Gestacinis diabetas: išsami informacija apie nustatymą, priežiūrą ir pasekmes

Gestacinis (nėščiųjų) diabetas - tai angliavandenių apykaitos sutrikimas, galintis paveikti vaisiaus fiziologiją, augimą ir raidą. Šia būkle, kai nėščiosios organizme aptinkamas angliavandenių apykaitos sutrikimas, pasaulyje nustatoma net 15 procentų besilaukiančių moterų. Nėščiųjų diabetu arba gestaciniu diabetu vadinama būklė, kai stebimas angliavandenių apykaitos sutrikimas, pasireiškiantis didesniu nei turi būti gliukozės kiekiu kraujyje. Jis atsiranda dėl to, kad organizmas nepakankamai išskiria insulino (hormono, kontroliuojančio gliukozės kiekį kraujyje), kurio poreikis nėštumo metu padidėja, arba dėl laikino atsparumo insulinui.

Nėštumo metu moterų organizme padidėja insulino poreikis. Nėščiųjų, arba gestacinis, diabetas atsiranda tuomet, kai organizmas išskiria nepakankamai insulino, kuris kontroliuoja gliukozės kiekį kraujyje. Nėštumo metu organizme vyksta hormoniniai pokyčiai, kurie gali paveikti insulino gamybą ir veikimą. Cukrinis diabetas nėštumo laikotarpiu pasireiškia, kai nėščiosios organizmas negali tinkamai naudoti insulino, dėl ko padidėja gliukozės kiekis kraujyje. Ši liga dažniausiai pasireiškia antrojo nėštumo trimestro metu ir gali turėti rimtų pasekmių tiek motinai, tiek vaisiui.

Gestacinio diabeto priežastys ir rizikos veiksniai

Sunku pasakyti, kas konkrečiai lemia nėščiųjų diabetą, tačiau pagrindinės gestacinio diabeto priežastys yra susijusios su hormoniniais pokyčiais nėštumo metu. Hormonai, tokie kaip estrogenai ir progesteronas, gali padidinti insulino atsparumą. Nėštumo metu organizme vyksta hormoniniai pokyčiai, kurie gali paveikti insulino gamybą ir veikimą. Kaip žinia, nėštumo metu keičiasi ne tik moters vidiniai lyties organai, bet kinta ir kitų organų funkcija ar receptorių veikla. Šiuo atveju, sutrinka insulino išskyrimo kiekis kasoje bei insulinui jautrių receptorių veikla. Svarbų vaidmenį vaidina genai. Tai yra individuali nėščiosios organizmo reakcija. Daugelio nėščių moterų kasos funkcija yra pakankama normaliai gliukozės koncentracijai kraujyje palaikyti - insulino sekretuojama daugiau. Kai insulino nėra pagaminama pakankamai ir gliukozės koncentracija kraujyje išlieka padidėjusi, nėščiosioms vystosi NCD.

Gestacinio diabeto rizikos veiksniai apima:

• Diabeto atvejai giminėje (šeiminė cukrinio diabeto anamnezė).
• Amžius - 35 m. ir daugiau.
• Antsvoris (kūno masės indeksas >30 kg/m2) ar nutukimas.
• Didelis vaisiaus vandenų kiekis (polihidramnionas).
• Anksčiau gimusio naujagimio svoris 4 kg ir daugiau (ar >95 procentilių).
• Anksčiau gimęs naujagimis su sklaidos trūkumais.
• Buvęs gestacinis diabetas ar gliukozės tolerancijos sutrikimas iki nėštumo.
• Gliukozurija pirmojo antenatalinio vizito metu.
• Buvę vaisiaus apsigimimai ar neaiškios priežasties perinatalinė netektis.
• Diabetogeninės būklės.
• Nėščiosios svoris gimimo metu buvo >4,1 kg ar <2,7 kg.

Dažniau gestacinis diabetas nustatomas toms moterims, kurios laukiasi antrąjį ar trečią kartą, ir jau pirmojo nėštumo metu joms buvo nustatyta ši diagnozė.

Gestacinio diabeto diagnostika

Gestacinis diabetas įprastai neturi jokių akivaizdžių požymių, o kai kuriuos simptomus nesunku supainioti ir su įprasta nėštumui savijauta - sergančiąją gali kamuoti dažnas šlapinimasis ar nuovargis, o kitais atvejais atsiranda ir specifinių simptomų - troškulys, perdžiūvusi burna. Nėščioji, kuriai padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, jaučia didesnį troškulį, daugiau vartoja skysčių, jos kūnas gali kaupti skysčius, stebimi tinimai. Be to, atliekant vaisiaus echoskopiją, neretai pastebimas padidėjęs vaisiaus vandenų kiekis arba didelės masės vaisius. Tada ginekologas gali rekomenduoti atlikti gliukozės tyrimą.

