Depresijos gydymas nėštumo metu ir po gimdymo: veiksmingi metodai

Šios motinystės akimirkos turėjo būti laimingiausios tavo gyvenime, tačiau vietoje to jautiesi pavargusi, liūdna ir be vilties. Tu nuolat kaltini save dėl tokių jausmų. Galbūt atrodo, kad nepasisekė arba kad negali užmegzti ryšio su savo kūdikiu. Tai nėra tavo kaltė. Pogimdyvinė depresija pasitaiko dažniau, nei manai. Kiekvienais metais 10-15 % mamų susiduria su pogimdyvine depresija. Džiugina tai, kad dauguma moterų visiškai pasveiksta, kai kreipiasi pagalbos.

pogimdyvinė depresija ir emocinė pagalba

Kas yra pogimdyvinė depresija ir kaip ją atpažinti?

Pogimdyvinė depresija yra tam tikra depresinė būklė, kuri gali prasidėti nėštumo metu arba per kelias savaites po gimdymo ir trukti ilgiau nei dvi savaites. Jautiesi tarsi nesi savimi - kaip svetima savo pačios kūne. Tapai jautresnė, dažniau verki, lengvai susierzini. Jaučiatės nerami, jus gali ištikti nerimo arba panikos priepuoliai. Nuovargis jaučiamas kiekviename kūno kampelyje, net išlipti iš lovos vis sunkiau. Gali aplankyti labai slegiančios, neigiamos ar kaltinančios save mintys ir jaustis beviltiškai prislėgta.

Pogimdyvinė depresija ar melancholija?

Taip vadinamas „naujagimio liūdesys“ arba melancholija po gimdymo paveikia iki 80% naujų tėvų. Ji pasireiškia sunkiu nuovargiu, jautrumu ar nerimu. Liūdesys ir melancholija po naujagimio gimimo praeina maždaug po dviejų savaičių. Priešingai nei pogimdyvinė depresija, kuri yra intensyvesnė ir gali tęstis daug ilgiau. Pogimdyvinės depresijos metu užvaldo stiprus beviltiškumo jausmas, nuolatinė prasta nuotaika, tamsios mintys, nerimas ir kaltė.

DEPRESIJOS PSICHOLOGĖ: Perfekcionizmas, DEPRESIJOS mitai, kaip atpažint, gydymas | Tapk Geresniu 048

Depresijos priežastys ir rizikos veiksniai

Kai sužinosi depresijos priežastis pamatysi, kad šie jausmai nėra tavo kaltė:

  • Hormonų svyravimai: Nėštumas pats savaime yra emocijų kalneliai, bet po gimdymo viskas sustiprėja.
  • Miegas: Miegi labai mažai, todėl esi labiau pažeidžiama psichinės sveikatos sunkumams.
  • Tapatybės kaita: Būdama nauja mama gali pasijausti, tarsi praradai savo tapatybę. Staiga viskas turi suktis apie kūdikį.
  • Palaikymo trūkumas: Galbūt negauni pakankamai palaikymo iš partnerio ar kitų žmonių. Galbūt jautiesi viena.
  • Genetika: Nerimas ir depresija tavo šeimoje galėjo prisidėti prie tavo būklės.

Kaip įveikti pogimdyvinę depresiją: gydymo metodai

Atsižvelgiant į pogimdyvinės depresijos eigą ir sunkumą, taikomi skirtingi gydymo metodai - psichologinė ar psichoterapinė pagalba, medikamentinis gydymas arba abiejų derinys. Tyrimai rodo, kad gydoma pogimdyvinė depresija turi puikias visiško pasveikimo galimybes.

Psichologinė pagalba

Psichologas ar psichoterapeutas gali padėti tiek susivokti, kas vyksta susidūrus su nauju vaidmeniu, tiek suteikti emocinę paramą. Kognityvinė elgesio ir tarpasmeninė terapija taip pat yra efektyvios priemonės, norint užkirsti kelią ir gydyti perinatalinę depresiją.

Medikamentinis gydymas

Jei nemedikamentiniai gydymo būdai yra neefektyvūs arba neprieinami, gali būti pasirenkamas medikamentinis gydymas. Antros kartos antidepresantai yra pirmo pasirinkimo medikamentai perinatalinei depresijai gydyti. Vienas iš privalumų, sėkmingai pritaikius medikamentus, - galimi gana greiti savijautos pokyčiai.

psichoterapijos seansas su specialistu

Savigalbos svarba

Savigalba gali būti veiksminga atpažinus pirmuosius pogimdyminės depresijos simptomus, lengvos pogimdyminės depresijos atveju bei greta psichologinės ar psichoterapinės ir medikamentinės pagalbos. Į savigalbą derėtų žvelgti kaip į kasdienį dantų valymą.

Metodas Nauda
Fizinis aktyvumas Net pusvalandžio pasivaikščiojimai veikia panašiai kaip antidepresantai.
Šviesos terapija Padeda reguliuoti miego ritmą ir nuotaiką.
Omega-3 vartojimas Moksliniais tyrimais pagrįstas teigiamas poveikis nuotaikos stabilizavimui.
Socialinis ryšys Vengimas izoliacijos padeda išvengti būklės blogėjimo.

Kur ieškoti pagalbos?

Jei jau kovoji daugiau nei dvi savaites ir situacija nesitaiso - ar net blogėja - atėjo laikas ieškoti profesionalios pagalbos. Nėra ko gėdytis. Pagalbos prašymas yra didelis stiprybės ženklas. Jei jauti, kad pagalbos tau reikia dabar, skambink „Vilties Linijos“ pagalbos numeriu 116123. Profesionalūs konsultantai tau suteiks anoniminę emocinę pagalbą.

tags: #depresijos #gydymas #nestumo #metu



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems