Rytinis pykinimas nėštumo metu yra vienas pirmųjų ir dažniausių nėštumo simptomų. Nors daugelis moterų jį vertina kaip „neišvengiamą“ patirtį, svarbu suprasti, kada pykinimas yra normali organizmo reakcija į nėštumą, o kada - rimtas sveikatos sutrikimas, reikalaujantis gydytojo pagalbos. Tiesa, "rytinis pykinimas" nėra visai tikslus terminas, nes nėščiąsias jis gali ištikti bet kuriuo paros metu, tiek dieną, tiek ir naktį.
Pykinimo ir vėmimo intensyvumas gali būti įvairus: nuo nedidelio šleikštulio tik rytais ar vėmimo rytais iki tokio pykinimo ar (ir) vėmimo, kurio priepuoliai kartojasi daugelį kartų per dieną ir net naktį. Apie 0.2-2% nėščiųjų vargina itin sunki nėščiųjų pykinimo forma, vadinama hyperemesis gravidarum. Pykinimo trukmė ir sunkumas kiekvieno nėštumo atveju yra individualus ir jį nulemia daugybė faktorių. Gera žinia yra tai, kad būsimam kūdikiui pykinimas nekenkia.

Pykinimas, ypač pirmąjį trimestrą, yra susijęs su hormoniniais pokyčiais organizme. Medikė teigė, jog nėštumo metu keičiasi visas moters organizmas, pakinta hormonų koncentracija, kuri turi įtakos daugeliui organizmo sistemų. Priežastys iki šiol nėra tiksliai išaiškintos, tačiau siūlomos kelios teorijos, susijusios su fiziologiniais bei metaboliniais organizmo pokyčiais nėštumo metu.


Docentė D. Bartkevičienė tvirtino, jog daugelis nėščiųjų junta skonio pokyčius pirmojo nėštumo trimestro metu. Būtent tai ir paaiškina nuolatinius skonio jutimo pokyčius ir svyravimus nėštumo metu.
Mediciniškai tokie pojūčiai (padidėjęs uoslės ir skonio jautrumas) aiškinami kaip sistema, kuri apsaugo vaisių nuo teratogeninių ir abortą/persileidimą sukeliančių veiksnių. Kitaip tariant, organizmas ginasi nuo galimų ar tikrų nuodų, ypač pirmojo trimestro metu, kai embrionas yra labiausiai pažeidžiamas.
Gera žinia yra tai, kad amerikiečių mokslininkai yra iškėlę hipotezę, kad pykinimas nėštumo metu padidina tikimybę pagimdyti sveiką kūdikį. Pykinimas - vienas pirmųjų ir dažniausių nėštumo simptomų.
Ne visas pykinimas yra vienodas - vienoms moterims tai trumpalaikis diskomfortas rytais, o kitoms - nuolatinis, alinantis jausmas, trukdantis valgyti ar net kvėpuoti ramiai. Pykinimo intensyvumą galima skirstyti į tris pagrindines kategorijas, kurios padeda geriau suprasti, kada situacija yra normali, o kada reikia reaguoti.
| Pykinimo tipas | Pagrindiniai simptomai | Trukmė ir dažnis | Kada kreiptis į gydytoją |
|---|---|---|---|
| Lengvas pykinimas | Trumpas, nepastovus šleikštulys, gali pasireikšti ir dienos metu, nesukelia vėmimo arba jis pasitaiko retai, netrukdo valgyti ar gerti. | Paprastai pasireiškia rytais, ypač esant tuščiam skrandžiui. Trunka keletą savaičių (dažniausiai nuo 6 iki 12 nėštumo savaitės). | Paprastai nereikia. Pakanka nedidelių gyvenimo būdo pakeitimų. |
| Vidutinio sunkumo pykinimas | Pykinimas trunka didžiąją dienos dalį, pasitaiko vėmimas 1-2 kartus per dieną, sumažėja apetitas, valgymas tampa nepatogus, kartais pasireiškia silpnumas ar galvos svaigimas. | Ši būklė yra kiek varginanti, tačiau dažnai dar galima suvaldyti be medikamentų. | Verta apie tai informuoti gydytoją. |
| Sunkus pykinimas (hiperemezė) | Stiprus, nuolatinis pykinimas, vėmimas daugiau nei 3-4 kartus per dieną, nesugebėjimas išlaikyti skysčių ar maisto, dehidratacija, silpnumas, svorio kritimas. | Reta, bet labai sunki būklė. Gali tęstis ilgai, kartais net visą nėštumą. | Būtina medicininė pagalba - dažnai skiriamas gydymas ligoninėje. |
Paprastai, pykinimas pradeda reikštis apie 6-8 nėštumo savaitę ir tęsiasi iki antrojo trimestro pradžios (apytiksliai 14-15 nėštumo savaitės). Tačiau jis gali prasidėti ir anksčiau (apie 4-tą nėštumo savaitę) ir trukti iki pat gimdymo. Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės.
Didžiajai daliai nėščiųjų pykinimas savaime praeina iki 16-20 nėštumo savaitės. Apie keturiems penktadaliams moterų pykinimas bei vėmimas silpnėja ir išnyksta iki 12-14 nėštumo savaitės, tačiau 20 % moterų jis tęsiasi ir per ketvirtą bei penktą nėštumo mėnesį. Kai kuriais atvejais pykinimas gali užsitęsti iki 20 savaitės ar net visą nėštumą, bet jei nėra vėmimo, svorio kritimo ar dehidratacijos požymių - tai vis tiek laikoma normos ribose. Tiesiog kiekvienas organizmas reaguoja skirtingai.
Normalus pykinimas dažniausiai: prasideda apie 5-6 nėštumo savaitę, būna ryškiausias 8-10 savaitę, palaipsniui silpnėja iki 14-16 savaitės, pasireiškia rytais ar ilgiau nevalgius, nekenkia bendrai sveikatai, jei moteris gali valgyti ir gerti.
Gydytoja akušerė-ginekologė dr. E. Milašienė pabrėžia: „Pats pykinimo buvimas nėra pavojingas - netgi šiek tiek siejamas su sumažėjusia persileidimo rizika. Tačiau jei pykinimas pereina į nesuvaldomą vėmimą ir silpnumą, būtina ieškoti pagalbos.“ Svarbu stebėti save, nebijoti užsirašyti simptomų dienoraščio ir informuoti savo gydytoją, jei kyla abejonių ar pykinimas keičiasi.
Jeigu pykinimas nėštumo metu vargina kasdien, labai svarbu žinoti, ką galima padaryti saugiai, natūraliai ir be vaistų. Daugybę moterų padeda paprasti, bet tikslingi pokyčiai kasdienėje rutinoje. Žemiau pateikiami pagrindiniai metodai, padedantys sumažinti pykinimo intensyvumą ir dažnį.
Maistas yra ne tik energijos šaltinis, bet ir svarbus kovos su pykinimu įrankis. Tinkamai parinktas maistas gali reikšmingai palengvinti savijautą.

