Nėštumo nutraukimas Lietuvoje: teisiniai aspektai, metodai ir prieinamumas
Įvadas
Nėštumo nutraukimas - tai jautrus ir individualus sprendimas, su kuriuo susiduria kai kurios moterys dėl įvairių priežasčių: sveikatos, socialinių, asmeninių ar medicininių. Šiandien taikomi du nėštumo nutraukimo būdai: chirurginis ir medikamentinis nėštumo nutraukimas. Abu metodai yra saugūs, efektyvūs ir mediciniškai patvirtinti, tačiau skiriasi savo eiga, poveikiu organizmui, taikymo terminais ir emocine patirtimi. Nėštumo nutraukimas - tai sąmoningas nėštumo nutraukimas, atliekant medicininę procedūrą arba gali būti skiriami specialūs vaistai sukelti abortą. Svarbu paminėti, kad prieš bet kokį nėštumo nutraukimo sprendimą moteriai turi būti suteikta visa reikalinga informacija, konsultacija bei laikas apsispręsti.
Nėštumo nutraukimo teisinė bazė ir istorinė perspektyva
Nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje įgyvendinta viena kontraversiškiausių įstatyminių pataisų - medikamentinis nėštumo nutraukimas. Nuo 2023 m. ji oficialiai įteisinta ir Lietuvoje. Lietuvoje nėštumo nutraukimas yra legalus ir gali būti atliekamas iki dvyliktos nėštumo savaitės. Esant medicininių indikacijų, kai yra pavojus moters ir vaisiaus gyvybei bei sveikatai, abortas gali būti atliekamas ir vėliau - iki 22-os nėštumo savaitės. Tai yra atliekama remiantis dar 1994 m. įsakymu.
Seimas pritarė Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektui, kuriuo siekiama aiškiau reglamentuoti teisę į nėštumo nutraukimą. Tarptautinės teisės ekspertė dr. Laima Vaigė pabrėžė, kad Lietuvoje „teisėtas abortas nesureguliuotas įstatymu, tik ministro įsakymu“. Anot jos, vienintelis įstatymu įtvirtintas aspektas - Baudžiamojo kodekso straipsnis apie „neteisėtą abortą“, kuriame minimos tik „operacijos“, tad net nėra aišku, ar jis apima ir medikamentinį abortą.
Istoriškai abortai žinomi nuo seniausių laikų. Senovės graikai ir romėnai, o dar anksčiau - asirai ir babiloniečiai ne tik žinojo apie abortus, bet ir mėgino juos reglamentuoti. Įsigalėjus krikščionybei, abortai imti smerkti, visgi, formalių draudimų nebuvo. Kriminalizuoti abortus imta XIX amžiaus pradžioje. Didžiojoje Britanijoje 1803 metais išleistas pirmasis įstatymas formaliai draudžiantis abortus. JAV abortai imti kriminalizuoti 1821 metais. 1910 visoje JAV teritorijoje abortai buvo uždrausti. Tuo pat metu Prancūzijoje abortai buvo vertinami kitaip - ten buvo manoma, kad abortas - priemonė gimstamumui reguliuoti, todėl tai - priimtina procedūra. XX amžiaus pirmojoje pusėje vis garsiau girdimi moterų balsai, didesnis įsitraukimas į politiką ėmė keisti ir abortų kriminalizavimo situaciją. 1929 metais Didžiojoje Britanijoje abortai imti leisti tuomet, kai moters gyvybei gresia pavojus. Pirmoji valstybė, leidusi abortus atlikti laisvai ir nemokamai buvo Sovietų Rusija.
Nors nėštumo nutraukimas Lietuvoje yra legalus, apie tai kalbėti vis dar yra tabu. Konservatyvių pažiūrų atstovų nuomonės bei neigiamos moterų patirtys stigmatizuoja moteris, pasirinkusias atlikti nėštumo nutraukimą.
