Primaitinimo pradžia ir svarba kūdikio vystymuisi

Laikotarpis nuo gimimo iki dvejų metų yra kritinis kūdikio augimui, sveikatai bei elgsenos vystymuisi. Moksliniai tyrimai patvirtina, jog šis intensyvaus augimo laikotarpis ypač jautrus maistinių medžiagų bei mikroelementų trūkumui. Kai vaikui sukanka dveji, ištaisyti iki tol patirtą maistinių medžiagų trūkumą ar augimo sulėtėjimą labai sudėtinga. Todėl iki dvejų metų vaikų mitybai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja vaikus primaitinant žindyti iki dvejų metų ir ilgiau. Tai ne tik tėvų nuomonė, bet ir ilgamečiais moksliniais tyrimais paremta rekomendacija. Neretai mama mano, jog, kai jos mažylis sulaukia 6 mėnesių, žindymas turėtų po truputį baigtis - juk vaikelis jau pradeda ragauti košių, daržovių. Tačiau svarbu pastebėti, kad papildomas maitinimas, kuris prasideda nuo 6 mėnesių, nereiškia žindymo pabaigos. Motinos pienas išlieka viena svarbiausių kūdikio iki vienerių metų mitybos sudedamųjų dalių, nesvarbu, kad jis po truputį papildomas kitu maistu. Vyresnio vaiko valgiaraštyje motinos pienas taip pat vaidina svarbų vaidmenį - nei vienas maisto papildas neturi tiek vitaminų, mikroelementų ir apsauginių medžiagų, kaip motinos pienas. PSO rekomenduoja, kad nuo vienerių iki dvejų metų amžiaus vaiko racione motinos pienas užimtų ne mažiau kaip 35-40 proc. Mat šiuo metu ypač naudingos riebalų rūgštys, esančios motinos piene - motinos pienas yra riebesnis nei maistas, kuriuo primaitinami vaikai.

Papildomas kūdikių primaitinimas - procesas, kuris pradedamas, kai motinos pienas, adaptuotas pieno mišinys ar jų derinys, nebeužtikrina kūdikio maistinių medžiagų ir energijos poreikio. Poreikiams užtikrinti greta motinos pieno į mitybos racioną papildomai įtraukiami kiti pieno mišiniai, vanduo ar vitaminai, kūdikiui duodami gėrimai, šaukšteliu maitinama tyrė, šaukšteliu maitinamas trintas maistas arba pirštais paimamas maistas - priklausomai nuo kūdikio amžiaus.

Motinos pienas yra svarbus ir dinaminis maistinių medžiagų ir energijos šaltinis, sudarytas iš makromaistinių medžiagų (baltymai, riebalai, angliavandeniai), mikromaistinių medžiagų (vitaminai, mineralinės medžiagos) ir nemaistinių bioaktyvių komponentų (sekrecinis imunoglobulinas A, laktoferinas, leukocitai ir kt.). Skirtingai nei adaptuoti pieno mišiniai, kurių sudėtis griežtai kontroliuojama ir mažai kinta, motinos pieno sudėtis keičiasi priklausomai nuo mamos (maitinimosi, amžiaus, nėštumo trukmės, genetikos, sveikatos būklės), kūdikio (amžiaus, sveikatos būklės, lyties, gimimo masės) bei fiziologinių (žindymo stadijos (priešpienis, tarpinis pienas ir subrendęs pienas), maitinimo stadijos, paros meto) faktorių, taip siekiant užtikrinti vaiko augimą pagal jo fiziologinius poreikius.

Jei mama sveika ir jos mityba pilnavertė, o kūdikis gimęs laiku ir jo augimas atitinka normas, motinos pienas pilnai (išimtinai žindymas) užtikrina kūdikio poreikius iki 6 mėn. amžiaus. Vaikučiui augant jo poreikiai didėja, nėštumo metu sukauptos atsargos mažėja. Kai kūdikis yra 6-12 mėn. amžiaus, motinos pienas užtikrina apie 50 proc., o 12-24 mėn. - apie 1/3 vaiko maisto medžiagų ir energijos poreikio. Žindymas ar maitinimas adaptuotu pieno mišiniu turėtų būti tęsiamas bent vienerius metus, o žindymas - iki 24 mėn. amžiaus, net ir pradėjus primaitinimą.

Kada pradėti papildomą primaitinimą?

