Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika: Lietuvos Globėjos Šventovės Istorija ir Stebuklai

Trakai - miestelis, kasmet sulaukiantis didelio turistų dėmesio, garsėjantis savo architektūriniu savitumu, kultūriniais renginiais ir pramogomis. Neatsiejama Trakų istorijos dalis - religinis paveldas, kuris įkūnija gilų tikėjimą ir istorinę atmintį. Ežerų apsuptame Trakų pusiasalyje puikuojasi Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika - dvasinis Trakų miesto centras, pasižymintis išskirtine istorija.

Bazilikos įkūrimas ir architektūra

Trakų parapijos bažnyčią 1409 m. gegužės 24 d. fundacine privilegija įsteigė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis. Jai suteiktas Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo ir šv. evangelisto Jono titulas, trims kunigams išlaikyti skirtas Bezdežo valsčius (dab. Drohičino rajonas, Baltarusija), paskirta alga klierikui arba mokyklos prižiūrėtojui. Bazilikos statybai naudotos Trakų salos pilies statybose naudotos medžiagos, todėl tikėtina, kad abudu statinius statė tie patys meistrai.

XV a. Vytauto Didžiojo funduota bažnyčia yra netaisyklingo stačiakampio formos, joje darniai persipina gotikos ir baroko bruožai. Iš pradžių, XVI a., bažnyčia buvo gotikinė, halinė, bebokštė. Vėlesni šimtmečiai atnešė ne tik permainas, bet ir išbandymus. Karo su Maskva metu 1655 m. ji buvo apgriauta, tačiau po 1670 m. suremontuota. 1700 m. iš pietų buvo pristatyta Riomerių šeimos koplyčia. XVIII a. pradžioje per Didįjį Šiaurės karą bažnyčia vėl gerokai apgriauta. Iki 1719 m. ji buvo atstatyta ir rekonstruota: pristatyti bokštai, paaukštinta centrinė nava, ir bažnyčia įgavo ryškių baroko bruožų. Deja, 1794 m. bažnyčia sudegė, bet jau 1796 m. ir vėliau buvo restauruota. Nuolat prižiūrima, ji buvo remontuota 1822, 1840, 1858 ir 1867 m. 1900 m. žaibas uždegė bažnyčią. 1902 m. buvo aptvertas šventorius.

Šiandien Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika - architektūros paminklas, esantis Trakų senamiestyje, netoli Lukos ežero. Ji turi gotikos ir baroko architektūros bruožų, yra netaisyklingo stačiakampio plano, dvibokštė, trinavė, su trisiene apside. Šoninių navų galuose yra zakristija ir Riomerių šeimos koplyčia (dešinėje). Centrinę navą dengia cilindriniai skliautai, o šonines navas - kryžminiai skliautai.

Trakų Dievo Motinos paveikslas: stebuklingoji ikona

Paveikslo kilmė ir aprašymas

Trakų Dievo Motinos Lietuvos Globėjos paveikslas - religinis paveikslas, saugomas Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos didžiajame altoriuje. Šis meniškas, gausiomis malonėmis garsėjantis Dievo Motinos atvaizdas siejamas su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto vardu. Paveikslas buvo nutapytas XV a. antroje arba XVI a. pirmoje pusėje ant liepos lentų, apklijuotų linine drobe. Jo ankstyvoji istorija ir kilmė iki šiol yra menkai žinoma.

Iš pradžių paveikslas vaizdavo Mariją, sėdinčią soste, vienplaukę, galbūt su rožių vainiku ant galvos. Restauratorių tyrimai parodė, kad ankstesnis Marijos atvaizdas buvo gotikos stiliaus, Švč. Mergelė vaizduota stovinti, vienplaukė, galbūt su rožių vainiku ant galvos. Sprendžiant pagal tapybos stilių, šis atvaizdas galėjo būti sukurtas XV-XVI a. sandūroje, jam būdingi gotikos tapybos bruožai.

