Meniu

Naujagimio priežiūra: nuo gimimo iki pirmųjų mėnesių

Šiuolaikinis pasaulis siūlo daugybę informacijos apie naujagimio priežiūrą, tačiau grįžus namo po gimdymo, ypač pirmajam kūdikiui, kyla daugybė klausimų ir nerimo. Pasiruošti kūdikio priežiūrai yra būtina, nes tik gimęs naujagimis į šeimos gyvenimą atneša daug džiaugsmo ir nedidelių išbandymų.

Priežiūra gimdymo namuose

Gimdymo namuose prasideda itin svarbus naujagimio ir mamos adaptacijos laikotarpis. Vos gimęs naujagimis yra nušluostomas ir guldomas nuogas ant apnuogintos mamos krūtinės. Jo būklė (raumenų tonusas, kvėpavimas ir spalva) įvertinama per pirmąsias 30 sekundžių, sprendžiant, ar reikia gaivinti. Pagal Apgar skalę naujagimis vertinamas po 1 minutės ir 5 minučių, o esant reikalui - ir po 10 minučių. Naujagimis ir mama susiglaudę oda turi būti ne trumpiau kaip 1 valandą, geriausia 2 valandas. Per šį laiką sveikas naujagimis, mamos ar akušerės padedamas, susiranda krūties spenelį ir pradeda žįsti. Naujagimio virkštelės tvarkymas, svėrimas ir matavimas (matuojamas ūgis ir galvos apimtis) turėtų įvykti po poros valandų, kai jis baigs žįsti. Virkštelė perkerpama ir tvarkoma steriliais instrumentais; dezinfekuojančių tirpalų naudoti nebūtina, uždėjus spaustuką, virkštelės bigė paliekama atvira.

Gimdymo namuose moters priežiūra palatoje po gimdymo sudaro bendrąją ir akušerinę apžiūrą. Priklausomai nuo ligoninės tvarkos, dažniausiai būna 2-3 vizitacijos: ryte ir vakare. Kitu paros metu visada galima kreiptis į budintį personalą. Į bendrąją apžiūrą įeina moters nusiskundimai, kūno apžiūra, odos, gleivinių, bėrimo elementų, pulso, kraujo spaudimo, kvėpavimo dažnio įvertinimas. Pirmąsias 24 valandas po gimdymo gali padidėti moters kūno temperatūra, ją sukeldama staigus kraujagyslių ir limfagyslių prisipildymas. Moterį gali varginti silpnumas, tai yra normalu, nes ji atliko didžiulį darbą, neteko organizmo skysčių, gal nemiegojo visą naktį, ją išvargino sąrėmių skausmai.

Akušerinė apžiūra apima moters krūtų būklės įvertinimą: ar jos minkštos, ar yra priešpienio, pieno, ar nėra sukietėjimų, krūtų odos spalva, spenelių forma, įtrūkimai. Taip pat svarbu įvertinti gimdos involiuciją. Gimdos dugno aukštis mažėja apie 2 cm per parą. Nepakankamas gimdos traukimasis yra gimdos subinvoliucija. Vertinant svarbu gimdos dugno aukštis (šlapimo pūslė turėtų būti tuščia), tonusas, skausmingumas. Taip pat svarbu lochijų kiekis, spalva, kvapas. Jei išskyros kaupiasi gimdos ertmėje (lochiometra), tai gimdos dugnas bus aukštai, o išskyrų mažai. Įtakos tam gali turėti kraujo krešulys gimdoje, gimdos kaklelio spazmas, silpni gimdos susitraukimai.

Tarpvietės apžiūrą apima paraudimo, patinimo ir skausmingumo vertinimas. Plyšusi ar kirpta ir po to siūta tarpvietė sugyja per 10-12 parų po gimdymo. Gali būti sutrikusi šlapimo pūslės funkcija - tada skausminga šlapintis arba apskritai neišeina. Žarnyno funkcija: dažnai moterį vargina obstipacijos. Po gimdymo moteris gali jausti nereguliarius gimdos susitraukimus, panašius į menstruacinį skausmą. Jei buvo siūta tarpvietė, bus jaučiamas tos srities skausmingumas. Nereikia kentėti, o geriau pasisakyti akušerei, gausite vaistų nuo skausmo. Svarbu per pirmas 3 paras pasituštinti. Svarbu fizinis aktyvumas, pakankamas kiekis skysčių (2,5 l per dieną). Varginant vidurių pūtimui, užkietėjimui, nepavykus pasituštinti, pasisakykite personalui.

Maždaug po 1,5 valandos moteriai pasiūloma pačiai pasišlapinti, jei gerai jaučiasi, ji palydima iki tualeto, jeigu silpna, naudojamas basonas. Tuomet pagal situaciją galima apsiprausti lyties organus, persirengti marškinius, jeigu jie labai susitepė, užsidėti suaugusiųjų sauskelnes. Po dviejų valandų moteris kartu su naujagimiu iškeliauja į palatą po gimdymo.

Tik ką gimęs naujagimis yra nušluostomas ir guldomas nuogas ant apnuogintos mamos krūtinės.

