Pykinimas Nėštumo Metu: Priežastys, Klasifikacija ir Pagalba

Rytinis pykinimas nėštumo metu yra vienas pirmųjų ir dažniausių nėštumo simptomų. Nors daugelis moterų jį vertina kaip „neišvengiamą“ patirtį, svarbu suprasti, kada pykinimas yra normali organizmo reakcija į nėštumą, o kada - rimtas sveikatos sutrikimas, reikalaujantis gydytojo pagalbos. Tiesa, "rytinis pykinimas" nėra visai tikslus terminas, nes nėščiąsias jis gali ištikti bet kuriuo paros metu, tiek dieną, tiek ir naktį.

Pykinimo ir vėmimo intensyvumas gali būti įvairus: nuo nedidelio šleikštulio tik rytais ar vėmimo rytais iki tokio pykinimo ar (ir) vėmimo, kurio priepuoliai kartojasi daugelį kartų per dieną ir net naktį. Apie 0.2-2% nėščiųjų vargina itin sunki nėščiųjų pykinimo forma, vadinama hyperemesis gravidarum. Pykinimo trukmė ir sunkumas kiekvieno nėštumo atveju yra individualus ir jį nulemia daugybė faktorių. Gera žinia yra tai, kad būsimam kūdikiui pykinimas nekenkia.

Kodėl nėštumo metu atsiranda pykinimas? Pagrindinės priežastys

Pykinimas, ypač pirmąjį trimestrą, yra susijęs su hormoniniais pokyčiais organizme. Medikė teigė, jog nėštumo metu keičiasi visas moters organizmas, pakinta hormonų koncentracija, kuri turi įtakos daugeliui organizmo sistemų. Priežastys iki šiol nėra tiksliai išaiškintos, tačiau siūlomos kelios teorijos, susijusios su fiziologiniais bei metaboliniais organizmo pokyčiais nėštumo metu.

Hormoniniai pokyčiai

• Pykinimas tiesiogiai susijęs su hormonais: moterų, kurias nėštumo metu dažniau pykina, kraujyje nėštumo hormono HCG koncentracija didesnė. Staigus žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG) lygio pakilimas yra viena iš pagrindinių priežasčių. Tarp aštuntosios ir dešimtos nėštumo savaitės šio hormono lygis pats aukščiausias, tai ir paaiškina, kodėl po dvyliktosios nėštumo savaitės pykina kur kas mažiau.
• Taip pat didelę įtaką turi padidėjęs estrogenų kiekis. Dažniausiai skonio pokyčio priežastis - hormonas estrogenas, kurio koncentracija nėštumo metu stipriai padidėja ir visą nėštumo laiką kinta. Hormoninė teorija teigia, jog padidėjusį jautrumą kvapams gali lemti hormono estrogeno koncentracijos svyravimas. Kai kurie moksliniai straipsniai mini ir chorioninio gonadotropino hormono įtaką uoslės pokyčiams.

Virškinimo sistemos pokyčiai

• Laukiantis kūdikio pasikeičia moters virškinimo sistema - gali atsirasti seilėtekis, pykinimas, vėmimas, gali užkietėti viduriai ar pradėti juos pūsti.
• Rytinį pykinimą bei vėmimą gali lemti sulėtėję virškinamojo trakto judesiai.
• Pykinimas atsiranda ir dėl padidėjusio skrandžio rūgštingumo.

Padidėjęs uoslės ir skonio jautrumas

Docentė D. Bartkevičienė tvirtino, jog daugelis nėščiųjų junta skonio pokyčius pirmojo nėštumo trimestro metu. Būtent tai ir paaiškina nuolatinius skonio jutimo pokyčius ir svyravimus nėštumo metu.