Apie 1600 m. paveikslas buvo pertapytas ir pritaikytas naujam altoriui. Kaip liudija tyrimai, paveikslo apatinė dalis buvo nupjauta, iš naujo išraižytas ir perauksuotas fonas. Marijos figūra buvo pertapyta bizantine stilistika, o atvaizdui suteikta daug panašumo į baroko epochoje populiarų Marijos Snieginės atvaizdą, esantį Romos Didžiojoje Marijos bazilikoje. Ant Marijos kelių dešinėje pusėje buvo iš naujo nutapytas prie Motinos prigludęs Jėzus Kristus. Taigi atvaizdas XVII a. pradžioje vizualiai „pasendintas“, galbūt siekiant, kad jis labiau atitiktų su Vytauto vardu siejamą istoriją. Nepaisant pastangų atvaizdui suteikti bizantinėms ikonoms būdingų bruožų, kartu jis įgavo ir XVII a. stiliaus elementų. Dabar matoma bizantinei tapybai artima „ikoninė“ Trakų Dievo Motinos paveikslo išvaizda nėra autentiška.

Šis Dievo Motinos su Kūdikiu atvaizdas dar vadinamas Hodegetrija - graikiškai „nurodanti kelią“. Marija laiko Sūnų arba, tiksliau sakant, tikintiesiems rodo Tą, kuris yra „kelias, tiesa ir gyvenimas“ (Jn 14, 6). Dievo Gimdytojos vaidmuo šio tipo ikonose - pristatyti pasauliui Išganytoją ir liudyti Įsikūnijimo slėpinį. Knyga Kūdikio rankose skelbia: „Aš - įsikūnijęs Žodis.“ (plg. Jn 1, 14). Kryžius ant Marijos kaktą dengiančio maforijaus reiškia būsimą Sūnaus kančią ir Atpirkimo malonę, žvaigždė ant kairiojo peties primena Betliejuje patekėjusią žvaigždę ir Marijos mergystės slėpinį. Trižiedė rožės šakelė Marijos rankose simbolizuoja Švč. Trejybės slėpinį ir teigia, kad Įsikūnijimo įvykis - tai Trejybės manifestacija, atskleidžianti Išganymo slėpinio esmę ir doktriną: „Atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų įstatymui, atpirkti esančius įstatymo valdžioje, kad mes įgytume įsūnystę. O kadangi esate įsūniai, Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: „Aba, Tėve!“ (Gal 4, 4-6). Trys rožės žiedai gali reikšti ir tris rožinio maldos dalis: džiaugsmingoji, skausmingoji, garbingoji.

Paveikslo kilmės legenda ir jos interpretacijos

Anot įrašo paveikslo nugarinėje pusėje, manoma, kad paveikslą Vytautui krikšto proga dovanojęs Bizantijos imperatorius Emanuelis II Paleologas. Šis įrašas byloja, kad tai esanti ikona Nikopėja (graikiškai - Pergalingoji), padėjusi imperatoriui Jonui Komnenui pralaužti persų apgultį ir sėkmingai grįžti į Konstantinopolį. Tačiau Trakų Dievo Motinos paveikslo ankstyvoji istorija ir kilmė iki šiol yra menkai žinoma, o tyrimai rodo, kad dabartinis paveikslas negalėjo būti ta Vytautui dovanota ikona.

Akivaizdu, kad legenda apie bizantinę šio paveikslo kilmę atsirado po jo pertapymų apie 1600 m., kai paveikslas vizualiai „pasendintas“ ir įgijo bizantinei tapybai artimų bruožų. Iš tikrųjų aliejumi ant drobe trauktų liepos lentų greičiausiai XVI a. pradžioje nutapyta gotikinė Madona negalėtų būti vadinama bizantine. Taip pat nėra tikrų žinių apie kokią nors Vytauto iš Bizantijos gautą ikoną. Vis dėlto manytina, kad paveikslo kilmės legendoje girdimas dabar nežinomo istorinio įvykio aidas.