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos nuostatas primaitinimas turi būti pradedamas nuo 6 mėn. amžiaus. Tinkamą laiką pradėti papildomą kūdikių primaitinimą lemia ne tik mitybos ypatumai, bet ir sveikatos būklė bei kūdikio vystymasis. Atsižvelgiant į įvairių veiksnių poveikį, Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) komisija patvirtino nuostatą, kad pradėti primaitinti yra tinkamas amžiaus intervalas, o ne konkretus laikas. Europos, Šiaurės Amerikos pediatrų, vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos (ESPGHAN, ASPGHAN) rekomenduoja papildomą primaitinimą pradėti tarp 17-25 sav., t.y. tarp 4-ojo mėn. pabaigos ir 6-ojo mėn. pabaigos. Pasaulio sveikatos 2023 m. rekomendacijose dėl papildomo primaitinimo taip pat teigiama, kad esant kūdikio sveikatos sutrikimui, primaitinimą galima anksčiau pradėti. Per ankstyvas arba per vėlyvas maisto produktų įtraukimas siejamas su didesne įvairių sveikatos sutrikimų (alergija maistui, nutukimas, maitinimo sutrikimai ir kiti) rizika. Papildomo primaitinimo pradžia kiekvienam kūdikiui yra individuali, atsižvelgiant į jo išsivystymą, mitybos būklę, augimą.

Anksčiau kūdikį primaitinti gali reikėti tik dėl medicininių indikacijų, ir tai turi nustatyti gydytojas. Laiku gimusiam išnešiotam sveikam kūdikiui iki 6 mėn. visiškai pakankama motinos pieno. Jei vaikui trūksta tam tikrų mikroelementų (dažniausiai geležies arba cinko - tai turi nustatyti ne pati mama, o gydytojas), gydytojas paskiria papildų. Tyrimai rodo, kad mikroelementų trūkumą, atsiradusį iki šešto mėnesio amžiaus, geriausiai pašalina ne paankstintas primaitinimas, o maisto papildai (pvz., lašai). Mikroelementų trūkumas dažniau pasitaiko kūdikiams, kurie gimė mažo svorio arba kurių motinoms nėštumo metu nustatyta mažakraujystė.

Nervų - raumenų sistemos vystymasis ir primaitinimo paruoštumas

Išnešioti sveiki kūdikiai nuo pat gimimo gan efektyviai gali koordinuoti čiulpimo, rijimo ir kvėpavimo procesus, kad vyktų kokybiškas žindimas. Tačiau jų apatinio žandikaulio judesiai yra nepakankami, kad galėtų užtikrinti ne skysto maisto valgymo procesą. Tiršto maisto rijimo procesas yra kitoks nei skysto (kaip motinos pieno ar adaptuoto pieno mišinio). Apie 4-ąjį mėnesį įgyjami stabilesni apatinio žandikaulio judesiai, tvirtesnė kaklo ir pečių juosta - tuomet kūdikis jau gali tvirtai laikyti galvytę, gulėdamas ant pilvo bei pusiau sėdimoje padėtyje. Kad kūdikis galėtų paimti maistą iš šaukštelio, turi mokėti stipriai suspausti lūpas. Ryškiausi burnos motoriniai pokyčiai vyksta nuo 5-ojo iki 8-ojo mėnesio, kai nuo čiulpimo reflekso pereinama prie kramtymo.

4-6 mėn. amžiaus kūdikis išsižioja, jeigu prie burnytės artėja maistas, gali lūpomis nuvalyti maistą nuo šaukštelio, nustumti jį liežuviu į burnos gilumą ir nuryti, tačiau maždaug iki 7-ojo mėn. reikalinga didesnė ar mažesnė maitinančiojo pagalba (pvz., maistą nuo šaukštelio nubraukti į kūdikio viršutinę lūpą). 6-9 mėn. amžiaus kūdikiai gali pradėti maisto gumulėlius judinti burnoje ir juos kramtyti, gali suimti maistą ranka ar pirštais ir dėti į burną, pradėti gerti iš puodelio su snapeliu.

