Tomas Girdzijauskas: Išmintis ir Patirtis Santykių bei Gyvenimo Kelyje
Tomas Girdzijauskas - tai eruditas lektorius, gebantis itin senas, gilias ir sudėtingas žinias perkelti į modernų gyvenimą, perpasakoti amžinas tiesas mums suprantamu būdu.
Jis vadovaujasi autodidaktikos (arba mokymosi visą gyvenimą, „lifelong learning”) principais, yra studijavęs itin daug mokslo sričių ir užsienio kalbų. Trimis kalbomis (lietuvių, anglų, rusų) skaito unikalias plataus tematinio spektro paskaitas (greitojo mokymosi, vadovavimo psichologijos, karjeros, vertybių, bendravimo, šeimos santykių, vaikų auklėjimo, sveikatos ir kt. temomis). Jo sukauptos žinios neturi analogų Lietuvoje ir retai sutinkamos net ir svetur dėl jų gilumo, aktualumo, naudojamų itin retų (senųjų civilizacijų, kultūrų bei filosofinių) šaltinių įvairovės bei sintezės.
Tomas daugiau nei 15 metų studijuoja Viduržemio ir Artimųjų Rytų išminties tradicijas originalo kalbomis. Jis konsultuoja organizacijų vadovus idėjų generavimo, euristikos, bendravimo, konfliktų bei sudėtingų problemų sprendimo klausimais.
Sugebėjimas surasti ir atpažinti kokybiškų žinių grynuolius, koncentruoti informacijos oazes, greitai analizuoti ir sintezuoti žinias bei jas tikslingai perteikti aiškia, suprantama kalba - akivaizdžiai pati stipriausia Tomo saviraiškos sritis bei pašaukimas. Išmintis ir entuziazmas jo žodžiuose įkvepia, priverčia giliai susimąstyti ir keičia žmonių gyvenimus.
Tomas Girdzijauskas, teologas ir šeimos santykių konsultantas, teigia, jog kertinis laimės akmuo yra stiprūs ir šilti santykiai šeimoje.
Šeimos Santykių Išmintis
Visų laikų šeimos ekspertai ir šventi tekstai tiesiai šviesiai sako, jog visos skyrybos vyksta tik dėl vienos esminės priežasties - sutuoktinio pareigų nevykdymo. Šios pamatinės pareigos nepasikeitė per amžių amžius, tačiau vyrui ir moteriai jos yra visiškai skirtingos. Tarp šių pareigų yra vienas bendrumas: teikti vien malonumą savo sutuoktiniui ir neteikti net mažiausio skausmo. Duoti sutuoktiniui tai, ko jis iš tikrųjų nori, o ne tai, ką savo nuožiūra patogu jam duoti. Tai besąlygiška tarnystė svarbiausiam žmogui pasaulyje. Indijoje sakoma: vyras turi elgtis su žmona kaip tarnas su karaliene, žmona turi elgtis su vyru kaip tarnaitė su karaliumi - toks yra idealus, karališkas santykis poroje.
Didžiausia gyvenimo pilnatvė ir laimė yra pasiekiama tik per tradicinę šeimą. Tačiau norėdamas pasiekti tokį pilnatvės lygmenį žmogus turi sumokėti tam tikrą kainą, t. y. paaukoti savo egoizmą ir norą rūpintis tik savimi, tik savo poreikiais. Norint visą gyvenimą turėti šalia savęs partnerį, pagalbininką, draugą, būtina dovanoti jam ne dalį savo jėgų, laiko, pinigų, jausmų, dėmesio, bet visą save be išlygų. Egoizmas yra vienintelė kliūtis. Todėl tiems, kas nori rasti raktą į laimę, būtina perprasti amžiną visame pasaulyje galiojančią vyrų ir moterų psichologijos ABC.
Vyriškasis ir moteriškasis gamtos pradas apskritai yra antra didžiausia gyvenimo ir mokslo paslaptis. Ir šios dvi priešingybės gali susikalbėti vien širdžių kalba, kurią įmanoma ir reikia išmokti kiekvienai porai. Šis receptas yra amžinas ir universalus, jį skirtingais žodžiais pasakoja visos pasaulio tautos. Šį receptą svarbu perpasakoti suprantama kalba atskirai vyrams ir moterims, taip pat ir atskiroms amžiaus grupėms.