Patikra pirmojo nėštumo trečdalio metu

Nuo 2019 m. sausio mėnesio visoms nėščiosioms pirmojo apsilankymo pas gydytoją metu bus atliekamas kraujo tyrimas dėl glikemijos. Jei nevalgius glikemija 5,1-6,9 mmol/l, įtariamas nėščiųjų diabetas. Jei glikemija nevalgius ≥ 7,0 mmol/l, įtariamas cukrinis diabetas ir nėščioji siunčiama endokrinologo konsultacijos. Jei glikemija nevalgius bus 6,1-6,9 mmol/l, nėščiajai atliekamas gliukozės toleravimo mėginys (GTM) pagal 2 glikemijų vertinimą (patikslinti, ar neserga cukriniu diabetu).

Gliukozės toleravimo mėginys (GTM)

Visoms nėščiosioms 24-28 nėštumo savaitę atliekamas gliukozės toleravimo mėginys (GTM) pagal 3 glikemijų vertinimą, tuo atveju, jei pirmame nėštumo trečdalyje nediagnozuotas nėščiųjų ar cukrinis diabetas. GTM tyrimą rekomenduojama atlikti ir pirmuoju nėštumo trečdaliu, kai yra NCD rizikos veiksnių. Tyrimas atliekamas ryte, moteris turi būti 8-14 valandų nevalgiusi. Prieš tai būtina 3 paras normaliai maitintis, neriboti angliavandenių (ne mažiau kaip 150 g per dieną) ir fizinio aktyvumo. Glikemija (cukraus kiekis) nustatoma veninio kraujo plazmoje. Jums reikės išgerti 75 gramus gliukozės tirpalo, ištirpinto 200-300 ml vandens. Galima į tirpalą įspausti citrinos sulčių, tuomet nebus toks nemalonus skonis.

Kraujas imamas du arba tris kartus, tai priklauso nuo to, pagal kelias glikemijas bus atliekamas vertinimas. Jei atliekamas tyrimas pagal 2 glikemijų vertinimą, kraujas imamas prieš išgeriant gliukozės ir po 2 valandų. Jei atliekamas tyrimas pagal 3 glikemijų vertinimą, kraujas imamas prieš išgeriant gliukozės, po 1 ir po 2 valandų.

Nėščiųjų diabetas diagnozuojamas, kai randamas bent vienas iš šių rodiklių:

1. Glikemija nevalgius 5,1-6,9 mmol/l.
2. Glikemija po 1 val., išgėrus 75 g gliukozės, ≥ 10,0 mmol/l.
3. Glikemija po 2 val., išgėrus 75 g gliukozės, 8,5-11,0 mmol/l.

Jei cukraus kiekis kraujyje viršija 5,1 mmol/l, diagnozuojamas nėščiųjų diabetas ir moteris siunčiama endokrinologo konsultacijai. Jei pirmo vizito metu nebuvo nustatytas nėščiųjų diabetas, 24-28 nėštumo savaitę atliekamas gliukozės tolerancijos mėginys. Jei randamas bent vienas padidėjęs rodiklis - diagnozuojama ši liga.

Gestacinio diabeto ir cukrinio diabeto nėštumo metu skirtumai

Gestacinio diabeto gliukozės įverčiai yra mažesni (≤7,0 mmol/l nevalgius), jis gerai koreguojamas dieta, bei po gimdymo gliukozės kiekis kraujyje tampa normalus. Tačiau, jei glikemija nevalgius ≥ 7,0 mmol/l, įtariamas cukrinis diabetas, prasidėjęs nėštumo metu, ir nėščioji siunčiama endokrinologo konsultacijos.

Nėščiųjų diabeto valdymas ir gydymas

Nustačius nėščiųjų diabetą, nėščiosioms išsigąsti ir nerimauti nereikia, nes daugumos moterų nėštumas būna sklandus. Nėštumo metu moterys prižiūrimos specialistų komandos - akušerio, akušerio-ginekologo, endokrinologo, o esant reikalui ir dietologo. Nėščiųjų diabeto nustatymas ir gydymas sumažina naujagimių sergamumą, nėštumo ir gimdymo komplikacijų riziką.

