Nėštumo metu susirgusi Jurgita iš pradžių nesuprato, kas jai atsitiko. „Niekada neturėjau problemų su oda, nebuvau sirgusi alergijomis. Galvojau, patepsiu ranką ir praeis, tačiau kuo toliau, tuo buvo blogiau”, - pasakojo moteris. Penkių centų dydžio pažeistą odos lopinėlį labai niežėjo. Tepė taukmedžio sviestu: jeigu nepadės, tai bent nepakenks. Tačiau bėrimas plėtėsi, erzinantis niežėjimas stiprėjo. „Teko kreiptis į gydytoją. Išrašė tepamų vaistų ir pasakė, kad tai - atopinis dermatitas ir kad nėštumo metu ne man vienai pasireiškia”, - pasakojo dviejų vaikų mama.
Nėštumo metu keičiasi visas kūnas ir oda nėra išimtis. Hormonų pokyčiai turi įtakos viso organizmo, įskaitant odą, funkcionavimui. Nėštumo metu, kintant hormonų pusiausvyrai, į šiuos pokyčius reaguoja ir oda. Odos pokyčius nėštumo metu galima suskirstyti į tris grupes: susijusius su hormonų pokyčiais, buvusius jau iki nėštumo ir tik nėštumui būdingas odos būkles. Dažniausios ir dažniausiai aptariamos odos problemos - strijos, pigmentacija (patamsėjimai), sausumas, spuogeliai ir bėrimai. Visos šios odos problemos yra būklės, kurias vienoms teks patirti, kitoms - ne. Sveikatai jos didelių bėdų nepridarys.

Net devynios iš dešimties besilaukiančių moterų susiduria su padidėjusia pigmentacija (hiperpigmentacija), kurią sukelia hormonų (estrogeno, progesterono, melanocitus stimuliuojančių hormonų, beta endorfino) pokyčiai, suaktyvinantys pigmento melanino gamybą (melanogenezę). Dažniausiai hiperpigmentacija pastebima veide (atsiranda taip vadinama „nėštumo kaukė“ arba melazma) ir pilvo srityje (linea nigra). Odos pigmentacija - tai patamsėjimai. Įprastai nėščiosios pastebi tamsesnę liniją nuo gaktos srities iki bambos, oda patamsėja pažastų ir kirkšnių srityse, aplink krūtų spenelius (areoles), pigmentinių dėmių atsiranda ir ant veido. Ypač atidžiai odą saugoti turėtų pigmentinių dėmelių, strazdanų turinčios moterys. Joms nėštumo metu siekiant išvengti gausesnės odos pigmentacijos patariama naudoti pigmentines dėmes šviesinančius kremus su SPF filtru.

Dar viena dažna odos problema nėštumo metu - strijos, atsirandančios apie pilvą, šlaunis, krūtis. Strijos - nedideli odos dariniai, įtrūkimai, kiek primenantys smulkius randelius. Su šia problema susiduria maždaug pusė nėščiųjų. Strijų atsiradimas susijęs su svorio augimu, vaisiaus dydžiu, jungiamojo audinio tempimu ir estrogenų poveikiu. Padidėjęs kortikosteroidų ir estrogenų kiekis sumažina kolageno skaidulų sukibimą, todėl jos trūkinėja ir formuojasi strijos.

Dėl padidėjusio androgenų ir progesterono kiekio nėštumo metu odos liaukos gamina daugiau riebalų, todėl oda gali tapti riebi. Tačiau galima ir kita problema - odos išsausėjimas. Nėštumo metu oda patiria galybę išbandymų. Kaip oda „atlaikys“, priklauso nuo genų, hormonų, priežiūros. O kartais tiesiog reikia sėkmės ir tam tikrų žinių. Nėštumo metu kintant hormonų balansui, vykstant intensyviems fiziologiniams pokyčiams, odai tempiantis dažna problema - odos sausumas. Tai gana dažnas nėščiųjų nusiskundimas: hormonai estrogenai slopina riebalinių liaukų veiklą. Vykstant hormonų lygio svyravimams, pažeidžiamas odos lipidinis barjeras. Jis silpnėja, plonėja, formuojasi įtrūkimai. Per atsiradusius pažeidimus greitai išgarinama drėgmė, oda tampa sausa, suskilinėjusi, ima niežėti. Odos sausumo problemai spręsti geriausia pasitelkti kosmetikos priemones: kremus, losjonus ar specialius aliejukus. Jie akimirksniu grąžina odai drėgmę, tad odą malonu liesti, be to, kosmetinės priemonės aprūpina ją vertingaisiais komponentais.