Partnerystę galima palyginti su kasdieniu sunkiu darbu. Žinios suteikia žmogui išminties. Pati sunkiausia ir daugiausia pastangų reikalaujanti šeimos santykių pamoka yra pykčio tramdymas, pykčio paslapčių išmanymas, įgūdis dozuoti, valdyti, nukreipti, silpninti ar net ir stiprinti negatyvias emocijas. Nesugebėdami suvaldyti jų, mes akimirksniu galime sugriauti tai, ką kūrėme daugelį metų. Iš tikrųjų vieninteliam savo žmogui, gyvenimo partneriui, būtina atiduoti visas jėgas ir pastangas, ir tai veda į didžiausią laimę gyvenime.
Didžiausią dėmesį reikėtų kreipti į tarpusavio pokalbių intonaciją ir net aštriausiais klausimais kalbėti tik pagarbiu, nuolankiu, ramiu tonu. Antra, skubiai studijuoti laiko išbandytas tradicines žinias apie vyrų moterų bendravimą. Pasikliauti reikėtų tik pasaulinio lygio autoritetais, kurie paprastais žodžiais paaiškina amžinas tiesas. Trečia, svarbu išsiaiškinti amžinas sutuoktinio pareigas ir jas vykdyti. Pamatyti save vyro ar žmonos „kailyje“. Argi taip sunku paklausti mylimo žmogaus, kas jam nepatinka, ką turiu keisti savo elgesyje ir santykiuose. Mėginti nuspėti, ko jis trokšta, bet galbūt nemoka išreikšti žodžiais.
Jeigu santykių krizė kyla tik dėl to, kad vyras nori vaikų, o moteris delsia, tik tuo atveju vaikas sustiprina ryšį ir gelbsti šeimą. Tačiau kitais atvejais toks elgesys dažniausiai viena didžiausių klaidų. Pagrindinis šeimą stiprinantis faktorius yra gebėjimas suvokti, kad pats svarbiausias asmuo pasaulyje yra sutuoktinis. T. y. nei vaikai, nei jokie kiti žmonės negali būti sulyginami ar pastatomi aukščiau už gyvenimo partnerį. Ir svarbu nepamiršti, kad norint vaiką užauginti laimingu žmogumi būtinas kuo stipresnis tėvų tarpusavio ryšys. Vaikai pasiduoda auklėjimui tik tiek, kiek tėvai sutaria tarpusavyje dėl auklėjimo metodų ir apskritai kiek vieninga jų nuomonė. Antraip vaikas ima valdyti tėvus. Arba dar blogiau - prarandamas ryšys su atžala.
Tipiška bendra klaida - naivus iliuzinis manymas, jog šeimos stabilumui ir laimei pakanka spontaniškų, vienkartinių meilės jausmų išlydžių. Iš tiesų be sąmoningų pastangų emocinis ryšys su partneriu silpsta.
Didžiausios moterų klaidos - nepagarba vyro nuomonei, nesąmoningas jo autoriteto menkinimas. Nuolatinis priekaištavimas dėl vieno ir to paties dalyko - vienas geriausių būdų nutraukti emocinį ryšį, pastūmėti vyrą į kitos moters paieškas ir greitai sugriauti šeimą savo rankomis. Na, o vyras moteriai turi nuolat skirti visą savo energiją, pinigus, dėmesį ir gerbti ją labiau nei save. Dauguma vyrų nesuvokia, kokias milžiniškas pastangas moteris deda dėl savo vyro, todėl jie nevertina moterų atsidavimo. Kita katastrofinė vyrų klaida - švelnumo stoka. Taip pat nenoras įsigilinti, ko iš tiesų intymiajame gyvenime trokšta moteris.
Jei meilę vadinsime biologiniu impulsu ir aistra, vien to laimingai santuokai neužtenka. Tai rodo statistika, gyvenimo praktika bei per amžius sukaupta išmintis. 50-60 procentų aistros suvestų porų išyra. Todėl labai svarbu prieš santuoką ne tik atskleisti savo pasaulėžiūrą (ypač religiją), gyvenimo būdą, požiūrį į vaikus ir jų auklėjimą, pinigus, bet ir išpažinti savo žalingus įpročius, trūkumus ir ydas. O visų geriausia - paklausyti tėvų nuomonės.