Naujagimio priežiūra pirmaisiais mėnesiais

Nuo 1990 m. pasaulyje paskelbta rekomendacija guldyti vaikus ant nugaros, ant tvirto čiužinio, siekiant apsaugoti nuo staigios kūdikių mirties sindromo. Tuo pačiu stipriai padaugėjo plagiocefalijos (suplokštėjusių galvų) atvejų. Šis sindromas dažniausiai pasireiškia „labai gerai miegantiems“ kūdikiams, kurie daug laiko miegodami praleidžia ant tvirto pagrindo - lovelėje, autokėdutėje, gultuke. Jei naujagimis gimė išnešiotas ir sveikas, jis nuo gimimo sugeba bent minimaliai pasisukti, kad gulėti būtų patogiau. Juk pagal naujausias rekomendacijas dar gimdykloje naujagimis uždedamas mamai ant pilvo (ne krūtinės!), ir laukiama, kol jis pats nušliaužia iki krūties ir pradeda žįsti.

Miegojimo ypatumai:

Guldymas ir migdymas ant pilvuko įvardijamas kaip vienas iš staigios kūdikių mirties sindromo rizikos veiksnių.
Tačiau naujagimiams tokia padėtis (kniūbsčiomis ar ant šono) yra natūralesnė, nei miegas ant nugaros.
Pastebėta, kad naujagimiai renkasi tokią miego padėtį, kokioje miegojo pirmuosius kartus po gimimo.
Kiekvienas vaikas yra individualus, todėl jei jis miega tik kniūbsčias, tereikia pašalinti kitus rizikos faktorius - apsaugėles, pagalves, minkštus žaislus, antklodę, guldyti ant tvirto pagrindo, išvėdintame, vėsiame tėvų kambaryje.
Ant pilvo palikti miegoti per naktį ir dienos metu tikrai saugu yra tada, kai kūdikis pats išmoksta apsiversti nuo nugaros ant pilvo ir nuo pilvo ant nugaros.
Tiems kūdikiams, kurie nepripažįsta kitos miego pozos, galioja anksčiau aprašyta taisyklė - pašalinti visus kitus rizikos faktorius.
Miegas vis kitoje lovytės pusėje. Paprastai vaikai įpranta miegoti nusukę galvą į tam tikrą pusę, nes ten yra kažkas įdomaus, pvz. langas. Kiekvieną kartą guldydami vaiką į lovelę, keiskite puses, kad langas matytųsi galvą pasukus į kitą pusę.
Kūdikiams iki metų pagalvės nerekomenduojamos. Jei atsiranda sloga, kosulys, galima po galva dėti sulankstytą vystyklą, kuris šiek tiek ją pakels ir palengvins gleivių nutekėjimą, bet tikrai nereikia suteikti pusiau sėdimos padėties.
Čiužinių įvairovė tikrai didelė, visi turi savų privalumų ir trūkumų, tačiau pagrindinė taisyklė - čiužinys turi būti tvirtas (nebūtinai tai reiškia kietas), jokiu būdu ne poroloninis ar poliuretaninis, į kurį vaikas tiesiog „įsminga“. Taip pat labai svarbu, kad ant čiužinio būtų lygiai, be raukšlių užklota tinkamo dydžio paklodė, kuri nesusijauktų miego metu.
Lovytės užuolaida sumažina erdvę, kuri naujagimiui ir kūdikiui gali būti bauginanti, nes neįprasta po gyvenimo gimdoje patirties. Įsivaizduokite, jei Jums reikėtų visą dieną, ar didžiąją jos dalį, gulėti lovoje ir žiūrėti į lubas. Ir taip kasdien. Tikriausiai nelabai įdomu. Didesni vaikai labai nemėgsta sirgti, nes reikia gulėti lovoje, juk daug smagiau būti ir bendrauti su šeima, lankytojais. Kodėl galvojame, kad kūdikiui to nereikia?
Svarbu, naujagimį migdyti paguldytą nugaros, ant kietesnio čiužinuko, kūdikio lovelėje neturėtų būti pagalvių, minkštų žaislų ir pan., kambaryje neturėtų būti per karšta, į jį neturėtų patekti tabako dūmai.

Dažnai moterys daugiau gulinėja, mažai juda. Taip pat tinimas gali kankinti dėl gimdymo metu sulašintų skysčių kiekio (pvz., jeigu buvo taikytas epidūrinis skausmo malšinimo būdas, atlikta cezario pjūvio operacija). Po gimdymo gali tinti kojos, nes vis dar veikia kraujagysles atpalaiduojantys hormonai.