Žiaukčiojimo refleksas naujagimį apsaugo nuo maisto gabaliukų, kuriuos sudėtinga nuryti ir kurie gali patekti į kvėpavimo takus. Pradėjus primaitinimą, ryklėje esantys receptoriai yra stimuliuojami intensyviau, todėl jų jautrumas apie 6-ąjį mėn. pradeda mažėti ir šis procesas tęsiasi iki 12-ojo mėn. Kūdikių, kurių primaitinimas pradedamas anksčiau, šis refleksas silpnėja greičiau. Tačiau sensoriškai labai jautrūs vaikai dėl netinkamu laiku paduotos per stambios maisto tekstūros gali pradėti žiaukčioti ar vemti, pradėjus primaitinimą ar per greitai keičiant maisto tekstūrą. Apie 8-10-ąjį mėn. yra kritinis laikotarpis, kai reikia įvesti didesnių ir šiek tiek kietesnių gabalėlių tekstūros maistą. Jei šis laikotarpis praleidžiamas, gali padidėti maitinimo/maitinimosi sunkumų rizika, kuri gali paveikti valgymo įpročius ar maisto pasirinkimą vėliau, net ir suaugus.

9-12 mėn. amžiaus kūdikis gali sukramtyti stambesnius gabalėlius malto ar susmulkinto maisto, gali pats įsidėti maistą šaukšteliu į burną, gerti vandenį iš puodelio, laikant jį abiem rankom. Jau galima pratinti prie maisto, kurį valgo kiti šeimos nariai, tačiau reikia susmulkinti kąsnio dydžio gabalėliais, valgomais nuo šaukštelio arba pirštukais, gali pradėti bandyti valgyti ir šakute.

Virškinimo sistemos vystymasis ir primaitinimo paruoštumas

Gimdoje vaisiaus maitinimas vyksta per placentos/virkštelės kraujotaką, todėl virškinamasis traktas neatlieka savo funkcijos. Virškinamojo trakto sandara susiformuoja per 25 nėštumo savaites, toliau vyksta sekrecinės ir motorinės funkcijų brendimas, kurį skatina maistas, patenkantis į žarnyną. Gimimo metu skrandžio sulčių ir kasos sekrecija nėra tokia išvystyta kaip suaugusiųjų. Nepaisant to, kūdikis gali visiškai suvirškinti ir įsisavinti motinos piene esančias medžiagas, nes motinos piene yra pagalbinių fermentų, kurie pagerina virškinimą. Kaip ir viso kūno, vaikų virškinamojo trakto dalių vystymasis vyksta skirtingu tempu - skrandžio lipazės (fermento, skaidančio riebalus) aktyvumas suaugusiojo lygį pasiekia esant apie 3 mėnesių, kasos amilazės (fermento skaidančio krakmolą) aktyvumas didėja iki 3 metų amžiaus, o plonojo žarnyno virškinamoji funkcija įsiurbti suvirškintas maistines medžiagas yra aktyvi nuo gimimo. Virškinimo fermentai į žarnyno spindį pradedami išskirti tada, kai yra stimuliuojami specifiniai receptoriai, esantys burnoje, skrandyje, todėl tik kintantis maistas gali skatinti virškinamojo trakto sekrecinės funkcijos brendimą. Maždaug nuo 4 mėn. amžiaus skrandžio rūgštis ir pepsinas (fermentas skaidantis baltymus) yra pajėgūs suvirškinti baltymus. Kasos lipazės pradeda daugėti, kai sumažėja su motinos pienu gaunamos lipazės ir žarnyno spindyje atsiranda įvairios struktūros riebalų. Nepaisant lėto kasos amilazės išskyrimo brendimo, krakmolas yra pakankami gerai virškinamas ir absorbuojamas. Likusi dalis patenka į storąjį žarnyną, kur yra skaidomas mikrobiotos, taip skatinant jos formavimąsi.

Šlapimo sistemos vystymasis: Su šlapimu yra pašalinamas vanduo ir tirpiosios medžiagos. Pirmaisiais mėnesiais kūdikių inkstai nėra pajėgūs labiau koncentruoti šlapimą, t.y. esant poreikiui išskirti daugiau tirpių medžiagų, bet kartu neprarasti didesnio kiekio skysčių. Tirpiosios medžiagos - tai su maistu gaunami elektrolitai ir baltymų skaidymo metu susidarančios medžiagos. Inkstų koncentracinė funkcija subręsta iki 4 mėn., todėl nuo šio amžiaus yra saugu įvesti papildomą maistą.

Mitybos būklė ir augimas

Daugeliui kūdikių nėštumo metu sukauptų maistinių medžiagų atsargų bei su motinos pienu ar pieno mišiniu gaunamų medžiagų užtenka iki 6 mėn. amžiaus. Tolesniam sparčiam augimui bei didėjančiam judrumui reikia daugiau maistinių medžiagų ir didesnių energijos kiekių, kurių neužtikrina net padidėjęs suvalgomo pieno kiekis, todėl nuo šio amžiaus visiems vaikams turi būti įvedamas papildomas maitinimas.