Meilė plačiąja prasme yra besąlygiškas rūpinimasis kitu žmogumi, energijos, dėmesio, jėgų atidavimas nesitikint už tai atlygio. Jei būtent taip elgtųsi sutuoktiniai, to pakaktų šeimos laimei. Tačiau daugeliui suaugusių žmonių rūpintis kitu kaip savimi yra visų sunkiausia.
Pagal gamtą, šeimą reikia kurti kuo anksčiau, kai tik ateina lytinė branda. Tada jaunas žmogus gali saugiau pereiti iš tėvų lizdo į savąjį ir išvengti rimtų seksualinių klaidų. Kita vertus, pusės amžiaus skirtumas gerai tokiu atveju, kai vyras yra vyresnis už moterį. Nes moterys bręsta greičiau. Net mokykloje mergaitės būna visa galva pranašesnės už vienmečius berniukus. Tačiau, mano manymu, jei vyresnė yra moteris, tokia šeima rečiau išsilaiko ilgai.
Asmeninis Tobulėjimas ir Žinių Sėmimas
Tomas Girdzijauskas studijavo Lietuvos universitetuose, kol vieną dieną į rankas pateko net penkių didžiųjų senovės civilizacijų archeologinis knygų lobis iš Egipto. Jis perkėlė jį į visiškai naują žinių lygmenį ir nuo tada pradėjo studijuoti vien tik senus Viduržemio ir Rytų civilizacijų šventus tekstus originalo kalba. Tapo akivaizdu, kad žmonija nuolat atranda senas gyvenimo tiesas ir pasaulyje nėra nieko naujo. Tai iš esmės pakeitė jo nuomonę apie šių dienų akademinį mokslą.
Naudojami ypatingi mokymosi metodai: autodidaktika ir viso gyvenimo studijų strategija, greitojo mokymosi metodai, nuolat mokomasi kokios nors naujos kalbos. Šiuo metu Izraelio atvirajame universitete neakivaizdžiai studijuojama Artimųjų Rytų ekonomika ir kultūra.
Akademinių žinių sėmėsi studijuodamas Kauno Technologijos Universitete radijo-elektroniką, Kauno Medicinos Universitete mediciną, Vilniaus Universitete verslo administravimą bei klasikinę filologiją, Vytauto Didžiojo ir Klaipėdos universitetuose teologiją-filosofiją, klausė atskirus kursus Izraelyje. Laikosi viso gyvenimo studijų (“life long education”) principo.
Naudodamas turnaround management principus Tomas konsultuoja organizacijų vadovus ir privačius asmenis, kai reikia spręsti sudėtingas krizes.
Asmeniniai Išgyvenimai ir Atradimai
Tomas Girdzijauskas turi du vaikus. Turėjo šeimą, bet ji iširo. Tai jį atvedė prie įnirtingų studijų, ilgų bandymų perprasti vyrų ir moterų psichologiją. Tik palyginti neseniai išdrįso pasakyti sau, kad jau supranta šio sudėtingo reikalo esmę ir žino, kaip tas žinias pritaikyti. Per seminarus ir konsultacijas jau labai retai išgirsta klausimų, į kuriuos nežinotų atsakymo. Todėl tik neseniai priėmė sprendimą kurti naują šeimą.
Dažnai jo klausia, ar rado laimingo gyvenimo receptą. Nors jo sudėtinių dalių yra daug, šeimos vaidmuo siekiant laimės yra esminis.
Demografinės Tendencijos ir Moralės Esmė
Ši demografinė situacija - ne nauja istorijoje. Tokių atvejų būta daug kartų, todėl tiek priežastys, tiek sprendimai žinomi tūkstančius metų. Žmonijoje žinoma, kad moralės esmė yra reguliuoti kreatyvinę seksualinę galią, kuri kuria vaikus arba gamina pačius žmones. Tam kuriama šeima, santuoka, o ne leidžiama visiems kopuliuotis kaip gyvuliams (nors ir tarp jų egzistuoja tam tikra tvarka). Jei nėra šios sveikos minimalios tvarkos - subtili santykių sistema sugriūva.