Maitinimas ir higiena:

Glauskite naujagimį prie krūties ir žindykite pagal poreikį.
Išskyroms po gimdymo sugerti pirmomis paromis naudokite suaugusiųjų sauskelnes, vėliau higieninius paketus. Juos keiskite reguliariai, maždaug kas 4 val.
Nenaudokite tamponų ir nesimaudykite vonioje.
Labai staigiai keliantis iš lovos gali apsvaigti galva, todėl kelkitės iš lėto. Esant reikalui galima dėvėti specialų diržą.
Pirmąsias savaites po gimimo yra labai svarbios, nes kūdikis mokosi taisyklingai žįsti, taip stimuliuodamas pieno gamybą. Dėl šios priežasties čiulptuko naudoti nerekomenduojama. Vis dėlto, kai kurios mamos pastebi, kad mažylis beveik visą laiką nori būti prie krūties čiulpdamas spenelį kaip čiulptuką ir sukeldamas skausmingus įtrūkimus. Tokiais atvejais, įsitikinus, kad kūdikis pakankamai pavalgė, galima bandyti duoti čiulptuką.
Jei mažylis tampa neramus, reikia įsitikinti, ar jis nėra alkanas. Kartais, net neseniai pamaitintas kūdikis gali norėti papildomo maitinimo. Jei kūdikis sotus, patikrinkite, ar nereikia pakeisti sauskelnių. Neramumas gali būti susijęs ir su pilvo pūtimu ar skausmu.
Kūdikis iš lėto prisitaiko prie aplinkos sąlygų, nes iki gimimo jis augo pastovioje, šiltoje +37 °C temperatūroje.
Šiltuoju metų laiku kūdikį galima vežti į lauką jau kitą dieną po gimimo. Žiemą, jei lauke -5 ar -10 °C, rekomenduojama pirmą kartą išeiti į lauką praėjus maždaug savaitei po gimdymo. Iš pradžių pasivaikščiojimai turėtų trukti 5-10 minučių, o vėliau buvimą lauke galima kasdien ilginti po 5 minutes.
Sėkmingam žindymui ir emocinio ryšio stiprinimui pirmosiomis dienomis ir savaitėmis labai svarbus ir kontaktas „oda prie odos“ (kitaip dar vadinamas „kengūros metodu“), kai nuogas ar bent iš dalies nurengtas naujagimis guldomas mamai (po cezario pjūvio operacijos - ir tėčiui) ant krūtinės. Odos kontaktas ne tik gerina laktaciją, bet ir padeda kūdikiui nurimti, užmigti. Prie krūtinės priglaustą naujagimį reikėtų laikyti kuo ilgiau - bent valandą.
Pirmosios naujagimio išmatos, vadinamos mekonijumi, dažnai išgąsdina nepatyrusius tėvus. Jos yra tamsiai žalios arba juodos spalvos, lipnios, tąsios, beveik bekvapės.
Pirmosiomis gyvenimo dienomis naujagimiai šlapinasi retai. Normalu, jeigu pirmą kartą naujagimis pasišlapina per 12-24 val. Pirmasis naujagimio šlapimas dažniausiai yra tamsus, gelsvai rausvas, drumstas, ant vystyklo lieka oranžinių nuosėdų - šlapimo rūgšties kristalų (kartais galima supainioti su krauju).
Higienos svarba: Visų pirma reikėtų taisyklingai plautis rankas ir naudoti specialų rankų dezinfekavimo skystį arba gelį. Reikėtų kasdien keisti drabužius švariais, lauko drabužius ir avalynę palikti ligoninės rūbinėje arba specialiose spintelėse. Norint apsaugoti naujagimį nuo infekcijų patariama nemūvėti žiedų, nesegėti kitų papuošalų, trumpai kirpti nagus ir būtinai pašalinti nagų laką: nagai turi būti natūralūs.
Kol virkštelės liekana dar nėra nukritusi, svarbu užtikrinti, kad bamba gautų oro ir nebūtų dirginama. Todėl rekomenduojama sauskelnių viršutinį kraštelį užlenkti taip, kad jis nespaustų bambos srities. Bambą reikėtų švelniai valyti du kartus per dieną virintu vandeniu ir kruopščiai nusausinti.
Pirmosiomis dienomis, kol naujagimio virkštelė dar nėra nukritusi, jo „pilnai“ maudyti nerekomenduojama. Naujagimiui gimus virkštelė yra užspaudžiama ir nukerpama, tačiau nedidelė jos liekana nudžius ir nukris tik po 2-3 savaičių.
Pirmą kartą neišnešioti naujagimiai gali būti maudomi intensyviosios terapijos skyriuje net ir tais atvejais, kai jiems reikalingas deguonis. Aparatai trumpam atjungiami, neišnešiotas naujagimis greitai išmaudomas vonelėje. Vanduo vonelėje turi būti kūno temperatūros (naudokite termometrą), jo turi būti pakankamai, kad naujagimis nesušaltų. Mažylį prieš maudynes galima įvynioti į medvilninį vystyklą. Pirmosios maudynės turėtų trukti vos kelias minutes, tad nepersistenkite.
Neišnešiotiems naujagimių mamos dažnai baiminasi, kad nemokės pakeisti sauskelnių, ir ši procedūra tampa nemažu iššūkiu. Taigi atidžiai stebėkite, kaip sauskelnes keičia slaugytoja. Kai jau būsite pasirengusi pati, išlankstykite sauskelnes, po to nuraminkite mažylį. Patogiausia, jei jis gulės ant šono, o ne kaip įprastai keičiant sauskelnes - ant nugarytės.

Ką veikti su kūdikiu pirmąjį mėnesį?