• Dažnai pasireiškia ir padidėjęs uoslės ir skonio jautrumas kartumui ir kitiems įvairiems produktams bei kvapams.
• Pakitusi uoslė nėštumo metu įvardijama jau nuo seniausių laikų. Yra atlikta keletas mokslinių tyrimų, kurie lygino nėščiųjų bei nenėščiųjų tiriamųjų gebėjimus identifikuoti kvapus bei nustatyti jų stiprumą. Nors tikslus pajautrėjusios uoslės mechanizmas nežinomas, siūloma keletas hipotezių, susijusių su padidėjusiu bendru jautrumu, kognityviniais mechanizmais ir hormonais.
• Itin svarbus vaidmuo nėštumo metu atitenka druskai, kurios poreikis nėštumo metu ypač padidėja. Būtent dėl šios priežasties normalu, jei moteris dažniau nori suvalgyti sūrių maisto produktų, tokių kaip silkė, lašiniai ar kt.
• Padidėjęs noras valgyti labai saldų maistą gali būti susijęs su padidėjusiu energijos poreikiu nėštumo metu. Energija greičiausiai yra pasisavinama būtent iš angliavandenių - gliukozės ir fruktozės, kurių yra gausu tokiuose saldžiuose maisto produktuose kaip cukruje, meduje, vaisiuose.

Kiti veiksniai

• Dažnas pykinimas ir vėmimas būna jauno amžiaus moterims, kai nėštumas pirmas arba neplanuotas, taip pat esant daugiavaisiam nėštumui ar moteriškos lyties vaisiui, padidėjus kūno masės indeksui ar esant valgymo sutrikimui.
• Pykinimas ir vėmimas priklauso nuo imuninės sistemos būklės, gretutinių ligų, psichologinio nusiteikimo ir kt.
• Taip pat prisideda sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje.
• Turint genetinį polinkį į pykinimą nėštumo metu (t.y. jei šeimoje mama, sesuo, teta ar kita artima giminaitė patyrė stiprų pykinimą nėštumo metu), tikimybė, kad pati moteris patirs pykinimą, yra didesnė.

Apsauginė organizmo funkcija

Mediciniškai tokie pojūčiai (padidėjęs uoslės ir skonio jautrumas) aiškinami kaip sistema, kuri apsaugo vaisių nuo teratogeninių ir abortą/persileidimą sukeliančių veiksnių. Kitaip tariant, organizmas ginasi nuo galimų ar tikrų nuodų, ypač pirmojo trimestro metu, kai embrionas yra labiausiai pažeidžiamas.

Gera žinia yra tai, kad amerikiečių mokslininkai yra iškėlę hipotezę, kad pykinimas nėštumo metu padidina tikimybę pagimdyti sveiką kūdikį. Pykinimas - vienas pirmųjų ir dažniausių nėštumo simptomų.

Pykinimo klasifikacija pagal intensyvumą

Ne visas pykinimas yra vienodas - vienoms moterims tai trumpalaikis diskomfortas rytais, o kitoms - nuolatinis, alinantis jausmas, trukdantis valgyti ar net kvėpuoti ramiai. Pykinimo intensyvumą galima skirstyti į tris pagrindines kategorijas, kurios padeda geriau suprasti, kada situacija yra normali, o kada reikia reaguoti.

Kada pykinimas laikomas normaliu reiškiniu?

Paprastai, pykinimas pradeda reikštis apie 6-8 nėštumo savaitę ir tęsiasi iki antrojo trimestro pradžios (apytiksliai 14-15 nėštumo savaitės). Tačiau jis gali prasidėti ir anksčiau (apie 4-tą nėštumo savaitę) ir trukti iki pat gimdymo. Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės.

Didžiajai daliai nėščiųjų pykinimas savaime praeina iki 16-20 nėštumo savaitės. Apie keturiems penktadaliams moterų pykinimas bei vėmimas silpnėja ir išnyksta iki 12-14 nėštumo savaitės, tačiau 20 % moterų jis tęsiasi ir per ketvirtą bei penktą nėštumo mėnesį. Kai kuriais atvejais pykinimas gali užsitęsti iki 20 savaitės ar net visą nėštumą, bet jei nėra vėmimo, svorio kritimo ar dehidratacijos požymių - tai vis tiek laikoma normos ribose. Tiesiog kiekvienas organizmas reaguoja skirtingai.