Žvelgiant neuropolitine prasme, tai reiškia pilną „nugriuvimą” į radikalų kairįjį mąstymą - tiek politinio sparno, tiek neurologinės funkcinės smegenų pusrutulių asimetrijos prasme. Toks mąstymas pasireiškia buku tingėjimu imtis atsakomybės, stengtis dėl kitų ir net dėl savęs. Žmonės tiesiog tingi gimdyti ir auginti vaikus, užsidaro primityviame buitiniame hedonizme, sudaiktėjime, prioritetizuodami negyvus, gražius, komfortiškus, madingus ir kokybiškus daiktus virš gyvų vaikų. Energijos vertikalėje tai - kritimas į dugną: kairysis mąstymas yra grynas pasyvumas. Todėl ištraukti inertišką žmonių masę iš tokios būsenos labai sunku. Žvelgiant iš demografinės aritmetikos - net neįmanoma.
Žmogus pagal prigimtį yra socialinė būtybė - didžiausią prasmę, malonumą ir vertę gauna tik per bendravimą, o ne per daiktus. Žmonės kopijuoja save todėl, kad tavo kopija yra viskas viename.
Jei pažiūrėti į gimusiųjų vaikų skaičių ir dauginti iš 2, tai metų bėgyje buvo apie 35 tūkst. aktyvių tėvų - 1,47 % iš 2.4 mln. Tai kokia ta tikroji priežastis? O kadangi seksualinis malonumas yra pats stipriausias (greta valgymo, nes gamta taip sukūrė, kad išgyvenimas ir dauginimasis būtų motyvuojamas ne kančia, o stipriausiais malonumais) - tai seksas yra lyderis šiame sąraše.
Lijana Gvaldaitė „Šeimos politikos iššūkiai ir sprendimai Lietuvoje. Ką galime padaryti šiandien?“
Apie Tomą Girdzijauską: Mokytojas ir Eruditas
Amžinos vertybės, karštos aktualijos, gili analizė, praktiški patarimai - kertiniai raktažodžiai, apibūdinantys Tomą.
30 metų skaitantis plataus tematinio spektro paskaitas. Sudėtingas žinias perteikia lengvu, suprantamu būdu. Jo perduodamos žinios yra unikalios dėl jų gilumo, aktualumo, naudojamų senovinių ir šiuolaikinių šaltinių spektro ir gyvenimiškos patirties. Tomas rekomenduoja praktinius patarimus, kuriuos galima taikyti iškart dabar ir čia.
Patyręs pažinčių mezgimo ekspertas. Speed-dating'o (greitųjų pažinčių) Lietuvoje pradininkas (2004m.).
Tomas Girdzijauskas yra vienas iškiliausių, palikusių ryškiausią įspaudą Mokytojų ne tik asmeniniam gyvenime, bet ir šių dienų Lietuvoje. Prieš gerą dešimtmetį apsilankę su vyru jo seminare poroms, nusprendėm, kad mūsų šeimai reikia dar vieno, ketvirto vaiko. Man tas Valentino dienos seminaras iš esmės pakeitė gyvenimo kokybę. Esu buvusi ir klausiusi daug sąmoningumo vedlių, mokytojų Lietuvoje ir užsienyje, tačiau Tomas išsiskiria savo gyliu, žiniomis, erudicija. Vadinu jį Lietuvos eruditu ir tikrai jis vertas tokio vardo. Esu be galo jam dėkinga už visus savo gyvenimo pokyčius, už išmintį, kurią iš jo gavau. Esu palaiminta savo gyvenimo kelyje sutikusi tokį Mokytoją.
Lektorius dalinasi savo mintimis, kokius žygdarbius turime atlikti, norėdami išlaikyti darną šeimoje. T. Girdzijauskas įsitikinęs - dabartinis šeimos santykių „receptas”, kurį paskutinius dešimtmečius naudoja Lietuva, neveikia ir neveiks, todėl laikas susimąstyti ir imtis iš esmės kito.
