Pūslės uždegimas vaikams: priežastys, simptomai ir gydymas
Šlapimo takų infekcija (ŠTI) - tai bakterijų ar, rečiau, kitų mikroorganizmų sukeliama infekcija, paveikianti šlapimo takus, įskaitant šlaplę, šlapimo pūslę, šlapimtakius ar inkstus. Dažniausia ŠTI forma yra cistitas (šlapimo pūslės uždegimas), tačiau sunkesniais atvejais infekcija gali plisti į inkstus, sukeldama pielonefritą. Tai yra dažna, bet gydoma būklė, dažniausiai sukelta bakterijų, tokių kaip E. coli.
Šlapimo takų infekcijos priežastys ir rizikos veiksniai
Šlapimo takų infekcija išsivysto, kai bakterijos patenka į šlapimo takus ir pradeda daugintis. Dažniausias sukėlėjas yra bakterija Escherichia coli (E. coli). Cistitas paprastai atsiranda tada, kai bakterijos iš aplinkos per šlaplę patenka į šlapimo takus ir pradeda daugintis. Nors bakterinės infekcijos yra dažniausia šlapimo pūslės uždegimo priežastis, jį gali sukelti ir daugybė neinfekcinių veiksnių, pavyzdžiui, kai kurie medikamentai gali sudirginti šlapimo pūslę, spindulinė terapija, svetimkūnio buvimas ar susijusios ligos.
Šlapimo takų infekcija yra labai paplitusi, ypač tarp moterų dėl jų anatominės struktūros (trumpesnės šlaplės). Moterims dėl specifinės anatomijos šlapimo pūslės infekcijų tikimybė gerokai išauga, kadangi šlaplė yra netoli išangės, o pati šlaplės anga - arti šlapimo pūslės. Šlaplės infekcija (uretritas) gali išsivystyti virškinimo trakto bakterijoms iš išangės nukeliavus į šlaplę. Inkstų infekcija (pielonefritas) yra rečiau pasitaikanti šlapimo takų infekcija, tačiau tai pati sunkiausia šių infekcijų forma. Ja susergama, kuomet bakterijos prasiskverbia gilyn į šlapimo takus ir pasiekia inkstus. Kartais infekcija gali sukelti bakterijos į inkstus patekusios iš kraujo, sergant sepsiu, pūlinga angina ir kt.
Manoma, kad Lietuvoje kasmet šlapimo takų infekcija diagnozuojama šimtams tūkstančių žmonių, dažniau moterims, vaikams, pagyvenusiems ar tiems, kuriems yra šlapimo takų anomalijų.
Šlapimo takų infekcijos simptomai
Simptomai priklauso nuo infekcijos vietos (šlaplė, šlapimo pūslė ar inkstai) ir paciento amžiaus. Vaikams simptomai gali būti netipiniai, pvz., dirglumas, apetito stoka ar šlapinimasis į lovą. Šlapimo takų infekcijos gali nesukelti daugelio požymių, tik vaikui gali šlapinantis skaudėti šlaplę ir išsiskirti nedideli šlapimo kiekiai. Mažesni vaikai gali nebesulaikyti šlapimo ir pradėti nevalingai šlapintis. Kartais esant šlapimo infekcijai nėra minėtų simptomų, išskyrus nuovargį, augimo sulėtėjimą ir svorio didėjimą.
Pagrindiniai simptomai - degimas šlapinantis, dažnas šlapinimasis ir diskomfortas. Berniukams skausmą gali sukelti apyvarpės infekcija (Apyvarpė), mergaitėms - vulvitas - makšties infekcija (Vulvovaginitas). Šlapimo takų infekcijos pavojingos, nes gali pažeisti inkstus. Jei infekcija yra labai varginanti, jos simptomai ūmūs ir stiprūs arba ji vis pasikartoja, tikėtina, gydytojas rekomenduos vartoti antibiotikus.
Šlapimo pūslės uždegimas: kodėl jis vadinamas „medaus mėnesio liga“ ir dažniau pasireiškia moterims?
Kaip diagnozuojama šlapimo takų infekcija?
Pūslės uždegimas diagnozuojamas įvertinus nusiskundimus bei atlikus bendrą šlapimo tyrimą. Kartais gali būti atliekamas šlapimo pasėlis, tam, kad būtų nustatyta tiksli bakterija, sukėlusi uždegimą. Taip pat retais atvejais gali būti reikalingas ultragarsinis tyrimas bei cistoskopija. Cistoskopijos metu gydytojas apžiūri šlapimo pūslę specialiu plonu vamzdeliu su kamera ir lempute (cistoskopu).Jei įtariate šlapimo takų infekciją ar pastebite simptomus, tokius kaip degimas šlapinantis, dažnas šlapinimasis ar karščiavimas, būtina konsultuotis su gydytoju ar urologu, kad būtų atlikti tyrimai ir nustatyta diagnozė. Venkite savarankiškai vartoti antibiotikus, maisto papildus ar liaudiškas priemones be specialisto rekomendacijos, nes tai gali maskuoti simptomus ar sukelti atsparumą vaistams.