Pirmisiais gyvenimo metais kūdikio ūgio didėjimas labiausiai priklauso nuo mitybos būklės, vėliau didesnę įtaką daro hormonų veikla. Kai kurių tyrimų duomenys rodo, kad primaitinimo įvedimas vėliau nei 6 mėn. amžiuje yra susijęs su sulėtėjusiu ūgio ir kūno masės augimu, o anksčiau nei 4 mėn. pradėtas primaitinimas gali lemti spartesnį kūno masės didėjimą, kuris sietinas su ilgalaikėmis pasekmėmis - padidėjusia nutukimo, 2 tipo cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo rizika paauglystėje ar suaugus.

Dažniausiai ankstesnis nei 6 mėn. amžiuje primaitinimas yra sietinas su geležies apykaita. Kūdikiai, kurie išimtinai maitinami krūtimi motinų, kurios stokoja geležies, neišnešioti arba gimę mažos kūno masės kūdikiai arba tie, kurių virkštelė buvo užspausta anksti (greičiau nei per 1 minutę), bei kūdikiai, kurių augimo tempas greitas, gali turėti per mažas geležies atsargas kepenyse, todėl ankstesnis nei 6 mėn. primaitinimo įvedimas maisto produktais, kurie yra geras geležies šaltinis arba praturtinti geležimi, gali apsaugoti nuo geležies stokos išsivystymo.

Patarimai tėvams ir atsakingas maitinimas

Kad būtų galima pradėti primaitinti kūdikius, jie turi būti išlavinę tam tikrus judesius ir refleksus. Kai kurie iš jų vystosi savaime, kitų reikia išmokyti. Nauji įgūdžiai formuojasi atsiradus naujiems dirgikliams, o vystymosi sparta priklauso nuo dirgiklių dažnumo. Todėl siekiant sėkmingo primaitinimo pirmiausiai tėvai turi pažinti savo kūdikį ir skatinti reikiamų įgūdžių formavimąsi. Vaikučiui būdraujant reikia bendrauti su juo, skatinti motorinę raidą, žaidžiant su juo, siekiant formuoti naujus judesius, leidžiant pajausti įvairios tekstūros daiktus. Jei vaikutis bus vienas, su juo niekas nebendraus, šie procesai užtruks ilgiau arba gali stigti tam tikrų įgūdžių, kurie gali sutrikdyti maitinimo procesą.

Primaitinimas, kaip ir maitinimas krūtimi ar adaptuotu pieno mišiniu, turi atitikti vaikučio poreikius, tai yra reikia maitinti, kai vaikutis nori, o ne griežtai pagal numatytą laiką, tai yra vadinama atsakingu maitinimu (maitinimu pagal poreikį). Vėliau galima suformuoti ir valgymo režimą, kuris lemtų, kad prieš maitinimą vaikas būtų išalkęs. Gebėjimas reguliuoti maisto suvartojimą, atsižvelgiant į mitybos poreikį, yra gyvybiškai svarbi maitinimosi ir valgymo dalis. Tai priklauso nuo įgimtų ir įgytų procesų, įskaitant gebėjimą reaguoti į fiziologinius energijos (kalorijų) suvartojimo ir poreikio signalus ir gebėjimą duoti signalą tiems, kurie kontroliuoja valgymo laiką.

Atsakingas maitinimas padeda suformuoti tinkamus vaiko valgymo įpročius, sumažina nutukimo riziką vėlesniame amžiuje, padeda kūdikiui išmokti valgyti pačiam, valgymo laikotarpiai būna ramesni, kuria stipresnį ryšį tarp vaiko ir juo besirūpinančio asmens. Vaiko maitinimo metu aplink turėtų būti kuo mažiau dėmesį blaškančių veiksnių (žaidimų, ekranų, kiti žaidžiančių vaikų ir pan.). Maitinimo metu tėvai turėtų būti šilti, rūpestingi ir patys nesiblaškyti. Tėvams svarbu atpažinti kūdikio rodomus alkio ir sotumo jausmus, kurie taip pat kinta kūdikiui augant.

Kai žindomas ar maitinamas pieno mišiniu vaikutis yra alkanas, jis gali:

• kišti kumštukus ar pirštus į burnytę
• pasukti galvytę į tą pusę, kurioje kas nors liečia veiduką, ir išsižioti
• kleisti čepsėjimo, čiulpimo garsus, judinti lūpas
• sugniaužti pirštukus ar kumšutkus virš pilvuko ar krūtinės
• sulenkti rankas ir kojas

Verksmas, kai yra alkanas, yra specifinis ir dažniausiai jau vėlyvas ženklas. Dažniausiai iki tol vaikutis jau parodo kitus alkio ženklus.

