Devynios Auklės, o Vaikas be Galvos: Sisteminės Bėdos ir Vaikų Sveikatos Iššūkiai

Įvadas: Pažodžiui ar perkeltine prasme, frazė „devynios auklės, o vaikas be galvos“ puikiai iliustruoja situacijas, kai per didelis atsakomybės pasidalijimas veda prie chaosų, neefektyvumo ir skaidrumo trūkumo. Šiame straipsnyje apžvelgsime tiek sistemines problemas Lietuvoje, susijusias su atsakomybės pasidalijimu, ypač Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) veikloje ir IT sektoriuje, tiek ir tiesiogines vaiko galvos sveikatos ir elgesio iššūkius, kuriuos tėvai ir globėjai privalo žinoti.

Sisteminės Bėdos ir Atsakomybės Trūkumas

Neįgalumo ir Darbingumo Nustatymo Tarnybos (NDNT) Dilema

Kuomet Specialiųjų tyrimų tarnybai įkliuvo devyni kyšininkavimu įtariami Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) darbuotojai, pasigirdo įvairių siūlymų, kaip suefektyvinti šios institucijos veiklą. Vienas jų - ar nevertėtų tarnybos perleisti į kitas rankas, tai yra ją prijungiant prie Sveikatos apsaugos ministerijos. „Tarp dviejų auklių vaikas būna be galvos“, - sako šios idėjos šalininkai.

Siūlomas Sprendimas: Viena Ministerijos Globa

Pirmiausiai reikėtų padaryti taip, kad būtų vienas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos šeimininkas. Turiu omenyje - Sveikatos apsaugos ministeriją. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi remtis gydytojų išvadomis, juos kažkaip kontroliuoti. Nes tiems, kurie skiria neįgalumą, kaip ir nėra stimulo taupyti biudžetinius pinigus. Tad neįgalumo pašalpa su visomis lėšomis, mano galva, turėtų keliauti į sveikatos draudimo sistemą. Tada ir šeimininkas atsiranda, ir pati sistema būtų suinteresuota racionaliai naudoti lėšas. Dabar vieni nustato diagnozes, kiti kontroliuoja, beje, kontrolė irgi daugiausiai popierinė. Tad yra puikiausia proga ir landa visokiems neskaidrumams. Kaip sakoma, kai dvi auklės, vaikas būna be galvos. Ir galų gale neaišku, kas kaltas. Jau prieš dešimtmetį apie tai pradėjome kalbėti. Bet krizės metu klausimas taip ir liko neišspręstas. Vengta priimti sprendimus, kadangi finansinė padėtis ir taip buvo sudėtinga. O paskui šis klausimas įstrigo amžinose diskusijose. Tokia pati padėtis ir su slaugos ligoninėmis: jos irgi turėtų būti vienose rankose. Dabar neaišku, kiek pinigų eina iš socialinės, kiek - iš medicininės paramos. Vėl vaikas vienas, o auklės - dvi. Jeigu gerai pamenu, buvo nuspręsta, kad šitą dalyką išspręsime per socialinio draudimo sistemos reformą ir atitinkamai per visos socialinės sistemos pertvarką, kurią Vyriausybė yra numačiusi devynioliktais metais.

Atsakymas į Reformos Siūlymus

Kreipėmės į socialinės apsaugos ir darbo ministrą prašydami atleisti iš pareigų vadovą ir peržiūrėti iš esmės NDNT veiklą. Kreipimąsi parašėme praėjusią savaitę, bet kol kas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neturime žinių, ko jie žada imtis. Manau, kad turėsime susėsti drauge su ministerijos atstovais ir padiskutuoti, kaip tarnyba turėtų būti reformuojama. Tiksliau, peržiūrima NDNT tarnyba, kuri iš esmės atlieka ne visai tą funkciją - žmogui ne padeda, bet, atvirkščiai, žiūri, ko jis negali. Ar NDNT turėtų būti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos? Ko gero, šiuo atveju reikėtų susėsti su keliais ministrais ir padiskutuoti, kaip ta sistema veikia. Juolab kad turime ir gerų užsienio pavyzdžių, kuriais būtų galima remtis. Užsienyje praktikų yra įvairiausių. Bet, mano žiniomis, vienas svarbesnių dalykų, kad bendrai nėra procentai nustatinėjami. Jeigu žmogus turi negalią, jis turi negalią, ir viskas.

Tačiau yra ir kitokia nuomonė. „Nebūsiu šio siūlymo šalininkas, nes darbingumo lygis yra gydymo arba negydymo pasekmė. Žmogus susirgo arba patyrė traumą ir yra gydomas, gydytojai daro viską, kad suteiktų žmogui visas galimybes gyventi ir dirbti. O pogydyminis procesas tikrai ne SAM‘o reikalas. Tada reikėtų ir visas globos įstaigas jiems atiduoti. Žinoma, gydytojai dalyvauja darbingumo lygio nustatymo procese. Mano galva, svarbiau yra užtikrinti šių dviejų ministerijų bendradarbiavimą, o ne konkuravimą.“

Kiti specialistai taip pat mano, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba pirmiausiai sprendžia socialines, o ne medicinines problemas. Tenkinti neįgalių žmonių socialinius poreikius geriau per Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Jei būtų kokie nors medicininiai poreikiai, matyt, reikėtų įsitraukti Sveikatos apsaugos ministerijai. Nemanau, kad čia yra medikų kompetencijų problemos. SAM neplanuoja perimti NDNT tarnybos. Tačiau logiška būtų ten dirbančių medikų neapkrauti popieriais, tad jiems, teikiant paslaugas pacientams, reikėtų suteikti visas galimybes naudotis e.sveikatos sistema. Tai jiems palengvintų darbus, įneštų daugiau skaidrumo ir pasitikėjimo šia jautria sritimi.

NDNT atsakingumo pasiskirstymo palyginimas

IT Išteklių Saugumas: Dar viena „Devynių Auklių“ Problema

Prasidėjus karui Ukrainoje, kibernetinių atakų padaugėjo ir Lietuvoje, tačiau ekspertai sako, kad dabar susirūpinti reikia ne dėl kibernetinių atakų, o dėl valstybės informacinių technologijų (IT) infrastruktūros, išteklių saugumo ir rezervinio interneto. Ekspertai susirūpinę dėl IT išteklių saugumo ir apibūdina dabartinę situaciją: „devynios auklės - vaikas be galvos“.

„Vaikas be Galvos“: Vaikų Galvos Sveikatos ir Elgesio Iššūkiai

Pereinant nuo sisteminių problemų prie individualių, frazė „vaikas be galvos“ įgauna tiesioginę prasmę, kalbant apie įvairius vaiko galvos odos ligas, neurologinius sutrikimus ar keistus elgesio įpročius, kurie gali kelti nerimą tėvams. Svarbu atpažinti šias problemas anksti ir laiku kreiptis į specialistus.

Vaikų Galvos Odos Ligos

Jeigu vaikas ima čiupinėti galvą, ją kasytis, nenumokite į tai ranka. Yra ne viena vaiko galvos odos liga, kurią svarbu pastebėti ir nuvesti vaiką pas gydytoją.

Pleiskanos

Paviršinis odos sluoksnis (epidermis) nuolat atsinaujina, gamina naujas ląsteles. Senosios apmiršta ir nukrinta. Tai nieko bloga, nepastebima ir nėra liga. Pleiskanų vaikui dažniausiai atsiranda sulaukus 5-10 m. ir pamažu, o paaugliams dažniau jų pagausėja staiga. Tačiau jei vaiko oda riebi, jos ląstelės šerpetoja arba naudojamas netinkamas šampūnas, plaukuotoje galvos dalyje pleiskanų gali daugiau atsirasti bet kurio amžiaus vaikui, ypač jei suprakaitavęs smarkiai kasosi, taip pat dėl įtampos, nuovargio, vitaminų stokos, sutrikus hormonų pusiausvyrai. Pleiskanų gausa - ne sveikatos, bet estetinė bėda. Pleiskanos dings, jei plaukus trinksite pleiskanojimą mažinančiomis priemonėmis. Odos stipriai netrinkite, nes pleiskanų atsiras dar daugiau. Jei po poros ar trijų savaičių gydymo pleiskanų nesumažėja, kreipkitės į odos ligų gydytoją.

