Nėštumo metu moteriai kyla daugybė klausimų apie tai, kas saugu ir kas ne. Vienas dažniausių - ar galima retkarčiais išgerti taurę vyno ar kitokio alkoholinio gėrimo? Galbūt nedidelis kiekis nepakenks, o gal net padės atsipalaiduoti? Nors visuomenėje vis dar sklando įvairių mitų, medikų ir mokslininkų atsakymas yra vienareikšmiškas: saugios alkoholio dozės nėštumo metu nėra.
Sąmoningas alkoholio vartojimas bet kuriuo nėštumo etapu yra nepateisinama rizika būsimo kūdikio sveikatai. Nėra saugaus alkoholio kiekio ar saugaus laiko jo vartoti nėštumo metu. Kiekvienas „nekaltas gurkšnis“ gali turėti negrįžtamų pasekmių jūsų kūdikio ateičiai.
Viskas, ką suvartoja nėščioji, per placentą patenka ir į vaisiaus kraujotaką. Alkoholis - ne išimtis. Jis lengvai pereina placentos barjerą, ir vaisiaus kraujyje alkoholio koncentracija tampa tokia pati (o kartais net didesnė) kaip ir motinos.
Tačiau vaisiaus organizmas, ypač jo kepenys ir smegenys, dar nėra subrendęs ir negali efektyviai skaidyti alkoholio taip, kaip suaugusiojo. Todėl alkoholis besivystančiam organizmui daro kur kas didesnę žalą. Pati nėščioji ir jos artimoji aplinka, taip pat ir medikai turi suprasti ir palaikyti mintį, kad nėštumas ir alkoholis yra tarpusavyje visiškai nesuderinami dalykai.

Alkoholio vartojimas nėštumo metu gali sukelti platų įvairių vaisiaus pakenkimų spektrą, bendrai vadinamą vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimais (VASS). Tai visą gyvenimą išliekantys fiziniai, protiniai, elgesio ir mokymosi sutrikimai. Vaisiaus smegenų raida tęsiasi per visą nėštumą, todėl alkoholio vartojimas yra netinkamas viso nėštumo metu, ne tik kritiniu laikotarpiu iki 10 savaitės. Alkoholio vartojimas nėštumo metu yra viena dažniausių protinio atsilikimo priežasčių, o svarbiausia, kad tai yra ta priežastis, kurios mes 100 proc. galėtume išvengti.
Tai sunkiausia VASS forma, pasireiškianti:
Vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS) - rimta naujagimių patologija, turinti įtakos visam likusiam gyvenimui. Kasmet pasaulyje su sunkiuoju vaisiaus alkoholiniu sindromu gimsta vidutiniškai 1-3 vaikai iš 1000. Statistika rodo, kad JAV ir Vakarų Europos šalyse vaisiaus alkoholinis sindromas yra paveikęs 1-5 proc. gyventojų.

Net jei nepasireiškia visi VAS būdingi požymiai, alkoholis gali sukelti kitus VASS spektro sutrikimus, tokius kaip:
Šie sutrikimai gali turėti įtakos visam vėlesniam vaiko ir suaugusiojo gyvenimui. Gali būti, kad ir gana saikingai alkoholį vartojanti nėščioji susilauks iš pažiūros sveiko naujagimio, tačiau jis gali turėti su alkoholiu susijusius vaisiaus nervų sistemos pažeidimus. Jie dažnesni nei vaisiaus alkoholinis sindromas. Tai jau augančiam vaikui pasireiškiantys įvairūs atminties, dėmesio sutrikimai, socialinės adaptacijos problemos, kalbos ir matematinių sugebėjimų specifiniai pokyčiai, hiperkinetinės ir kitos elgesio problemos, prastesni mokymosi rezultatai. Pastebėtas vaisiaus nervų sistemos vystymosi sutrikimo ryšys su alkoholio vartojimu dažnai ir nedideliais kiekiais nėštumo pradžioje.
Nėra laboratorinio tyrimo, padedančio nustatyti, kad kūdikis ar vaikas turi įgimtą vaisiaus alkoholinį sindromą. Siekdami diagnozuoti sutrikimą, gydytojai stebi, ar vaikas neturi neįprastų veido bruožų, ar jo ūgis ir svoris nėra mažesni negu įprasta, ar galvos apimtis atitinka normas, ar nepasireiškė dėmesio koncentravimo ir hiperaktyvumo problemos, prasta koordinacija. Įvairios terapijos gali padėti spręsti elgesio ir ugdymo problemas. Sutrikusio elgesio ir smegenų pažeidimo problemas galima tik sušvelninti tokius vaikus nuolat lavinant ir mokant, ypač mažame amžiuje.