Bizantijos imperatorius Emanuelis II Paleologas, ieškodamas sąjungininkų prieš Osmanų kariuomenę, intensyviai siekė pritraukti Vakarų pagalbą Konstantinopolio gynybai. Derybas su katalikais imperatorius lengvindavo negailėdamas dovanų, tarp kurių dažnai būdavo šventosios relikvijos. Tarp Emanuelio II adresatų buvo ir Vytautas bei Jogaila, todėl tikėtina, kad Vytautas buvo gavęs iš imperatoriaus dovanų, tarp kurių galėjo būti ir Marijos ikona. Galbūt Vytautui dovanotoji ikona sunyko arba dingo, tačiau dovanojimo legenda išliko ir ilgainiui buvo pritaikyta garsiajam Trakų Dievo Motinos paveikslui, kuris, tapęs legendos perėmėju, buvo pertapytas bizantinę dailę primenančia maniera. Tokį spėjimą patvirtina ir 1630-1631 m. sudarytas Trakų parapinės bažnyčios inventorius, greta šiandien žinomos Trakų Dievo Motinos minėjęs ir keletą kitų ypatingai gerbtų Švč. Mergelės Marijos atvaizdų.

Stebuklai, karūnavimas ir garbė

Nuo XVI a. Trakų Dievo Motinos paveikslas ėmė garsėti stebuklais ir malonėmis. Trakus garsina Dievo Motinos Lietuvos Globėjos paveikslas, vainikuotas karūnomis, dengtas meniškais apkaustais, apsuptas daugybės votų. Dar prieš susilaukiant popiežiaus pripažinimo, apie Švč. Mergelę Mariją ir jos Kūdikį vaizduojantį paveikslą sklido garsas po visą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Nuo pat pirmų XVII a. metų prie paveikslo buvo kabinami votai, padėką už sulauktas stebuklingąsias malones išreiškiančios dovanos, pavyzdžiui, širdelės pavidalo dirbinėliai iš tauriųjų metalų ar vėriniai. Dauguma senųjų votų šiandien galima pamatyti Trakų bažnyčioje ir Bažnytinio paveldo muziejuje.

Kunigas Simonas Mankevičius 1645 m. išleistoje knygutėje aprašė 23 stebuklingas malones, patirtas iš Trakų Dievo Motinos paveikslo. Jėzuitai kartu su Vilniaus akademijos studentų Marijos sodalicija ėmė rengti kasmetes procesijas iš Vilniaus į Trakus, kurias eilėmis aprašė Mikalojus Kazimieras Sarbievijus. Trakų Dievo Motinos pagalbos ir užtarimo buvo šaukiamasi visų didesnių nelaimių ir negandų metais, jos gailestingumui priskirti džiaugsmingi istorijos įvykiai. Štai po reikšmingos pergalės prieš turkus prie Chotino (1621 m.) jau 1622 m. buvo surengta iškilminga padėkos procesija į Trakus, vėliau tapusi reguliaria tradicija. Paveikslas buvo lankomas ir per įprastas Dievo Motinos iškilmes.

Nuo XVII a. Marijos galvą papuošė ir aukso karūna. 1718 m. Trakų Dievo Motina popiežiaus Klemenso XI atsiųstomis karūnomis vainikuota. Vilniaus vyskupas Konstantinas Bžostovskis išrūpino leidimą Vatikano bazilikos kapitulos nustatyta tvarka vainikuoti Trakų Dievo Motiną popiežiaus Klemenso XI atsiųstomis karūnomis - tokia iškilminga ceremonija reiškė ypatingą pagarbą atvaizdui ir jo išskirtinumo pripažinimą (šių iškilmių aprašymas 1719 m. išleistas atskira knygute). Neatsitiktinai nuo tada Trakų Dievo Motina laikoma Lietuvos valstybės globėja - šis jos atvaizdas buvo pirmasis karūnuotas Švč. Mergelės Marijos paveikslas Lietuvoje. Šiam, pirmajam Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais oficialiai popiežiaus Klemenso XI auksinėmis karūnomis vainikuotam paveikslui buvo suteiktas Ligonių Užtarėjos titulas.