Labai dažnai nėščiąsias kamuoja ir spuogai, kurių formavimąsi lemia lytiniai hormonai. Su spuogais kovoti patariama taip pat, kaip ir paauglystėje: kruopščiai valyti veido odą, naudoti probleminei odai skirtas kosmetikos priemones, jokiu būdu nespaudyti spuogelių, nes užkrečiama ir sveika oda, be to, gali likti dėmelių, randų.
Dėl nėštumo metu vykstančių fiziologinių pokyčių - didėjančio cirkuliuojančio kraujo kiekio, dėl estrogenų poveikio besiplečiančių kraujagyslių odos paviršiuje - gali atsirasti smulkių kraujagyslių voratinklis (voratinklinės angiomos, varikozės). Tačiau dėl to nerimauti taip pat neverta - po gimdymo išsiplėtusios kraujagyslės dažniausiai sumažėja ar net visai išnyksta pačios.
Gydytoja akušerė ginekologė pasakoja, kad dažnai moterys pastebi, kad nėštumo metu pasikeičia plaukai - atrodo, jog padidėja jų apimtis. „Tačiau taip nutinka ne dėl to, kad jų auga daugiau, o dėl to, kad kasdien išslenka mažiau plaukų nei iki nėštumo. Įprastai 85-95 proc. plaukų būna augimo, o likę 5-15 proc. - nykimo fazėje. Pasibaigus nykimo fazei plaukas iškrenta, o jo vietoje pradeda augti naujas. Nėštumo metu dėl didesnio estrogenų kiekio plauko augimo fazė pailgėja, todėl jų išslenka mažiau.“ Po gimdymo slenka plaukai. Plaukų slinkimas po gimdymo yra pakankamai dažna problema. Atsisakyti netinkamų plaukų priežiūros priemonių.
Kur kas mažiau kalbama apie tikras odos ligas - virusines, bakterines ar lėtines, - kurios gali atsirasti ar paūmėti laukiantis. Nėštumo metu atsiradęs odos niežulys gali būti tiek specifinių odos ligų požymiu, tiek ir fiziologinis reiškinys ar kitų, su nėštumu nesusijusių odos ligų simptomu (pvz., alerginio kontaktinio dermatito, rožinės dedervinės ir pan.). Jeigu Jūs esate nėščia ir Jus pradėjo varginti odos niežulys, nedelsdama kreipkitės į gydytoją dermatologą. Konsultacijos metu išsiaiškinami bendrieji ir specifiniai sveikatos klausimai.
Tinkamai prižiūrint ir gydant odą nemalonūs simptomai švelnėja, tačiau ramybės neduoda klausimas - ar tai reiškia, kad ir jos vaikučiui gali pasireikšti atopinis dermatitas. „Neseniai perskaičiau, kad kūdikiui rizika sirgti atopiniu dermatitu, jei kas nors iš tėvų šia liga sirgo, labai padidėja. Mano vyras alergiškas žiedadulkėms. Tai reiškia, kad mūsų mažyliui atopiškos odos rizika išauga net iki 70 proc. Patyrusi, ką tai reiškia, tikrai jam to nelinkėčiau”, - sakė Jurgita.
Odos ligų gydytoja dermatologė Inga Kisielienė, kalbėdama apie atopinio dermatito priežastis ir kodėl vieni vaikai suserga šia liga o kiti ne, visų pirma minėjo genetiką. „Genetika turi labai daug įtakos. Todėl jei bent vienas iš vaiko tėvų serga arba yra sirgęs atopiniu dermatitu, alergine sloga, kuri dar vadinama šienlige, arba astma, vaikui didesnė tikimybė turėti šią problemą”, - patvirtino specialistė.
Epidemiologiniai tyrimai rodo: jei vienas iš tėvų turi atopišką odą, jį kankina rinitas ar konjunktyvitas, tikimybė, kad kūdikis taip pat turės atopišką odą siekia net 30 proc. Jei minėtomis problemomis skundžiasi abu tėvai, tikimybė išauga iki 70 proc. Akademikės nuomone, reikėtų mąstyti taip: jeigu turi alergijos geną, ji neišvengiama. „Greitai čia visi tokie būsime”, - juokėsi akademikė. - Jeigu yra, tai „neišgriauši”. Imuninė sistema reaguos ir nieko nepadarysi”.