Papildomi kasdieniai įpročiai taip pat gali padėti kontroliuoti pykinimą:
Kai kurios natūralios priemonės pasiteisina daugeliui moterų:

Nors dauguma atvejų pykinimas nėštumo metu yra nekenksmingas ir laikinas, kai kuriais atvejais jis peržengia diskomforto ribas ir tampa sveikatai pavojinga būkle. Svarbu žinoti, kada reikia nebeeksperimentuoti su namų priemonėmis, o kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Jei rytais jus stipriai pykina, vemiate, jei darosi sudėtinga gyventi, pasitarkite su gydytoju. Jums gali būti itin stiprus pykinimas nėštumo metu (Hyperemesis Gravidarum), kurį reikia gydyti medikamentais.
Jeigu moteris negali išlaikyti net gurkšnio vandens, kyla grėsmė organizmo skysčių pusiausvyrai. Dehidratacija yra rimta būklė, ypač nėštumo metu. Kai kartu su vėmimu atsiranda kūno dehidratacijos, t.y. sumažėja šlapimo išskyrimas, kyla kraujo spaudimas, padažnėja pulsas, sumažėja odos elastingumas, atsiranda sausumas liežuvyje, atsiranda mieguistumas, silpnumas. Šie požymiai reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Pavojingi simptomai:

Jei pykinimas pereina į nuolatinį vėmimą, o organizmas nepriima nei maisto, nei vandens, tai jau nebėra „normalus nėštumo pykinimas“. Nėštumo metu svoris turėtų pamažu augti. Jei pastebite, kad pradėjote mesti svorį (5% ar daugiau kūno svorio netekimas per trumpą laiką), tai aiškus signalas, kad organizmas negauna reikalingų medžiagų. Tokiais atvejais kyla pavojus, kad moteriai gali pritrūkti skysčių ir (ar) maistinių medžiagų bei sutrikti elektrolitų pusiausvyra, todėl gali prireikti gydymo vaistais ar priežiūros ir gydymo ligoninėje.
Gydytoja akušerė-ginekologė dr. E. Milašienė aiškina: „Hiperemezė - tai ne stiprus pykinimas, tai liga. Jeigu moteris negali nei gerti, nei valgyti, pradeda kristi svoris, ji praranda jėgas - tai jau nebe klausimas „ką suvalgyti“, tai klausimas „kada vykti į ligoninę“.“
Kai per 12-24 val. vemiama daugiau nei 3 kartus, kai atsiranda šleikštulys ir vėmimas per antrąją nėštumo pusę, kai išprakaitavus atsiranda silpnumas, galvos svaigimas, kai svoris krenta daugiau kaip 5 % pradinio svorio, privalote kreiptis į gydytoją. Jeigu bet kuris iš šių simptomų pasireiškia - nedelskite. Gydytojas gali paskirti lašinę infuzinę terapiją, saugius medikamentus ar net hospitalizaciją, kad būtų atkurta organizmo pusiausvyra ir išsaugotas nėštumas.
Antroje nėštumo pusėje ir nėštumo pabaigoje atsiradęs pykinimas gali rodyti, kad kyla kraujo spaudimas, vystosi preeklampsija. Taip pat gali būti vienas iš gimdos kaklelio plėtimosi požymių. Reikia stebėti kraujospūdį, šlapimo tyrimus, vaisiaus vystymąsi.
Pykinimas dažniausiai prasideda tarp 5-6 nėštumo savaitės ir stipriausias būna apie 8-10 savaitę.
Dažnai taip. Lengvas ar vidutinio sunkumo pykinimas yra dažnas simptomas ir siejamas su sveikais hormoniniais pokyčiais.
Rekomenduojama valgyti lengvą, sausą maistą: džiūvėsėlius, ryžius, trapučius, bananus. Venkite riebių, aštrių ir stipriai kvepiančių patiekalų. Valgykite mažomis porcijomis ir dažnai.
Taip, bet tik paskyrus gydytojui. Jokių vaistų, net žolelių negerkite nepasitarę su gydytoju.