Kai žindomas vaikutis yra sotus, jis gali:

• dažnai pradėti ir nustoti valgyti
• dažnai paleisti krūtį ar buteliuką
• išspjauti arba ignoruoti vėl duodamą krūtį arba buteliuką
• pradėti blaškytis
• užčiaupti burnytę arba nusukti galvytę, kai pasiūloma krūtis ar buteliukas

Kai kūdikis pradedamas primaitinti, alkį parodo tokie veiksmai:

• pasuka galvą, pasilenkia į priekį ir išsižioja, kai šaukštelis su maistu artėja prie burnytės
• susijaudina, pamatęs maistą
• sutelkia dėmesį ir seka akimis maistą

Kai kūdikis pasisotina:

• maistą laiko burnoje arba išspjauna, nustumia šaukštelį
• pradeda blaškytis, domėtis kitomis veiklomis
• pasiūlius maisto neišsižioja
• suka galvytę nuo maisto
• pradeda žaisti su maistu

Primaitinimo eiga ir produktai

Šešių mėnesių kūdikis jau pasiruošęs ragauti kitą maistą - subrendusi jo virškinamoji sistema, jis moka liežuviu išstumti maistą (jei jo burnytėje per daug ar jis neskanus). Kai vaikas subręsta papildomam maistui, jis pradeda rodyti norą valgyti kartu su tėvais. Žinoma, dalis vaikų primaitinimą priima nenoriai, tačiau tokių labai skubinti ir nereikia. Jei jis dar nepasiruošęs naujam skoniui, jam košę galima gaminti su motinos pienu - kad kuo mažiau skirtųsi nuo įprasto skonio. Pradedant primaitinimą svarbu įsiklausyti į mažylio alkio ir sotumo signalus. Maitinkite lėtai ir kantriai, skatinkite vaikelį valgyti, bet neverskite. Vaikai neretai atsisako valgyti jiems nepatikusį maistą - eksperimentuokite įvairiai derindami produktus, skonius, konsistenciją, skatinimo priemones. Jei mažylis lengvai susidomi kuo nors kitu ir nebenori valgyti, pasistenkite, kad valgymo metu aplink būtų kuo mažiau dirgiklių. Ir svarbiausia - atminkite, kad maitinimas - tai galimybė jums ir mažyliui geriau pažinti vienas kitą bei parodyti savo meilę, tad kalbėkite su mažyliu ir žiūrėkite į jam akis.

Svarbu žinoti, kad primaitinimas turi vykti šaukšteliu iš dubenėlio. Nenaudokite primaitinimui buteliuko - taip mažyliui bus sunku atskirti, kur motinos pienas, o kur košė, be to, kyla pavojus mažylį permaitinti.

Šešių mėnesių kūdikis jau gali ragauti skysto, sutrinto bei pusiau sutrinto maisto. Aštuonių mėnesių mažylis dažniausiai jau gali valgyti pats, rankytėje laikydamas įvairius užkandžius (pvz., daržovės juostelę ar džiūvėsėlį). Reikėtų vengti užkandžių, kuriais mažylis gali užspringti (riešutų, vynuogių, žalių morkų), ir valgančio vaiko nepalikti be suaugusiojo priežiūros. Sutrintas bei pusiau sutrintas maistas svarbus todėl, kad sugebėjimas dantenomis trinti (ar dantukais kramtyti) maistą atsiranda kiek vėliau. Jei vaikui per anksti siūlomas kietas maistas, jis gali suvalgyti labai nedaug, nes valgymas jį per daug išvargins. Tyrimai taip pat rodo, kad nereikėtų per vėlai pradėti primaitinimą - skysto maisto mažylis turėtų pradėti ragauti ne vėliau kaip nuo dešimto mėnesio, mat, pradėjus vėliau, labai padidėja mitybos sutrikimų galimybė ateityje.