Epidemiologiniai tyrimai parodė, jog ne taip gerai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse sergamumas atopiniu dermatitu - daug mažesnis, nei išsivysčiusiose. „Tačiau kai iš skurdesnių vietovių žmonės persikėlė į Didžiąją Britaniją, po kelių dešimtmečių tarp jų sergamumas regimai išaugo, nors genetika liko ta pati. Tai reiškia, kad aplinkos įtaka - sterilumas, oro užterštumas - riziką didina, na o biologinis užterštumas gali šiek tiek sumažinti. Nes ten, kur žmonės gyvena ne taip švariai ir tvarkingai, serga mažiau. Galima sakyti, jų imunitetas būna geriau patreniruotas biologinės įvairovės ir taip isteriškai nereaguoja į aplinką”, - komentavo I. Kisielienė.
Gyventi sergant su atopiniu dermatitu, gydytojos teigimu, galima išmokti. Svarbiausia nuolat drėkinti iš prigimties jautresnę ir sausesnę vaiko odelę, prausti vos šiltame vandenyje, naudojant atopiškai odai tinkančias švelnias prausimosi priemones, po vonios netrinti rankšluosčiu, o švelniai nusausinti kūnelį ir iš karto patepti kremu.
„Vienas iš klausimų - maitinimas krūtimi. Kol kas tyrimais neįrodyta, kad jei mama vaikutį maitins savo pienu, jis nebus alergiškas. Pastebėta, kad tokiu atveju atopinis dermatitas galbūt bus lengvesnės formos, tačiau visiškai jo išvengti, greičiausiai, neįmanoma. Šitai liga didžiulę įtaką daro genetika ir aplinka, kurioje gyvename”, - apibendrino gydytoja. Dėl niežėjimo vaikai dažnai prabunda, verkia, per miegus nusidrasko, taip sudarydami sąlygas dar labiau plisti užkratui.
Nėštumo metu vienas iš dažnai pasitaikančių simptomų yra niežėjimas (dar vadinamas pruritus gravidarum), atsirandantis dėl įvairių odos pokyčių:
Visi šie veiksniai gali lemti išsausėjimą ir pakitusį odos barjerą, todėl gali atsirasti niežėjimas. Nėštumo metu keičiasi odos struktūra: ji tampa sausesnė ir netgi sudirgusi, todėl ją niežti. Kasydamiesi pabloginsite odos barjero būklę, todėl ji taps dar labiau jautresnė nepalankiam išoriniam poveikiui, kuris sudirgins odą ir sužadins norą dar labiau kasytis.
Specifinės nėščiųjų odos ligos yra įvairialypė uždegiminių ir niežtinčių dermatologinių susirgimų grupė. Priešingai nei bendrieji odos pokyčiai, šios ligos reikalauja ypatingo dėmesio ir gydytojų priežiūros dėl galimų nėštumo komplikacijų. Gydytojas dermatologas Žygimantas Vaičys atkreipia dėmesį į specifines, retai pasireiškiančias ligas, kurių metų svarbi nėščiųjų ir vaisiaus stebėsena.