Pirmasis mėnuo - tai ypatingas laikas, kupinas atradimų tiek jums, tiek jūsų naujagimiui. Nors kūdikis didžiąją laiko dalį miega ir valgo, būdravimo akimirkos yra puiki proga megzti ryšį, stimuliuoti pojūčius ir švelniai skatinti raidą.

Regėjimas: Pirmąjį mėnesį kūdikio regėjimas dar tik formuojasi, tačiau jis jau pasiruošęs tyrinėti pasaulį. Geriausiai jis fokusuoja vaizdą maždaug 20-30 cm atstumu - kaip tik tiek, kad matytų jūsų veidą maitinimo metu. Pasaulis jam atrodo šiek tiek neryškus, lyg per miglą. Spalvų regėjimas ribotas, todėl labiausiai jį traukia ryškūs kontrastai, ypač juoda ir balta spalvos. Palaipsniui pradeda išskirti ir ryškiai raudoną spalvą. Labiausiai kūdikius domina žmonių veidai.

Akių kontaktas: Dažnai žiūrėkite mažyliui tiesiai į akis būdami per 20-30 cm. Pažiūrėkite, švelniai nusišypsokite, tada trumpam nusukite žvilgsnį ir vėl pažiūrėkite. Tai moko kūdikį socialinio bendravimo pagrindų.
Veido sekimas: Lėtai judinkite savo veidą iš vieno šono į kitą, aukštyn ir žemyn, sukite ratu, skatindami kūdikį sekti jus akimis.
Kontrastingi paveikslėliai: Rodykite kūdikiui paprastus, didelius, kontrastingus juodai baltus paveikslėlius (pvz., geometrines figūras - apskritimą, kvadratą; paprastus veido kontūrus; juodai baltas juosteles ar taškus). Laikykite paveikslėlį 20-30 cm atstumu apie 5-10 sekundžių arba kol kūdikis nenusuka žvilgsnio.
Rankų stebėjimas: Lėtai judinkite savo plaštaką priešais kūdikio akis, skėskite ir suglauskite pirštus.
Karuselės ir žaislai: Virš lovelės ar vystymo stalo galite pakabinti specialią kūdikiams skirtą karuselę (pvz., Munari tipo - juodai baltą, lėtai judančią) ar vieną kitą kontrastingą žaisliuką. Svarbu: Kabinkite saugiai, kad kūdikis nepasiektų ir neįsipainiotų.

Klausa: Kūdikis girdi garsus dar būdamas įsčiose, o gimęs jo klausa jau gana gerai išvystyta. Jis atpažįsta mamos balsą, reaguoja į kitus artimųjų balsus. Staigūs, garsūs garsai gali išgąsdinti (pasireiškia Moro refleksas - krūptelėjimas, rankų išskėtimas), o švelnūs, ritmingi garsai, ypač pažįstamas balsas ar lopšinė, ramina.

Kalbėjimas ir dainavimas: Dažnai kalbėkite su kūdikiu švelniu, melodingu balsu. Pasakokite, ką darote, kas vyksta aplinkui. Dainuokite lopšines.
Garso sekimas: Ramiai pabarškinkite negarsiu barškučiu ar kitu garsą skleidžiančiu žaisliuku prie vienos kūdikio ausytės (iš šono, kad nematytų), paskui prie kitos. Stebėkite, ar kūdikis bando pasukti galvą garso link.

Bendravimas ir mėgdžiojimas: Nuo pat gimimo kūdikiai yra socialios būtybės, pasiruošusios bendrauti. Jie gali trumpam sutelkti dėmesį į jūsų veidą, reaguoja į jūsų balsą ir prisilietimus. Stebėtina, bet naujagimiai sugeba mėgdžioti paprastas veido išraiškas - pabandykite iškišti liežuvį, plačiai atverti ar sučiaupti burną žiūrėdami į kūdikį - galite nustebti pamatę jo bandymus atkartoti!

Mimikų žaidimai: Dažnai šypsokitės kūdikiui, rodykite įvairias švelnias mimikas.
Atsakas į garsus: Kai kūdikis skleidžia garsus (guguoja, burkuoja), atsakykite jam, pakartokite jo garsus arba švelniai kalbėkite. Taip mokote dialogo pagrindų.
Reagavimas į poreikius: Greitas ir švelnus reagavimas į kūdikio verksmą ar kitus signalus (alkį, nuovargį, diskomfortą) kuria saugumo jausmą ir pasitikėjimą.

Jutimas ir masažas: Prisilietimas yra gyvybiškai svarbus kūdikio raidai ir ryšio kūrimui. Jo oda labai jautri. Švelnūs prisilietimai, glostymas, masažas ramina, padeda jausti savo kūno ribas ir kuria artumo jausmą.

Švelnus masažas: Skirkite kelias minutes per dieną švelniam masažui. Galite masažuoti delniukus, atsargiai ištiesdami pirštukus, pėdutes (galima švelniai paridenti mažą minkštą kamuoliuką), kojytes, rankytes, nugarytę. Naudokite švelnius, glostančius judesius.
Skirtingos tekstūros: Švelniai perbraukite kūdikio odą skirtingomis medžiagomis - vatos gabalėliu, šilkine skarele, minkštu rankšluosčiu.
Oda prie odos: Kiek įmanoma dažniau praktikuokite kontaktą „oda prie odos“ - tai ypač naudinga ryšiui, kūdikio nuraminimui, kūno temperatūros ir širdies ritmo reguliavimui.