Paveikslą karūnuojant (1718 m.) Trakų Madona buvo paskelbta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės globėja. Vytauto Didžiojo pamaldumas Švč. Mergelei Marijai buvo puoselėjamas ne tik tikinčiųjų atmintyje, bet ir poetinėje kūryboje, kaip antai Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595-1640 m.) poemų cikle apie procesiją iš Vilniaus į Trakus. Carinės priespaudos metais Trakų Marijos, kaip valstybės globėjos, gerbimas buvo smarkiai suvaržytas ir užgniaužtas; sovietmečiu viešas gerbimas - draudžiamas. Nepaisant to, pamaldumas Trakų Švč. Mergelės Marijos atvaizdui išliko gyvas ir toliau stiprėjo nepaisant visų iššūkių.

Bazilikos titulo suteikimas ir jubiliejai

2017 m. rugpjūčio 15 d. Dievo kulto ir sakramentų kongregacija, įgaliota popiežiaus Pranciškaus, išleido dekretą, kuriuo Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčiai suteiktas mažosios bazilikos titulas. Dekreto paskelbimo iškilmės įvyko Trakuose 2017 m. rugsėjo 3 d., 12 val. Ypatingas bazilikos titulas jai suteiktas pagal specialius kriterijus, nustatytus Domus Ecclesiae, t. y. Dievo kulto ir sakramentų tvarkos dekrete. Kriterijai taikomi tiek pastatui, tiek gyvajai Bažnyčiai, t. y. joje besirenkančiai tikinčiųjų bendruomenei. Be to, bazilikos titulu pabrėžiamas ypatingas bažnyčios ryšys su popiežiumi. Trakų bazilika tapo aštunta mažąja bazilika Lietuvoje, prisijungusi prie Vilniaus ir Kauno arkikatedrų, Šiluvos, Žemaičių Kalvarijų, Marijampolės, Krekenavos šventovių ir Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios.

Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 8 d. Trakų bazilika šventė garsiojo bazilikos paveikslo karūnavimo jubiliejų, todėl 2018-ieji metai buvo paskelbti Trakų Dievo Motinos - Lietuvos Globėjos - metais. 2018 m. popiežius Pranciškus Trakų Dievo Motinai padovanojo Aukso rožę. Jubiliejinių metų proga 2017 m. konsekruojant didįjį bazilikos altorių, buvo iškilmingai pašventinti nauji varpai. Jie išlieti garsioje brolių Kruševskių varpų liejykloje Vengruve, Lenkijoje. Didysis varpas, sveriantis net 700 kg, skirtas Trakų Dievo Motinos - Lietuvos Globėjos - garbei.

Piligrimystės tradicijos ir reikšmė

Ypatingos iškilmės - kasmetiniai Žolinės ir Trakinių atlaidai - pritraukia piligrimus iš kaimyninių ir iš tolimesnių kraštų. Piligrimystės tradicija iš Vilniaus į Trakus gyva nuo XVII amžiaus. Rugsėjo 1-8 dienomis piligrimai ir šiandien keliauja į Trakus, Trakinių atlaidus. Tikintieji buriasi maldai prie stebuklingo Marijos, Trakų Dievo Motinos Lietuvos Globėjos, atvaizdo Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje. Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas kviečia aplankyti Trakų šventovę ir kreiptis į Lietuvos Globėją, prašant Jos užtarimo bei reikalingų malonių. Pagrindinę atlaidų dieną, rugsėjo 7-ąją, šv. Mišioms vadovauja Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Šiomis dienomis jaunimas taip pat organizuoja Šeimų dieną „Spalvotųjų šypsenų šventė Trakinių atlaiduose“, kur veikia kūrybinės dirbtuvės ir vyksta koncertai.