Leidžiamas nėštumo nutraukimo laikas
Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad nėštumo nutraukimas moters pasirinkimu yra galimas tik iki 12 nėštumo savaitės, o vėliau tik išskirtiniais atvejais. Medikamentinis nėštumo nutraukimas (vaistais) gali būti atliekamas ankstyvuoju laikotarpiu - iki 9 savaitės. Šis metodas taikomas ambulatoriškai ir dažnai pasirenkamas esant ankstyvam nėštumui. Chirurginis nėštumo nutraukimas galimas šiek tiek ilgesnį laiką - iki 12 nėštumo savaitės. Šis metodas taikomas gydymo įstaigoje, atliekamas gydytojo ginekologo ir reikalauja specialaus medicininio vertinimo bei priežiūros.
Po 12 savaitės nėštumo nutraukimas gali būti atliekamas tik išskirtiniais atvejais - jei to reikalauja svarios medicininės priežastys, pavyzdžiui, jei kyla pavojus moters sveikatai ar gyvybei, arba nustatomi sunkūs vaisiaus vystymosi sutrikimai. Tokiais atvejais sprendimą priima gydytojų komisija, atsižvelgiant į kiekvieną situaciją individualiai.
Medikamentinis nėštumo nutraukimas
Medikamentinis nėštumo nutraukimas - tai ankstyvo nėštumo nutraukimo metodas, kai nėštumas nutraukiamas pasitelkiant vaistinius preparatus. Vaistinis nėštumo nutraukimas - mediciniškai patvirtinta alternatyva chirurginiam nepageidaujamo ir neplanuoto nėštumo nutraukimui moters pageidavimu. Nuo 2023 m. sausio 1 d. moterys, nusprendusios nutraukti nėštumą, tai padaryti gali be chirurginės intervencijos, suvartodamos gydytojo paskirtų specialiai tam skirtų vaistų. Medikamentinis nėštumo nutraukimas (abortas) - tai procedūra, kurios metu naudojami receptiniai vaistai, siekiant nutraukti nėštumą jo ankstyvosiose stadijose. Jis yra saugus ir efektyvus (efektyvumas 95-97%). Medikamentinį nėštumo nutraukimą moters noru leidžiama atlikti iki 9 nėštumo savaičių (8 sav. ir 6 d.), kai nėra kontraindikacijų ir moteris yra pasirašiusi visus reikiamus dokumentus.
Procedūros eiga ir vartojami vaistai
Pirmiausia, gydytoja atlieka apžiūrą. Patikslina nėštumo trukmę, įvertina moters sveikatos būklę, paskiria reikalingus laboratorinius ir instrumentinius tyrimus. Nėštumo laikas yra apskaičiuojamas pagal moters paskutinių mėnesinių datą, jei mėnesinių ciklas buvo reguliarus arba ultragarsinio tyrimo metodu, jei mėnesinių ciklas buvo nereguliarus arba moteris tiksliai neprisimena paskutinių mėnesinių datos. Jei moteris pastojo gimdoje turėdama gimdos spiralę, ją gydytojas pašalins prieš vaistinį nėštumo nutraukimą. Rh D neigiamoms moterims anti-D imunoprofilaktika bus atlikta vadovaujantis metodikomis.
Po to gydytoja su moterimi išsamiai aptaria informaciją, susijusią tiek bendrai su nėštumo nutraukimo procedūromis, tiek su vaistiniu nėštumo nutraukimu, nėštumo vystymųsi ir nėštumo planavimu ateityje. Moteris turi informuoti gydytoją apie sveikatos sutrikimus, visus vartojamus vaistus, maisto papildus ir vitaminus bei kitas aktualias aplinkybes. Taip pat turi aiškiai ir atvirai gydytojui išsakyti visus rūpimus klausimus bei nuogąstavimus, susijusias su tolimesne nėštumo eiga ir jo nutraukimu. Gydytojas pateiks konkrečius nurodymus, kaip geriausiai pasiruošti. Rekomenduotina savaitę prieš procedūrą nevartoti aspirino, priešuždegiminių vaistų ar antikoaguliantų, kurie gali skatinti stipresnio kraujavimo riziką.