| Ligos pavadinimas | Simptomai ir aprašymas | Paplitimas | Rizika vaisiui |
|---|---|---|---|
| Nėščiųjų pemfigoidas | Reta autoimuninė pūslinė liga, galinti atsirasti antrame arba trečiame nėštumo trimestre. Niežulys, bėrimai aplink bambą, pūslės ant liemens, delnų, padų. | ~1 iš 50 000 atvejų | Didesnė priešlaikinio gimdymo rizika. Persileidimo tikimybė nepadidėja. |
| Polimorfinis nėščiųjų bėrimas | Savaime praeinanti uždegiminė liga, dažniausiai pirmojo nėštumo pabaigoje ar po gimdymo. Itin niežtinčios raudonos papulės strijų srityje, plinta į galūnes, nugarą, krūtinę; veidas, delnai, padai nepažeisti. | Dažna (apie 1 iš 200) | Nepavojinga. |
| Atopinis nėščiųjų bėrimas | Į egzemą panašus niežtintis bėrimas, būdingas turėjusioms atopinį dermatitą anksčiau. Pasireiškia ankstyvuoju nėštumo periodu. Išplitusi egzema veido, kaklo, galūnių lenkiamųjų paviršių srityse, dėmelės, papulės, nukasymai. | Dažniausia (~50% visų) | Nėra tiesiogiai minima, bet siejama su atopinio dermatito genais, kurie gali pasireikšti vaikui. |
| Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė | Liga, kuriai būdingas intensyvus niežulys (ypač naktį, delnai ir padai) be odos pakitimų. Padidėjusi tulžies rūgščių koncentracija kraujyje. Pasireiškia antrame arba trečiame nėštumo trimestre. | ~0,5% Lietuvoje; 28% pasaulyje | Didelė priešlaikinio gimdymo, naujagimių kvėpavimo distreso sindromo rizika. |
| Pustulinė nėščiųjų psoriazė | Itin retas išplitusios pustulinės psoriazės variantas, pasireiškiantis trečiame trimestre. Simetrinis bėrimas su pūlinukais, sisteminiai simptomai (karščiavimas, silpnumas). | Itin reta | Gali lemti priešlaikinį gimdymą. |
Polimorfinis nėščiųjų bėrimas. Tai savaime praeinanti uždegiminė liga, pasireiškianti pirmojo nėštumo metu, dažniau paskutinėmis nėštumo savaitėmis ar tuoj pat po gimdymo. Tai ganėtinai dažnas odos susirgimas nėštumo metu. Ligos priežastys nėra aiškios. Polimorfinis nėščiųjų bėrimas paprastai pasireiškia pirmojo nėštumo pabaigoje, tačiau gali išryškėti ir ankstyvuoju pogimdyviniu periodu. Strijų srityje atsiranda itin niežtinčios raudonos papulės. Pirmiausia išberia pilvo sritį (zona apie bambą lieka nepažeista), kadangi čia strijos būna ryškiausios. Bėrimai gali išplisti į galūnes, nugarą, krūtinę, bei susilieti tarpusavyje. Taip susiformuoja didelės dilgėlinę primenančios plokštelės. Kaip taisyklė, veidas, delnai ir padai lieka nepažeisti. Simptomai trunka apie 4 savaites, įprastai jie praeina per 7-10 dienų po gimdymo. Diagnozė nustatoma remiantis ligos klinikiniais požymiais. Gydymui skiriami kortikosteroidų tepalai 1-2 kartus per dieną, kol savijauta pagerėja. Sunkiais atvejais taikomas gydymas trumpu sisteminių kortikosteroidų kursu. Specialistas sako, kad nors šios būklės simptomai nemalonūs, vaisiui ji nepavojinga.

Atopinis nėščiųjų bėrimas. Tai į egzemą panašus niežtintis bėrimas, būdingiausias nėščiosioms, praeityje sirgusioms atopiniu dermatitu. Susergama ankstyvuoju nėštumo periodu, 75% atvejų - pirmo ar antro trimestro metu. Tai pati dažniausia nėščiųjų odos liga - net 50% specifinių nėščiųjų odos ligų atvejų sudaro būtent atopinis nėščiųjų bėrimas. Ši liga glaudžiai susijusi su kitomis pacientės alerginėmis ligomis, pvz., alerginiu rinitu, bronchine astma, atopiniu dermatitu. Liga pasireiškia ankstyvuoju nėštumo periodu. Po ilgo ramybės periodo, pacientei atsinaujina atopinis dermatitas (apie 20% atvejų). Egzema - dažniausias ligos variantas. Būdingi išplitusi egzema, ypač veido, kaklo srityje, ant galūnių lenkiamųjų paviršių. Visgi išberti gali bet kurią kūno vietą. Beria dėmelėmis ar papulėmis, gali būti nukasymų. Gydymui rekomenduojamas tinkamas odos drėkinimas, dažnas drėkinančių kremų naudojimas. Taip pat skiriami kortikosteroidų tepalai.
Kiek retesnė ligos forma - nėščiųjų niežulys, kuriai būdinga paraudę ir nukasyti mazgeliai ar papulės, išsidėstę liemens srityje, ant galūnių tiesiamųjų paviršių.
Taip pat pasitaiko niežtintis nėščiųjų folikulitas - tai rečiausia atopinio nėščiųjų bėrimo forma. Būdingas bėrimas papulėmis ir pūlinukais, iš pradžių pilvo srityje, tačiau bėrimas gali išplisti į galūnes ar po visą kūną.
