Gabių vaikų atpažinimas ir ugdymas: iššūkiai, poreikiai ir sėkmės faktoriai

Vykstant švietimo transformacijai akcentuojamas įtraukusis ugdymas, orientuotas į besimokančiųjų įvairovės pažinimą, personalizuoto mokymosi poreikį, dirbtinio intelekto siūlomus mokymosi kelius ir gebėjimų ugdymą. Kokybiško kiekvieno mokinio ugdymo siekis įvardinamas kaip itin svarbus įtraukiojo ugdymo idėjos komponentas. Šiame kontekste svarbu pastebėti, kad dalį visų besimokančiųjų sudaro gabūs mokiniai. Lietuvos pažangos strategijoje Lietuva 2030 (2012) gabių vaikų ugdymas ir galimybė besimokantiesiems individualiai tobulėti išskiriami tarp valstybės prioritetų. Gabių vaikų atpažinimas ir jų ugdymas - vis dar sudėtingas, bet nepaprastai svarbus uždavinys šalies pedagogams bei tokius vaikus auginančioms šeimoms. Tai - iššūkis, kuriam įveikti šiandien įgyvendinami tarptautinio lygmens projektai, rengiami seminarai, leidžiami metodiniai leidiniai ir t. t.

Kas yra gabus vaikas? Apibrėžimas ir ypatumai

Pradėkime nuo esminio dalyko - kas yra gabus vaikas? Ar šis terminas apskritai teisingas? Gabus yra tas vaikas, kurio loginis mąstymas, gebėjimas samprotauti, mokytis iš savo patirties ir ją pritaikyti naujose situacijose yra aukštesnis nei jo bendraamžių. Tai terminas akcentuojantis ne tiek turimų žinių lygį, kiek aukštesnį potencialą įgyti žinias ir jas panaudoti. Sėkmingu atveju, gabus vaikas žino daugiau nei kiti, tačiau galima situacija, kai gabus vaikas iš kitų išsiskiria tik galimybe išmokti daugiau ir greičiau, bet jos nerealizuoja ir todėl žino tiek pat ar net mažiau nei mažiau gabūs bendraamžiai. Toks terminas yra naudingas tuo, kad jis leidžia palyginti vaikus pagal jų potencialą mokytis ir išmokti vienos ar kelių veiklų bei pasiekti jose meistriškumą. Taigi, vienoje ar keliose veiklose jie gali ne tik greičiau, bet ir daugiau. Kiek bendraamžių vaikas turi pralenkti, kad jis būtų priskirtas gabiųjų grupei, priklauso nuo požiūrio.

Lietuvoje šis vertinimas yra gana griežtas, dažniausiai kalbame apie 2-5 proc. gabiausių. Nuo gabių vaikų apibrėžimo įtvirtinimo Lietuvos švietimo dokumentuose praėjo daugiau nei 15 metų ir jis kol kas nėra pasikeitęs, tai vaikai, galintys efektyviai įgyti žinių ir gebėjimų, juos pritaikyti naujoms problemoms spręsti ir sparčiai mokytis iš patirties. Jų intelektinių gebėjimų lygis labai aukštas. Šis apibrėžimas pakankamai griežtas ir pagal jį Lietuvos mokyklose mokosi tik apie 2-3 procentus tokių vaikų. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, gabaus vaiko apibrėžimas pritaikomas ugdymo praktikai, todėl vis dažniau šią vaikų grupę vadiname didelį mokymosi potencialą turinčiais vaikais. Šioje grupėje atsiduria kur kas didesnis skaičius vaikų, o ir kriterijai lankstesni - vieni vaikai pasižymi ypač aukštais intelektiniais gebėjimais, kitų mokymosi pasiekimai itin dideli. Pedagogai atviri - tai nėra darbščių dešimtukininkų kategorija. Tai mokiniai, kurie apdovanoti nepaprastais gebėjimais vienoje ar keliose konkrečiose veiklos srityse. Daugelyje šalių teigiama, kad gabių mokinių intelekto koeficientas siekia ar yra aukštesnis nei 130.

„Šiai kategorijai priklausantys vaikai turi aukštesnių nei vidutiniai bendrųjų intelektinių gebėjimų. Gabiems vaikams būdinga greitai išmokti ir apdoroti informaciją, jie turi platų žodyną, yra kūrybiški, o daugelis iš jų pasižymi gerais bendravimo įgūdžiais, ypač komunikuojant su suaugusiaisiais. Šiems vaikams būdingas smalsumas, todėl jie mėgsta kelti neįprastus klausimus. Mokyklose šie vaikai kartais užsitarnauja maištininkų etiketę“, - įvardija L.Ubavičienė. Gabūs ikimokyklinio amžiaus vaikai išsiskiria iš bendraamžių greitesniu kognityviniu vystymusi, geresniais kalbos įgūdžiais, puikiu kūrybiškumu ir lyderyste. Gabūs ikimokyklinukai taip pat yra brandesni už savo bendraamžius, mokosi daug greičiau nei bendraamžiai ir greičiau atlieka užduotis, taip pat geriau išlaiko dėmesį.

