Devynios auklės – vaikas be mamos: iš kartos į kartą
Gyvenime aplinkybių būna išties įvairių, tad visi tėvai renkasi pagal save: darželis ar auklė. Istorija apie Marcelę Tuskenytę (1910-1981) ir jos šeimą puikiai iliustruoja, koks permainingas gali būti likimas ir kaip skirtingai įvairiais laikmečiais buvo sprendžiamas vaikų priežiūros klausimas. Augdama be motinos, Marcelė anksti pažino sunkius ūkio darbus, o vėliau, sukūrusi šeimą su Juozapu Šimoniu, susidūrė su iššūkiais, kurie šiandieniniam žmogui skamba tarsi iš praeities gūdumos.
Marcelės vaikystė buvo kupina išbandymų. Anksti netekusi motinos ir tėvo, ji pateko į dėdės ūkį, kur buvo įkinkyta į įvairius darbus: ganė gyvulius, dirbo laukuose. „O kai devynios auklės, tai vaikas be nosies“ - ši liaudies išmintis itin taikliai atsispindi jos vaikų pasakojimuose apie brolio Stasiuko priežiūrą. Nors šeimoje augo penki vaikai, o vėliau atsirado ir svetimų žmonių, padėjusių ūkyje, vis dar pasitaikydavo momentų, kai vaikai būdavo palikti likimo valiai, nes suaugusieji turėjo dirbti.
Baimės ir realybė: kodėl mamos bijo?
Šiandieniniame pasaulyje situacija kitokia, tačiau mamos nerimas niekur nedingo. Baimė atsiskirti nuo vaiko ir palikti jį kitam žmogui pirmaisiais gyvenimo metais yra natūrali, bet ilgainiui gali peraugti į fobiją. Dažniausia nerimo priežastis - nuogąstavimas, kad mažyliui nutiks kažkas bloga. Įmonės „Mama ir auklė“ vadovė Ieva Augustinienė pabrėžia: „Mamos bijo ne šiaip sau: iš dešimties kandidačių dirbti su mažais vaikais tinkamos tik viena ar dvi.“
Pagrindinės tėvų baimės renkantis auklę:
- Baimė, kad auklė netinkamai pasirūpins vaiku arba jį skriaus.
- Baimė pasirinkti „ne geriausią variantą“ dėl visuomenės spaudimo.
- Kaltės jausmas, kad negalima atitikti „tobulos mamos“ lūkesčio.
- Abejonė dėl „svetimo žmogaus“ įleidimo į namus.
Svarbiausia - saugus ryšys
Šeimos ir vaikų psichologė Lina Gudaitė-Berckaitienė primena, kad orientuotis reikia ne į savo baimes, o į vaiką. Pirmoji ir svarbiausia tėvų užduotis - padėti vaikui užmegzti saugų ryšį su žmogumi, kuris jį prižiūrės. Jei tik įmanoma, auklę geriausiai rinktis iš artimųjų ar pasitelkti profesionalių firmų paslaugas.
Papasakok man apie save – geras atsakymas į šį auklės interviu klausimą
Svarbu suvokti, kad gyvenimas nėra pasaka, o kelionė. Kaip teigia dr. A. Landsbergienė, reikia siekti ne „užauginti“, o „auginti“ drauge su vaikais. Taip pat reikėtų mažinti reikalavimus sau - užtenka būti pakankamai gera mama, kuri sugeba priimti save įvairią: ne tik kaip mamą, bet ir kaip dirbančią moterį, žmoną ar draugę. Priėmus šią tiesą, baimių dėl vaikų priežiūros neabejotinai sumažėja, o kasdienybė tampa lengvesnė.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