Nešiojimas: Palaikau dažną kūdikių nešiojimą ant rankų ar nešynėse, nes jau seniai paneigtas mitas, neva „pripras ir reikės nešioti visada“. Tačiau būti šalia mamos yra fiziologinis kūdikio poreikis! Štai kodėl pirmieji trys mėnesiai būna tokie sudėtingi - žindymo problemos, diegliai ir pan. Taip pat daugybė tyrimų skelbia, kad Afrikos kūdikiai iki 6 mėn. (kol nenusileidžia ant žemės ir nekankina badas) stipriai lenkia vakariečius vaikus tiek savo fizine, tiek emocine branda. Kodėl? Jie visada su mama nešynėje, oda prie odos kontakte. Judėdami kartu su mamos kūnu jie treniruoja savo raumenis, matydami besikeičiančius vaizdus ir būdami vertikalioje padėtyje greičiau pažįsta aplinką, lengviau išmoksta vaikščioti. Nuolat girdėdami mamos širdį, balsą, užuosdami kvapą - yra ramesni ir jaučiasi saugesni, nes į poreikius atliepiama tuojau pat. Be to, jie nesumaišo dienos su naktimi, nes dienos miego metu jie vis tiek yra judesyje, bruzdesyje, o naktį miega gulėdami lovoje šalia mamos. Noriu paminėti ir tai, kad nešioti vaikus reikėtų veidu į save (nesvarbu, ant krūtinės, ar ant nugaros), kai pradės rūpėti aplinka - jie tikrai apsidairys. Patartina rinktis ne kelnaičių tipo (jos tinkamos būtent nešiojimui veidu į pasaulį), o stačiakampio pagrindo nešynes. Svarbu sureguliuoti nešynės aukštį, taisyklė paprasta: vos palenkę galvą žemyn, turėtumėte sugebėti pabučiuoti savo vaikui galvytę.

Gultukų nerekomenduoju naujagimiams iki mėnesio. Vėliau, jei vaikui jame būti patinka, tai gali būti didelė pagalba mamai. Tačiau gultukas turi būti naudojamas tik retkarčiais, kai mama tikrai negali užsiimti su vaiku (pvz. nori nusprausti duše). Nei gultuke, nei autokėdutėje negalima palikti miegančio vaiko be priežiūros - nesvarbu tai dienos ar nakties miegas. Jei vaikas miega autokėdutėje kelionės metu, jis taip pat turi būti nuolat stebimas.

Maniežas gali praversti, kai kūdikis išmoksta tiesiai sėdėti, ir tinka, kol jis mokosi vaikščioti. Jeigu kėdutės pagrindas nepakankamai ilgas, kūdikis, smarkiai įsisupęs, gali persiversti. Tėvas tai gali pataisyti, pailginęs sūpynės pavažas arba sumažinęs supimosi amplitudę. Nelaikykite per ilgai kūdikio supamojoje kėdutėje. Jam reikia laiko pašliaužioti ir pasimokyti stovėti.

Žindymas ir mityba:

Maitinant naujagimį iš krūties, mėnesinių gali nebūti, bet vis tiek išlieka galimybė pastoti.
Lytiniais santykiais rekomenduojama užsiimti po 6-8 savaičių (kai nebebus kraujingų lochijų ir bus sugijusios tarpvietės žaizdos). Prieš tai geriausia apsilankyti pas ginekologą. Po 6 savaitės svarbu apsilankyti pas gydytoją.
Kas yra laktostazė? Trečią ar ketvirtą parą po gimdymo, kai prasideda intensyvesnė pieno gamyba, krūtys gali tapti karštos ir sunkios, pažastyse gali būti juntamas veržimas, pakilti kūno temperatūra. Trumpalaikis temperatūros padidėjimas nebūtinai reiškia uždegimą. Taip dažnai pasireiškia laktostazė, t. y. pieno sąstovis krūtyse. Tokiu atveju maitinti kūdikį galima ir reikia, kad krūtis būtų gerai ištuštinta. Prieš maitinimą galima uždėti šiltą kompresą, kad pieno latakai atsivertų, o po maitinimo ar tarp jų - šaltą kompresą, kad sumažėtų tinimas ir skausmas. Svarbu, kad kūdikis žįstų dažniau iš skausmingos krūties, 2-3 kartus iš eilės.
Motinos pienas - gyvybiškai svarbus visiems naujagimiams ir kūdikiams, o neišnešiotiems - ypač. Specialistai pataria jau per pirmąsias 6 val. po gimdymo nusitraukti priešpienio: tai paskatins pieno gamybą ir padidins sėkmingo žindymo galimybes. Raskite būdų, kurie palengvintų pieno nusitraukimo procesą. Pavyzdžiui, gal bus lengviau, jei naujagimis bus šalia, o gal atvirkščiai - tai daryti patogiau vienumoje. Beje, kartais žindyti gali būti pradedama anksčiau, nei maitinti iš buteliuko - tam reikia daugiau koordinacijos. Jei maitinsite iš buteliuko, suvyniokite naujagimį į antklodę, palikdama rankas laisvas, kad mažylis galėtų įsikibti į buteliuką arba jums į pirštą. Maitinti iš buteliuko bus lengviau, jei naujagimį paguldysite ant pagalvės šonu, kad galvytė būtų kiek aukščiau, o kojos - žemiau.
Pagrindinė sėkmingo žindymo pirmosiomis dienomis taisyklė yra žindymas pagal poreikį: ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą (t.y. Žįsdamas kūdikis ne tik pats pasisotina (o taip pat ir nurimsta, mezga glaudų ryšį su mama), bet ir „užsako“ pieno gamybą krūtyse, t.y.
Naujagimio maitinimas mišinėliu pirmosiomis dienomis yra panašus į žindymą, t.y. Pirmosiomis paromis naujagimiui reikėtų pasiūlyti po 30-60 ml mišinėlio kas 2-3 valandas (t.y.
Pasaulio sveikatos organizacija 2006 metais patvirtino medicininių priežasčių, dėl kurių reikėtų naujagimį primaitinti mišiniu, sąrašą. Išnešiotiems kūdikiams medicininė priežastis primaitinti yra svorio kritimas daugiau kaip 10 proc. nuo gimimo svorio. Taip pat įgimtos ligos, kaip galaktosemija, klevo sirupo šlapimo liga ir fenilketonurija - jomis sergančiam naujagimiui ir kūdikiui reikės ne paprasto, o specialaus mišinio. Maitinti mišiniu gali tekti dėl mamos būklės: jei mama yra ŽIV nešiotoja, serga labai sunkia liga (pvz., ištiko sepsis), serga herpes simplex pirmojo tipo virusu, mamai reikia naudoti stirpius raminančius ar antiepileptinius vaistus, nuskausminamuosius, sukurtus opiatų pagrindu, mamai taikomas gydymas radioaktyviuoju jodu ar jodo preparatais, chemoterapija. Taip pat gali būti situacijų, kai dėl mamos būklės laikinai žindyti negalima, tačiau praėjus kuriam laikui, žindymą galima tęsti.

Neretai grįžus namo po gimdymo moterys susiduria su klausimu, ar reikia kasdien matuoti naujagimio temperatūrą. Išnešioto, laiku gimusio ir normalaus svorio naujagimiui kasdien temperatūros matuoti nereikia. Naujagimių termoreguliacijos centras dar nėra visiškai susiformavęs. Išrengti naujagimiai greitai atvėsta, o per šiltai aprengti - greitai sušyla, todėl temperatūra gali svyruoti nuo 36,3 iki 37,3 °C, o kartais - siekti ir 37,5 °C (matuojant pažastyje arba kirkšnyje). Jei temperatūra matuojama išangėje, gali būti 0,5-0,6 laipsnio paklaida. Svarbiausia - vengti perkaitimo.

Naujagimiai miega didžiąją paros dalį - 6-18 valandų per parą. Bendrą naujagimio miegą sudaro 6-7 trumpi vienodi miego tarpsniai, kurie tolygiai pasiskirstę per parą.

Naujagimiai kvėpuoja labai tankiai, nes jų medžiagų apykaita labai greita ir jiems reikia daug deguonies. Kita vertus, naujagimiams yra būdingi miegojimo metu pasikartojantys, trumpi, 10-20 sekundžių trunkantys kvėpavimo sustojimai, vadinami miego apnėja. Miego apnėja yra siejama su smegenyse esančio kvėpavimo centro nebrandumu, todėl ji dažniau pasitaiko neišnešiotiems naujagimiams.

Naujagimiai gimsta turėdami daug nesąlyginių refleksų, kurie padeda jiems prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų. Pavyzdžiui, jeigu pirštu paliesite naujagimio skruostą, jis pasuks galvą ir ims pūsti lūpas, iškiš liežuvį, tarsi ieškodamas spenelio, pasiruošęs žįsti.

Naujagimiui palankios ligoninės (NPL):

Naujagimiui palanki ligoninė (NPL) yra ta, kuri laikosi 10 reikalavimų ir nepriima nemokamų pieno mišinių bei yra įvertinta nepriklausomų stebėtojų, kurie patvirtina, kad ligoninėje įgyvendimi NPL reikalavimai. Naujagimiui palankios ligoninės iniciatyvą 1990 metais paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija kartu su UNICEF. Vienas po kito moksliniai tyrimai rodė, kad motinos pienas yra tas maistas, kurį valgydami vaikai auga tokie sveiki ir protingi, kokie jie gali būti pagal savo paveldą iš tėvų, tuo tarpu mišiniais ar kitu maistu maitinami kūdikiai daugiau serga, prasčiau auga ir nepajėgia išnaudoti viso savo protinio potencialo.