Sveikas žindomas 6-8 mėnesių kūdikis turėtų būti primaitinamas 2-3 kartus per dieną, o vyresnis (9-24 mėnesių) - 3-4 kartus, kartą ar du per dieną tarp maitinimų pasiūlant maistingą užkandį. Pagrindinės užkandžio savybės yra šios - jį paprasta paruošti ir mažylis jį dažniausiai valgo savarankiškai. Nereikėtų be reikalo didinti maitinimų skaičiaus per dieną, nes taip mažylis gaus per mažai motinos pieno. Taip pat pastebėta, jog, kai vaikelis maitinamas daug kartų per dieną, jo maisto gaminimas užima labai daug motinos laiko. Todėl mamos ima ruošti maistą keliems maitinimams iškart, taip gerokai sumažindamos maisto vertingumą bei naudą mažyliui.

Nėra svarbu, ar pradėti primaitinimą nuo grūdinių košių, ar nuo daržovių tyrės, svarbu nuoseklumas. Pradėkite nuo vienos daržovės (ar grūdinės kultūros) ir apie savaitę maitinkite tik ja - stebėkite, kaip mažylis toleruoja naują maistą. Jei gerai, pridėkite antrą daržovę ir taip toliau. Neskubėkite - prie naujo skonio mažyliai pratinasi pamažu.

Nereikėtų mažyliams siūlyti saldžių gėrimų ar arbatų, geriau motinos pienas ar tiesiog vanduo. Taip pat nepiktnaudžiaukite vaisių sultimis, nes prisigėręs sulčių vaikas gali nebenorėti valgyti. Karvės pienas nerekomenduojamas vaikams iki vienerių metų amžiaus. Taip pat ir įvairūs saldūs jogurtai ar varškytės - jei mažylis žindomas ir gauna motinos pieno, siūlykite karvės pieno produktų tik nuo vienerių. Jei mažylis alergiškas, jam turi būti sudarytas specialus valgiaraštis, kurį nustato gydytojas alergologas.

Žindymas ir primaitinimas turėtų būti derinami taip - pradžioje kūdikiui pasiūlykite krūtį, po to košės. Peralkęs mažylis nebus nusiteikęs ragauti naujo maisto. Kai mažylis pripras prie naujo skonio, galite pirma duoti košės. Net ir primaitinamam mažyliui pasiūlykite krūtį nusiraminimui ar tiesiog atsigerti - nebijokite permaitinti, mažylis pats reguliuoja iš krūties išgeriamo pieno kiekį. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad naktį mažylis turėtų gauti motinos pieną tiek kartų, kiek jis paprašo - primaitinimas dieną neatstoja naktinio poreikio gauti pienelio ar prisiglausti prie motinos krūties.

Kada nutraukti žindymą ir pereiti prie mišinukų?

Jei nusprendėte visiškai nutraukti žindymą ir pereiti prie mišinukų, tai padaryti galite bet kuriuo metu. Kad ir kokį sprendimą priimtumėte, pradėjus primaitinti kūdikį mišinukais, pieno ima gamintis mažiau, o sugrąžinti pieno gamybą į ankstesnį lygį yra be galo sunku. Jei kūdikio maitinimą palaipsniui mažinsite vienu žindymu per savaitę, jūsų organizmas turės laiko įprasti gaminti mažiau pieno. Taip išvengsite situacijų, kai krūtys per daug pritvinksta arba iš jų ima tekėti pienas. Tik nuo jūsų sprendimo priklauso, kada kūdikį maitinsite krūtimi, o kada iš buteliuko, tačiau svarbiausia šiuo atveju - nuoseklumas. Taip jūsų organizmas galės prisitaikyti prie naujo maitinimo režimo. Atminkite, kad geriausia prie naujų įpročių pereiti pamažu ir duoti savo kūnui laiko prisitaikyti. Jūsų mažyliui taip pat gali reikėti laiko priprasti prie pokyčių. Kai kuriems kūdikiams reikia daugiau laiko priprasti prie buteliuko. Gali prireikti šiek tiek laiko, kol tiek jūs, tiek jūsų mažylis priprasite prie naujojo maitinimo režimo, todėl svarbiausia šiame etape - turėti kantrybės.

Tėvų vaidmuo ir parama

Kūdikio pažintis su maistu - nepaprasta patirtis tiek jam, tiek tėvams. Teisingi pastarųjų žingsniai lemia ne tik tai, kad mažylis gaus visų jam svarbiausių medžiagų, bet ir tai, kokį ryšį jis susikurs su maistu, kiek bus išrankus („nevalgysiu, nes žinau, kad bus neskanu“).