Normalus pykinimas dažniausiai: prasideda apie 5-6 nėštumo savaitę, būna ryškiausias 8-10 savaitę, palaipsniui silpnėja iki 14-16 savaitės, pasireiškia rytais ar ilgiau nevalgius, nekenkia bendrai sveikatai, jei moteris gali valgyti ir gerti.

Gydytoja akušerė-ginekologė dr. E. Milašienė pabrėžia: „Pats pykinimo buvimas nėra pavojingas - netgi šiek tiek siejamas su sumažėjusia persileidimo rizika. Tačiau jei pykinimas pereina į nesuvaldomą vėmimą ir silpnumą, būtina ieškoti pagalbos.“ Svarbu stebėti save, nebijoti užsirašyti simptomų dienoraščio ir informuoti savo gydytoją, jei kyla abejonių ar pykinimas keičiasi.

Ką daryti, jei pykina? Patarimai ir priemonės

Jeigu pykinimas nėštumo metu vargina kasdien, labai svarbu žinoti, ką galima padaryti saugiai, natūraliai ir be vaistų. Daugybę moterų padeda paprasti, bet tikslingi pokyčiai kasdienėje rutinoje. Žemiau pateikiami pagrindiniai metodai, padedantys sumažinti pykinimo intensyvumą ir dažnį.

Mitybos patarimai

Maistas yra ne tik energijos šaltinis, bet ir svarbus kovos su pykinimu įrankis. Tinkamai parinktas maistas gali reikšmingai palengvinti savijautą.

• Valgykite dažnai ir mažomis porcijomis: ne rečiau kaip kas 2 val., vidutiniškai kas dvi tris valandas, net jei nesijaučiate alkana - tuščias skrandis dar labiau sustiprina pykinimą. Mažam užkandžiui organizmas priešinsi mažiau nei dideliam meniu.
• Ryte, dar nepasikėlus iš lovos, reikėtų sugraužti kietą sausainį, džiūvėsėlį ar gabalėlį džiovinto sūrio be jokio užgėrimo skysčiu ir po to dar 15 min. ramiai pagulėti. Vos pabudusi suvalgykite trapučių.
• Pusryčius geriausia pasiruošti dar vakare, o ryte pusryčiauti lovoje. Esant vertikalioje pozicijoje maistas greičiau sukrinta, organizmas pradeda jį virškinti, todėl valgant ir kurį laiką po valgio geriausia sėdėti ar stovėti.
• Rinkitės lengvą, sausą maistą - džiūvėsėlius, ryžius, virtas bulves, trapučius, bananus, nevirtus avižinius dribsnius, jogurtą, skrudintą duoną, paprastus sausainius be glajaus ar įdaro.
• Venkite riebaus, kepto ir stipriai kvepiančio maisto bei stiprių prieskonių - jis dažnai sukelia priešišką reakciją. Lengvi patiekalai - vaisiai, daržovės, pieno produktai - mažiau apsunkina skrandį, be to, tai sveika mityba.
• Išvengti pykinimo paūmėjimo galima valgant atvėsusį maistą, kuris nedirgina organizmo kvapais.
• Jei suvalgius angliavandenių turinčių produktų gliukozės kiekis kraujyje po valgio viršija rekomenduojamą siektiną reikšmę, rekomenduojama angliavandenius valgyti (tiek valgant pagrindinius dienos valgius, tiek ir užkandžius) kartu su baltymais, taip sulėtinant gliukozės svyravimus ir ypač reikšmingą padidėjimą 1-2 val. po valgio.
• Kramtant (kad ir saulėgrąžas ar moliūgų sėklas) pagausėja seilėtekis - tai slopina pykinimą.
• Gerkite daug skysčių: vandens, buljonų, sulčių, limonado, gazuotų imbiero ar mėtų skonio gėrimų (Schweppes), vaistažolių. Gerkite nedideliais gurkšneliais, bet dažnai. Gerti reikia apie 3 litrus per dieną, bet mažais kiekiais. Organizmui trūkstant skysčių prasideda dehidratacija, kuri paūmina pykinimą ar vėmimą.
• Alternatyva gėrimams gali būti sultingi vaisiai, tokie kaip arbūzai, vynuogės. Arba čiulpkite vaisinius ledus, ledo kubelį, citrinos skiltelę.
• Skysčius gerti ir valgyti atskirai, t. y. skysčius gerti 20-30 min. iki ar po valgio.

