nuoseklumą vaiko gyvenime. Tai reiškia, kad tėvai turi susitarti dėl vienodų ugdymo ir auklėjimo principų, aiškios dienotvarkės bei bendros atsakomybės pasidalijimo.
Jei bendravimo 50/50 tvarka tampa netinkama dėl pasikeitusių aplinkybių ar neigiamai veikia vaiko gerovę, ji gali būti keičiama. Tam reikia įrodyti, kad dabartinė tvarka neatitinka vaiko interesų ir yra reikalingas kitoks bendravimo modelis.
Mūsų kontora konsultuoja ir padeda nustatyti bei įgyvendinti 50/50 bendravimo su vaiku modelį, atsižvelgiant į kiekvieno atvejo individualias aplinkybes.
Bendravimas su vaiku yra tėvų teisė ir pareiga - tėvai privalo rūpintis savo vaikais, jų sveikata, ugdymu bei turi teisę pilnavertiškai dalyvauti vaikų gyvenime. Vaiko bendravimas su abiem tėvais turi būti užtikrinamas net ir vienam iš tėvų gyvenant skyrium. Bendravimo su vaiku tvarka siekiama užtikrinti tiek vaiko interesus, tiek atskirai gyvenančių tėvų teisę matyti savo vaiką ir jį auklėti. Vaiko raida ir vertybių vystymasis geriausiai užtikrinamas vaikui jaučiant abiejų tėvų meilę bei palaikant glaudžius ryšius su abiem tėvais. Dėl šių priežasčių, negalima riboti vaiko bendravimo su vienu iš tėvų.
Tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tai reiškia, kad nustatant bendravimo su vaiku tvarką, turi būti orientuojamasi į tai, kad vaikas praleistų lygiai ir maksimaliai laiko su abiem tėvais: savaitgaliais, švenčių dienomis, atostogų metu ir darbo dienomis. Esant tokiam lygybės principui, gali būti nustatoma ir tokia tvarka, kai vaikas su abiem tėvais praleidžia po 50 procentų laiko (vaikas keičia gyvenamąją vietą kas antrą dieną ar kas antrą savaitę). Žymiai dažniau nustatoma tokia bendravimo tvarka, kai vaikas su vienu iš tėvų praleidžia daugiau laiko, o su kitu - mažiau.
Verta paminėti ir tėvų susitarimus dėl bendravimo su vaiku jo atostogų, tėvų atostogų, švenčių metu. Pavyzdžiui, pusė vaiko atostogų praleidžiama su motina, kita pusė - su tėvu, poriniais metais šventinės dienos praleidžiamos su motina, o neporiniais - su tėvu, savo atostogų metu tėvas (motina) su vaiku praleidžia nepertraukiamai 14 dienų, Motinos diena visada praleidžiama su motina, o Tėvo diena visada praleidžiama su tėvu ir pan.
Kaip bendraujama, kai vienas iš tėvų ne visuomet yra vaikui tiesiogiai pasiekiamas, t.y. Net vaiko tėvui (tėvams) esant įkalinimo įstaigoje ar užsienyje, turi būti imamasi priemonių užtikrinti vaiko bendravimą su motina ar tėvu. Tokiais atvejais, atsižvelgiant į vaiko amžių ir kitas aplinkybes, gali būti nustatyti alternatyvūs bendravimo būdai. Pavyzdžiui, jei tėvas yra įkalintas, priklausomai nuo įkalinimo sąlygų ir taikomo režimo, galima nustatyti bendravimą telefonu, laiškais ir pan.
Kieno interesų turi būti paisoma nustatant bendravimo su vaiku tvarką: vaiko ar tėvų? Nustatant bendravimo su vaiku tvarką turėtų būti paisoma vaiko interesų ir poreikių. Tai reiškia, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam.
Taip, tam tikrais atvejais. Vaiko nuomonė yra svarbi aplinkybė sprendžiant bendravimo tvarkos nustatymo klausimą, tačiau - ne viską lemianti. Tai reiškia, kad vaiko atsisakymas (nenoras) bendrauti su vienu iš tėvų yra galimas, tačiau toks atsisakymas ne visuomet užtikrina vaiko poreikius ir interesus. Minimalus vaiko bendravimas su tėvu ar motina gali būti nustatytas įvertinus vaiko būseną, jautrumą ir reiškiamus jausmus.