„Mes visi labai norime darnių santykių savo šeimose. Ar tikrai žmonės nori darnių santykių? Realus žmonių elgesys rodo visiškai ką kita: dauguma nesupranta, kokia didelė vertė ir kokios galimybės slypi šeimoje. Antra - ar esame pasiruošę už tai aukoti atitinkamai aukštą kainą? Trečia - mus supa vis daugiau dėmesį atitraukiančių pagundų ir ar mes atlaikome jas? Tokius ir panašius iššūkius galima laikyti faktoriais, nubloškiančiais šeimą atgal į žemesnę pakopą. Vienas ir tie patys žmonės gali tarpusavyje bendrauti kaip gyvuliai, arba kaip Žmonės iš didžiosios raidės, arba kaip dievai. Priklauso nuo požiūrio. Kaip ir buvo per amžius, kaip dainuojama daugumoje dainų (lyrikos tema numeris vienas yra meilė) - žmonės, siekdami nusipelnyti tikros meilės, keliauja per devynis kalnus ir devynias jūras. Laukiama istorijų ir filmų laiminga pabaiga yra šeimos sukūrimas. Lygiai taip šiuolaikiniai sutuoktiniai turi atlikti eilę žygdarbių, išspręsti galvosūkius, įveikti rimtas kliūtis, kad susivoktų, transformuotųsi savyje ir gautų tikrą pilnavertę meilę, atsidavimą ir laimę šeimoje. Šia prasme mes nesiskiriame nuo žmonijos prieš tūkstančius metų. Atvirkščiai - galbūt dar daugiau jūrų perplaukti turime. Beje, kaip tik apie šiuos žygdarbius rašau knygą, kuri netrukus pasirodys, todėl čia kalbėsiu beveik vien savo knygos mintimis.
Šiuolaikinių žmonių savanaudiškumas yra labai didelis. Dauguma net neįtaria, kad iš tikrųjų yra profesionalūs savanaudžiai. Kas juos tokiais padarė? Žmogų tokį sukuria gamta. Pirmame gyvenimo etape - vaikystėje - žmogus labai daug ima ir nieko neduoda. O šiuolaikinė aukštų technologijų, vartotojiška, stiprių pagundų pilna aplinka jų vaikystę pratęsia dar maždaug 7 metais, t.y. iki 24-25 metų. Pasiklausykime įdėmiai, ką kalba šio amžiaus jaunuoliai. Vietoj to, kad jau augintų 3 savo vaikus, jie (būdami 24-25) dar yra pačiame egocentrizmo žydėjime. O juk dar neseniai taip ir buvo - kurdavo šeimas iki maždaug 20-21 metų, o 23 metų mergina jau buvo laikoma senmerge (kai kuriose tradicinėse visuomenėse iki šiol manoma, kad iki 20 metų nevedęs vaikinas jau turi rimtai susirūpinti). Jau būdami suaugę, jie toliau „tobulina” save! Deja, „tobulinimas” tęsiasi ir sukūrus šeimą - po 3 metų santuokos tai baigiasi skyrybomis. Skyrybų skaičiai - epideminiai. Norint suvokti, kad esi profesionalus savanaudis, būtinas rimtas savęs pažinimas, žvilgsnis iš šalies, testai arba dideli sukrėtimai.
Šiuolaikinėse Vakarų šeimose tai būna skyrybos, kurios nelauktai „nukrenta iš giedro dangaus”. Žmonės nori gauti viską, daug, greitai, kokybiškai ir nemokamai. Beje, tai tiesiog gobšumas. Galbūt įmanoma taip „gauti” prekes ir paslaugas, bet šeimoje šis verslo planas neveikia, nors žmonės užsispyrėliškai bando jį taikyti. Dažniausiai šeimoje priešais jus, pasipuošęs jaudinančia šypsena ir patrauklia jauna išvaizda, stovi lygiai toks pats egoistas profesionalas, norintis daug gauti ir mažai mokėti - įsigyti jūsų sielą ir kūną su viskuo ir nemokamai. Štai čia ir prasideda šeimos paradoksai. Senos tradicinės žinios teigia, kad šeimos nesėkmė slypi egoizme, kurio neįveikus arba bent jau neįsisąmoninus - jokių galimybių sugyventi šeimoje. Žmonijos savanaudiškumas nuolatos auga ir todėl šeimose vis sunkiau įveikti šią savybę. Dabartiniame pasaulyje, norint pasiekti meilę, reikia „perplaukti daugiau jūrų”. Konkrečiai tai reiškia šlifuoti savo charakterį, atrasti blogį savyje ir jį įveikti - taip teigė garsusis mitologas Josephas Campbellas. Ir aiškėja, kad tai daryti reikia labiau, nei darydavo ankstesnių epochų žmonės. Antraip žmogus nevertas meilės ir laimės. Reikia pažinti save, atsakyti, ko pats nori iš savęs ir kitų. Ir dar reikia turėti raktą į kito žmogaus širdį, išmokti širdžių kalbą.