Gabumų prigimtis ir vystymasis

Dažnai žmonės gabumus įsivaizduoja kaip tai, kas yra įgimta. Ar pagal šią sampratą vaikas, kuris prie gabiųjų nebuvo priskiriamas, po kurio laiko gali patekti į jų gretas ir atvirkščiai? - Tikrai taip, nes pati gabumo sąvoka yra lyginamoji. Čia svarbus ir susitarimo aspektas - mes susitariame, kiek procentų vaikų laikysime gabiais. Pavyzdžiui, vienoje šalyje, mokykloje ar programoje vaikas yra laikomas gabiu, o persikėlus į kitą, jis jau gali nebebūti priskiriamas prie gabiųjų. Vaiko potencialas nesikeičia, keičiasi tik lyginamoji grupė ir kontekstas. Todėl ir terminas „gabus“ įgyja prasmę tik tada, kai jį papildome sąlyga: lyginant su kuo? Potencialas yra labiau įgimtas, tačiau žmogus auga, jo kūnas, įskaitant smegenis, bręsta, tad su amžiumi keičiasi ir gebėjimas samprotauti. Suaugystėje ateina laikas, kai smegenų funkcionavimas ima silpti, o tuo pačiu menksta ir įgimti intelektiniai gebėjimai. Šis intelekto tipas vadinamas lanksčiuoju arba fluidiniu, o su žiniomis labiau siejamas kristalizuotas arba tvirtasis intelektas. Vaikui augant žinių vis daugėja, kristalizuotas intelektas pasiekia savo piką, ir vyresniame amžiuje išlieka stabilus ir gali netgi augti, jei mokomės visą gyvenimą. Labai tikėtina, kad nepakankamai skatinančioje akademinėje aplinkoje augantis gabus vaikas neužaugs gabiu suaugusiuoju. Ir priešingai, vaikas, kuris mokykliniais metais pagal savo potencialą nepatenka tarp 2-5 procentų gabiausių, bet kuris labai stengiasi mokytis ir turi stimuliuojančią aplinką, pasiekęs brandą gali turėti aukštą kristalizuotą intelektą ir tapti gabiu suaugusiuoju. Taigi vaiko gabumų atpažinimas yra svarbus ne tam, kad vaiką pavadintume gabiu, o tam, kad suprastume, kokia aplinka reikalinga vaikui, kad šis realizuotų visą savo turimą potencialą.

Gabių vaikų poreikiai ir iššūkiai ugdyme

Kokius poreikius turi gabūs vaikai? Visų pirma, jie turi tuos pačius poreikius, kaip ir kiti vaikai: augti saugioje, skatinančioje ir priimančioje aplinkoje tiek namie, tiek mokykloje, tiek visuomenėje. Mokymosi kontekste tai reikštų, jog gabūs vaikai, kaip ir visi kiti vaikai, turi poreikį gauti kokybišką ir jų gebėjimų lygį atitinkantį ugdymą. Dažnai prisimename vaikus, kurių mokymosi gebėjimai yra žemesni negu vidutiniai ir ten suprantame, kad reikia sukurti jiems pritaikytą aplinką. Kai kalbame apie gabiuosius, tą patį pripažinti tampa lygiai tiek pat svarbu. Nuoširdžiai pritariu Švietimo įstatymo nuostatai, kad visi vaikai turi teisę gauti kokybišką ir jų poreikius atitinkantį švietimą. „Ar jiems ne per gerai?!“ - kodėl ir gabiems vaikams būtinas jiems pritaikytas ugdymas savo pranešime atskleidė gabių vaikų ugdymo centro psichologų platformos koordinatorė, psichologė, lektorė, VDU Mokyklinės psichologijos programos komiteto vadovė dr. Jurga Misiūnienė. „Jeigu kurio nors vieno ar kelių mokyklinių dalykų programa yra per lengva ir nekelianti kognityvinio iššūkio vaikui, vadinasi - ji neskatina vaiko poreikio tobulėti, nepatenkina jo smalsumo, gniuždo mokymosi motyvaciją ir nesudaro sąlygų įgyti naujų žinių bei mokėjimų“, - teigia psichologė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dėstytoja ir tarptautinės Lietuvos-Izraelio gabių vaikų ugdymo programos psichologė dr. Tokia aplinka neskatina vaiko realizuoti turimo potencialo mokymosi veikloje. Dažnai turime pasekmę - gabius vaikus, kurių pasiekimų lygis yra žemas, jie nemėgsta mokyklos, pradeda netinkamai elgtis. Pedagogė pastebi, kad gabiems vaikams bendrosios ugdymo programos kartais būna per lengvos, todėl užduotis jie įveikia greičiau už bendramokslius ir ima nuobodžiauti. Sumažėjusi vaiko motyvacija, užduotys, neleidžiančios pasireikšti kūrybiškumui, - trukdo gabiems vaikams pasižymėti mokymo procese. Išsiaiškinta, kad tam tikri gyvenimo veiksniai - sumažėjusi vaiko motyvacija, užduotys, neleidžiančios pasireikšti mokinio kūrybiškumui, - trukdo gabiems vaikams pasižymėti mokymo procese. Skaičiuojama, kad 18-25 proc. gabių mokinių dėl šių ir kitų priežasčių meta mokyklas, jų nebaigę.