Jei moteris ir toliau bus apsisprendusi nutraukti nėštumą, o įvertinus apžiūros, tyrimų ir konsultacijos rezultatus, vaistinis nėštumo nutraukimo metodas bus vertinamas kaip tinkamiausias, gydytojas išrašys receptą specialiems medikamentams įsigyti bei paaiškins kaip tiksliai juos vartoti. Dažniausiai skiriama dviejų vaistų - mifepristono ir misoprostolio - kombinacija. Pirmiausia, vartosite mifepristoną, kad nutrauktumėte nėštumą.
Mifepristone blokuoja progesterono - specialaus hormono, kuris yra itin svarbus nėštumo užsimezgimui ir sėkmingam vystymuisi, receptorius, todėl nėštumas nustoja vystytis. Mifepristonas blokuoja progesteroną - hormoną, būtina nėštumui palaikyti. Negalima gerti greipfruto sulčių ir valgyti greipfruto vaisių paskirtų vaistų vartojimo metu, nes šis vaisius mažina vaistinio preparato įsisavinimą organizme.
Misoprostol suminkština gimdos kaklelio audinius, praveria gimdos kaklelio kanalą bei sukelia gimdos susitraukimus, todėl iškart arba per kelias pirmas valandas po jo suvartojimo prasideda skausmingi gimdos susitraukimai ir iš makšties pasirodo kraujingos išskyros. Misoprostolą per burną reikia vartoti per 24-48 valandas po mifepristono vartojimo. Būtina, kad Misoprostol tabletės už skruosto arba po liežuviu išbūtų nenurytos bent 30 min., o iš makšties neiškristų irgi bent 30 min. Dauguma žmonių didžiausią vaisto poveikį pradeda jausti netrukus po antrosios tabletės (misoprostolo) vartojimo. Skausmingiausi gimdos susitraukimai bei gausiausias kraujavimas trunka nuo dviejų iki kelių valandų ir žymiai susilpnėja, kai vaisius ir nėštuminiai audiniai pasišalina iš gimdos. Kraujavimas įprastai pasireiškia praėjus kelioms valandoms po antrosios tabletės išgėrimo, po to keletą dienų gali kraujuoti kaip per menstruacijas, taipogi keletą savaičių gali išlikti nežymus kraujavimas. Praėjus vienai - dviem paroms nuo Misoprostol naudojimo kraujavimas labai susilpnėja ir paprastai lieka tik „tepimas“, kuris gali trukti dvi savaites ar, retesniais atvejais, ir ilgiau. Medikamentinis nėštumo nutraukimas trunka apie 2-6 valandas po antrosios tabletės išgėrimo, tačiau kai kuriais atvejais gali trukti ilgiau.
Galimi šalutiniai reiškiniai ir kada kreiptis pagalbos
Medikamentinis nėštumo nutraukimas labiausiai primena stiprius menstruacinius skausmus. Skausmo intensyvumas ir stiprumas skiriasi priklausomai nuo žmogaus. Kraujavimo intensyvumas skiriasi priklausomai nuo žmogaus. Tai taip pat priklauso nuo nėštumo trukmės. Vieną ar dvi dienas kraujavimas bus intensyvesnis.
Dažniausi šalutiniai reiškiniai: kas trečiai - aštuntai moteriai pasireiškia viduriavimas, 14,0 proc. - pilvo skausmai, 3,2 proc. - pykinimas, 2,9 proc. - pilvo pūtimas ir 2,4 proc. - galvos skausmas. Kadangi vaistai skirti nėštumui nutraukti, gali sukelti galvos svaigimą bei silpnumą, po jų panaudojimo tą dieną nepatariama vairuoti automobilio ir dirbti su įrenginiais, galinčiais sukelti traumas. Retesni šalutiniai reiškiniai: vėmimas, vidurių užkietėjimas, karščiavimas, šaltkrėtis, krūtų ar įvairūs kiti skausmai. Visi išvardinti šalutiniai reiškiniai paprastai nekelia rimtesnio pavojaus sveikatai, tačiau, jeigu jie užsitęsia ilgiau nei 24 valandos.
Situacijos, kada reikia kreiptis skubios pagalbos:
- Jei šalutiniai simptomai užsitęsia ilgiau nei 24 val. po Misoprostol vartojimo, dinamikoje nesilpnėja ir ypač, jei intensyvėja.
- Jei skausmingi gimdos susitraukimai dinamikoje nesilpnėja, o ypač jei stiprėja net ir po vaistų nuo skausmo vartojimo arba iš karto yra labai stiprūs.
- Jei moteriai atrodo, kad per gausiai ir (arba) per ilgai kraujuoja (pavyzdžiui, per 1-2 val. sunaudoja 2 ir daugiau didžiųjų higieninių įklotų (paketų)).
- Visais atvejais, kai moteriai atrodo, kad nėštumo nutraukimo eiga vyksta ne taip, kaip konsultavo gydytojas, ir (arba) kelia nerimą bei baimę.
Savarankiškai atliktas abortas: atsigavimas po medicininio aborto tabletėmis | 8 serija
Kitos situacijos, kai gali prireikti pagalbos: reikia papildomos vaistų dozės. Ši situacija dažniausiai atsitinka tuomet, kai moteris nesuvartoja Misoprostol pagal gydytojo rekomendacijas ir (arba) kraujavimas neprasideda per 24 val. po Misoprostol vartojimo. Nėštumas nenutrūko. Tikimybė, kad metodas nebus veiksmingas padidėja tuomet, jei yra nesilaikoma gydytojo rekomendacijų, pavyzdžiui, jei laiko tarpas tarp Mifepristone ir Misoprostol vartojimo yra trumpesnis nei 24-36 val. Atvejais, kai nėštumas nenutrūksta arba abortas įvyksta tik iš dalies, gali prireikti chirurginės intervencijos.
Simptomai, rodantys, kad nėštumas galimai vystosi toliau: kraujavimas iš makšties truko trumpiau nei 4 dienas; praėjus savaitei po Misoprostol vartojimo yra jaučiami nėštumui būdingi simptomai: krūtų maudimas, pykinimas, pilvo augimas; išlieka teigiamas arba abejotinai teigiamas nėštumo testas; vėluoja kitas mėnesinių ciklas.
Chirurginis nėštumo nutraukimas
Chirurginis nėštumo nutraukimas - tai medicininė procedūra, kurios metu nėštumas nutraukiamas gydytojui fiziškai pašalinant nėštumo audinius iš gimdos. Šis metodas dažniausiai taikomas tada, kai jau negalima atlikti medikamentinio nėštumo nutraukimo, arba dėl tam tikrų medicininių priežasčių. Tai saugi, efektyvi procedūra, atliekama ambulatoriškai. Chirurginis nėštumo nutraukimas yra saugus ir patikimas būdas nutraukti nėštumą pirmame trimestre.
Procedūros eiga ir efektyvumas
Yra keli chirurginio nėštumo nutraukimo metodai. Iki 6 nėštumo savaitės per makštį įvedamas plonas vamzdelis ir išsiurbiami nėštumo audiniai, be gimdos kaklelio praplėtimo. Procedūra trunka apie 5-10 minučių. Taikoma vietinė nejautra. Nuo 6 iki 12 nėštumo savaitės jau gali prireikti išplėsti gimdos kaklelį. Ši procedūra gali būti skausmingesnė, todėl dažnai atliekama taikant bendrinę nejautrą. Be to, gali būti atliekamas kiuretažas (gimdos gramdymas). Šie metodai atliekami gydymo įstaigoje, prižiūrint gydytojui ginekologui.