Jei šeimos santykiuose yra konfliktai arba net nedidelė įtampa, nerimas, neužtikrintumas, nepasitikėjimas partneriu, charakterių problemos, nesuderinti interesai, aiškiai neišsakyti norai, net nedidelis psichologinis spaudimas ir juo labiau chroniški konfliktai - visa tai kaip deguto lašas gadina statinę medaus. Suartėjimas darosi neįmanomas, prasideda nevaisingumas. Atvirkščiai - norint, kad šeima augtų ir klestėtų, būtinas stiprus emocinis ryšys, tarpusavio šiluma, vidinė ramybė, sklandi energijos apykaita. Negana retoriškai teigti (mintyse kaltinant tik partnerį), kad reikalinga pagarba, išklausymas, pasikalbėjimas, atsakomybė. Iš tikrųjų, antroji pusė šias sąvokas suvokia visiškai kitaip arba apskritai nesupranta, ko norima. Mes beveik negalime tiesiogiai keisti kitą žmogų, tačiau galime stipriai keisti save. Todėl iš tikrųjų būtina pradėti nuo savęs. Tai pasiekiama tik dirbant su savo asmenybe, gludinant charakterį, formuojant pozityvų vidinį dialogą. Dauguma tingi tai daryti, lygiai kaip mokykloje atlikti namų darbus - štai kodėl šeimyninės problemos siekia rekordus. Šeima neįmanoma, jei susitinka du savanaudžiai. Juk konflikto atveju kalti abu. Subrendę žmonės, sukūrę šeimą, pradeda gyventi pilnavertį gyvenimą ir gauti pačius didžiausius visų rūšių gyvenimo malonumus (turiu omeny plačiąja žodžio prasme - didelį spektrą nuo materialių iki nematerialių malonumų - ne tik intymumą, bet ir daugybę kitų dalykų). Iš tikrųjų, šeima - tai daug daugiau nei atrodo paprastu žvilgsniu. Tai naujų pasaulių, naujų gyvenimų kūrimas. Visas šeimos gyvenimas - tai nuostabus kosminis žaidimas, turintis atsikartojančius dėsnius ir amžinas taisykles. Gera šeimos analogija yra eismas gatvėje. Tai rimtas užsiėmimas. Jis yra priešpriešinis. Jei nepaisoma taisyklių, įvyksta nemalonūs susidūrimai. Išmokus ir taikant kelis šimtus taisyklių, visi laimingai pasiekia savo tikslus. Vyro ir moters vidinės savybės ir tikslai yra priešpriešiniai taip pat. Vyras ir moteris arba susijungia į vieną objektą, arba skaudžiai „susitrenkia”. Norint šeimos taisykles įsisavinti ir padaryti veiksmingomis nuo pat santykių pradžios, reikia pastangų. Vėliau svarbiausi procesai, vykstantys šeimoje, tampa aiškūs ir net akivaizdūs. Už malonumą reikia mokėti atitinkamą kainą. Geri santykiai nėra nuperkami už pinigus, o „mokant“ savimi, „grynu“ savo laiku, kokybišku dėmesiu ir asmeninėmis pastangomis. Vienintelis teisingas santykis su sutuoktiniu - tarnystė, absoliutus pasiaukojimas jam, viso savęs dovanojimas (kurio reikia mokytis). Pradžioj sunku net girdėti šiuos žodžius, ir juo labiau - vykdyti, bet neegzistuoja joks kitas receptas šeimos laimei. Manantys kitaip gali 10-20 metų apkeliauti visą pasaulį, perskaityti šimtus knygų arba brangiai eksperimentuoti, kol prieis prie to pačio amžino recepto. Tik tie, kas rimtai gilinasi į moralinius-dvasinius dėsnius, bendravimo subtilybes, naudoja kuo daugiau švelnumo ir diplomatijos, gerumo reveransų ir žaismingo etiketo - pasiekia laimę ir malonumą šeimoje.
Šeimoje yra svarbiausi ir antraeiliai dalykai. Jų neskiriant, šeima kenčia arba net žlunga.