Kūdikio ir mažų vaikų maitinimas yra intensyvi ir emocinga (teigiama ar neigiama) patirtis tiek tėvams, tiek vaikui. Papildomas primaitinimas nėra tik naujo maisto davimas. Šiuo laikotarpiu kūdikiai vystosi labai greitai ir kiekvienas dirgiklis skatina naujų įgūdžių formavimąsi, jų tobulinimą. Naujos formos maistas, jo kvapas, skonis, tekstūra yra dirgikliai, kurie skatina kūdikio raidą, smegenų vystymąsi.

„Dažnai mamos galvoja, kad jei nesigaus žindyti, tai iškart kūdikis valgys mišinuką. Dažnas specialistas taip pat, esant žindymo sunkumams ar mažam kūdikio svorio prieaugiui, pirmiausia siūlo pakeisti žindymą ar papildomai primaitinti mišinuku. Apie maitinimą nutrauktu pienu Instagram Live kalbėjosi tinklaraščio „Mažas didelis gyvenimas“ autorė Miglė Rimeikė ir dula, sertifikuota laktacijos specialistė bei tėvystės prenumeratos MYLU Tėvai lektorė Eglė Gurčinė. Kai tik atsiranda kokių sunkumų su žindymu, dauguma aplinkinių, net ir medikų, iškart siūlo primaitinti adaptuotu pieno mišiniu. Visi lyg ir pamiršta, kad mama gi gali nusitraukti ir papildomai duoti savo pieno! Nors kai į natūralų žindymo procesą nuo pat pirmų akimirkų įveliame į buteliukus, čiulptukus bei mišinį, išlipti iš užburto rato su laiku darosi vis sudėtingiau. „Kiekvienai mamai svarbu suprasti, kad jos situacija yra unikali ir ieškoti būtent jai ir jos vaikeliui geriausiai tiksiančių sprendimų. Nesiremkite ir nesivadovaukite draugių ar įvairių forumų patirtimis. Geriau jau visada pasitarkite su šios srities specialistu ir atraskite sau tinkamiausią būdą. Net jei tai ir nebus žindymas krūtimi,“ - pastebi M. „Išties pasitaiko daug įvairių situacijų ir jos labai skirtingos. Ir tikrai kartais vienintelė išeitis duoti vaikui mamos pieno yra jį nusitraukiant ir maitinant buteliuku. Ne, dažnai yra tokių situacijų, apie kurias mes nežinome ir net negalime įsivaizduoti: pavyzdžiui, būna burnos ar žandikaulio patologijos, kurios neleidžia mažyliui taisyklingai žįsti. Tokiais atvejais nelieka kitos išeities kaip maitinti buteliuku. Tikrai galima ir įmanoma maitinti vaiką tik nutrauktu pienu, tik svarbu žinoti, kaip tą daryti teisingai, kaip dažnai traukti ir pan., kad pieno gamyba nemažėtų. Man labiausiai visada norisi kitų mamų palaikymo, pakantumo, empatijos viena kitai - ne teisti, kodėl gi tu nežindai, bet palaikyti, padrąsinti, jei reikia - suteikti informacijos ar pasiūlyti pasitarti su specialistu. Dažnai nusitraukinėjančios pieną mamos iš tikrųjų dirba daug sudėtingesnį darbą - daug laiko atimta pats nusitraukinėjimas, ypač vargina naktį, o kur dar buteliukų, pientraukio plovimas, sterilizavimas,“ - pasakoja E. Laktacijos specialistė Eglė Gurčinė išskiria, jog vienas pagrindinių privalumų yra tas, kad esant reikalui, lengvai pamaitinti vaikelį galės ir kažkas kitas, ne tik mama. Kaip papildomas prie žindymo, šis būdas labiausiai pasiteisina, kai, pavyzdžiui, vaikelis gimsta anksčiau laiko, mažo svorio, vangesnis ar silpnesnis ir žįsti jam pačiam dar sudėtinga. Jei dėl kažkokių vaikelio sveikatos problemų maitinama tik nutrauktu pienu, tai mažylis gauna visas būtinas medžiagas, reikalingas augimui ir sveikimui. Visų pirma - svarbu dažnis. Pačioje pradžioje po gimdymo, jei nėra galimybės žįsti mažyliui, dažnas išsitraukinėjimas mums užtikrina, kad pieno gausės. Tad kuo anksčiau po gimdymo, idealu per pirmas dvi valandas, pradėjus išsitraukinėti dar priešpienį ir tą darant reguliariai bent kas 2-3 valandas visą parą, mes savo organizmui ir siunčiame signalą, kad vaikelis gimė, jam reikia maisto ir reikia gausinti pieno gamybą. Šitą dažnį bent kas 2-3 val. Taip pat labai svarbu traukti ir naktį, nedaryti ilgų tarpų, nes būtent naktį geriausiai išskiriamas hormonas prolaktinas, kuris ir yra atsakingas už pieno kiekį. Ir, aišku, svarbu pasirūpinti tinkama įranga pieno traukimui. Vienoms geriausiai sekasi tik rankomis, kitoms - visiškai nesvarbu kuo, bėga lengvai su visais pientraukiais. O dar kitoms bus reikalingas geras, galingas pientraukis, kuris vienu metu traukia dvi krūtis ir taip ne tik laiko prasme sutaupo mama poilsiui skirtą laiką, bet ir stipriau skatina pieno gamybą. Kartais nutraukto pieno gali prireikti net jei ir įprastai esate žindanti mama. Vizitas pas gydytojus, darbo susitikimas ar kitos priežastys, dėl kurių gali tekti vaikelį palikti ilgesniam periodui, o su juo - ir pieno atsargų. Jei pieną planuojate laikyti šaldiklyje, prieš sandariai uždarant talpą, pvz.