Žvynelinė

Tai lėtinė ir vis paūmėjanti, bet neužkrečiamoji odos liga, kuria dažniausiai serga suaugusieji, bet pasitaiko susirgti ir vaikams. Manoma, kad polinkis ja sirgti gali būti paveldėtas arba sukeltas medžiagų apykaitos sutrikimų, atsiradusių sergant ūmia ar lėtine užkrečiamąja liga, cukriniu diabetu, nutukus, patyrus įtampą, sunkiai sužalojus odą, stipriai nudegus saulėje. Žvynelinę gali paskatinti kai kurie geriamieji vaistai, alergenai. Ligai būdinga, kad lašo, monetos dydžio plokštelių ir mazgelių su žuvies žvynelius primenančiomis pleiskanomis atsiranda galvoje, ant alkūnių, kelių ir viso kūno. Dėmės didėja, tampa delno dydžio ar dar didesnės. Liga gali pažeisti nagus, delnuose ir paduose atsirasti pūslelių ir kt. Plaukai būna riebaluoti, sulipę, o pleiskanos - pilkos ar gelsvos. Esančias ant odos lengva nukrapštyti ir lieka blizgi plėvelė su smulkiais kraujo lašeliais. Iš pradžių neniežti, bet ligai plintant ir kilus odos uždegimui gali niežėti, o kasantis - atsirasti šašų. Jei liga komplikuojasi, pažeidžia sąnarius. Žvynelinė gydoma įvairiais tepaliukais, minkštinamaisiais ir drėkinamaisiais tepalais, kurie mažina niežulį ir neleidžia odai išsausėti, vonelėmis, kartais ir hormoniniais vaistais bei kt. Stenkitės, kad oda neiššustų, būtų švari, saugokite ją nuo sužalojimų, nusipraustą patepkite minkštinamuoju kremu.

Seborėja

Ši liguista odos būklė atsiranda pagreitėjus riebalinių odos liaukų veiklai ir pakitus riebalų rūgščių pusiausvyrai. Seborėjai būdinga itin greitai besiriebaluojanti galvos oda ir plaukai, gelsvai pilkšvi pleiskanų luobai, ypač vietose, kuriose daugiau riebalinių liaukų (smilkiniuose, prie pečių, už ausų ir kt.). Galimas niežulys, odos uždegimas, paprastieji spuogai, o nukasytose vietose - kraujingi šašai. Negydant susidaro palankios sąlygos veistis mieliagrybiams. Kūdikiui, rečiau mažyliui iki 3 m., sergančiam seborėja, gali atsirasti storas šašas. Tačiau dažniausiai seborėja kyla sulaukus paauglystės. Seborėjai gydyti specialių vaistų nėra. Gelbsti šampūnai ir kremai nuo odos grybelio, kurie kartu mažina ir jos uždegimą. Svarbiausia - gerai prižiūrėti odą, prisitaikyti tinkamas priemones ir vengti jos būklę bloginančių veiksnių, suprakaitavus keisti drabužius. Ant kūdikio odelės atsiradusį gelsvą pleiskanojantį šašą vakare patepkite vaikišku aliejuku (tinka ir alyvuogių, saulėgrąžų), o kitą dieną galvytę ištrinkite vaikišku šampūnu ir atsargiai iššukuokite minkštu šepečiu ar šukomis bukais dantukais.

Grybelis

Plaukuotosios galvos dalies grybelį sukelia mikrosporų genties grybelis, kuriuo vaikai gali užsikrėsti nuo šunų, kačių arba sergančių draugų, per daiktus, žaislus, dirvožemį, pirtyje. Greičiau užsikrečia prakaituota, įdrėksta ar sužeista galvos oda. Būtina kreiptis į odos gydytoją, kad skirtų 3-4 sav. gydymą geriamaisiais ir tepamaisiais vaistais. Galvą patartina trinkti kasdien, nes taip greičiau pasišalina ligos sukėlėjai ir vaistų likučiai. Dažnai keiskite patalynę, rankšluosčius, drabužius, juos išlyginkite karšta laidyne.

Utėlės

Tai krauju mintančių vabzdžių sukelta odos liga, kuriai būdingas bėrimas rausvomis dėmėmis ir niežulys. Šie gyviai prideda baltų kiaušinėlių - glindų, kurios stipriai prilimpa prie plaukų ir jas sunku iššukuoti. Pedikuliozės negydant iš glindų išsirita daugiau utėlių, jos dažniausiai apsigyvena ties pakaušiu ir smilkiniais. Liga plinta, atsiranda pūlingųjų šašų, gali padidėti kaklo limfmazgiai. Vaikas tampa neramus, kasosi, kartais iki kraujo. Jei rankos nešvarios, į odelę patenka pūlingąjį uždegimą sukeliančio užkrato. Pastebėję nors vieną gyvį ar glindų, kuo skubiau pradėkite gydyti. Vaistinėje nupirkite specialaus šampūno, juo ištrinkite drėgnus plaukus ir maždaug pusvalandžiui ant galvytės uždėkite polietileninę ar maudymosi kepuraitę. Tada gausiai nuskalaukite tekančiu vandeniu ir iššukuokite tankiomis šukomis. Glindos lengviau pasišalina, jei ištrinti plaukai perskalaujami silpnu acto tirpalu. Galima gydyti ir specialiu tirpalu, kuris naikina utėles ir jų kiaušinėlius.

Neuropsichologiniai ir Elgesio Sutrikimai

Sukrėsto Vaiko Sindromas: Sunkiausia Trauma

Sukrėsto vaiko sindromu vadinama trauma, kurią vaikui, dažniausiai iki vienerių metų kūdikiui, sukelia suaugusieji, suėmę jį už krūtinės ties pažastimis ir stipriai pakratę. Stiprus kūdikio kratymas pirmyn atgal sukelia galvos smegenų pažeidimą, galvos kraujagyslių įtrūkimą, kraujo išsiliejimą - tai gali nutikti vos po 5 sekundžių kratymo. Šį sindromą sudaro: subduralinė hematoma (kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu), smegenų sumušimas, kraujosruvos akių tinklainėje, aplink optinį nervą, kaulų lūžiai. Kuo stipriau vaikas supurtomas, tuo jo patiriama trauma yra didesnė. Sukrėsto vaiko sindromas dažniausiai pasireiškia jaunesniems nei 1 metų kūdikiams. Paprastai tai yra artimiausi vaikui asmenys - tėvai ar kiti šeimos nariai arba vaiką prižiūrintys asmenys (auklės, tolimesni giminaičiai ar draugai). Kai kurie kūdikiai dažnai verkia, ypač jei yra alkani, pavargę, prisišlapinę, išsituštinę ar tiesiog norėdami atkreipti į save dėmesį. Jei verksmas trunka ilgai, globėjas patiria stresą, gali prarasti savikontrolę ir imti kūdikį purtyti. Sunkūs sukrėsto vaiko sindromo požymiai yra sąmonės netekimas, traukuliai, šokas. Sukrėsto vaiko sindromas yra labai rimta būklė. Nors prognozė skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus ir sužalojimų sunkumo, tačiau dažniausiai yra prasta: net apie 25 proc. kūdikių dėl patirtų sužalojimų miršta, iki 80 proc. išgyvenusiųjų patiria rimtų neurologinių sutrikimų, kitų rimtų sveikatos problemų ir visą gyvenimą trunkančią negalią. Netgi patyrusiems ne itin sunkių sužalojimų kūdikiams gali atsirasti vystymosi sutrikimo požymių. Jeigu nepavyko susitvardyti ir kūdikiui sudavėte, jį papurtėte, numetėte ar kitaip grubiai su juo pasielgėte (arba įtariate, kad prieš jį smurtavo kitas asmuo), būtinai nedelsdami kreipkitės į medikus. Supurtytas vaikas gali imti vemti, tada jį reikėtų paversti ant šono, atlaisvinti kvėpavimo takus, švelniai pražiodyti. Svarbu vaiką ant šono versti iškart visu kūnu, kad galva, kaklas ir nugara būtų vienoje linijoje. Tai sumažintų pažeidimų tikimybę, jeigu vaikas būtų patyręs stuburo traumą. Jei vaikas prarado sąmonę, nekvėpuoja, būtina nedelsiant pradėti jį gaivinti. Labai svarbu atvirai papasakoti medikams visas įvykio aplinkybes. Svarbu! Verksmas kūdikiui nepakenks, o supurtymas gali būti pražūtingas! Labai svarbu, kad visi šeimos nariai ir kūdikiu besirūpinantys asmenys žinotų, kokį pavojų kūdikiui kelia kratymas ir purtymas.

Keisti Vaiko Įpročiai ir Elgesys

Kartais mažyliai keistai elgiasi: daro įtartinas grimasas, purto galvytę, supasi visu kūnu, atlieka betikslius judesius rankomis ar kojomis. O jei dar tranko galvą į sieną ar raunasi plaukus? Normalu, kad mažas vaikas ar kūdikis stebi jį supantį pasaulį ir stengiasi kopijuoti aplinkinių elgesį bei judesius. Kiekvieną mėnesį kūdikis kažko išmoksta: pakelti galvytę, apsiversti, atsisėsti ir t. t. Pamažu jis „atranda” savo rankas, kojas, pirštukus, išmoksta juos pakelti, pajudinti. Kiekvienas naujai išmoktas judesys vaikui suteikia daug džiaugsmo ir jis nori tai kartoti. Vaikui augant kai kurie veiksmai tampa įpročiu. Dažniausi vaikų įpročiai - čiulpti nykštį, linguoti ar trankyti galvą, suptis visu kūnu, sukti ir pešioti plaukus, krapštyti nosį - paprastai būdingi visiškai sveikiems vaikams ir pasireiškia tik tam tikru raidos etapu.