Nėščiųjų pemfigoidas. Anksčiau ši liga vadinosi nėščiųjų pūsleline. Tai reta autoimuninė pūslinė liga, galinti atsirasti antrame arba trečiame nėštumo trimestre. Be to, šis susirgimas yra susijęs su didesne nepageidaujamų vaisiaus reiškinių rizika. Gestacinis pemfigoidas - reta autoimuninė liga, kuria susergama maždaug 1 iš 50000 atvejų. Įprastai ji atsiranda antrajame ar trečiajame trimestre, apie ją įspėja specifiniai niežtintys bėrimai liemens odoje. Priešingai nei polimorfinio nėščiųjų bėrimo atveju, bėrimai gali plisti į galūnes, bambą.
Kodėl susergama nėščiųjų pemfigoidu? Kraujyje atsiranda cirkuliuojantys autoantikūnai (imuninės sistemos pagamintos medžiagos, nukreiptos prieš paties organizmo baltymines struktūras), nukreipti prieš odos pamatinės membranos (ši membrana skiria epidermį nuo tikrosios odos, dermos) tam tikrą struktūrinį komponentą. Kartais, prieš išryškėjant pirmiesiems bėrimams, prasideda intensyvus niežulys. Iš pradžių bėrimai atsiranda liemens srityje, aplink bambą ir primena dilgėlinę. Kartais gali atsirasti pūslelių. Gali išberti delnus ir padus, tačiau veidas ir gleivinės lieka sveikos. Bėrimai greitai plinta, formuojasi pūslės.
Liga diagnozuojama remiantis gydytojo apžiūros duomenimis, tipiniais bėrimais, specifiniais kraujo tyrimais bei atlikus odos biopsiją ir histologinį tyrimą su tiesiogine imunofluorescencija. Pagrindiniai gydymo tikslai - sumažinti pūslių formavimąsi, skatinti pūslių ir atsiradusių erozijų gijimą, mažinti niežulį. Esant lokalizuotai ligai, skiriami kortikosteroidų kremai ar tepalai. Jeigu tai nepadeda, taikomas gydymas geriamaisiais kortikosteroidais, kol būklė stabilizuojasi. Vaisiaus prognozė dažniausiai būna gera, nepaisant padidėjusios priešlaikinio gimdymo rizikos. Persileidimo tikimybė dėl šios ligos nepadidėja.
Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė. Tai liga, kuriai būdingas niežulys ir kraujo tyrime padidėjusi tulžies rūgščių koncentracija. Susirgimas pasireiškia antrame arba trečiame nėštumo trimestre, ir greitai praeina po gimdymo. Tai vienintelė nėščiųjų dermatozė, kuriai nebūdingi odos pakitimai. Paplitimas siekia apie 28% pasauliniu mastu. Ligos priežastys nėra žinomos. Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė pasireiškia prasidėjusiu odos niežėjimu antro nėštumo trimestro gale ar trečiajame trimestre. Nors moteris vargina odos niežėjimas, bėrimų odoje nebūna, tačiau matomos nukasymų žymės. Atlikus tyrimus, nustatomas padidėjęs tulžies rūgščių, kepenų fermentų AST, ALT kiekis kraujyje. Lietuvoje intrahepatine nėščiųjų cholestaze serga apie 0,5 proc. nėščiųjų.
Ši būklė pasireiškia įvairaus intensyvumo niežuliu - nuo silpno iki nepakeliamo. Niežulys apima visą kūną, bet dažniausiai niežėti pradeda delnus ir padus, o tik po to išplinta. Labiausiai niežti naktį. Apžiūrint odą, matomos nukasymo žymės, dėl nuolatinio kasymosi atsiradę mazgeliai.
Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė kelia grėsmę vaisiui. Tulžies rūgštys iš motinos kraujo pereina per placentą ir kaupiasi vaisiaus audiniuose. Tai gresia priešlaikiniu gimdymu, naujagimių kvėpavimo distreso sindromu ir kitomis patologijomis. Dėl to liga turi būti pradėta gydyti nedelsiant. Gydoma ursodeoksicholinės rūgšties preparatais. Ši medžiaga efektyviai sumažina niežulį bei tulžies rūgščių koncentraciją kraujyje, be to, neturi nepageidaujamo poveikio vaisiui. Gydymo efektas išryškėja per 2-4 savaites.
Pustulinė nėščiųjų psoriazė. Itin retas išplitusios pustulinės psoriazės variantas, pasireiškiantis nėštumo metu, dažniausiai trečiajame trimestre. Svarbi nėščiųjų būklė, kurią taip pat būtina gydyti - pustulinė nėščiujų žvynelinė. Tai - retas generalizuotos pustulinės žvynelinės variantas.
