Hiperaktyvumas, arba pagal tarptautinę ligų klasifikaciją hiperkinezinis sindromas - tai iki šiol nevisiškai aiškus psichinis-neurologinis sutrikimas. Tai viena iš dažniausiai pasitaikančių ir tyrinėjamų vaikų neurologinių problemų. Įvairių autorių duomenimis, hiperaktyvių vaikų yra 3-5 proc. Daug vaikų darželyje, mokykloje ar namuose išsiskiria savo neramiu, per aktyviu elgesiu. Svarbu pabrėžti, kad ne kiekvienas judrus vaikas yra hiperaktyvus.

Hiperaktyvumą nustatyti padės vaikų ir paauglių psichiatras, kuris įvertins vaikučio polinkius ir pomėgius bei suteiks personalizuotų patarimų. Hiperaktyvumas diagnozuojamas, kai aptinkami bent 8 diagnostikos požymiai, ir jie pastebimi ilgiau nei 6 mėnesius. Pastebėta, kad hiperaktyvumas gali pasireikšti vaikui dar negimus: yra duomenų, kad motinos įsčiose tokie vaikai būna itin judrūs visą parą ir judėdami neduoda motinai pailsėti.
Hiperaktyvūs vaikai apibūdinami kaip „sunkūs“: nuolat juda, triukšmauja, kalba, kai to daryti negalima. Tokie vaikai dažnai nenustygsta vietoje, jiems sunku ilgai išsėdėti, jie bėgioja ir laipioja, nors taip neturėtų elgtis, jiems sunku žaisti ar dalyvauti kitoje laisvalaikio veikloje, nesukeliant daug triukšmo. Vaikai nesugeba užbaigti pradėtų darbų, jų dėmesį greit patraukia kiti dalykai.
Natūralu, kad aplinkiniams neretai atrodo, kad tai neišauklėti ir išdykaujantys vaikai, nors dažniausiai taip nėra. Vis dėlto aplinkiniams jie lieka „nepatogūs“ vaikai. Dėl netikslingų judesių vaikas dažniau ką nors išpila, numeta, sudaužo. Hiperaktyvius vaikus dažniau negu kitus reikia pastebėti ir pagirti, kai jie gerai elgiasi. Pagirkite tuoj pat, kai vaikas gerai elgiasi, pavyzdžiui, ramiai sėdi, atlieka užduotį.
Korekciniai metodai, dirbant su hiperaktyviais vaikais, skirti ne jiems „išgydyti“, o siekiant sudaryti sąlygas, kad mokymosi ir bendravimo nesėkmės vaikui būtų ne tokios dažnos ir ne tokios griaunančios. Svarbu mokytis atskirti neklusnumą nuo problemų, kurios kyla dėl hiperaktyvumo sindromo.
| Strategija | Nauda |
|---|---|
| Aiškios taisyklės | Mažina impulsyvumą ir suteikia saugumo jausmą |
| Užduočių skaldymas | Padeda išlaikyti dėmesį ir užbaigti darbus |
| Nuolatinis pagyrimas | Stiprina pasitikėjimą savimi ir skatina teigiamą elgesį |
Tėvams, auginantiems kitokį vaiką, neišvengiamai teks ieškoti būdų, kaip bendradarbiauti su mokytoja. Šioje situacijoje naudingiausia būtų, kad tėvai ir mokytoja periodiškai susitiktų, susėstų ir kalbėtų apie vaiko problemas, bėdas, pasiektą pažangą, kartu ieškotų būdų, kaip geriausiai padėti vaikui. Labai svarbūs keli dalykai - tėvų noras ir pastangos bendradarbiauti su mokytoja bei mokytojos gebėjimas dirbti su hiperaktyviu vaiku.

Negydant hiperaktyvaus vaiko, jis dažniausiai patiria nesėkmes mokykloje, jį atstumia bendraamžiai, kyla konfliktų šeimoje. Pagrindinis vaistas yra ne medikamentai, o elgesio terapija. Vaistus gali skirti vaikų neurologas arba vaikų psichiatras, kai nustatomi tokie psichikos sutrikimai, kaip nerimas, depresija, miego sutrikimai, nevalingi judesiai (tikai). Svarbu atsiminti, kad kiekvienam vaikui skiriamas tik individualus gydymas.
tags: #darbo #specifikaa #su #hiperaktyviais #vaikais