Gyvenimo būdo pokyčiai

Papildomi kasdieniai įpročiai taip pat gali padėti kontroliuoti pykinimą:

• Rytais neskubėkite, staigiai nešokite iš lovos.
• Venkite aštrių kvapų - parfumerijos, valiklių, stiprių maisto kvapų, kavos, nevėdintų ar drėgnų patalpų, tabako ir kt.
• Vėdinkite patalpas, ypač virtuvę ar miegamąjį.
• Stenkitės pailsėti, nes nuovargis dažnai sustiprina pykinimo jausmą. Griežtas dienos ritmas, pakankamas poilsis ir kokybiškas miego kiekis ypač pirmaisiais nėštumo mėnesiais padeda kovoti su pykinimu.
• Judėkite švelniai - pavyzdžiui, lėti pasivaikščiojimai gryname ore, plaukimas ar nėščiųjų užsiėmimai vandenyje.
• Nenešiokite per ankštų drabužių, ypač juosmens srityje.

Nemedikamentinės priemonės

Kai kurios natūralios priemonės pasiteisina daugeliui moterų:

• Imbieras: Atlikti tyrimai parodė, kad vartojant imbierą, jo tabletes ar sirupą pykinimas gali sumažėti, nes augalas slopina skrandžio motoriką ir aktyvina žarnyno veiklą. Galite valgyti sausainius su imbieru, gerti imbiero arbatą, gėrimą, galite gerti imbiero tabletes (po 250 mg imbiero šaknies miltelių 4 kartus per dieną).
• Citrina: Citrinos kvapas ar citrinos skiltelė, stiklinė šalto vandens su citrina ir ledukais gali sumažinti šleikštulį. Taip pat šviežia citrina su cukrumi.
• Akupresūra: Gali padėti akupresūra: spausti akupunktūrinį tašką P6 (Nei Guan), esantį dilbio vidiniame paviršiuje, linijoje, jungiančioje didžiojo piršto pagrindą su alkūnės sąnario viduriu, per 1/6 nuotolio dalį nuo delno iki alkūnės linkio. Padeda ir akupresūrinės apyrankės (Sea Bands).
• Vitaminas B6 (piridoksinas): Sakoma, kad vitaminas B6 malšina pykinimą. Pasitarkite dėl to su jūsų nėštumą prižiūrinčiu gydytoju.
• Kitos priemonės: Nėščiosioms skirti polivitaminai, ypač jei jie pradėti vartoti mėnuo ar net keli mėnesiai iki pastojimo ir yra tęsiami per pirmąjį nėštumo trimestrą. Taip pat homeopatiniai lašiukai, „Borjomi” vanduo, pelyno arbata, mėtinės pastilės, riešutai, ypač migdolai.

Kada pykinimas tampa pavojingas ir reikia kreiptis į gydytoją?

Nors dauguma atvejų pykinimas nėštumo metu yra nekenksmingas ir laikinas, kai kuriais atvejais jis peržengia diskomforto ribas ir tampa sveikatai pavojinga būkle. Svarbu žinoti, kada reikia nebeeksperimentuoti su namų priemonėmis, o kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Jei rytais jus stipriai pykina, vemiate, jei darosi sudėtinga gyventi, pasitarkite su gydytoju. Jums gali būti itin stiprus pykinimas nėštumo metu (Hyperemesis Gravidarum), kurį reikia gydyti medikamentais.