Dėl tam tikrų aplinkybių vaiko bendravimas su vienu iš tėvų gali būti terminuotai ar neterminuotai ribojimas. Pavyzdžiui, vienam iš tėvų smurtaujant, piktnaudžiaujant alkoholiu, narkotikais, keliant grėsmę vaiko sveikatai.
Jeigu bendravimo su vaiku tvarkos klausimas buvo išspręstas teismo sprendimu (nutartimi), turėtų būti kreipiamasi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, o su šiuo raštu - į antstolį, kuris padeda įgyvendinti bendravimo tvarką. Jeigu antstolio reikalavimų nepaisoma - gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą dieną asmens, kuris kreipėsi naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Be to, išimtiniais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, tėvams gali būti taikoma dar griežtesnė sankcija - tėvų valdžios apribojimas. Tokiu atveju gali būti kreipiamasi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių pagal vaiko gyvenamąją vietą su prašymu išaiškinti kitam tėvui teises bei pareigas vaiko atžvilgiu bei galimą atsakomybę dėl netinkamai panaudojamos tėvų valdžios - dėl kliudymo bendrauti su vaiku.
Ginčai dėl bendravimo su vaiku yra laikomi šeimos ginčais. Nuo 2020 metų Lietuvoje šeimos ginčams yra numatyta privalomoji mediacija. Mediacija - tai taikus ginčų sprendimo būdas, kai mediatorius padeda rasti geriausią sprendimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos, mediacijos procesą siekiama užbaigti taikos sutartimi.
Taigi, gali būti nustatomi labai įvairūs bendravimo su vaiku tvarkos modeliai. Svarbiausia, kad nustatyta tvarka atitiktų vaiko interesus.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą.
„Žmonės, nesugebantys pragyventi Lietuvoje, išvažiuoja dirbti į užsienį, kad jų vaikas būtų aprūpintas materialiai ir turėtų ateitį, kad šeima galėtų įsigyti būstą. Jaunoms Lietuvos šeimoms čia neįmanoma išsiversti, uždirbant minimalų atlyginimą. Nėra tokios teisinės sąvokos kaip "ilgesnis laikas". Tai gali būti ir penkios minutės, ir kelios dienos. Kai kurie žmonės iš tikrųjų bijo vežtis vaikus į Norvegiją. Geriau palieka su mylimais seneliais, kurie rūpinasi anūkais. Tai dabar dar bijosime palikti pas senelius. Nereikia perlenkti lazdos ir senelių, kurie yra šeimos nariai, atriboti nuo šeimos dėl popierėlio. Man labai įdomu, ar nė vienas vaiko teisų tarnybos darbuotojas neturi vaikų? Nė vieno darbuotojo vaikas nėra buvęs be popierėlio paliktas mylimai močiutei ar seneliui? Nustokite žlugdyti šeimos vertybes!“
„Jeigu tėvai neišvyksta iš Lietuvos, gali drąsiai palikti savo vaikus atostogų pas senelius. Įstatymai nenumato konkrečių terminų, tačiau atostogos juk nesitęsia metų metus.“
Plačiau apie tai pasakoja Kauno apygardos teisėja Simona Dementavičienė.
- Kokios priežastys nulemia, kad būtent su konkrečiu tėvu ar motina yra nustatoma vaiko gyvenamoji vieta ir atitinkamai su kitu - tik bendravimo tvarka? - Prioritetinis tiek gyvenamosios vietos, tiek bendravimo tvarkos nustatymo principas - 50/50 proc., kuriuo siekiama lygiavertės tėvystės, kai tiek pat laiko vaikas būna pas kiekvieną iš tėvų. Žinoma, tam aktualus vaiko amžius ir vaiko noras, tam tikrais atvejais pasitelkiami ekspertai, atliekamos ekspertizės. Teismo procese nustatomi vaiko santykiai su kiekvienu iš tėvų, jų požiūris į vaiko auklėjimą ir tobulėjimą, jau nekalbant apie supratimą skirti tam lėšas. Pavyzdžiui, teisės į mokslą užtikrinimas, galimybės lankyti būrelius ir pan.; specialiųjų poreikių užtikrinimas; būtina išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie brolių, seserų ir kitų giminaičių, kokia nuolatinė aplinka jį sups; jeigu tėvai turi naujus partnerius, svarbu aptarti vaiko santykį su jais; svarbu, kad prisirišimas būtų natūralus, o nenulemtas vieno iš tėvų netinkamo elgesio dėl savanaudiškų paskatų, siekiant paveikti vaiko nuomonę, vaiko dėmesį užkariaujant dovanomis, pramogomis ir kt.; religinis ugdymas - ideologija neturi prieštarauti vaiko teisėms ir interesams.