„Gabieji yra didelių, o kartais net labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai. Jų emocijos veržiasi ir elgesys tai rodo. Kartais mes tvarkome vieną problemą, o jų iškyla dar daugiau. Todėl natūraliai kyla klausimas - kodėl vaikams, kurie turi mokymosi sunkumų, stengiamasi pritaikyti ugdymą pagal jų galimybes, o gabūs vaikai yra tarsi paliekami savieigai? Kai į gabius vaikus nėra kreipiamas dėmesys, jie arba lieka klasės išsišokėliais, arba prisitaiko prie visų ir lieka visiškai neišnaudoję savo potencialo“, - mano Šiaulių jėzuitų mokyklos direktorė Giedrė Statkutė.

Gabumams skleistis vis dar trukdo daugybė mitų ir neigiamų nuostatų. Pavyzdžiui, kad gabūs vaikai jau yra apdovanoti, tad jie ir be suaugusiųjų pagalbos gali daug pasiekti. Šią klaidą dažnai daro mokytojai. Švietimo sistemoje dirbančių specialistų, tarp jų ir psichologų, pareiga - padėti gabiam vaikui tinkamai realizuoti savo potencialą, jį puoselėti ir neprarasti susidomėjimo. Taip pat nemažiau žalingas gali būti lūkestis, kad jei vaikas yra gabus, tai jis lenkia kitus vaikus visose srityse. Tačiau mokymuisi gabus vaikas savo emocine, socialine ir fizine branda gali nė kiek nesiskirti nuo bendraamžių. Tokią klaidą dažnai daro tėvai. Gabiam vaikui labai svarbu ir tai, ką apie jį galvoja jo bendraklasiai: gabus vaikas gerai jausis ir savo galimybes maksimaliai realizuos tik toje aplinkoje, kur gabumai jam netrukdys draugauti. Patyčios dėl aukštų pasiekimų, nenoras draugauti - tai natūralios priežastys, dėl kurių gabūs mokiniai, ypač paaugliai, renkasi draugus, o ne mokslą. Pedagogė L.Ubavičienė atskleidžia, kad dalis gabiųjų grupei priskiriamų vaikų susiduria su sunkumais: „Jie gali būti užsisklendę, nesuprantantys savęs ir aplinkinių, savikritiški, jautrūs tiek emociškai, tiek aplinkos veiksniams, sunkiai užmezga draugystę su bendraklasiais ir jaučiasi nesaugūs, patiria patyčias. Kai niekas vaikui neaiškina, ką reiškia būti gabiam, jis nesupranta savo išskirtinumo ir dėl to kenčia.“ Kai niekas vaikui neaiškina, ką reiškia būti gabiam, jis nesupranta savo išskirtinumo ir dėl to kenčia.