Viena svarbiausių diagnostikos dalių yra anamnezės rinkimas, kurios metu išsiaiškinami šlapinimosi ir tuštinimosi ypatumai, šeiminė anamnezė, skysčių vartojimas, šlapimo organų sistemos ligų anamnezė, perinatalinė ir neonatalinė anamnezė, neurologinis ir psichologinis išsivystymas, nesutarimai šeimoje, stresas bei mokymo šlapintis/tuštintis ypatumai.
Kita labai svarbi ištyrimo dalis - tai šlapinimosi dienoraštis. Būtina pildyti šlapinimosi dienoraštį ne trumpiau kaip 48 val. ir įvertinti šlapinimosi dažnį, šlapimo kiekį, šlapinimosi, tuštinimosi ypatumus. Tai suteikia žinių apie funkcinį šlapimo pūslės pajėgumą, neįprastą skysčių vartojimą, poliuriją ir šlapinimosi problemų sunkumą. Dažnas mažo kiekio šlapinimasis parodo nedidelį funkcinį šlapimo pūslės pajėgumą, blogą išsituštinimą. Detruzoriaus nestabilumą ar nevisiškai prisipildančią šlapimo pūslę rodo apatinių kelnaičių drėgnumas ir nelaimingi šlapinimosi atsitikimai.
Objektyvaus tyrimo metu apžiūrima apatinė nugaros dalis, ieškoma nugaros smegenų agenezės. Neurologinio ištyrimo metu tiriama apatinių galūnių jėga, gilieji sausgyslių refleksai, koordinacija, tarpvietės ir tiesiosios žarnos jutimai, tiesiosios žarnos sfinkterio refleksai, jėga.
Tiriant berniukų urologinę sistemą, būtina pacientą apžiūrėti dėl galimos fimozės, o tiriant mergaites, ar nėra sąaugų, trukdančių nutekėti šlapimui. Apžiūrint tarpvietę, reikia įvertinti išangės vietą, odos būklę, išmatas išangėje (jų konsistenciją, kiekį), išangės įtrūkimus, hemorojinius mazgus. Jei įmanoma, reikėtų gyvai įvertinti šlapimo srovę. Nepamiršti įvertinti, ar nėra vaiko seksualinio išnaudojimo požymių.
Laboratoriniai tyrimai nesuteikia daug papildomos ir naudingos informacijos diagnozuojant apatinių šlapimo organų sistemos disfunkciją, todėl reikėtų apsiriboti bendruoju šlapimo tyrimu ir šlapimo pasėliu. Jei atlikus šlapimo tyrimą nustatoma leukociturija, reikia atlikti šlapimo pasėlį, nes vaikams, sergantiems šlapimo organų sistemos disfunkcija, dažnai diagnozuojama ir jų infekcija.
Toliau tiriant funkcinį šlapinimosi sutrikimą, pacientui galima atlikti instrumentinius tyrimus. Galimi instrumentiniai tyrimai vaikams, kuriems įtariama šlapimo organų sistemos disfunkcija:
- Tyrimas ultragarsu (UG): atliekamas visiems vaikams, kuriems įtariama neurologinė ar anatominė patologija, šlapimo organų sistemos infekcija ar yra stenozės simptomų. UG tyrimas suteikia informacijos apie anatominius neatitikimus, liekamąjį šlapimą ir šlapimo pūslės sienelės matmenis.
- Cistometrografija (cistometrija): kontrastinis tyrimas, kuriuo kateterizuojama šlapimo pūslė, vertinama prisipildymo ir tuštinimosi fazės. Šis tyrimas naudingas diagnozuojant vezikoureterinį refliuksą, padeda vertinant šlapimo pūslės tūrį, formą, išsituštinimą.
- Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT): atliekamas kiekvienam vaikui, kuriam įtariama neurologine patologija, taip pat tiems, kuriems nepavyksta paskirti tinkamo gydymo.
- Šlapimo srovės tyrimas (urofloumetrija): atliekamas pacientams, galintiems savarankiškai pasišlapinti, siekiant įvertinti šlapinimosi parametrus.