„Kūdikių namuose yra apie 40 proc. vaikų, turinčių vaisiaus alkoholinį sindromą. Jie išsiskiria specifiniu elgesiu, kuris apibūdinamas kaip „drugelio“ elgesys. Jiems viskas yra įdomu, bet jie negali susikaupti ties viena veikla.“
Dažnai klausiama - ar tikrai viena taurė šampano ar vyno gali pakenkti? Atsakymas - mes nežinome. Nėščiosios dažnai teigia, kad išgers tik vieną taurę vyno ar šampano arba nedidelį bokalą alaus, nuo tokio kiekio neapsvaigs ir vaikeliui nieko neatsitiks. Tačiau nėra nustatyta jokio alkoholio kiekio, kuris būtų laikomas saugiu nėštumo metu. Net ir nedidelis kiekis gali pakenkti jautriam besivystančiam vaisiui. Neįmanoma nuspėti, kelintas gurkšnis ar kelinta taurė taps lemtinga konkrečiu atveju.
Alkoholio vartojimas nėštumo metu veikia nėščiosios sveikatą: sąlygoja nepakankamą mitybą, kepenų ar širdies pažeidimus. Daugybės tyrimų patvirtinta, kad nuolatinis alkoholio vartojimas ženkliai padidina nėštumo komplikacijų tikimybę.
Alkoholis gali pakenkti vaisiui bet kuriuo nėštumo etapu:
Alkoholio vartojimas didina:
Kadangi neįmanoma nustatyti saugaus kiekio ar laiko, vienintelė patikima rekomendacija - visiškas alkoholio atsisakymas viso nėštumo metu.
Nors tiesioginę žalą vaisiui daro motinos vartojamas alkoholis, būsimo tėčio įpročiai taip pat svarbūs. Yra mokslinių įrodymų, kad reguliarus ir gausus alkoholio vartojimas gali neigiamai paveikti vyro spermos kokybę (sumažinti spermatozoidų kiekį, judrumą, pakenkti jų formai). Tai gali ne tik apsunkinti pastojimą, bet ir potencialiai turėti įtakos būsimo vaiko sveikatai.
Alkoholio daro neigiamą įtaką ne tik vyro potencijai, bet ir reprodukcinėms funkcijoms. Per didelis suvartoto alkoholio kiekis (180 ml stipraus alkoholio 5 d. per savaitę ir daugiau) lemia prastą spermos kokybę, tačiau pakitimai - laikini. Lėtinis alkoholio vartojimas gali lemti vyro nevaisingumo problemas ir epigenetinius pokyčius. Tai reiškia, kad paties geno struktūra nepakinta, bet gali pakisti jo funkcija ir ta pakitusi geno funkcija gali būti perduota palikuoniui.
„Šioje situacijoje pirmąsias dvi savaites galioja principas „viskas arba nieko“. Tai reiškia, kad jei yra kokių nors genetinių pokyčių, toliau organizmas paprastai nebesivysto ir įvyksta persileidimas. Kaip aiškina genetikas, iki dviejų savaičių žmogus yra sudarytas iš atskirų ląstelių, dar nesivysto jokia sistema, joks organas. Medikas apgailestauja, bet ir šiuo atveju vis dėlto negalima 100 proc. teigti, kad jei nėštumas tęsiasi, viskas vaikeliui bus gerai.“
Jeigu tėvas yra priklausomas nuo alkoholio, nebūtinai ir jo vaikas toks bus. Priklausomybę nuo alkoholio lemia kompleksiniai veiksniai - įtakos turi tam tikrų genų funkcionavimas, bet daug svarbesnis veiksnys yra aplinka, kurioje žmogus gyvena. Todėl planuojant nėštumą, alkoholio atsisakyti rekomenduojama abiem partneriams.
Mitas, kad alkoholis skatina pieno gamybą, yra neteisingas. Priešingai, jis gali ją slopinti. Svarbiausia žinoti, kad alkoholis lengvai patenka į motinos pieną.
Kad alkoholis pasišalintų iš pieno, turi praeiti laiko - maždaug 2-3 valandos vienam standartiniam alkoholio vienetui (pvz., taurei vyno, mažam buteliukui alaus). Pieno nutraukimas ir išpylimas šio proceso nepagreitina - alkoholis iš pieno pasišalina tik tada, kai jo nebelieka motinos kraujyje.
Dėl galimos žalos kūdikiui ir sunkumo tiksliai apskaičiuoti, kada alkoholis visiškai pasišalins iš organizmo, saugiausia rekomendacija žindymo laikotarpiu yra visiškai nevartoti alkoholio.