Iš tiesų, žmona ir vyras vienas kitam turi būti besąlygiškais tarnais. Tai sena išmintis, kurią tikrai sunku pritaikyti, bet kito kelio nėra. Viena mano konsultuojama moteris pasakė, kad receptai, kuriuos siūlau, ilgainiui tampa aiškūs ir akivaizdūs. Bandant praktiškai juos taikyti, aiškėja, kad tai reikalauja labai didelės kantrybės. Tačiau jie veikia!!! Jie keičia poros santykius į gerą pusę visiškai ir negrįžtamai. Galų gale aiškėja, kad kitoks kelias apskritai neegzistuoja. Ne viena moteris pasakė, kad po mano seminarų požiūrį į vyrą, save ir šeimą pakeitė 180 laipsnių. Darnūs santykiai įmanomi, bet tik naudojant seną, gerą, stiprų amžių išbandytą gerosios praktikos receptą, tūkstantmetinį know how. Tai vienintelis gydymas. Dabartinis šeimos santykių „receptas”, kurį paskutinius dešimtmečius naudoja Lietuva, neveikia ir neveiks. Imkitės iš esmės kitokio recepto. Pasaulyje yra ištisos tautos ir civilizacijos, pasižyminčios stipriomis darniomis šeimomis, turinčiomis daug vaikų. Kai kuriose iš jų yra net 4 kartus daugiau vaikų nei mūsų kultūroje. O vaikų skaičius yra objektyvus ir akivaizdus šeimos stiprumą, produktyvumą ir santykių meilumą įrodantis vaisius. Vakarų civilizacija, taip pat ir Lietuva, nepaiso šeimos „eismo” taisyklių, todėl turi rimtų šeimos problemų iki demografinio išnykimo grėsmės.
Kaip minėjau, vyro ir moters prigimtis yra priešprieša. Paisant priešpriešumo taisykles, vyro ir moters skirtingumas papildo ir didina malonumą šeimoje, o ne veda į kaktomušą. Šeimos priešpriešumą Gamta skiria ne kaktomušai, bet susijungimui.
Paradoksas - kuo pasaulis labiau modernėja, kuo lengviau rasti patarimų apie sėkmę, gyvenimo principus, vyrų ir moterų santykius, tuo sunkiau mums tampa gyventi kartu...
Vyras ir moteris yra dvi poliariškai priešingos, visą gamtą atstovaujančios jėgos - tai yra esminis ir sunkiausiai suvokiamas paradoksas. Iš jo kyla daug kitų paradoksų, iššūkių ir fenomenų: pareigų ir teisių painiojimas-apvertimas; aukojimasis ten, kur mūsų auka niekam nėra reikalinga; dvasinių ir materialių dalykų apvertimas; prioritetų nepaisymas; dovanų dovanojimo efektas; brangaus daikto pirkimas pigia moneta; skirtinga vertinimo (taškų) sistema; šeimoje teisių nėra - tik pareigos; augant komandai didėja aistra ir malonumas, bet ir taisyklės tampa sudėtingesnės; dvasinių ir žemiškų malonumų apvertimas; ir t.t. Reiktų sustoti ir pabrėžti, kad vien tik racionalios žinios dar labiau skatina savanaudiškumą. Būtina transformacija, perėjimas į išmintį. Išmintis yra racionalumo opozicija ir aukštesnis sąmoningumo lygmuo. Išmintis didelius informacijos ir patarimų kiekius suprastina lyg trupmeną patardama: rūpestingumas ir atlaidumas išsprendžia visus santykių paradoksus.