Gydymas: kaip valdoma šlapimo takų infekcija?
Gydymas priklauso nuo infekcijos tipo, sunkumo ir paciento būklės.
Medikamentinis gydymas
Antibiotikai: Pagrindinis gydymas, skiriamas pagal šlapimo pasėlio rezultatus. Sergant šlapimo takų infekcija, kad ji nepatektų į inkstus, reikia gydymo antibiotikais.
Gyvenimo būdo pokyčiai
- Reguliarus šlapinimasis: šlapintis kas 2-3 val.
- Gerkite daug vandens: gausus skysčių vartojimas yra esminis mažinant riziką.
- Vartokite spanguoles, gerkite jų sultis: siekiant sumažinti pasikartojančių šlapimo takų infekcijų riziką, rekomenduojama vartoti spanguolių ar bruknių sultis arba preparatus, kurių sudėtyje yra proantocianidino.
- Vartokite maisto papildus: dažniausiai šių papildų sudėtyje yra spanguolių ir jų ekstraktų, česnakų, vitamino C ir kt.
- Vartokite probiotikus: probiotikai ir sveikos žarnyno mikrofloros palaikymas gali padėti organizmui apsisaugoti nuo įvairių infekcijų ir lengviau jas įveikti.
- Taisyklinga higiena: tinkamai naudokite tualetinį popierių, maudykitės duše, o ne vonioje, švelniai nuplaukite odą aplink makštį ir išangę.
- Ištuštinkite pūslę po lytinių santykių: kuo greičiau ištuštinti pūslę po lytinių santykių.
- Venkite purškiamų dezodorantų ar moteriškų produktų genitalijų srityje.
- Reguliarus tuštinimasis: svarbu vengti vidurių užkietėjimo.
Funkcinių šlapinimosi sutrikimų valdymas vaikams
Kai šlapimo pūslė prisipildo, sfinkteris atsipalaiduoja ir susitraukiant pūslės raumenims pūslė visiškai ištuštinama. Šį procesą reguliuoja nervų sistema. Kontroliuojant neuropatinę šlapimo pūslę didžiausias dėmesys turi būti skiriamas inkstų funkcijai išsaugoti. Itin svarbu anksti kreiptis į specialistą dėl inkstų ir šlapimo pūslės funkcijų apžiūros.
Funkciniai šlapinimosi sutrikimai yra dažna vaikų problema, sudaranti iki 40 proc. apsilankymų pas vaikų urologus. Šio amžiaus vaikai jau turėtų normaliai šlapintis. Pradėjus valingai kontroliuoti šlapinimąsi, didėjant šlapimo pūslės tūriui, dalis vaikų pradeda šlapintis rečiau. Jau 90 proc. 3 metų ir vyresnių vaikų šlapinasi 3 k./d. ir dažniau. Normaliai vyresni negu 3 metų vaikai šlapinasi 5-6 k./d.
Vaikams, sergantiems funkciniais šlapinimosi sutrikimais, svarbu:
- Reguliariai stebėti inkstų veiklą.
- Taikyti švarią intermituojančią kateterizaciją, jei normalus šlapinimasis neįmanomas.
- Vengti vidurių užkietėjimo, užtikrinant gausų skysčių vartojimą ir įvairų racioną.
- Pratinti vaiką naudotis puoduku/tualetu ir skatinti reguliarų tuštinimąsi.
- Atsižvelgti į vaiko poreikius mokykloje ir atostogų metu, užtikrinant privatumą ir tinkamas sąlygas procedūroms atlikti.
- Vengti maisto produktų, kurių sudėtyje yra kofeino, pavyzdžiui, šokolado, kolos ar kavos, kurie gali stimuliuoti žarnyno veiklą.
Lytinis brendimas gali sukelti šlapimo pūslės ir žarnyno funkcijų pokyčius, todėl operacijas šiuo laikotarpiu rekomenduojama atidėti. Reguliarios šlapimo pūslės ir inkstų veiklos patikros dažniausiai apleidžiamos perėjus prie suaugusiems teikiamų gydymo paslaugų, tačiau svarbu ir toliau kasmet vykdyti apžiūras, nes inkstų funkcijos gali blogėti ir suaugus.
Ilgalaikiam šlapimo pūslės ir (ar) žarnyno kontroliavimui, siekiant valdyti sulaikymą, bet kada galima rinktis chirurgines alternatyvas. Tačiau jas svarstyti derėtų tik išbandžius visas kitas galimybes. Šioje srityje dažnai vykdomi tyrimai ir tobulinami chirurginiai metodai, todėl chirurginės alternatyvos dažnai keičiasi.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