Vos gimus kūdikiui padėti jį mamai ant krūtinės ir leisti jam būti ten, kol jis pirmą kartą pažįs.
Neduoti naujagimiui jokio kito maisto tik mamos pieną, nebent tam yra medicininių priežasčių.
Ketvirtasis, atnaujintas, NPL reikalavimas, sako, kad vos tik gimęs kūdikis nedelsiant turi būti padėtas nuogas jums ant nuogo kūno. Tai labai svarbus reikalavimas ir bet koks nereikalingas įsikišimas - kad ir akušerės noras tiesiog apiplauti kūdikį prieš dedant jums ant krūtinės - gali sutrikdyti kūdikio gebėjimą susirasti krūtį ir pradėti žįsti. Jeigu kūdikis iš tiesų išsitepė krauju dėl kirpimo ar plyšimo, jį galima tiesiog apvalyti ir tiek pakanka.
Niekam neatiduokite kūdikio! Kai kuriose ligoninėse personalas vis dar elgiasi taip, lyg kūdikis būtų ligoninės nuosavybė, kurią jums tik paskolina pažindyti ir nenoriai atiduoda išvykstant iš ligoninės. Iš tiesų kūdikis yra jūsų ir jūs su tėčiu esate atsakingi už jį, už tai kur ir kaip jis miega, ką valgo ir kaip jaučiasi. Kartais personalas vis dar siūlo paimti kūdikį nakčiai, kad mama galėtų išsimiegoti. Tyrimai ir patirtis rodo, kad po gimdymo tiek turinčios šalia vaikutį, tiek neturinčios jo miega labai panašiai neramiai. Neturinčios netgi prasčiau, nes joms neišsiskiria žindymo hormonai, skatinantys mieguistumą.
Nepasiduokite, jeigu ligoninės personalas nurodinės žindyti tik tam tikrą minučių skaičių ir nedažniau kaip kas kažkiek valandų. Naujagimis geriausiai žino, kiek jis maisto suvalgė ir kada jam reikia vėl pripildyti savo mažą pilvuką, todėl būtina leisti jam valgyti tiek dažnai ir tiek ilgai, kiek jis nori. Kuo daugiau priešpienio jis suvalgys, tuo geriau bus jam pačiam - greičiau pašalins mekonijų, mažiau numes svorio, bus mažesnė naujagimių gelta, ir tuo greičiau prasidės mamai pieno gamyba. Kuo daugiau pieno mažylis ištrauks, tuo daugiau jo gaminsis. Jeigu neramina skausmingi speneliai - paprašykite personalo pagalbos parodyti, kaip taisykingai paduoti krūtį.
Pati nesivežkite į ligoninę ir nesiūlykite kūdikiui čiulptuko nei buteliuko. Net neišnešioti kūdikiai moka gerti iš mažo puodelio, šaukštelio ar pipetės, tuo taru išnešiotas kūdikis gali pasinaudoti šiuo savo sugebėjimu, jeigu negali žįsti tiesiai iš krūties ir tokiu būdu jį gali pamaitinti ne tik mama, bet ir tėtis ir net medicinos personalas.

Atidžiai stebėkite naujagimį - tai padės suprasti jo kūno kalbą, kaip jis bendrauja, ką pasako vienais ar kitais judesiais ar verksmu, kas mažyliui patinka, o kas - ne, kada jis patenkintas ir kada jaučia diskomfortą, yra pavargęs ir t.t. Naujagimius, ypač anksti gimusius, sergančius, būtina nuraminti. Mažyliui galima pasiūlyti pirštą - jis tvirtai į jį įsikibs, delne palaikyti jo pėdutę. Taip pat galima švelniai uždėti ranką ant galvytės, kojyčių. Glostymas, ypač per greitas ir per intensyvus, patinka ne visiems naujagimiams.

Neišnešioti naujagimiai būna itin smulkūs, trapūs, todėl pirmosiomis dienomis ne visi tėvai ryžtasi juos paimti ir panešioti. Kita vertus, dažnai momentas, kai tėvai naujagimį gali paimti iš inkubatoriaus ir pasūpuoti ant rankų, gali užtrukti net kelias savaites, mažyliui pakankamai sustiprėjus.

Santūrus draugiškumas turi būti svarbiausias Jūsų santykių su kūdikiu bruožas. Kai jį maitinate, rengiate, maudote, kalbate su juo, pervystote jį, laikote ant rankų ar tiesiog esate su juo viename kambaryje, jis vis labiau suvokia, kad esate vienas kitam be galo brangūs. Glamonėdamos ir apkabindamos jį, parodote jam, jog jis geriausias mažylis pasaulyje, jūs padarote jį laimingą. Glamonėjimas tiek pat svarbus emociniam kūdikio vystymuisi, kiek pienas - fiziniam. Nuolat girdėdami mamos širdį, balsą, užuosdami kvapą - yra ramesni ir jaučiasi saugesni, nes į poreikius atliepiama tuojau pat.