Maitinimas krūtimi - procesas, kuris teikia naudos tiek mamai, tiek kūdikiui. Pirmąjį gyvenimo pusmetį mamos pienas - vienintelis idealus maistas mažyliui. O kas toliau? Ar nuo 6 mėnesių pradėjus kūdikį primaitinti kitu maistu motinos pienas tampa nebe toks svarbus? Tiesa: Prie suaugusiųjų stalo pratinamam mažyliui motinos pienas tebelieka reikšmingu ir svarbiu maistu. Perėjimas prie bendro stalo ir maitinimas krūtimi - ne vienas kitam prieštaraujantys, o paraleliai einantys procesai. Jei paragavęs naujo maisto, patyręs naują skonį vaikas turi galimybę jį užgerti pažįstamu ir patikimu mamos pienu, patiekalų įvairovė nesukels jam tokio didelio streso, tikėtina, kad ir atmetimo reakcija bus švelnesnė. Tiesa: Žindymo procesas kūdikiui - ne tik valgymas. Ir po pusmečio, ir netgi po metų tai - vienas iš bendravimo su mama būdų. Atsakydama į neramų vaiko verksmą, priglausdama jį prie krūties, mama nemąsto, ar jis šiuo metu alkanas, ar nori miego - ji tiesiog instinktyviai griebiasi patikimiausio ir geriausio būdo kūdikiui nuraminti. Kokią informaciją tuo metu gauna vaikas? Ogi tai, kad mama visada atskubės į pagalbą, padės, pagelbės, kad ir kaip blogai jam bebūtų. Toks pasitikėjimas pačiu artimiausiu žmogumi pirmaisiais 1-2 gyvenimo metais mažyliui būtinas, tai suformuoja jo teigiamą santykį su pasauliu: pasaulis įdomus ir geras, jame yra žmogus, kuris padės įveikti negandas.

Tiesa: Mamos organizmas nežino, kada tiksliai ateina kūdikio gimtadienis. Todėl ir pieno sudėtis užpūtus pirmąją torto žvakutę nepasikeičia. Tiesa: Laktacijai natūraliai einant į pabaigą (dažniausiai taip nutinka ne anksčiau kaip po 1,5-2 metų žindymo) pieno ima mažėti natūraliai, savo sudėtimi jis tampa vis labiau panašus į priešpienį. Taip sutvarkė gamta, kad po maitinimo būtų kuo mažiau žalos ir kūdikiui, ir mamos krūtims. Mažylis, keletą mėnesių žindęs involiucijos pieną, gauna didesnį kiekį imunoglobulinų ir kitų jo organizmą saugančių medžiagų, kad jo sveikata būtų stipri dar keletą mėnesių po atjunkymo. Tiesa: Ar gyvūnų pasaulyje ilgas maitinimas - dėsnis? Stambieji primatai, kurie savo organizmu ir elgesiu yra gana artimi žmonėms, savo atžalas maitina 6 nėštumo ilgiui lygius periodus. Vis dėlto nėra nustatyta optimalios žindymo trukmės, kadangi nėra identiškų mamų ir vaikų.

tags: #zindymas #pradejus #primaitinti

• Kūrybiškumo ir pažinimo kelionė su eilėraščiais
• Motinystė vyresniame amžiuje
• Refliukso Simptomai Kūdikiams
• Mitas ar tiesa: rūgščių kilimas ir vaiko plaukai
• Apie Ramūną Zilnį: Muzika ir gyvenimas