Piligriminis jaunimo žygis iš Aušros Vartų į Trakus, kurį organizuoja Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centras, tęsia ilgametes tradicijas. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią garsina Dievo Motinos Lietuvos Globėjos paveikslas, bylojantis apie gilią tradiciją Lietuvą suvokti kaip Marijos užtarimo ir globos lydimą kraštą. Trakų bažnyčia, menanti Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto laikus, yra Valstybės istorijos simbolis. Neseniai restauruotoje bažnyčioje galima apžiūrėti XV amžiaus bizantinių freskų fragmentus, unikalų Vytauto Didžiojo portretą, Romerių koplyčią. Nepaisant karų, epidemijų, gaisrų, valstybingumo praradimo, griovimų ir niokojimų, Trakų parapinė bažnyčia dirbo sielovados darbą, kurį liudija įvairiakalbiai įrašai krikšto, santuokų, mirčių knygose.

Trakų religinio paveldo laiko juosta

Kitas Trakų religinis paveldas

Be Trakų Švenčiausios Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos, Trakuose galima aplankyti ir kitas žymias religines vietas. Miesto religinį paveldą papildo Skaisčiausios Dievo Motinos gimimo stačiatikių cerkvė ir Karaimų kenesa.

Skaisčiausios Dievo Motinos gimimo stačiatikių cerkvė

Skaisčiausios Dievo Motinos gimimo stačiatikių cerkvė, šiuo metu atnaujinama, yra neatsiejama Trakų religinės istorijos dalis. Pastatyti cerkvę Trakuose nuspręsta 1861 m. Cerkvės statybai šešis tūkstančius rublių paaukojo Rusijos imperatorienė Marija Aleksandrovna, o Kauno ir Panerių geležinkelio tunelio statytojas skyrė šiam tikslui plytų. Civilinis inžinierius, Vilniaus gubernijos architektas Aleksejus Polozovas vadovavo cerkvės projektavimui ir statybai.

Cerkvės statybos darbai prasidėjo 1862 m. gegužės 8 d., kai cerkvės statybos darbų priežiūrai vykdyti buvo paskirtas Valstybės turtų rūmų inžinierius A. Polozovas. 1862 m. rugpjūčio 18 d. įvyko statybos darbų pradžios iškilmės, o 1863 m. rugsėjo 22 d. cerkvė jau buvo pašventinta, suteikiant jai seniau miesto pietiniame gale buvusios Skaisčiausios Dievo Motinos cerkvės vardą. Už sėkmingą darbą inžinieriui A. Polozovui Rusijos imperatorienė padovanojo auksinį žiedą su brangakmeniais, kurį jam įteikė Vilniaus generalgubernatorius M. Muravjovas. Cerkvė buvo statyta 1863 m. Lietuvoje vykusio sukilimo prieš Rusijos imperijos valdžią numalšinimui paminėti.

Trakų Skaisčiausios Dievo Motinos gimimo stačiatikių cerkvė yra Trakų miesto centre, Maironio ir Vytauto gatvių kampe. Tai vieno bokšto pastatas, be varpinės. Inžinierius A. Polozovas pritaikė tipinį cerkvės projektą pasirinktai statybos vietai. Mūrinis pastatas liko standartinės struktūros ir formų stačiatikių kulto statiniu be jokių individualių bruožų. Pastatyta cerkvė neturėjo varpinės. Jos projektą 1868 m. parengė architektas Samoilovas.

Karaimų Kenesa

Trakai tapo ir karaimų tėvyne, kuriuos XIV a. į Lietuvą atvedė Vytautas Didysis. Mieste iki šiol veikia ir Karaimų Kenesa - unikalus religinės architektūros pavyzdys, liudijantis apie turtingą Trakų kultūrų įvairovę. Naujieji Trakai tapo ir karaimų tėvyne.

tags: #dievo #sventosios #motinos #gimimo #baznycia #trakai

• Nuolatinė globa ir slauga: patarimai artimiesiems
• Svarbiausia informacija apie nėštumo pradžią
• socialinė globa Ežerėlio slaugos namuose
• Nėštumo prevencija su prezervatyvais
• Sužinokite daugiau apie šlapimo tyrimo svarbą nėštumo metu