Dažniausiai joks specialus gydymas nėra taikomas, pakanka laikytis rekomenduojamos dietos. Nėščiąją nuramina ir leidžia suprasti, kad tai yra nėščiosios būklė - ne liga, kuri tęsis iki nėštumo pabaigos. Tai būklė, atsirandanti dėl placentos išskiriamų hormonų, veikiančių priešingai nei insulinas.

Sveika mityba ir fizinis aktyvumas

Sveika mityba ir mankšta yra svarbiausias nėščiųjų diabeto gydymas. Specialios dietos ir mankštos dažniausiai pakanka. Kiekvienai pacientei sudaromas individualus mitybos planas. Rekomenduojami sveikos mitybos principai, kurių laikantis galima normalizuoti ir glikemijos lygius. Pacientė nukreipiama slaugytojos diabetologės konsultacijai, kurios metu paaiškinami mitybos principai. Endokrinologo konsultacijos metu aptariama glikemijų savikontrolė, mitybos ir gyvenimo būdo keitimas.

Bendros rekomendacijos apima: pirmiausia patariama vengti džiovintų vaisių, ypač vakare, prieš miegą. Griežtas maisto ribojimas nerekomenduojamas, kadangi gali skatinti hiperglikemiją po angliavandenių suvartojimo. Rekomenduojama daugiau vartoti žemą glikeminį indeksą turinčius maisto produktus. Tačiau svarbu stebėti individualias reakcijas į maistą, nes kai kuriems gali netikti, pavyzdžiui, grikių košė ar tam tikros daržovės, kurios gali didinti gliukozės kiekį kraujyje.

Fizinio aktyvumo didinimas taip pat yra svarbus aspektas. Iki nėštumo sportavusioms moterims rekomenduojamas 30-60 min. per dieną trukmės fizinis aktyvumas, 3-7 kartus per savaitę. Svarbu pabrėžti ir fizinio aktyvumo svarbą. Nėščioji būtinai turi vesti gliukozės dienyną, kad pakartotinės konsultacijos metu endokrinologas galėtų įvertinti, kada gliukozė padidėdavo, pvz., kokius produktus vartojant labiau, kuriuos mažiau ir pan. Moterys, kurioms diagnozuotas gestacinis diabetas, prižiūrimos ambulatoriškai (poliklinikoje), o glikemija tiriama 1-2 kartus per savaitę dvi valandos po valgio.

Tikslinės glikemijos vertės yra:

• Glikemija nevalgius - <5,3 mmol/l.
• Glikemija 1 val. po valgio - <7,8 mmol/l.
• Glikemija 2 val. po valgio - <6,7 mmol/l.

Insulino terapija

Tik retais atvejais reikalinga insulino terapija (1 iš 5 moterų sergančių nėščiųjų diabetu). Jeigu Jums diagnozavo nėščiųjų diabetą, prižiūrės sveikatos priežiūros specialistų komanda. Jei nėščiajai nustatomi padidinti glikemijos rodikliai, endokrinologas sprendžia dėl gydymo insulinu. Insulinas yra geras vaistas tuo, kad nepraeina placentos barjero ir veikia tik motinos organizme esančią glikemiją. Nustatyti, koks yra glikemijos lygmuo vaisiaus kraujyje, negalime, todėl apie vaisiaus glikemiją sprendžiama pagal mamos glikemijos rodiklius. Gydytojai endokrinologai insuliną skiria ypač atsakingai. Prieš paskirdami konsultuojasi su gydytojais akušeriais ginekologais, kurie įvertina vaisiaus būklę. Insulinas neskiriamas nustačius vienkartinai padidėjusią motinos glikemiją.

Jeigu prireiks gydyti insulinu, gydytojas endokrinologas paaiškins, kaip jį vartoti (parodys, kaip susišvirkšti insulino, kaip dažnai tai daryti ir kaip tikrinti gliukozės kiekį kraujyje).

Gestacinio diabeto poveikis vaisiui ir nėštumo eigai

Daugumos moterų, kurioms pasireiškia nėščiųjų diabetas, nėštumas būna sklandus ir jos susilaukia sveiko naujagimio, bet kartais šis sutrikimas gali sukelti rimtų problemų, ypač jeigu nėra diagnozuotas. Diagnozavus ir gydant nėščiųjų diabetą, ši rizika sumažėja. Cukrinis diabetas yra dažniausia endokrininė patologija, komplikuojanti nėštumą. Vienas svarbiausių rizikos veiksnių vaisiaus ir naujagimio komplikacijoms yra hiperglikemija.