Gabių vaikų padidintas jautrumas

Gabiam vaikams dažnai yra būdingas padidintas jaudrumas. Pasak psichologo Kazimiero Dąbrowski‘o, padidintas jaudrumas - tai sustiprintas fiziologinis dirgiklių suvokimas, kurį sukelia padidėjęs neuronų jautrumas. Kuo jis didesnis, tuo intensyvesnis gyvenimas. Jaudrumas gali pasireikšti 5 srityse: jis gali būti psichomotorinis, jutiminis, vaizduotės, intelektinis ir emocinis. Psichomotorinis jaudrumas pasireiškia padidintu vaiko judrumu. Pavyzdžiui, gabiam vaikui yra ganėtinai sunku nusėdėti kėdėje. Dėl šios priežasties pasigirsta perspėjimų, jog gabūs vaikai gali būti per greitai ir nepagrįstai pradedami vadinti hiperaktyviais. Jutiminį jaudrumą turintys vaikai ypatingai stipriai jaučia fizinius aplinkos dirgiklius ir į juos jautriai reaguoja - greitai pavargsta nuo triukšmo ar ryškios šviesos klasėje. Jaudrią vaizduotę turintys vaikai linkę į fantazijas, o intelektualiai jaudriems vaikams būdingas didelis intelektinis smalsumas: jie nori viską žinoti, negali pakęsti rutiniškų užduočių arba, atradę jiems įdomią užduotį, negali nuo jos atsitraukti tol, kol neras sprendimo. Gabūs vaikai stipriai emociškai reaguoja į situacijas: jie giliai liūdi ir stipriai džiaugiasi ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų. Dėl to dažnai pastebime, jog gabūs vaikai nerimauja dėl pasaulyje egzistuojančių neteisybių ar globalinių problemų. Jie taip pat linkę į perfekcionizmą ir gali giliai jaudintis dėl savo klaidų. Suaugusieji turi rūpintis vaikų emocine sveikata - mokyti suprasti savo emocijas, mokyti jas išreikšti tinkamai. Tai ypač svarbu ankstyvame amžiuje. G.Statkutės teigimu, nepaisant sunkumų, su kuriais susiduria didelį mokymosi potencialą turintys vaikai, tinkamoje aplinkoje jie gali atsiskleisti, būdami savimi. „Gabūs vaikai yra privilegijuoti tiek, kiek ugdytojų dėka - mokytojų ir būtinai tėvų - jiems pavyksta suprasti, kad su savo turimu bagažu jie prisideda prie aplinkos gerovės. Privilegijuoti tiek, kiek geba puošti ir keisti pasaulį klestėjimo kontekste. Gali būti labai ryškūs gebėjimai, bet jei jie nebus išryškinti, o vėliau, jei pats asmuo juos užgniauš ir netreniruos, gabumai gali peraugti į puikybę ar net transformuotis į destruktyvius elgesio modelius. Ar tai yra būdinga tik gabiesiems vaikams? Ne. Bet kad vieniems duota daugiau, kitiems ne tiek daug, reikia pripažinti ir tą priimti kaip individualiai duotą unikalią privilegiją“, - įsitikinusi mokyklos vadovė.

Gabių vaikų atpažinimas: svarba ir iššūkiai

Ikimokyklinis amžius vienas svarbiausių gabių vaikų ugdymo laikotarpių, nes pirmieji vaikų gabumai pasireiškia ikimokykliniame amžiuje. Anksti pradėjus ugdyti gabumus galima įveikti kliūtis, ribojančias gabių vaikų potencialo plėtojimą ir sudaryti tam tinkamas sąlygas. Ikimokykliniame amžiuje gabių vaikų atpažinimui atsakomybė tenka ikimokyklinio ugdymo pedagogams, kurie ugdomosiose veiklose pastebi vaiko gabumus. Straipsnyje analizuojamos gabių ikimokyklinio amžiaus vaikų atpažinimo galimybės, gabių ikimokyklinio amžiaus vaikų ypatumai, gabių ikimokyklinio amžiaus vaikų atpažinimo svarba ir atpažinimo problemos, su kuriomis susiduria ikimokyklinio ugdymo pedagogai atpažindami gabius ikimokyklinio amžiaus vaikus. Straipsnyje pristatomas atliktas tyrimas, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti pedagogų nuomonę apie gabių ikimokyklinio amžiaus vaikų atpažinimo galimybes. Atliekant tyrimą buvo taikomi šie metodai: dokumentų analizės metodas, mokslinės literatūros analizės metodas, pusiau struktūruoto interviu, content turinio analizės metodai. Tyrime dalyvavo pedagogai, dirbantys su gabiais ikimokyklinio amžiaus vaikais. Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad pedagogai, dirbantys su gabiais ikimokyklinio amžiaus, vaikais juos atpažįsta iš bendraamžių išsiskiriančių, labiau išsivysčiusių vaikų pažintinių gebėjimų.

Gabumų atpažinimas vis dar vyksta epizodiškai, dažnai priklauso nuo konkrečios mokyklos, centro ar net asmeninių iniciatyvų. Trūksta sistemos ir aiškumo. Lietuvoje jau beveik 20 metų nuolatos kalbama apie akademinei veiklai gabių vaikų atpažinimo problemą. Per šį laiką daug kas jau yra nuveikta. Yra pripažįstama, kad gabumams atpažinti yra labai svarbu įvertinti ne tik vaiko turimas žinias, bet ir jo intelektinius gebėjimus. Tačiau tam mums vis dar trūksta tinkamai parengtų ir specialistams prieinamų instrumentų. Mokytojai gali gana tiksliai įvertinti vaiko mokyklinius pasiekimus, tačiau dalis mokinių, net ir turėdami labai aukštus intelektinius gebėjimus, mokosi vidutiniškai ar net blogiau. Tokius vaikus padeda atpažinti intelekto testai. Vadinasi, reikalingas ir intelekto testas, ir specialistai (psichologai), kurie būtų pasirengę įvertinti vaikų intelektinius gebėjimus. Pirmosios vaiko gabumų apraiškos pasireiškia ikimokykliniame amžiuje.

Gabių vaikų ugdymo programos ir priemonės

Atlikto tyrimo metu išsiaiškinta, kad ugdydami gabius vaikus pedagogai susiduria su sunkumais, kylančiais dėl turimų nepakankamų žinių apie gabių ikimokyklinio amžiaus vaikų atpažinimą ir jų ugdymą. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad pedagogai gabių ikimokyklinio amžiaus vaikų gebėjimus ugdo pritaikydami jiems ugdymo turinį, diferencijuodami ir individualizuodami jiems skirtas užduotis taip, kad šios patenkintų gabių vaikų ugdymosi poreikius ir plėtotų jų gabumus. Minėtos mokyklos pradinių klasių mokytoja Loreta Ubavičienė pabrėžia, kad gabūs mokiniai visuose ugdymosi procesuose turi matyti prasmę - kam to reikia ir kodėl jam tai reikalinga. Specialistė atvira - šie vaikai ne visuomet pedagogams yra patogūs. „Mūsų manymu, būtina ne tik identifikuoti gabiuosius, bet ir gilinti žinias apie šių vaikų ugdymo ypatybes tam, kad jų gabumai sėkmingai plėtotųsi“, - sako L.Ubavičienė. Gabiems mokiniams - specialus modulis Nacionalinė švietimo agentūra yra pateikusi rekomendacijas, kaip atpažinti didelį mokymosi potencialą turinčius mokinius. Tačiau detalios informacijos, kaip šiems mokiniams organizuoti ugdymą, trūksta. „Vaikams, kurie pagal metodikas buvo įvertinti kaip aukštą mokymosi potencialą turintys vaikai, mūsų manymu, reikia papildomo dėmesio ugdyme“, - sako mokyklos vadovė.

Praėjusiais mokslo metais mokykloje pradėta įgyvendinti gabiųjų vaikų ugdymo programa. Įvertinus Vaiko gerovės komisijos narių, psichologo, pedagogų ir tėvų įžvalgas, šioje programoje ugdėsi 20 vaikų. Projektas (klasės gabiems vaikams įkūrimas) ne tik apčiuopiamas, bet ir jaučiamas. Pagerėjusi atmosfera klasėse, besiskleidžiantys gabių mokinių gebėjimai, padidėjęs jų pasitikėjimas savimi ir, svarbiausia, tėvų, bendraklasių ir pedagogų pripažinimas. Vytauto Didžiojo universitetas ir gabių vaikų ugdymo programa „Gifted“ visus besidominčius birželio 12 d. pakvietė į nemokamą forumą „Gabių vaikų ugdymas: mokslas ir praktika“, skirtą gabiems vaikams: jų atpažinimui, ugdymui, vertinimui, švietimo pagalbos teikimui. Renginio organizatoriai tikisi, kad tai taps nuolatine kolegialaus grįžtamojo ryšio tarp mokslininkų ir praktikų platforma. Apie integracijos ir patirtinio ugdymo svarbą gabių vaikų ugdyme papasakojo „Gifted“ ir Karalienės Mortos mokyklos pradinių klasių mokytoja, leidinių „Finansinis raštingumas“ 1-4 klasėms bendraautorė, koncertmeisterė Kornelija Giedrikaitė. „Ar tiltai - tik statiniai?“ klausė „Gifted“ ekspertė, vokiečių ir anglų kalbų mokytoja, centro vadovės pavaduotoja ugdymui Kristina Kondrotienė. Patirtimi, kaip planuoti pamoką pradinėje mokykloje norint atliepti gabių vaikų poreikius, dalinosi centro ekspertė, mokyklos „Saulės gojus“ mokytoja Lina Steikūnė. Forumą apibendrino VDU Švietimo akademijos lektorė, „Gifted“ centro vadovės pavaduotoja dokt. VDU Sistemų analizės katedros vedėja, Edukologijos tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Judita Kasperiūnienė savo pranešime „Kaip įveiklinti dirbtinį intelektą darbui su gabiais vaikais?” pasakojo, kaip dirbtinis intelektas gali tapti pagalba mokytojui, dirbančiam su gabiais vaikais. Startuojanti tarptautinė Lietuvos-Izraelio vaikų ugdymo programa „Gifted“, kurią Lietuvoje VDU organizuoja kartu su partneriais Ron Vardi centru ir „IP Capital Group“, yra puiki proga pakalbėti apie ugdymą Lietuvoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Gifted“ programos išskirtinumas ir mokymosi ypatumai