Chirurginis nėštumo nutraukimas - tai greita ir itin efektyvi procedūra, kuri dažniausiai trunka iki 15 minučių. Jos efektyvumas viršija 98%, o nepilno nutraukimo tikimybė yra labai maža.
Privalumai ir galimos rizikos
Palyginti su medikamentiniu metodu, kraujavimas po procedūros paprastai būna trumpesnis. Atliekant chirurginį nutraukimą, gydytojas gali tiesiogiai stebėti gimdos būklę ir užtikrinti, kad procedūra būtų atlikta tiksliai ir saugiai. Vis dėlto tai invazinis metodas, reikalaujantis chirurginės intervencijos ir nejautros - vietinės arba bendrosios. Nors komplikacijos, tokios kaip infekcija ar gimdos pažeidimas, yra labai retos, jos vis tiek įmanomos. Chirurginis abortas yra viena saugiausių operacijų, tačiau kaip ir visos operacijos yra susijęs su tam tikra rizika. Komplikacijos gali atsirasti maždaug 3 % atvejų, tačiau reikšmingų komplikacijų pasitaiko retai. Nepaisant medikamentinio aborto privalumų, vis tik dažniau moterys yra linkusios rinktis kitą ankstyvo nėštumo nutraukimo metodą - vakuuminę aspiraciją (vadinamąjį atsiurbimą, išvalymą). Vieno Nyderlanduose atlikto tyrimo duomenimis, iš 501 tyrimo dalyvių 71 proc. pasirinko vakuuminę aspiraciją.
Nėštumo nutraukimo priežastys ir moterų teisės
Sprendimas nutraukti nėštumą gali kilti dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti netinkama finansinė padėtis, netinkamas laikas gyvenime, smurtas namuose, ar tiesiog nenoras turėti vaikų. Galimos nėštumo nutraukimo priežastys gali būti neigiamos medicininės indikacijos jums, vaisiaus sveikatai arba nėštumas, atsiradęs dėl išžaginimo. Krizinis nėštumas yra neplanuotas arba planuotas nėštumas, kuris tapo rimtas ir sunkus nėščios moters išgyvenimas dėl artimosios aplinkos paramos trūkumo, finansinių rūpesčių, sveikatos problemų, persileidimo ir pan.
Jūs turite teisę laisvai nuspręsti ar tęsti, ar nutraukti nėštumą. Jūsų teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą apima teisę laisvai pasirinkti ar tapti tėvais. Galimybė nutraukti nėštumą yra ribota laiko atžvilgiu, todėl laiko faktorius yra labai svarbus. Būtini medicininiai tyrimai turėtų būti atliekami laiku, kad nedelsiant galėtumėte nuspręsti ar nutraukti nėštumą. Nors jūs turite teisę laisvai spręsti dėl nėštumo išsaugojimo ar nutraukimo, šiame apsisprendime taip pat dalyvauja jūsų tėvų ar globėjo interesai. Europos Sąjungos lygmeniu prasidėjusi kampanija „Turiu teisę rinktis“ skelbia, jog moterys neturėdamos galimybės pasidaryti bet kurios formos aborto daugelyje ES regionų patiria ne tik fizinę grėsmę, bet ir nepagrįstą ekonominę ir psichologinę įtampą, tampa socialiai izoliuotos ir dėl to dar mažiau pajėgios sau padėti.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis kiekvienais metais beveik pusė visų nėštumų - 121 mln. - būna netyčiniai; 6 iš 10 neplanuotų nėštumų ir 3 iš 10 visų nėštumų baigiasi nėštumo nutraukimu.
Nėštumo nutraukimo prieinamumas ir iššūkiai Lietuvoje
Nuo 2023 m. sausio 1 d. moterys, nusprendusios nutraukti nėštumą, tai padaryti gali be chirurginės intervencijos, suvartodamos gydytojo paskirtų specialiai tam skirtų vaistų. Medikamentinis abortas iš esmės apima konsultaciją ir recepto išrašymą, todėl dauguma viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų šios paslaugos neturi įtrauktos į savo mokamų paslaugų kainyną. Informacijos stoka ir neaiškus reglamentavimas, kuriose įstaigose bus atliekama medikamentinio nėštumo nutraukimas veda prie to, jog ši reprodukcinė teisė paprasčiausiai yra neveiksminga.
Medikamentinio nėštumo įvedimo pradžioje vaistų nebuvo galima gauti vaistinėse, nes šis neseniai buvo registruotas, o Lietuvoje vaistinės nebuvo išsprendusios logistinių atgabenimo klausimų. Praėjus 1,5 metams pagrindinė išlikusi problema yra informacijos stoka ir nepakankamas lytinis švietimas, tad galimybė gauti abortą reliatyviai vis dar yra maža, o gauti jį laiku, jog nereikėtų kitų - pavojingesnių intervencinių priemonių - praktiškai neįmanoma.
Seimas pritarė Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektui, kuriuo siekiama aiškiau reglamentuoti teisę į nėštumo nutraukimą. Vis dėlto tyrimai rodo, kad teisinės nuostatos nebūtinai lemia geresnį paslaugų prieinamumą. Šiais metais paskelbta Lygių galimybių kontrolieriaus apklausa parodė, kad net aštuoni iš dešimties Lietuvos gyventojų palaiko žmogaus teisę nutraukti nepageidaujamą nėštumą.
Pacientų sprendimu atliekamo aborto atveju, jo pasiekiamumas yra sudėtingesnis ir turi mažiau saugiklių. Nėštumo nutraukimas „moters sprendimu“ yra mokama paslauga, o dėl sveikatos problemų nutrauktas nėštumas dengiamas iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų. Dalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios teisiškai galėtų teikti mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą, tokios paslaugos visgi neteikia. Tai, kad pacientas už šią paslaugą moka savo lėšomis, sukuria ne tik finansinių iššūkių. Nefinansuojama procedūra neturi tokio pat reglamentavimo ir nesulaukia tokio paties institucijų dėmesio stebėsenos lygmeniu kaip privalomojo sveikatos draudimo lėšomis apmokamos paslaugos.
Tyrimo metu kelios savivaldybės nurodė, kad jų teritorijoje esančiose viešosiose gydymo įstaigose nėra teikiamos nėštumo nutraukimo paslaugos pacienčių pageidavimu - nei medikamentiniu, nei chirurginiu būdu. Tai apima Ignalinos, Molėtų, Plungės, Rietavo, Šilalės, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Kupiškio, Pasvalio, Varėnos, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Šakių, Neringos, Palangos, Skuodo, Birštono, Jonavos ir Trakų savivaldybes.
Gydytojo teisė atsisakyti
Teisės aktuose yra reglamentuota gydytojo teisė atsisakyti suteikti šią paslaugą, tačiau niekur nematyti mokamai aborto procedūrai pritaikytos nukreipimų tvarkos. Tai reiškia, kad jeigu gydytojas atsisako teikti nėštumo nutraukimo paslaugą pacienčių pageidavimu (kai ši yra mokama), formalaus mechanizmo, užtikrinančio, kad pacientė bus nukreipta į kitą įstaigą, nėra. Analizuodamas gydytojų teisę atsisakyti atlikti tam tikras procedūras, Oksfordo universiteto filosofas dr. Alberto Giubilini siūlo ją vertinti profesinio pasirinkimo kontekste: „Sąžinės išimtis kilo iš karo tarnybos, kur žmonės buvo įpareigoti dalyvauti. Medicinoje gi niekas neverčia rinktis profesijos - todėl čia tokia teisė yra silpnesnė.“
Statistikos duomenys
Remiantis pateiktais duomenimis, apskaičiuota, kad 2023 metais Lietuvoje iš 4 960 atliktų abortų maždaug 2 431 buvo atliktas pacienčių pageidavimu. Nors pastaraisiais metais abortų skaičius mažėja, specialistai šią tendenciją sieja su kontracepcijos populiarėjimu tarp porų.