Priežastys:

• Savęs nuraminimas.
• Skausmo malšinimas.
• Frustracija. Jei vaikas purto galvą tuo metu, kai yra įniršęs, manoma, kad tokiu būdu jis atsikrato per stiprių emocijų.
• Dėmesio poreikis.
• Nuobodulys.
• Nuovargis.

Dažniausiai šis įprotis atsiranda pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Dauguma kūdikių nustoja tai daryti iki pirmojo gimtadienio. Dauguma kūdikių nustoja tai daryti iki pirmojo gimtadienio, bet yra ir tokių, kurie čiulpia pirštuką iki penkerių metų amžiaus. Čiulpimas ramina vaiką, padeda jam užmigti. Geriausia šio įpročio atsikratyti iki išdygstant nuolatiniams dantims. Dauguma vaikų visus šiuos minėtus judesius daro atsitiktinai. Bet vienas iš penkių taip daro daugiau ar mažiau reguliariai. Pastebėta, kad berniukams toks elgesys būdingas tris kartus dažniau nei mergaitėms.

Galvos Trankymas

Didžiausią nerimą tėvams kelia galvos trankymas. Labiausiai tėvai bijo, kad vaikas nesusižeistų. Šis makabriškas, žiūrint tėvų akimis, veiksmas mažylį ramina ir suteikia jam pasitenkinimo. Dažniausiai prasideda apie devintą gyvenimo mėnesį ir gali tęstis iki dvejų metų amžiaus. Galvos trankymo epizodai tęsiasi iki 15 min., nors kartais su pertraukėlėmis gali trukti ir iki kelių valandų. Kiti kūdikiai, gulėdami ant nugaros, mėgsta linguoti galvą į šonus. Šio įpročio mėgėjus dažniausiai išduoda nutrintas pakaušis. Minėti įpročiai atsiranda šeštą septintą gyvenimo mėnesį. Gali tęstis iki dvejų metų amžiaus. Paprastai galvos lingavimo ar supimosi epizodai trunka apie 15 min. Visi išvardyti judesiai nekelia jokios žalos.

Dantų Griežimas

Pastebėta, kad dantimis griežia apie 50 proc. normaliai besivystančių vaikų. Tai daryti tampa įmanoma tik apie šeštą mėnesį, kai prasikala pirmieji dantukai. Ši „muzika” gali prasidėti (arba iš naujo pasikartoti) penktaisiais gyvenimo metais, kai dygsta nuolatiniai dantukai. Dažniausiai vaikai dantimis griežia miegodami ir išauga šį įprotį be didesnių pasekmių. Itin retais atvejais dantimis griežia ir suaugę.

Nosies Krapštymas

Vaikas, krapštantis nosį, verčia tėvus jaustis nepatogiai, nes nosies krapštymas yra socialiai nepriimtinas veiksmas. Deja, tai vienas dažniausių vaikų (ir net suaugusiųjų) įpročių. Paprastai nosį pradedama krapštyti tada, kai dėl infekcijos, alergijos ar nedidelės traumos joje susidaro plutelė arba šašeliai. Tai dar labiau dirgina nosį ir taip susidaro užburtas ratas. Reikėtų paaiškinti vaikui, kad tai nepriimtina, ir pasiūlyti jam išsivalyti nosytę nosine. Pakrapštę ar išsišnypštę nosį mažieji būtinai turi nusiplauti rankas, o tėvai turi to iš jų reikalauti. Nosytę porą kartų per dieną galima patepti vazelinu - tai sumažina nosies dirginimą.

Plaukų Sukiojimas ir Pešiojimas

Kai kurie vaikai raminasi sukdami apie pirštą savo (ar mamos) plaukus, o kai kurie mėgsta išpešti sau plaukų kuokštelius. Šių veiksmų paprastai imasi nuobodžiaudami ar pavargę. Dažniausiai įprotis išnyksta savaime, vaikui augant. Kai kada plaukų rovimas gali būti rimtesnė problema, vadinamoji trichotilomanija, pasireiškianti plaukų rovimu nuo galvos, antakių, blakstienų ir kitų plaukuotų vietų.