Būdingas simetrinis (t. y., abiejų kūno pusių) bėrimas paraudusiomis plokštelėmis, kurių periferijoje yra pūlinukų. Plokštelės susilieja tarpusavyje, o centre atsiranda erozijų, šašų. Pūlinukai būna sterilūs - mikrobiologiniame pasėlyje bakterijos neišauga. Bėrimas prasideda galūnių lenkiamuosiuose paviršiuose ir plinta link centro. Dažniausiai išberia liemens sritį ir galūnes, o veidas, delnai ir padai lieka nepažeisti. Gali atsirasti ir nagų pokyčių - duobutės, onicholizė. Šiam susirgimui niežulys nebūdingas, tačiau gali varginti sisteminiai simptomai - bendras silpnumas, karščiavimas, apetito stoka, pykinimas, vėmimas. Kraujo tyrimuose nustatomi padidėję uždegiminiai rodikliai, sumažėjęs kalcio kiekis.
Liga diagnozuojama remiantis būdingais klinikiniais požymiais. Kadangi pustulinė nėščiųjų psoriazė gali lemti priešlaikinį gimdymą, būtina šią ligą kuo greičiau gydyti. Pacientė nukreipiama gydytojo akušerio - ginekologo konsultacijai, kad būtų įvertintas vaisiaus būklė. Koreguojamas skysčių ir elektrolitų balansas. Kai kuriais atvejais, norint greičiau palengvinti simptomus ir išvengti pavojaus vaikui, skatinamas gimdymas. Gydymui skiriami sisteminiai kortikosteroidai, dažniausiai prireikia didelių dozių. Nesant pageidaujamo efekto, skiriamos mažos imunosupresantų, pvz., ciklosporino, dozės.
Nėštumas moteriai - jautrus laikas, persitvarko hormonai. Tuo momentu gali „išlįsti” senos problemos. Vaikystėje ar kūdikystėje turėjusiems alergines ligas, žinoma, reikia būti budriems. Pastojus gali kisti ir iki nėštumo buvusio atopinio dermatito, psoriazės, odos darinių, grybelinių infekcijų išraiška.
Kokią įtaką nėštumas daro lėtinėms odos ligoms? Labiausiai paplitusios lėtinės odos ligos yra rožinė, aknė, psoriazė, atopinis ar seborėjinis dermatitas.
Pavyzdžiui, aknei, kuriai ypač daug įtakos turi riebalinių liaukų veikla, o jų veiklą lemia hormonų pokyčiai. Kita riebalinių liaukų uždegiminė liga yra seborėjinis dermatitas. Odos riebėjimas, pleiskanojimas, paraudimas pasireiškia skalpo srityje, veido T zonoje. Kadangi riebalų liaukos labai jautrios hormonų pokyčiams (kaip ir esant aknei), liga gali paūmėti. Kalbant apie rožinę, kuri pasireiškia odos raudimu, bėrimais, kaitimu, išsiplėtusiais kapiliarais, jos paūmėjimo galima tikėtis nėštumo pabaigoje.

Gydytojai dermatovenerologai dažnai susiduria su situacija, kai besilaukianti moteris patiria kokios nors lėtinės odos ligos - pavyzdžiui, psoriazės, - paūmėjimą, tačiau nesigydo, nes bijo pakenkti vaisiui. Ar įmanomas gydymas nėštumo metu, o gal vaistai pakenks vaikučiui?
Jeigu nėščioji gerai jaučiasi, ji gali valgyti ir naudoti viską. „Tačiau jei vaikystėje buvo atopinis ar alerginis dermatitas, žinoma, turi pamąstyti. Bet tik tuomet, kai tikrai buvo įrodyta alergija“, - komentavo akademikė.
Pavyzdžiui, gydant aknę naudojami retinoidai (vitamino A produktai, populiariausias jų yra retinolis, kuris vartojamas ir kaip kosmetinė priemonė aknei ar grožio tikslais). Vis dėlto, pradėjus lauktis, šį gydymą reikia nutraukti ir nenaudoti viso nėštumo ir žindymo laikotarpiu.