| Metai | Bendras abortų skaičius | Abortai pacienčių pageidavimu |
|---|---|---|
| 2023 | 4 960 | 2 431 |
Atsistatymas po procedūros ir tolesnė priežiūra
Atsistatymas po nėštumo nutraukimo paprastai yra greitas - dauguma moterų prie įprastos veiklos gali grįžti per 1-2 dienas. Vis dėlto organizmas gali dar kurį laiką reaguoti į įvykusius pokyčius: kraujavimas dažnai tęsiasi kelias dienas, o kai kuriais atvejais - ir ilgiau. Vizitas pas gydytoją akušerį ginekologą yra būtinas. Įprastine tvarka pas gydytoją akušerį ginekologą reikia apsilankyti praėjus 7-14 d. po vaistų, skirtų nėštumui nutraukti, vartojimo, kad gydytojas įvertintų moters sveikatos būklę, ar nėštumas buvo sėkmingai nutrauktas, suteiktų konsultaciją dėl nėštumo planavimo ateityje ir kontracepcijos. Gydytojas akušeris-ginekologas gali paprašyti, kad atliktumėte nėštumo testą, laboratorinius tyrimus arba ultragarsinį tyrimą, kad patvirtintumėte, jog nėštumas buvo sėkmingai nutrauktas.
Po vaistinio nėštumo nutraukimo ovuliacija (tai procesas moters organizme, kai subrendusi kiaušialąstė palieka kiaušidę ir patenka į kiaušintakį, kur gali būti apvaisinta), tai reiškia ir tikimybė vėl pastoti, grįžta per 8-14 d., todėl, neplanuojant nėštumo, yra reikalinga efektyvi ir individualiai tinkanti bei priimtina kontracepcija. Po medikamentinio nėštumo nutraukimo palaukite mažiausiai 2-3 savaites, kol turėsite lytinių santykių. Siekiant sumažinti infekcijų riziką bent 2 sav. vengti lytinių santykių, tamponų naudojimo ir maudynių (ypač stovinčiame vandenyje), nes tai gali padidinti infekcijos riziką. Atsistatymo laikotarpiu labai svarbu stebėti savo savijautą - pakilusi temperatūra, itin gausus kraujavimas ar nemalonus kvapas gali būti ženklai, kad reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
Nėštumo nustatymas ir trukmės tikslinimas
Nėštumo nustatymas paprastai prasideda nuo pirmųjų požymių - dažniausiai tai menstruacijų vėlavimas, padidėjęs krūtų jautrumas, nuovargis ar pykinimas. Vis dėlto vien požymių nepakanka - norint tiksliai patvirtinti nėštumą, būtina atlikti testą. Pirminis būdas nėštumo nustatymui - nėštumo testai, kuriuos galima atlikti namuose. Jie nustato hormono hCG (žmogaus chorioninio gonadotropino) kiekį šlapime. Patikimiausi rezultatai gaunami praėjus bent kelioms dienoms po praleistų mėnesinių.
Gydytojas gali paskirti kraujo tyrimą hCG lygiui nustatyti - šis tyrimas yra tikslesnis už šlapimo testą ir gali aptikti nėštumą anksčiau. Nėštumo trukmė paprastai skaičiuojama nuo paskutinių mėnesinių pirmos dienos, net jei pastojimas įvyko vėliau. Tai yra standartinis akušerinis metodas, pagal kurį apskaičiuojama nėštumo savaitė. Tiksliai nustatyti nėštumo amžių padeda ultragarsinis tyrimas - ypač pirmąjį trimestrą, kai vaisiaus dydis yra vienas iš patikimiausių rodiklių.