Ką Daryti su Blogais Įpročiais?

• Ignoruokite jums nepatinkančius veiksmus.
• Girkite mažylį už gerą elgesį.
• Jei jūsų vaikas turi daug blogų įpročių, pasistenkite padėti jam jų atsikratyti po vieną.
• Stebėkite, kas sukelia jūsų vaikui stresą. Padėkite su juo susidoroti.
• Leiskite mažyliui pareikšti nuomonę visada, kai tik įmanoma.
• Nesistenkite priversti vaiko elgtis taip, kaip jūs norite. Pasistenkite padėti jam pačiam priimti teisingus sprendimus.

Tikai

Tikai yra staigūs, pasikartojantys, neritmiški judesiai ar garsai. Judesiai vadinami motoriniais tikais, garsai - balsiniais tikais. Motorinių tikų pavyzdžiai: dažnas mirksėjimas, grimasavimas, galvos purtymas, gūžčiojimas pečiais ir pan. Balsinių tikų pavyzdžiai: kosčiojimas, šnarpštimas, kriuksėjimas. Tikai dažniausiai atsiranda penktaisiais šeštaisiais gyvenimo metais, bet gali atsirasti ir anksčiau - trejų ketverių metų. Paprastai vaikas jaučia įtampą toje raumenų grupėje, kur kyla tikai, o atlikus tam tikrą judesį įtampa atslūgsta. Tikų priežastis nežinoma. Manoma, kad juos sukelia pakitimai tam tikrose smegenų dalyse ir neurotransmiterių, atsakingų už tarpneuroninius ryšius, lygio sutrikimai.

Epilepsija

Epilepsija yra lėtinė neurologinė liga, pasireiškianti epilepsijos priepuoliais. Epilepsijos formos ir priepuoliai yra įvairūs, bet kai kurios formos labiau būdingos ar pasireiškia išskirtinai tik vaikams.

Supimo Sindromas ir Pusiausvyros Sutrikimai

Pusiausvyros (arba vestibuliarinis) aparatas yra labai mažas ir slepiasi vidinėje ausyje. Tas aparačiukas jautriai reaguoja į Žemės trauką ir užtikrina mūsų kūno stabilumą erdvėje. Dar jis palaiko ryšį su kitomis kūno dalimis, pvz., akimis, sąnariais, raumenimis, o visus šiuos sudėtingus procesus kontroliuoja nervų sistema. Jei žmogus pakeičia savo įprastinę kūno padėtį arba supasi, vestibuliarinis aparatas padeda kūnui išlaikyti pusiausvyrą. Bet jeigu pusiausvyros aparato veikla sutrinka, gali pasireikšti supimo sindromas. Vaikai, turintys šį sindromą, negali važiuoti jokia transporto priemone - jiems svaigsta galva, pykina. Kai kuriems supimo sindromas nėra labai išreikštas ir atgyja tik keliaujant tam tikromis transporto priemonėmis, pvz., plaukiant laivu. Pusiausvyros sutrikimas gali pasireikšti ne tik važiuojant ar skrendant. Kartais savaime, be jokios matomos išorinės priežasties, atsiranda silpnumas kojose (lyg linguotų žemė) arba pojūtis, kad pasaulis sukasi aplinkui. Vyresnis vaikas jau gali pasakyti, kad jam svaigsta galva, arba įvardija šį pojūtį „silpna”, „sukasi kambarys” ar „tuoj nualpsiu”. O ką daryti mažyliui, kuris dar nemoka kalbėti arba turi nedidelę žodžių atsargą? Apie jo pusiausvyros sutrikimą galime spręsti tik iš pasikeitusios išvaizdos ar elgesio. Pvz., ėmus svaigti galvai vaikas gali išblykšti, pradėti verkti, griebtis už galvytės. Jo eisena gali tapti nestabili, jis gali pradėti svirduliuoti, griuvinėti ar vemti.

Svaigimo Priežastys:

• Alkis, nuovargis, stresas, deguonies trūkumas tvankioje patalpoje, nerimas ar kitos psichologinės priežastys.
• Mažakraujystė.

tags: #devynias #aukles #turintis #vaikas #be #galvos

• Asmenų apgyvendinimas socialinės globos įstaigose
• Sužinokite, ką daryti, jei pastebėjote bėrimą aplink vaiko akis
• Kaip išsaugoti elastingą odą nėštumo metu
• vieta, kur išsipildo vaikų svajonės
• vaikiškos kelioninės pagalvės: kodėl verta įsigyti?