Žmonės painioja skirtingas sąvokos meilė reikšmes. Reiktų šią sąvoką versti į aiškesnes: egoistinė aistra (t.y. meilė sau) ir altruistinis rūpestingumas (realus kito žmogaus besąlygiškas mylėjimas). Tai du iš esmės priešingi veiksmai. Gamta vyro ir moters santykių užkūrimui naudoja savanaudišką aistrą, meilę sau. Negaudami tiesioginio malonumo žmonės nė piršto nepajudintų. Tačiau naujai susikūrusios poros situacija pradeda reikalauti mokytis lygiai taip pat aistringai bei realiai rūpintis ir sutuoktinio malonumu - rūpintis kitu kaip savimi. Kaip jau minėjau čia prasideda įdomiausi paradoksai. Norint laimingos šeimos, reikia kurti šeimą rūpestingumu ir ant šio pagrindo auginti bei nuolat pakurstyti aistrą. Malonumui gobšūs žmonės santykius pradeda ir baigia aistros audromis. Jos užgesta per kelis metus, nes nebuvo realaus rūpestingumo, kaip paties svarbiausio dviejų žmogiškų būtybių bendravimo elemento. Tikra meilė - tai besąlygiškas rūpinimasis kitu. Vaizdžiai kalbant, kuriant šeimą, reikia pradėti žingsnį nuo kitos kojos - iškart nuo pažinties pradžios galvoti ir kalbėti apie tai, ką aš noriu duoti savo gyvenimo palydovui, o ne ką noriu gauti. Ėmimo funkcija žmoguje ir taip labai stipriai (hyper) išvystyta. Lygiagrečiai turi būti sukurta davimo funkcija, nes tik jos dėka prasideda pilna malonumo apykaita ir apyvarta šeimoje.
Seneliai sakydavo kad „nemyli” ir turėjo omeny aistrą. Aistra nusilpsta, kai šeimoje vietoj rūpestingumo vartojamas skaudinantis psichologinis spaudimas. Aistrą užgesinti pakanka labai nedidelių klaidų - visai nedidelio, neįsisąmoninto siurbėliškumo arba vampyrizmo, mažiausio įskaudinimo. Tik patirtį ir išmintį turintys laipsniškai išmoksta nebekreipti dėmesio į skaudinimus ir reaguoti bekraščiu atlaidumu. Efektas - neįtikėtinas!!! Skyrybos galimos ir būtinos labai retais, išimtinais, kraštutiniais atvejais. Didžiosios daugumos skyrybų galima išvengti, su sąlyga, jei nuo pat pradžių laikomasi realių šeimos kūrimo ir bendravimo dėsnių ir taisyklių. Aistrą praradusią šeimą galima išsaugoti dviem būdais - tiesiog pasyviai kenčiant, arba išmintingai koreguojant bendrą atmosferą savo teisingomis reakcijomis, kurios atsiranda tik išsisprendus savo vidinius konfliktus, susitvarkius su savimi.
Pirmoji taisyklė: Kurti šeimą reikia tarp 18-23 metų, t.y maždaug 7 metais anksčiau nei kuriama dabar. Kitaip sakant - grįžtant atgal prie normalaus šeimos modelio - tokio, kuris buvo dar prieš kelis dešimtmečius. Šiuolaikiniai žmonės kuria šeimas ir gimdo vaikus vis vėliau. Septyni metai vėlavimo yra ištisas organizmo ciklas - tai labai rimta! Iš tikrųjų reikia eiti koja į koją su gamta ir tuoktis pačiame biologiniame žydėjime. Prabunda lytinis instinktas, žmogus įgija pilnametystę ir iškart gali kurti šeimą, t.y. iš tėvų apsaugos iškart sklandžiai pereiti į sutuoktinio apsaugą. Antraip per 7 vienišus delsimo metus praleidžiamas žydėjimas, pridaroma nereikalingų seksualinių eksperimentų, tuščiai iššvaistoma gyvybinė jėga, o vietoj realaus pilnaverčio asmenybės augimo poroje auginant vaikus, ištobulinamas tik vienas smegenų pusrutulis. Tai vienišam jaunimui sudaro tobulėjimo iliuziją. Vėluojant kurti šeimą, žmonių charakteriai ir įpročiai stabarėja, kietėja, aštrėja. Be to, fiziškai organizmas darosi mažiau lankstus. Vien šis 7 metų vėlavimas yra didžiulis skyrybų sukėlėjas ir idealaus laiko momento praradimas. Antra taisyklė. Prieš kuriant šeimą, reikalingos bazinės, elementarios žinios apie vyrų ir moterų santykius. Būtina perskaityti bent kelias geriausias pasaulyje knygas ir suprasti, kokie iš esmės skirtingi yra vyrai ir moterys. Trečia taisyklė. Išsistudijuoti pažinčių temą. Renkantis porą jau nebepakanka nei ankstesnių lokalių nacionalinių paprotinių me...
tags: #tomas #girdzijauskas #gimimo #data
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