Didžiausia tėvų nepatyrimo klaida - per rimtas požiūris į savo pareigas, kuris trukdo pajusti motinystės laimę. Tada ir motina, ir kūdikis netenka daug džiaugsmo. Nuolatinis dėmesys ir nuolatinis žaidimas gali priversti kūdikį tapti vis reiklesnį. Kai nemiega, jis ieško kokios nors draugijos ir nori kuo nors užsiimti. Dviejų, trijų ir keturių mėnesių vaikai mėgsta žiūrėti į ryškius judančius daiktus. Namuose jie tyrinėja savo rankeles, apmušalų piešinį. Galite pakabinti ryškių plastmasinių žaislų ant virvelės skersai lovos. Pakabinkite pakankamai aukštai (o ne prie pat vaiko nosies), bet taip, kad jis galėtų juos paimti, kai pradės siekti daiktų. Galite patys iš kartono padaryti vėjo malūnėlių, apklijuotų spalvotu popieriumi, kurie sukasi nuo mažiausio vėjelio. Prikabinkite juos prie lubų ar prie šviestuvo, kad kūdikis negalėtų pasiekti, nes žaidimui jie pernelyg trapūs ir netinka kramtyti. Taip pat galima pakabinti namų apyvokos daiktų: šaukštų, plastmasinių puodukų ir kt. Atsiminkite, jog viskas galų gale patenka į kūdikio burną. Maždaug 6 mėnesių kūdikiui didžiausias džiaugsmas bus griebti, laikyti ir kišti į burną visokius daiktus: barškučius, lėles, žaislinius gyvuliukus, namų apyvokos reikmenis. Neleiskite kūdikiui imti į burną ir kramtyti daiktų, nudažytų dažais, į kurių sudėtį įeina švino. Neleiskite žaisti su celiulioidiniais žaislais, kad neatkąstų mažų aštrių gabaliukų. Neduokite kūdikiui karolių ir kitų smulkių daiktų, kad jų neprarytų ar nuo jų neužspringtų.

Antroje dienos pusėje, kai kūdikiui nusibosta gulėti lovelėje, perkelkite jį į maniežą, pastatytą netoli savęs. Jeigu apskritai manote naudotis maniežu, pradėkite prie jo pratinti kūdikį nuo 3-4 mėnesių, kol jis dar neišmoko sėdėti bei šliaužioti ir nepajuto laisvės žavesio. Priešingu atveju kūdikiui maniežas bus lygu narvas. Kai išmoks sėdėti ir šliaužioti, jis smagiai leis laiką, slinkdamas nuo vieno daikto prie kito. Kai kūdikiui nusibos būti manieže, pasodinkite jį prie stalelio arba į supamąją kėdutę. O kai jam ir ten nusibos, paleiskite ant grindų. Šitai jam ir naudinga, ir malonu.

Supamoji kėdutė gali praversti, kai kūdikis išmoksta tiesiai sėdėti, ir tinka, kol jis mokosi vaikščioti. Jeigu kėdutės pagrindas nepakankamai ilgas, kūdikis, smarkiai įsisupęs, gali persiversti. Tėvas tai gali pataisyti, pailginęs sūpynės pavažas arba sumažinęs supimosi amplitudę. Nelaikykite per ilgai kūdikio supamojoje kėdutėje. Jam reikia laiko pašliaužioti ir pasimokyti stovėti.

Ką veikti su kūdikiu pirmąjį mėnesį?

Mankšta ant pilvuko: Nors migdyti ant pilvo kūdikių nerekomenduojama, būdravimo metu tai puiki mankšta, stiprinanti nugaros, pečių ir kaklo raumenis, kurie reikalingi pasukti galvą į kitą pusę. Rekomenduojama pradėti nuo gimimo. Priklausomai nuo amžiaus, tokioje padėtyje kūdikis turėtų praleisti 30-60 min.

Lytinis gyvenimas po gimdymo: Lytiniais santykiais rekomenduojama užsiimti po 6-8 savaičių (kai nebebus kraujingų lochijų ir bus sugijusios tarpvietės žaizdos). Prieš tai geriausia apsilankyti pas ginekologą. Po 6 savaičių svarbu apsilankyti pas gydytoją.

Kūdikio svorio metimas po gimdymo: Normalu, kad naujagimis pirmosiomis dienomis netenka svorio ir panašiai.

Kūdikio verkimas: Vos gimę naujagimiai yra gan ramūs, mieguisti, jie niurzga ar skleidžia kitus, kiek prislopintus garsus, o vis dažniau verkti ima tik po poros dienų. Normalu, jeigu 2 savaičių naujagimis verkia apie 2 valandas per dieną. Verkimas neturėtų gąsdinti, jį reikėtų vertinti kaip (kol kas) vienintelę kūdikio bendravimo formą. Ilgainiui pagal verkimo garsumą, toną, laiką ir kt.

Svarbiausia - jūsų ryšys. Atminkite, kad šie žaidimai ir veiklos yra tik idėjos. Pirmąjį mėnesį svarbiausia ne lavinimo pratimų gausa, o jūsų švelnus buvimas šalia, reagavimas į kūdikio poreikius ir tiesiog džiaugsmas pažįstant vienas kitą. Stebėkite savo mažylį - jis pats parodys, kas jam patinka ir kada jis pavargo.

tags: #distansine #kudikiu #prieziura

Paieška

Projektai

Steigėjas

Informacinis rėmėjas

Visagino lopšelis-darželis „Kūlverstukas“ Lietuvos regionų naujienų portale „Miesto naujienos“