Jeigu nėštumo metu reikia gydyti atopinį dermatitą, galima skirti hormonų turinčių tepalų. Žinoma, kuo mažiau vaistų tepama ant nėštukės odos, tuo geriau, todėl reikėtų, kad situaciją įvertintų gydytojas dermatovenerologas, - gal pakaks gydymo emolientais. Vis dėlto, jeigu bėrimai aktyvūs, niežti ir plečiasi, geriau gydyti, o ne negydyti. Nusikasymai yra atviras kelias antrinei infekcijai. Prisiminkime, kad nėštumo metu susilpnėja imuninis atsakas ir lengviau „kimba“ infekcijos.
Būtent dėl nusilpusio imuniteto atsako ir pablogėjusio odos barjero nėštumo metu didėja rizika užsikrėsti virusinėmis, bakterinėmis ir grybelinėmis odos ligomis. Galima lengviau „pasigauti“ karpas, papilomas, grybelius. Visas odos ligas reikėtų gydyti vos joms atsiradus.
Nemažai nėštukių pastebi, kad ant kaklo, pažastų ar kitose kūno vietose atsiranda papilomų, kurių iki nėštumo nebūdavo. Papilomos yra virusinės karpos, kurias sukelia žmogaus papilomos virusas, jos pasirodo tuomet, kai nusilpta imunitetas, atsiranda antsvorio, odos pažeidimų dėl iššutimo ar trynimo. Ar papilomas šalinti nėštumo metu, pasitarkite su gydytoju. Jei tai labiau estetinė problema, galima palaukti ir procedūrą atlikti po gimdymo, nes procedūros metu patiriamas skausmas ar diskomfortas visiškai nereikalingi potyriai nėščiosioms. Kita vertus, po gimdymo, kai imunitetas dar labiau nusilps, o kūdikėlis pirštukais pakrapštys, papilomos ne tik kad neišnyks, o dar labiau vargins ir gali plisti, jų padaugėti.
Nėštumo metu, kaip ir paauglystėje, didesnė tikimybė atsirasti karpoms. Dėl gydymo nuspręs gydytojas. Dažniausiai taikomas toks pats gydymas, kaip ir nė nėštumo metu, - rūgštimis ar šalčio terapija. Kol karpa maža, gydymas nesunkus. Karpas „pasigauname“ baseinuose, pirtyse, galime užsikrėsti ir nuo vaikų. Todėl labai svarbi asmeninė higiena, pavyzdžiui, baseine pravartu savo šlepetes dezinfekuoti (kad ir apipurškiant įprastu dezinfekciniu skysčiu).

Pūslelinė. Jeigu atsirado pūslelinė, į gydytoją siūloma kreiptis nedelsiant - ši infekcija gali pakenkti vaisiui. Jei moteris vaikystėje nesirgusi vėjaraupiais, reikėtų prieš nėštumą pasiskiepyti nuo šios infekcijos. Vėjaraupius ir pūslelinę sukelia ta pati herpes virusų šeima.
Impetiga. Dar viena infekcinė odos liga, kuria moteris gali užsikrėsti nėštumo metu, - impetiga. Infekcijai būdingas bėrimas neniežtinčiomis pūslelėmis, kurios greitai trūksta, pradeda šlapiuoti ir susiformuoja geltonos spalvos šašas. Pūslelės plinta viena nuo kitos, gali išplisti nuo krapštymo. Dažniausiai pakanka vietinio gydymo antibiotikais, kartais prireikia geriamųjų antibiotikų, ypač, jeigu liga nustatyta nėštumo pabaigoje, artėjant gimdymui. Impetigą sukelianti bakterija labiausiai paplitusi tarp vaikų, tad jeigu šeimoje yra darželinukų, nėščiai moteriai didėja rizika užsikrėsti.
Folikulitas. Tai plauko svogūnėlio uždegimas, ypač odai išsausėjus. Trynimo vietose atsiranda pūlinukai, dažniausiai ant šlaunų odos. Pakanka vietinio gydymo tepamais vaistiniais preparatais. Nusilpus imunitetui, sunkesnė šios ligos forma yra votys ar abscesai.
Grybelinės infekcijos. Dažnai apsunkina nėščiųjų būklę. Dažniausiai šio tipo infekcijos atsiranda nėštumo pabaigoje, vasarą, kai daugiau prakaituojama, pažastų, pokrūčio, kirkšnių srityse. Jei oda tose vietose būna ilgai drėgna, grybelis gali pradėti plisti, sukeldamas didesnių odos pažeidimų: paraudimą, pleiskanojimą, niežulį. Todėl ir čia labai svarbu gera odos priežiūra, higiena, geras odos nusausinimas po prausimosi, tepalai su cinku.