Nustatant vaiko gyvenamąją vietą, teismai vertina ne tik su kuriuo iš tėvų gyvenimas atitiks geriausius jo interesus, bet ir kaip tėvas ar motina, su kuriuo gyvens vaikas, užtikrins vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina. Vieno iš tėvų kliudymas tą daryti vertinamas kaip vaiko ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimu. Nustačius su kuriuo iš tėvų bus vaikui stabiliausia ir saugiausi gyventi, su kitu atitinkamai nustatoma bendravimo tvarka. Nustatomos konkrečios bendravimo dienos ir laikas; vaiko paėmimo ir grąžinimo tvarka; bendravimas atostogų metu; švenčių ir tėvų ar vaiko gimtadienių metu; išimtys iš bendravimo tvarkos (pavyzdžiui, ligos atveju). Nustatomos alternatyvos, jeigu vaikas, pavyzdžiui, dėl ligos negalės pasimatyti (bendravimas nuotolinėmis priemonėmis, praleistų dienų kompensavimo mechanizmas). Minimalus bendravimas nustatomas, jei dažni susitikimai ir bendravimas traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko interesų, daroma įtaka vaiko brandai, jo pasaulėžiūrai.
- Kokios pasekmės kyla, kai nevykdomas teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos ir/arba bendravimo tvarkos nustatymo? - Skiriamos finansinės baudos, kai nevykdoma teismo nutartis dėl laikinių apsaugos priemonių, traktuojant kaip piktnaudžiavimą procesu. Jeigu prasidėjęs priverstinis vykdymas - taikomos baudos už antstolių reikalavimų nevykdymą. Be to, vienas iš tėvų gali įsitraukti gindamas savo ir vaiko interesus inicijuodamas žalos atlyginimo bylą. Kraštutiniu atveju, toks elgesys gali būti vertinamas, kaip netinkamas tėvų valdžios panaudojimas ir apribojama jų valdžia vaiko atžvilgiu, o ypatingais atvejais - atimtos tėvystės / motinystės teisės.
Ką galime matyti iš dabartinės garsios situacijos, teismo leidimu vaikas gali būti laikinai paimamas iš abiejų tėvų ir vaikui užtikrinama kita saugi aplinka (kiti artimi žmonės, jų nesant - institucija).
- Kokios institucijos įsitraukia į tėvų konfliktą, siekdamos apsaugoti vaiko interesus? - Žinoma teismas, kaip minėta, taikomos sankcijos, priimamos tarpinės nutartys, nustatant su kuriuo iš tėvų vaikas turėtų gyventi, o su kuriuo turėtų būti nustatyta bendravimo tvarka. Tėvai inicijuoti bendravimo/gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą gali viso teismo proceso metu. Dalyvauja Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai, kurie lygiagrečiai padeda šeimai teikdami paslaugas - atvejo vadybą. Esant poreikiui pasitelkiami psichologai. Dažnas antstolių įsitraukimas, kai nevykdoma tarpinė nutartis, kuria sureguliuojami laikini iki teismo sprendimo tėvų santykiai su vaiku (gyvenamoji vieta / bendravimo tvarka). Antstoliams tenka užtikrinti vaiko paėmimo / pristatymo tvarką įvairiausiomis aplinkybėmis.