Diabetinė fetopatija ir vaisiaus makrosomija

Diabetinė fetopatija - tai antroje nėštumo pusėje pasireiškiantys vaisiaus augimo, brendimo, organų funkcijų ir medžiagų apykaitos pakitimai. Diabetinės fetopatijos priežastis - vaisiaus hiperglikemija ir hiperinsulinizmas dėl blogai kontroliuojamo nėščiosios diabeto. Vaisiaus diabetinės fetopatijos požymiai yra makrosomija (stambus vaisius), kai numatomas vaisiaus svoris ar naujagimio gimimo svoris didesnis nei 4500 g arba daugiau 90 procentilių konkrečiam nėštumo laikui. Antropometriniai duomenys skiriasi nuo sveikų didelio svorio naujagimių: platesni pečiai, platesnės galūnės, mažesnis galvos ir pečių santykis, storesnis riebalinis sluoksnis. Gliukozė iš motinos kraujo lengvai pereina per placentą ir stimuliuoja vaisiaus kasą, kuri išskiria daugiau insulino ir stimuliuoja vaisiaus augimą.

Kitos komplikacijos

Vaisiaus, kuris gamina daugiau insulino, kraujyje po gimimo gali būti mažas gliukozės kiekis. Nors naujagimiai būna didesnio svorio, tačiau jų branda paprastai būna mažesnė. Toks kūdikis turi didesnę nutukimo ir (arba) cukrinio diabeto riziką ateityje. Naujagimiui su diabetine fetopatija 5 proc. padidėja įgimtų ydų rizika, 36 proc. neišnešiotumas, 34 proc. kvėpavimo sutrikimo sindromas, gimdymo traumatizmas (pečių distocija, peties rezginio pažeidimas), didesnė cezario pjūvio operacijos tikimybė, dažnesnis medžiagų apykaitos sutrikimas (hipoglikemija, hipokalcemija, kitų elektrolitų pusiausvyros sutrikimas), policitemija, hiperbilirubinemija.

Nėščiosios, kuriai nustatytas gestacinis diabetas, 34-36 nėštumo savaitę atliekama papildoma echoskopija, norint patikrinti, ar vaisiui nėra diabetinės fetopatijos požymių. Jei laiku neskiriamas insulinas, gliukozė iš mamos kraujo per placentą patenka į vaisiaus kraują ir stimuliuoja jo kasą. Kasa ima sparčiai gaminti insuliną, kuris vaisiaus organizmą veikia kaip augimo hormonas ir skatina tiek jo paties bendro svorio augimą, tiek tam tikrų organų didėjimą. Šios komplikacijos dažnai matomos ir ultragarsu.

Komplikacijos motinai

NCD gali sukelti komplikacijų - preeklampsiją, polihidramnioną. Moterims didesnė arterinės hipertenzijos, preeklampsijos rizika, dažniau atliekamos cezario pjūvio operacijos nei nesergančioms cukriniu diabetu. Ilgiau sergančios cukriniu diabetu moterys dažniau turi diabetinę nefropatiją ir dažniau joms nuo 20 nėštumo savaitės pasireiškia nėščiųjų arterinė hipertenzija. Preeklampsija apibrėžiama kaip nėštumo sukelta arterinė hipertenzija su proteinurija.

Gimdymas ir priežiūra po gimdymo

Gimdymas

Dažniausiai moterys, sergančios gestaciniu diabetu, gimdo laiku, visgi rekomenduojama gimdyti specializuotame centre. Jums gali būti patarta gimdyti III lygio ligoninėje, kurioje yra Neonatologijos skyrius. Gimdyti reikėtų IIB arba III lygio akušerines paslaugas teikiančioje ligoninėje. Nėštumas užbaigiamas 39 nėštumo savaitę, jei NCD koreguojamas dieta ir insulinu.

Jeigu tiriant ultragarsu bus diagnozuotas stambus vaisius, bus vertinami rizikos veiksniai ir sprendžiama, ar gimdyti natūraliu būdu, ar gimdymą sužadinti, ar atlikti cezario pjūvio operaciją. Planinis cezario pjūvis gali būti atliekamas tuo atveju, kai numatomas vaisiaus svoris yra didesnis kaip 4500 g. Dažniausiai moteriai, sergančiai nėščiųjų diabetu, gimdymo metu gliukozės kiekio kraujyje tirti nereikia, tačiau gali prireikti glikemiją sekti kas 2-4 valandas, leisti insulino ar gliukozės tirpalo. Gimdant moteriai, reikėtų vengti hiperglikemijos - ji siejama su bloga perinataline baigtimi ir tokiomis būklėmis kaip vaisiaus acidozė, naujagimio hipoglikemija, hiperbilirubinemija, hipokalcemija. Numačius atlikti planinį cezario pjūvį, prieš operaciją moteriai negalima valgyti ir vartoti insulino.