Kuo ši ugdymo programa išskirtinė? Kaip vykdoma vaikų atranka? - Savaime vertingas yra šios programos nuoseklumas - sistemiškumas ir aiški procedūra, kaip gabūs vaikai yra atrenkami. Toliau vyksta nuoseklus perėjimas į šių vaikų ugdymą, kuris yra labai visapusiškas. Programoje daug dėmesio skiriama loginiam mąstymui, mokymo(-si) procesas grindžiamas gabių vaikų mokymosi ypatumais, jie mokomi mokytis savarankiškai ir komandose, integruojant įvairius mokomuosius dalykus. „Gifted“ programa unikali tuo, kad ji jau išbandyta ne kartą ir vykdoma Izraelyje daugiau nei 3 dešimtmečius. Mums belieka pasinaudoti kolegų patirtimi ir ne aklai kopijuoti jų mokymo turinį, bet perimti esminius principus bei pritaikyti Lietuvos vaikams. Lietuvoje susiklosčiusi praktika rodo, kad mokyklos dažniausiai gabius vaikus atpažįsta pagal pažymį, kai kuriose programose ryžtamasi vertinti intelektą, bet atrankoje integruoti asmenybinius ir psichologinius mokymosi aspektus mums sekasi sunkiai. Tuo tarpu atrankoje į „Gifted“ programą yra vadovaujamasi kompleksiniu požiūriu į gabumų įvertinimą - testavimo metu vertinami intelektiniai gebėjimai, stebimi mokymosi ypatumai, o pokalbio metu siekiama pažinti vaiko individualumą ir suprasti, ar programa atitinka jo mokymosi poreikius. Atrankos procedūra yra sukurta ir patikrinta Izraelio partnerių. Ją vykdo tarptautinė specialistų komanda, kurią sudaro psichologai ir pedagogai iš Lietuvos ir Izraelio.

Kaip atrodo „Gifted“ programos mokymosi procesas? Gabiems vaikams reikia ne tik užduočių, kurios iškeltų kognityvinį iššūkį ir patenkintų jų smalsumą. Jiems yra būdingi tam tikri mokymosi ypatumai. Pavyzdžiui, jie nemėgsta daug kartų kartoti medžiagos, nes geba išmokti po 1-2 pakartojimų. Tolesnis kartojimas jiems kelia nuobodulį ir susierzinimą bei mažina motyvaciją mokytis. Dažnas gabus vaikas atsakymą į klausimą žino greičiau, nei mokytojas jį baigia aiškinti kitiems. Jis skuba jį pateikti, net nepagalvodamas, kad nuolat atsakydamas pirmas ir dar nesulaukęs klausimo pabaigos, jis trukdo kitiems pagalvoti ir išmokti. Be to, žinodamas atsakymą, gabus vaikas nebūtinai aiškiai įsisąmonina, kaip jis tą atsakymą suskaičiavo. Dažnai pateikęs atsakymą, vaikas praranda norą užduotį užbaigti, apipavidalinti taip, kad savo idėją galėtų pristatyti kitiems. Itin svarbu mokytis atskleisti savo mąstymo kelią, suteikti savo idėjoms baigtinę formą - tai labai dažnas gabių vaikų „Achilo kulnas“. Dar vienas ypatumas tas, kad gabūs vaikai dažnai mėgsta dirbti vieni, jiems sunku savo veiksmus derinti su kitais, todėl jiems sunkiau dirbti komandose. Atsižvelgiant į šiuos ir kitus gabių mokinių mokymosi ypatumus ir yra sukurtas šios tarptautinės programos turinys. Ji siekia stiprinti ne tik gabių vaikų stipriąsias puses, bet ir atsižvelgia į panašius gabiems vaikams būdingus mokymosi ypatumus tam, kad gabūs vaikai išmoktų ir to, kas jiems sekasi sunkiau. Programa nesibaigia vien pamokų ciklu. Kiekvienas vaikas gauna grįžtamąjį ryšį iš savo mokytojo. Jie kartu analizuoja, kas sekasi geriau, kur reikėtų patobulėti. Mokytojas čia atlieka mentoriaus vaidmenį. Mokyklose tokios sąlygos ne visuomet gali būti sudarytos.