Psichologų vertinimu, vaikas, kuris mato svarbiausius sau žmones nesutariančius, kaltina save. Pasitaiko manipuliavimo bendravimo tvarkos išimtimis atvejų, trukdoma bendrauti su vaiku prisidengiant tariama liga. Antstoliai, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai, policijos pareigūnai, padeda užtikrinant ir teismo sprendimo vykdymą, t. y., kai teismo procesas jau būna baigtas. Pasitaiko, kad įsijungia psichologai ar kiti medikai. Pastaroji garsi situacija taip pat susijusi su tuo, kad vienas iš tėvų nevykdė teismo sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos. Ši situacija atskleidžia tokių veiksmų skaudžias pasekmes. Viešojoje erdvėje paplitęs vaiko paėmimo vaizdo įrašas, tokiu būdu vaiko atvaizdas ir interesai nėra apsaugoti. Vaikas atpažintas klasės draugų, nelanko mokyklos tiesiogiai, kas sąlygoja bendravimo įgūdžių stoką ir pan. Akivaizdu, kad vaikas patiria emocinius išgyvenimus. Be abejo, šis procesas yra visapusiškai jautri patirtis visoms pusėms - tiek vaikui, tiek jo šeimai, tiek tokį sprendimą vykdantiems vaiko teisių gynėjams.
- Kokie sprendimo būdai, kad neigiamų pasekmių nepatirtų nei pats vaikas, nei jam svarbiausi žmonės - tėvai ir neįsitrauktų tretieji asmenys (institucijos)? - Surasti tėvams kompromisą sudarant taikos sutartį, galimai advokatų pagalba, arba pasinaudojus mediacijos institutu surasti sąlyčio taškus, tokiu būdu galvojant visų pirma apie vaiką. Suprantama, kad skyrybų procese užvaldo įvairios emocijos, kurios svarbiausias vertybes paverčia antraplanėmis, sunku išlaikyti emocinį raštingumą, ypatingai, kai yra neištikimybės faktorius, didelio turto dalybos. Tokiu atveju tėvų karo išspręsti nepadeda ir privalomas ikiteisminės mediacijos institutas ir ginčas persikelia į teismą. Svarbu suprasti, kad mediacijoje ginčą sprendžia pačios šalys ir jas įpareigoja jų pačių susitarimas, o teisme - teisėjas valstybės vardu ir teismo sprendimu.
Mediacijos paslaugos teikiamos už atlyginimą (už su mediatoriumi sutartą valandinį įkainį), išskyrus atvejus, kai mediacijos paslaugos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Tačiau ir teisminis procesas sąlygoja nepageidaujamus finansinius kaštus - bylinėjimosi išlaidas. Mediacijos sesija, tai draugiška ir neformali aplinka, kai mediatorius (teisėjas ar kitas teisininkas) pradeda įvadine dalimi, toliau seka šalių pasisakymai, spręstinų klausimų nustatymas, bendra diskusija, atskiri susitikimai, galimų skirtingų sprendimų alternatyvų kūrimas, sprendimo priėmimas ir jo tikroviškumo tikrinimas, taikos sutarties projekto rengimas, pasirašymas ir pateikimas tvirtinti. Teismas taikos atveju patvirtina šalių sutartį santuoką nutraukti bendru sutarimu, kai išsprendžiami ir vaiko klausimai, o jeigu teisminis procesas jau vyksta, tai pereinama iš ginčo teisenos į ypatingąją ir santuoka nutraukiama taip pat bendru sutarimu. Mediacija galima pasinaudoti tiek iki teismo, tiek visose teismo proceso stadijose. Tačiau tėvai būna pasiryžę bet kokiomis priemonėmis įrodyti savo tiesą, užvedami netgi ikiteisminiai tyrimai vienas kito atžvilgiu, visai negalvojant, kaip toks faktas paveiks jų vaiką, kokie liks liekamieji reiškiniai. Be kita ko, galima e-mediacija, kuri vykdoma bendraujant nuotoliniu būdu (Zoom, Teams). Patogu, kai šalys yra skirtingose valstybėse dėl įvairių priežasčių (pavyzdžiui, komandiruojamos dėl darbų), ar tiesiog gyvenamoji vieta nutolusi nuo mediatoriaus buveinės.
Patarimas - vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, gerbti teismo ir kitų institucijų darbą, nes, kai nepavyksta susitarti, kreipiamasi pagalbos. Išminties surandant kompromisą, ypatingai vaiko atveju, kad teismo proceso neprireiktų.
tags: #dokumentas #leidziantis #vaikui #laikinai #gyventi #pas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