Apsisaugoti nuo vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimų ir kitų alkoholio sukeliamų pavojų yra labai paprasta - visiškai atsisakyti alkoholio planuojant nėštumą, viso nėštumo metu ir žindymo laikotarpiu. Vykstant labai subtiliems ir jautriems procesams - užsimezgant naujai gyvybei - neigiamos įtakos gali turėti daugelis veiksnių. Vienas labiausiai nesuderinamų su kūdikio pradėjimu - alkoholis. Žalingų įpročių atsisakymas - viena svarbiausių pasiruošimo nėštumui užduočių. Medikai planuojantiems turėti vaikų bent 3 mėn. rekomenduoja visiškai atsisakyti alkoholio: vidutinis lytinių ląstelių brendimo laikas - 64-72 d., o dar beveik 2 sav. Tikrai nesuklysite, jei alkoholio apskritai atsisakysite.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas, genetikas prof. Algirdas Utkus šiuo požiūriu laikosi griežtos pozicijos „nulis alkoholio - nulis rizikos“. Seniau kai kurioms ligoms gydyti buvo naudojami maži kiekiai alkoholio, nes medicina nebuvo tiek pažengusi, kiek yra dabar. Mūsų laikais alkoholiu gydytis nebereikia, nes yra veiksmingesnių priemonių. Anksčiau medikai net rekomenduodavo nėščioms moterims, esant tam tikroms situacijoms, vartoti mažus kiekius alkoholio.
Jei besilaukianti moteris kiekvieną dieną suvartoja apie 42 gramus gryno spirito (bokalas alaus ar taurė vyno), tai atsiranda iki 50 proc. tikimybė, kad gims vaikas su vaisiaus alkoholiniu sindromu.
Žinoma, pasitaiko situacijų, kai moteris vartoja alkoholį dar nežinodama, kad laukiasi. Tokiu atveju svarbiausia - nedelsiant nutraukti vartojimą sužinojus apie nėštumą ir aptarti situaciją su gydytoju.
Ilgą laiką nebuvo įmanoma gauti tikslios alkoholio vartojimo nėštumo laikotarpiu statistikos, nes atliekant besilaukiančių moterų apklausas apie alkoholio vartojimą nėštumo metu tyrimo rezultatais visiškai pasikliauti negalima. Todėl šiuo metu Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai atlieka tyrimus, kurių rezultatai turėtų parodyti tikrą šios problemos mastą Lietuvoje. Naujagimių sauso kraujo mėginiuose tiriama fosfatidiletanolio koncentracija leidžia nustatyti alkoholio vartojimo paskutinį nėštumo mėnesį rodiklį. Šis tyrimas yra anoniminis ir juo nesiekiama identifikuoti konkrečias moteris, kurios vartojo alkoholį nėštumo metu, tik įvertinti bendrą situaciją mūsų šalyje.
„Lietuvoje vykdoma visuotinė naujagimių patikra, kuria siekiama kuo anksčiau nustatyti keturias genetines ligas. Antrą dieną po kūdikio gimimo į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Medicininės genetikos centrą atsiunčiamas sausas kraujo lašo iš kūdikio kulniuko mėginys. Iš jo nustatomos kai kurios retos ir sunkios genetinės ligos, taip pat galima nustatyti ir fosfatidiletanolio koncentraciją, kuri atspindi alkoholio vartojimą paskutinį nėštumo mėnesį“, - apie atliekamą tyrimą pasakoja genetikas.
Tyrimo rezultatas neparodo, kokį alkoholio kiekį moteris vartojo, nes kiekvienos moters organizme alkoholis skaidomas labai nevienodai, priklausomai nuo to, kaip funkcionuoja fermentai. Tokiu būdu ištyrus alkoholio skilimo produktus iš 10 tūkst. naujagimių nustatyta, kad Lietuvoje alkoholį paskutiniais nėštumo mėnesiais vartojo 3,1 proc. lietuvaičių. Mokslinės literatūros duomenimis, nėštumo laikotarpiu alkoholį vartoja vidutiniškai 2-7 proc. moterų visame pasaulyje. Lietuva šiuo požiūriu neišsiskiria iš kitų šalių.
Nėra abejonių, kad alkoholio vartojimas susijęs su padidėjusia rizika susirgti mažiausiai 7 rūšių vėžiu: burnos, stemplės, ryklės, gerklų, kepenų, storžarnės (gaubtinės ir tiesiosios), krūties. Bet kokio kiekio alkoholio vartojimas didina vėžio riziką - kuo daugiau vartojama, tuo rizika didesnė. Bet kokios rūšies alkoholis didina vėžio riziką. Pagrindinės alkoholinių gėrimų rūšys yra vynas, alus, stiprieji gėrimai, tačiau ir bet kokie kiti gėrimai, kurių sudėtyje yra alkoholio, vėžio riziką didina. Įvairūs alkoholiniai gėrimai skiriasi alkoholio sudėtimi. Reikia žinoti, kad alkoholis kai kuriuose spiritiniuose gėrimuose sudaro ypač didelę procentinę dalį, o kai kurios rūšys alaus turi daug didesnį nei vidutinį alkoholio procentą.