Projekto „Mokinių gebėjimų atskleidimo ir jų ugdymo sistemos plėtra“ indėlis

Įvyko Europos Sąjungos fondo projekto „Mokinių gebėjimų atskleidimo ir jų ugdymo sistemos plėtra“ mokymai didelį mokymosi potencialą turinčių (gabių) vaikų tema. Mokymų metu mokytojai turėjo galimybę susipažinti ir aptarti didelį mokymosi potencialą turinčių vaikų mokymosi, elgesio, emocijų ypatumus, skirtumus tarp gerai besimokančių ir gabių vaikų, jų atpažinimo galimybes. Tačiau šių vaikų atpažinimas - tik vienas žingsnis, kuris būtų betikslis, jei šiems vaikams nebūtų galimybių ugdytis pagal savo gebėjimus. Projektu siekiama kurti ir plėtoti mokinių gebėjimų atpažinimą ir jų plėtojimą įgalinant psichologus ir mokytojus pažinti mokinio gebėjimus ir parinkti jiems tinkamą ugdymą. Didelį mokymosi potencialą turintiems mokiniams bendrosios ugdymo programos įprastai per lengvos, jie dažnai teigia, kad pamokose nėra ką veikti, mokytojai irgi pastebi, kad toks vaikas, atlikęs užduotis (arba jų neatlikęs, nes jos nuobodžios), trukdo kitų vaikų mokymuisi. Todėl projekte dirbantys ekspertai kuria skirtingų dalykų turinį, kuris skirtas pradinių ir pagrindinių mokyklų mokiniams. Svarbu pažymėti, kad tai ne pavienės užduotys, o moduliai, kurių realizavimui kiekvienas mokytojas gali skirti laiko savo nuožiūra. Taigi projekte kuriami 3-10 klasių lietuvių kalbos, matematikos ir gamtos mokslų moduliai, kurie prieinami kiekvienam mokytojui. Turėdami priemonę, kaip ugdyti didelį mokymosi potencialą turinčius mokinius, labai svarbu nustatyti, kurie iš jų gali būti priskirti šiai grupei. Žinoma, modulių medžiagą mokytojas gali taikyti ir visiems klasės mokiniams, tačiau didesniajai jų daliai modulių medžiaga per sunki, o tokia situacija gali sumenkinti mokymosi motyvaciją. Todėl projekte numatyta sukurti ir išbandyti didelį mokymosi potencialą turinčių mokinių atrankos sistemą. Atrankos procese dalyvauja ir vaiko mokytojas, ir mokyklos psichologas, kadangi atranka vykdoma remiantis ne vienu, o keliais kriterijais. Taigi, didelį mokymosi potencialą turinčių mokinių atpažinimas ir ugdymas yra tarsi dvi neatsiejamos dalys, kurios efektyvios tik tuomet, kai veikia kartu, o projekte sukurti produktai pagelbėtų, kad bet kurioje Lietuvos mokykloje vyktų efektyvesnis didelį mokymosi potencialą turinčių mokinių ugdymas. Kadangi šiuo metu vyksta jau antrasis projekto etapas, galima apžvelgti veiklas vykdytas nuo 2016 metų. Nors viename projekto etape dalyvavo 49 Lietuvos mokyklos. Jose vyko atpažinimo instrumentų kūrimo ir standartizavimo tyrimai, kuriuose dalyvavo daugiau nei 6 000 mokinių. Galime drąsiai teigti, kad yra sukurta ir puikiai veikia didelį mokymosi potencialą turinčių mokinių atpažinimo sistema. 49 mokyklose išbandyti ir vis dar bandomi projekto ekspertų kuriami moduliai. Pasibaigus projektui turėsime ne tik galimybę atpažinti didelį mokymosi potencialą turinčius vaikus, bet ir priemonių juos ugdyti.

Kodėl gabūs vaikai nerealizuoja savo potencialo?

Vis dažniau išgirstame teigiant, jog vaikas buvo gabus, bet nerealizavo savo gabumų. Lietuvoje ir kitose Vakarų šalyse atliktais ir atliekamais tyrimų duomenimis, savo gebėjimų nerealizuojančių gabių mokinių yra 30-40 procentų. Vadinasi, kas trečias gabus mokinys, kuris dėl savo intelektinių gebėjimų galėtų nesunkiai įveikti ugdymo programą aukščiausiais įvertinimais, mokosi vidutiniškai ar net dar blogiau. Nerealizavimo priežasčių daug ir ne visuomet lengva jas nustatyti. Dažnai jos skirstomos į išorines ir vidines. Kartais vaikai savo gebėjimų nerealizuoja dėl to, kad mokymosi medžiaga nuobodi, o mokytojai neskatina vaiko domėtis ar net atvirkščiai - slopina jo susidomėjimą tam tikra sritimi. Dar viena priežastimi gali būti ir tėvų (globėjų) nuostatos dėl vaiko mokymosi, mokytojų ar mokyklos apskritai. Kai kada nerealizavimo priežastimi gali būti ir tai, kad vaikas dėl atmosferos klasėje linkęs slėpti savo gabumus. Lyginant realizuojančius ir nerealizuojančius mokinius, tarp pastarųjų daugiau perfekcionistų, dideliu stresu reaguojančių į bet kurią žinių ar gebėjimų tikrinimo situaciją. Taip pat svarbu žinoti, kad vien vaiko noro nepakanka, kad jis iš nerealizuojančio virstų savo gebėjimus realizuojančiu mokiniu. Dažnai problema būna jau įsisenėjusi, vaikas „prisigaudęs“ spragų, todėl jam gali būti reikalinga didesnė mokytojų ir kitų specialistų pagalba.