Gimus naujagimiui

Jeigu naujagimiui neprireiks papildomos priežiūros, jis liks su Jumis. Labai svarbu, kad maitintumėte savo kūdikį iš krūties. Žindymą reikia pradėti kuo greičiau po gimimo, vėliau žindyti pagal naujagimio poreikį, bet ne rečiau nei kas 2-3 valandas ir taip palaikyti pastovų kūdikio gliukozės kiekį kraujyje. Vaisiaus, kuris gamina daugiau insulino, kraujyje po gimimo gali būti mažas gliukozės kiekis, todėl naujagimiui gali prireikti specializuotos pagalbos.

Priežiūra po gimdymo ir ilgalaikė rizika

Iš karto po gimdymo reikėtų nutraukti hipoglikeminių preparatų vartojimą, o 2-3 parą po gimdymo nustatyti glikemiją nevalgius, siekiant įvertinti, ar nėra cukrinio diabeto. Po gimdymo glikemija turėtų susitvarkyti ir grįžti į normos ribas. Vis dėlto, kai diagnozuojamas nėščiųjų diabetas, tai vertinama kaip angliavandenių apykaitos sutrikimas. Visos moterys, kurios turėjo nėščiųjų diabeto diagnozę, praėjus 6-12 savaitėms po gimdymo, turi apsilankyti pas savo šeimos gydytoją. Šį tyrimą skiria ir vertina šeimos gydytojas. Jei GTM rezultatai viršija normos ribas, reikalinga endokrinologo konsultacija.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog moterims, sirgusioms nėščiųjų diabetu, atsiranda 7 kartus didesnė rizika per 5-15 metų po nėštumo susirgti 2 tipo cukriniu diabetu. Nustatyta, kad moterims, kurioms buvo nustatytas gestacinis diabetas, rizika susirgti 2 tipo cukriniu diabetu yra apie 7 kartus didesnė. Net apie 40-60 proc. moterų per artimiausius 5-15 metų gali išryškėti 2 tipo cukrinis diabetas. Širdies ir kraujagyslių ligų bei metabolinio sindromo rizika taip pat didesnė, ypač turinčioms antsvorio ar nutukusioms moterims. Riziką galima sumažinti visiems prieinamomis profilaktinėmis priemonėmis: fizinis aktyvumas 30-60 minučių per dieną, 3-7 kartus per savaitę. Taip pat svorio korekcija, sveika mityba. Moteriai po nėštumo rekomenduojama būti fiziškai aktyviai, palaikyti normalų kūno svorį. Mityba turėtų tapti gyvenimo būdu, o ne tik dieta nėštumo metu. Todėl būtų tikslinga kas metus kreiptis į šeimos gydytoją ir atlikti reikalingus tyrimus.

Naujausios diagnostikos tendencijos ir tyrimai

Šiuolaikinės NCD diagnostikos tendencijos yra nukreiptos į biocheminių žymenų, kurie padėtų kuo anksčiau diagnozuoti šį sutrikimą, nustatymą. Ankstesni moksliniai tyrimai, kuriuose buvo nagrinėjama galimybė panaudoti biologinius žymenis pirmajame nėštumo trimestre, atnešė daug žadančių rezultatų. Daugiausiai tyrimų buvo atlikta vertinant adiponektino, vitamino D ir lytinį hormoną surišančio globulino (SHBG) koncentracijų pokyčių ryšį su vėliau nustatytu NCD.

Vienas išsamiausių prospektyvinių tyrimų parodė, kad NCD ankstyvoji diagnostika gali būti pagrįsta rizikos veiksnių nustatymu ir motinos serumo adiponektino, SHBG koncentracijos nustatymu jau 11-13 nėštumo savaitėmis. Ne mažiau svarbų vaidmenį anksti diagnozuojant NCD atlieka vitamino D koncentracijos vertinimas, tačiau tyrimų rezultatai yra prieštaringi, todėl reikia atlikti daugiau didesnės apimties tyrimų.

tags: #nescia #ir #nustate #cukralige

• kaip minkomi žaislai lavina vaikus
• kaip priteisti alimentus vaikui
• Tradicijų puoselėjimas per šokį
• Jurgitos Petrauskienės biografija ir svarbiausi karjeros etapai
• idėjos vaikų rankdarbiams ir apyrankėms