Būsimoms mamos, įžengusioms į naują gyvenimo etapą, dažnai kyla klausimai susiję su kosmetika: kokią kosmetiką jos gali naudoti nėštumo metu? Ar natūrali kosmetika yra saugi naudoti laukiantis? Kokių kosmetikos ingredientų vertėtų vengti nėščiosioms? O gal nėštumo metu vertėtų kosmetikos priemonių atsisakyti visai? Vienas svarbiausių aspektų yra tai, jog laukiantis ar žindant, organizmas tampa jautresnis, pakinta hormoninė ir nervų sistemos.
Nėštumo metu itin svarbu prieš perkant kosmetiką patikrinti ingredientų koncentracijas ir įsitikinti, jog jos yra saugios. Odą būtina drėkinti kasdien. Karštas vanduo gali nuraminti odą ir laikinai sustabdyti niežėjimą, tačiau iš tikrųjų jis nuplauna natūralius odos riebalus ir ją išsausina. Puiku, jei renkatės natūralius produktus, kurie yra be potencialių alergenų, konservantų, GMO, kitų dirbtinių priedų ir kvapiklių bei palaiko ir gerina natūralias odos regeneracijos savybes.

Brokolių sėklų aliejus yra laikomas „natūraliu silikonu“, nes suteikia plaukams ypatingo žvilgesio, blizgesio ir sveiką išvaizdą. Pirkdamos kosmetikos produktą turėkite išsisaugojusios vengtinų ingredientų sąrašą savo telefone ir skaitant INCI sudėtį žiūrėkite, kad joje nebūtų išvardintų komponentų.
Apie odos pokyčius, su kuriais gali susidurti besilaukiančios moterys, pasakoja medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytoja akušerė ginekologė Sigita Neverauskienė ir gydytojas dermatologas Žygimantas Vaičys.
Gydytoja akušerė ginekologė atkreipia dėmesį, kad atsiradus odos bėrimams, niežėjimui, dariniams, keičiantis apgamams, nėščiajai pirmiausia reikalinga specialisto konsultacija. Nepamirškite apgamų. Nėštumo metu gali atsirasti naujų apgamų arba keistis jau esantys. Pokyčius skatina hormoniniai kūno pokyčiai.
Kaip jau buvo minėta, dauguma su nėštumu susijusių odos pokyčių pagimdžius praeina savaime, tačiau po gimdymo, dėl sumažėjusio estrogeno kiekio ir per nėštumą sukauptų skysčių greito pasišalinimo iš organizmo, oda dažnai tampa sausa, pleiskanojanti, niežinti. Todėl kūdikio susilaukusioms moterims rekomenduojama gerti pakankamai skysčių, naudoti drėkinančius kremus, sausai odai skirtus prausiklius ar vonios ir dušo aliejų. Ž. Vaičys sako, kad nors pigmentinės dėmės po gimdymo dažnai išnyksta, jeigu jos lieka praėjus metams, reikėtų kreiptis į gydytoją dermatologą, kuris paskirs reikiamą gydymą, rekomenduos galinčias jas panaikinti procedūras.
Baigdama pokalbį gydytoja akušerė ginekologė Sigita Neverauskienė pataria, jog norint išvengti nepageidaujamų odos pokyčių nėštumo metu, besilaukiančioms moterims reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių, nesideginti, būnant lauke naudoti apsauginius kremus su SPF. Svarbu dėvėti laisvus, nespaudžiančius, natūralaus pluošto drabužius, leidžiančius odai kvėpuoti.
Norint sumažinti strijų atsiradimo riziką, reikėtų stengtis nepriaugti daug svorio. Pasak specialistės, idealu, jeigu svorio prieaugis nėštumo metu - 11-15 kg. Turinčioms antsvorio ir nutukusioms nėščiosioms rekomenduojama svorio visiškai nepriaugti ar priaugti labai mažai.
Odos priežiūrai patartina naudoti drėkinančius kūno kremus, nes minkšta, pakankamai sudrėkinta oda didėjant nėštumui lengviau tempiasi. Odą sausina ir karšta vonia ar dušas, todėl reikėtų praustis šiltu vandeniu.
Besilaukiančioms moterims per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o skaičiuojant kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Negalint užtikrinti pilnavertės mitybos ir visų būtinų maisto medžiagų gavimo, rekomenduojama vartoti maisto papildus.
tags: #dermatitas #nestumo #metu