Yra kelios priežastys:
Alkoholio vartojimas turi įtakos ir įvairioms kitoms ligoms išsivystyti, tokioms kaip kepenų cirozė ar kasos uždegimas. Alkoholio vartojimas viršijant nurodytas ribas pažeidžia beveik kiekvieną kūno organą ir sistemą. Didesnių nei rekomenduojama alkoholio kiekių vartojimas gali paskatinti insultą, širdies nepakankamumą, psichikos ir elgsenos sutrikimus, įskaitant depresiją, agresyvumą, atminties susilpnėjimą, psichines ligas, alkoholines kepenų ligas, o vaikams, kurių motinos nėštumo metu gėrė, leukemiją. Kuo daugiau alkoholio vartojama, tuo rizika susirgti šiomis ligomis didesnė.
Alkoholio yra psichiką veikianti medžiaga, vartotojui galinti sukelti priklausomybės ligą, kuri tarptautinėje ligų klasifikacijoje vadinama „Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį“.
Išgėrus alkoholio pavojinga vairuoti transporto priemones, užsiimti veikla, reikalaujančia sutelkto dėmesio. Alkoholio vartojimas nesuderinamas su tam tikrų vaistų vartojimu.

Liovusis gerti ar ženkliai sumažinus alkoholio vartojimą, vėžio rizika sumažėja praėjus keleriems metams, bet, priklausomai nuo buvusios alkoholio vartojimo trukmės, visiškai gali neišnykti. Liovusis gerti sumažėja ir kitokia alkoholio sukeliama žala organizmui. Kuo mažiau alkoholio išgeriama, tuo mažesnė vėžio rizika.
| Grupė | Rekomenduojama maksimali dienos norma (standartiniai gėrimo kiekiai) | Vėžio rizikos sumažėjimas (palyginus su daug vartojančiais) |
|---|---|---|
| Moterys | 1 porcija per dieną (mažiau nei 10 g gryno alkoholio) | 6 proc. žemesnė |
| Vyrai | 2 porcijos per dieną (mažiau nei 20 g gryno alkoholio) |
Pastaba: šios ribos nurodytos bendrai suaugusiųjų populiacijai ir neturėtų būti taikomos nėščioms, žindančioms moterims, ar asmenims, sergantiems tam tikromis ligomis.
Apytikrę standartinę gėrimo porciją sudaro 10-12 g gryno alkoholio. Tačiau reikia žinoti, kad restoranuose ir baruose aptarnaujama siūlant didesnes porcijas nei standartinės. Įvairiose Europos šalyse yra skirtumų tarp priimtų alkoholinių gėrimų tūrio ir stiprumo standartų.
Reguliarus gėrimas, viršijant rekomenduojamas ribas, sukelia ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus, didina vėžio riziką. Epizodinis sunkus vyrų pasigėrimas suvartojus daugiau negu 5-6 alkoholio porcijas ir moterų suvartojus daugiau nei 4-5 porcijas vienu kartu vadinamas girtavimu. Šis reiškinys dažnėja kai kuriose šalyse (ypač Airijoje, Čekijoje, ir Ukrainoje), labiau tarp jaunų vyrų ir turi labai žalingą poveikį sveikatai. Vėžio rizikos požiūriu epizodinis sunkus pasigėrimas gali būti net blogiau nei reguliarus įkaušimas.
Alkoholio poveikis širdžiai priklauso nuo vartojamo kiekio ir vartojimo dažnumo. Alkoholio suvartojant daugiau nei vieną porciją per dieną moterims ir daugiau nei 2 porcijas per dieną vyrams didėja insulto, širdies nepakankamumo, širdies koronarinės ligos rizika. Kuo daugiau išgeriama, tuo rizika didesnė. Kai kurie tyrimai rodo, kad žmonių, kurių padidėjusi širdies ligų rizika, ypač vidutinio amžiaus vyrų, vartojančių nedidelius alkoholio kiekius (moterų, vartojančių mažiau nei 1 porciją per dieną, vyrų - mažiau nei 2 porcijas per dieną), koronarinės ligos rizika yra šiek tiek mažesnė, palyginti su visiškai nevartojančių alkoholio žmonių rizika. Tačiau nėra aišku, ar už šį efektą yra atsakingas alkoholis. Kiti veiksniai, kaip sveika mityba, fizinis aktyvumas, nerūkymas, sveiko kūno svorio palaikymas, širdies ligų riziką mažina daug efektyviau.