Iš emigracijos grįžusių vaikų mokymosi problematika aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Šiuolaikinės lietuvių tarptautinės migracijos tendencijos rodo, kad formuojasi ir vis priauga nauja emigrantų ir reemigrantų karta - žmonės, turintys bendrą ar bent jau panašią tarptautinės migracijos patirtį. Šiuos migruojančius gyventojų srautus galime įvardyti kaip išskirtinę socialinę visuomenės grupę, kuri dalijasi tarptautinės migracijos išgyvenimais arba, kitaip sakant, „kolektyvine atmintimi“. Aktyvūs šios grupės dalyviai yra vaikai, kurie į užsienio šalį ir iš jos keliauja dėl tėvų ar išplėstinės šeimos sprendimo. Dažniausiai vaikų emigraciją nulemia tėvų pasirinkimas pagal tai, ar jie galės savo vaikams užtikrinti švietimo galimybes ir saugumą šalyje, į kurią išvyksta. Lietuva stengiasi sudaryti palankias sąlygas iš emigracijos grįžusių vaikų integracijai į švietimo įstaigas. Nepaisant šių pastangų, iš emigracijos grįžusiems vaikams tenka prisitaikyti prie lietuvių kalbos vartojimo, bendraklasių, mokytojų, naujos mokyklos aplinkos, taisyklių, reikalavimų ir mokymosi krūvio. Todėl jie patiria įvairių sunkumų.
Grįžę į Lietuvos mokyklas, vaikai susiduria su specifinėmis problemomis, kurios trukdo sklandžiai integracijai ir akademiniams pasiekimams. Tėvams, mokytojams ir kitiems suaugusiems svarbu suprasti šiuos sunkumus ir suteikti savalaikę pagalbą.
Dėl lietuvių kalbos spragų (menkas žodynas, literatūrinės kalbos stoka, žodžių reikšmių nesupratimas, terminų nežinojimas ir kt.) vaikai patiria mokymosi sunkumų. Dėl mokymo programų skirtumų vaikams nepakanka įvairių dalykų bendrųjų žinių. Taip pat dėl skirtingų žinių įtvirtinimo metodų vaikams sunku įsisavinti medžiagą.

Dėl mokykloje pasigendamo draugiškais santykiais ir pagarba grįsto mokytojų bendravimo su mokiniais, taip pat glaudesnio mokyklos pagalbos specialistų ir mokytojų bendradarbiavimo su vaiku ir jo tėvais, vaikai patiria neigiamus išgyvenimus, ima stokoti mokymosi motyvacijos. Šie veiksniai apsunkina jų socialinę adaptaciją ir bendrą gerovę mokykloje.
Straipsnyje, remiantis mokslinės literatūros analizės, interneto šaltinių analizės, interviu metodais nagrinėjamos iš emigracijos grįžusių vaikų mokymosi problemos vienoje iš Lietuvos gimnazijų. Rengiant straipsnį siekta ištirti iš emigracijos grįžusių vaikų mokymosi problemas. X gimnazijoje, atliktas empirinis tyrimas taikant kokybinį tyrimo metodą - interviu. Interviu atliktas su penkiais 15-18 metų amžiaus iš emigracijos grįžusiais vaikais, kurie X gimnazijoje pradėjo mokytis ne anksčiau nei prieš metus.

Tyrimo rezultatai parodė, kad iš emigracijos grįžę vaikai patiria įvairius mokymosi sunkumus: dėl lietuvių kalbos spragų, dėl mokymo programų skirtumų vaikams nepakanka įvairių dalykų bendrųjų žinių; dėl skirtingų žinių įtvirtinimo metodų vaikams sunku įsisavinti medžiagą; dėl mokykloje pasigendamo draugiškais santykiais ir pagarba grįsto mokytojų bendravimo su mokiniais, glaudesnio mokyklos pagalbos specialistų ir mokytojų bendradarbiavimo su vaiku ir jo tėvais, vaikai patiria neigiamus išgyvenimus, ima stokoti mokymosi motyvacijos.