Jeigu testas teigiamas arba įtariate, kad galite būti nėščia, rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į gydytoją ginekologą. Ankstyvas nėštumo patvirtinimas leidžia užtikrinti tinkamą priežiūrą ir išvengti galimų rizikų, tokių kaip negimdinis nėštumas ar sveikatos sutrikimai. Tikslus nėštumo trukmės žinojimas yra labai svarbus - nuo jo priklauso galimi medicininiai sprendimai, tyrimų planavimas ir, esant poreikiui, pasirinktos nėštumo nutraukimo galimybės.
Komplikacijos ir kontroversijos
Net ir profesionaliai atliktas nėštumo nutraukimas, nors ir retai, bet gali sąlygoti moters sveikatai neigiamas pasekmes. Kiekviena moteris turėtų suprasti, kad abortas yra kraštutinė priemonė ir paskutinė išeitis nepageidaujamo ar neplanuoto nėštumo atveju. Atliekant nėštumo nutraukimą tinkamai įrengtose gydymo įstaigose, komplikacijų tikimybė yra maža.
Galimos komplikacijos:
- Nepilnas abortas: Tai dažniausia komplikacija (iki 2 proc.), kuri atsiranda, kai gimdoje lieka nedidelis nėštumo ar gleivinės gabalėlis. Nepilnai įvykęs nėštumo nutraukimas yra dažniausia komplikacija (1-4 proc.), kylanti, kai nėštumas visiškai nepašalinamas iš gimdos, sukelia skausmingus gimdos susitraukimus ar gausų kraujavimą.
- Infekcija: Infekcija yra nedažna (mažiau nei 1 %).
- Tebesitęsiantis nėštumas: Tebesitęsiantis nėštumas pasireiškia mažiau nei 1 % atvejų.
- Nukraujavimas: Kraujo perpylimo prireikė tik 0,05 proc. moterų, patyrusių medikamentinių abortų.
PSO nurodo, kad kvalifikuotai atliktas tiek medikamentinis, tiek chirurginis abortas kelia mažesnę riziką sveikatai ir gyvybei, negu neplanuotas nėštumas. Medicinos užduotis šią riziką atpažinti, įvertinti ir jos išvengti. Medikamentinis nėštumo nutraukimas nedidina nei nevaisingumo, nei negimdinio nėštumo rizikos. Daugeliu tyrimų patvirtinta, kad nei pirmo, nei bet kurio kito nėštumo nutraukimas nesusijęs su padidėjusia nevaisingumo rizika. Nevaisingumą gali sukelti nesaugiai, t.y. nekvalifikuotai atlikto nėštumo nutraukimo komplikacijos.
Išsiskyrė net gydytojų nuomonės. Gydytojai akušeriai ginekologai sprendimą leisti nutraukti nepageidaujamą nėštumą vartojant vaistus palaiko, tačiau tarp kitų sričių gydytojų pasitaiko įvairių nuomonių. Prieštara: vieni teigia, kad moteris yra savo kūno šeimininkė ir turi teisę spręsti, išsaugoti nėštumą ar ne, kiti primena, kad nėštumo metu moteris yra nebe viena.
Žurnalistinių tyrimų platformos „openDemocracy“ tyrimas atskleidė ir dar baisesnę tiesą. 2021 m. paaiškėjo, jog Lietuvoje ir kitur Europoje kai kurie gydytojai išrašo prieštaringai vertinamų vadinamųjų aborto nutraukimo medikamentų (angl. abortion pill reversal, APR). Daktarai neinformavę nėščiųjų skirdavo tabletes arba į raumenis leidžiamus hormonus, kurie neva sustabdo abortą po to, kai moteris išgeria aborto tabletę. Aktyvistams keliant klausimą, kodėl, taip pat aktyviai veikia ir vadinamieji gyvybės išsaugojimo šalininkai, tvirtinantys, kad medikamentinis abortas būtų pernelyg lengvai prieinamas, moterims esą būtų lengva daryti spaudimą. Krizinio nėštumo centras siūlo neįteisintas tabletes, kad neįvyktų abortas.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