Tėvų vaidmuo ugdant gabų vaiką

Kokie galimi patarimai tėvams, kurie augina vaiką su įgimtais gebėjimais? Tėvai pirmiausia pastebi vaiko smalsumą, įgimtą jaudrumą. Žinoma, visi vaikai smalsūs, tačiau gabūs vaikai išsiskiria smalsumu intelektualiai veiklai, dega noru viską sužinoti, o jų ryžtas imtis tam tikrų veiklų labai ryškus. Tėvai gana anksti pamato šį smalsumą ir ima galvoti, jog jų vaikas galimai gabus. Todėl tėvai dar ankstyvame amžiuje vaikui gali padėti patekti į tokią aplinką, kuri skatintų toliau domėtis. Tokią įvairią aplinką, kurioje vaikas gali daug ką tyrinėti, pačiupinėti ir išbandyti. Kuo daugiau įvairių žinių jis įgyja, tuo lengviau jam bus atrasti vietas, kur yra jo stiprioji pusė. Kaip kitaip sužinoti jo gabumus, jei jis užsiims tik viena veikla. Tėvai labai dažnai tai ir daro - ieško būrelių, papildomo ugdymo programų, priemonių, kurios reikalingos vaikui. Nepamirškime ir padrąsinimo, domėjimosi ta pačia veikla bei emocinio palaikymo. Tačiau suklystama, kuomet koncentruojamasi tik į vienintelę veiklą pamirštant visas kitas. Patarčiau tėvams rūpintis visapusišku vaiko ugdymu: ne tik intelektine, bet ir fizine, socialine, emocine branda. Tai reiškia, kad auginant gabų vaiką negalima susikoncentruoti vien tik ties jo galiomis ir visą laiką skirti jų stiprinimui. Kuo vaikas mažesnis, tuo svarbiau rūpintis jo fizine sveikata - tinkamu dienos režimu, pakankamai laiko skirti miegui ir laisvalaikiui. Nepriklausomai nuo amžiaus gabų vaiką reikia skatinti bendrauti su bendraamžiais ir lavinti jo socialinius įgūdžius. Gabiam vaikui gali būti labai sunku atpažinti ir tinkamai valdyti savo patiriamas emocijas, tad emocinis ugdymas yra labai svarbi vaiko raidos sritis, kuri padės gabiam vaikui tapti sėkmingu suaugusiuoju. Jis turi turėti laiko sportui, draugystei, lygiai taip pat poilsiui - vaiko negalima perkrauti jo stipriąja veikla. Antras patarimas tėvams - reikėtų stengtis atsiriboti nuo savo pačių lūkesčių vaiko atžvilgiu ir pasistengti, kiek įmanoma geriau išgirsti, ko nori ir ką geba vaikas. Tai sumažintų tikimybę kada nors susidurti su dilema: „Nežinau, ką daryti: mano vaikas yra gabus, bet jis nenori mokytis“.

Pasaulinės tendencijos ir perspektyvos

Kokios vaikų gabumų atpažinimo tendencijos pasaulyje? Kokios metodikos taikomos? Liepos pabaigoje - rugpjūčio pradžioje vyko nuotolinė Pasaulinės gabių ir talentingų vaikų tarybos kas antrus metus rengiama konferencija. Buvo puiki proga pasitikrinti, kuo skiriamės ir kuo esame panašūs į kitas šalis. Džiugu pažymėti, kad Lietuvoje sukurta didelį mokymosi potencialą turinčių mokinių atpažinimo sistema gali būti vertinama kaip šiuolaikiška ir atsižvelgianti į visus deklaruojamus principus: atpažinimui skirti instrumentai neturi būti šališki, atpažįstant reikia remtis bent keliais vertinimo kriterijais ir vertintojais. Visa tai atsispindi projekte įgyvendinamai atrankos sistemai. Konferencijoje ypač daug dėmesio skirta gabių vaikų ugdymui. Pasaulinės gabių ir talentingų vaikų tarybos sudaryta darbo grupė parengė ir paskelbė gabių vaikų ugdymo principus, kurie gali būti taikomi kaip gairės mokytojams, specialistams, mokslininkams, o ypač švietimo politikos formuotojams gabių vaikų ugdymui kiekvienoje šalyje. Reikia tikėtis, kad šios gairės padės paskatinti proveržį didelį mokymosi potencialą turinčių mokinių ugdymo srityje.

tags: #didesniu #gebejimu #vaikai

• Parama daugiavaikėms šeimoms nelaimės atveju
• Sėkminga vaiko pradžia
• Skaičiuokite nėštumą
• Išsamus IKEA lovyčių pasirinkimas
• Auklės darbo specifika ir reikalavimai