Dehidratacijos požymiai

Jeigu moteris negali išlaikyti net gurkšnio vandens, kyla grėsmė organizmo skysčių pusiausvyrai. Dehidratacija yra rimta būklė, ypač nėštumo metu. Kai kartu su vėmimu atsiranda kūno dehidratacijos, t.y. sumažėja šlapimo išskyrimas, kyla kraujo spaudimas, padažnėja pulsas, sumažėja odos elastingumas, atsiranda sausumas liežuvyje, atsiranda mieguistumas, silpnumas. Šie požymiai reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Pavojingi simptomai:

• burnos džiūvimas,
• retas ar labai tamsus šlapinimasis,
• galvos svaigimas, silpnumas, mieguistumas,
• sausos lūpos, blyški oda.

Nesugebėjimas išlaikyti maisto ar skysčių ir svorio kritimas

Jei pykinimas pereina į nuolatinį vėmimą, o organizmas nepriima nei maisto, nei vandens, tai jau nebėra „normalus nėštumo pykinimas“. Nėštumo metu svoris turėtų pamažu augti. Jei pastebite, kad pradėjote mesti svorį (5% ar daugiau kūno svorio netekimas per trumpą laiką), tai aiškus signalas, kad organizmas negauna reikalingų medžiagų. Tokiais atvejais kyla pavojus, kad moteriai gali pritrūkti skysčių ir (ar) maistinių medžiagų bei sutrikti elektrolitų pusiausvyra, todėl gali prireikti gydymo vaistais ar priežiūros ir gydymo ligoninėje.

Gydytoja akušerė-ginekologė dr. E. Milašienė aiškina: „Hiperemezė - tai ne stiprus pykinimas, tai liga. Jeigu moteris negali nei gerti, nei valgyti, pradeda kristi svoris, ji praranda jėgas - tai jau nebe klausimas „ką suvalgyti“, tai klausimas „kada vykti į ligoninę“.“

Kai per 12-24 val. vemiama daugiau nei 3 kartus, kai atsiranda šleikštulys ir vėmimas per antrąją nėštumo pusę, kai išprakaitavus atsiranda silpnumas, galvos svaigimas, kai svoris krenta daugiau kaip 5 % pradinio svorio, privalote kreiptis į gydytoją. Jeigu bet kuris iš šių simptomų pasireiškia - nedelskite. Gydytojas gali paskirti lašinę infuzinę terapiją, saugius medikamentus ar net hospitalizaciją, kad būtų atkurta organizmo pusiausvyra ir išsaugotas nėštumas.

Pykinimas antroje nėštumo pusėje

Antroje nėštumo pusėje ir nėštumo pabaigoje atsiradęs pykinimas gali rodyti, kad kyla kraujo spaudimas, vystosi preeklampsija. Taip pat gali būti vienas iš gimdos kaklelio plėtimosi požymių. Reikia stebėti kraujospūdį, šlapimo tyrimus, vaisiaus vystymąsi.

Dažniausiai užduodami klausimai apie pykinimą nėštumo metu

1. Nuo kada prasideda pykinimas nėštumo metu?

   Pykinimas dažniausiai prasideda tarp 5-6 nėštumo savaitės ir stipriausias būna apie 8-10 savaitę.

2. Ar pykinimas rodo, kad nėštumas vystosi normaliai?

   Dažnai taip. Lengvas ar vidutinio sunkumo pykinimas yra dažnas simptomas ir siejamas su sveikais hormoniniais pokyčiais.

3. Ką valgyti, kai pykina?

   Rekomenduojama valgyti lengvą, sausą maistą: džiūvėsėlius, ryžius, trapučius, bananus. Venkite riebių, aštrių ir stipriai kvepiančių patiekalų. Valgykite mažomis porcijomis ir dažnai.

4. Ar galima vartoti vaistus nuo pykinimo?

   Taip, bet tik paskyrus gydytojui. Jokių vaistų, net žolelių negerkite nepasitarę su gydytoju.

tags: #dingo #pykinimas #nestumo #metu

• Kaip papuošti darželį Velykoms
• Vežimėlis Sprint: Patogumas ir Funkcionalumas
• Privalumai ir trūkumai naudojant čiulptuką
• Personalizuotos dovanos vaikams
• Inovacijos šiuolaikinėje tėvystėje