Vaikų teisės ir pareigos: nedaloma žmogaus orumo dalis
Kaip ir kiekvieno žmogaus teisės, vaiko teisės yra nedalomos, visuotinės ir neatimamos. Pagarba vaiko, kaip teises turinčio asmens, orumui, gyvybei, išlikimui, gerovei, sveikatai, vystymuisi, dalyvavimui visuomenės gyvenime ir nediskriminavimui privalo būti įtvirtinta ir puoselėjama kaip pagrindinis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją ratifikavusių šalių politikos vaikų atžvilgiu tikslas. Geriausias būdas realizuoti šį tikslą yra gerbti, saugoti ir įgyvendinti visas teises, įvardytas Vaiko teisių konvencijoje bei papildomuose (fakultatyviniuose) protokoluose.
Būtina atsisakyti tokio požiūrio į vaikų apsaugą, pagal kurį vaikai traktuojami vien kaip pagalbos reikalingi objektai ar aukos, ir skatinti Konvenciją atitinkantį požiūrį, kad vaikas yra savo teisių subjektas ir savininkas ir kad jis turi visas žmogaus teises, kurios privalo būti apsaugotos.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija: tarptautinis pagrindas
Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija - pagrindinis tarptautinis dokumentas, kuriame išvardintos visos vaikų teisės. Tai tarptautinis pasaulio valstybių susitarimas, ko reikia vaikams, kad jie augtų sveiki ir laimingi, būtų saugūs, galėtų aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, o prireikus gautų visą reikalingą pagalbą.
Vaiko teisių konvencijoje įtvirtintas įpareigojimas visiems asmenims ir institucijoms, imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, pirmiausia vadovautis vaiko interesais. Vaiko teisėmis grindžiamu požiūriu Konvencijoje laikomas toks požiūris, kuriuo padedama užtikrinti visų vaikų teises didinant atsakomybę prisiimančiųjų subjektų pajėgumą įvykdyti savo įsipareigojimus gerbti, apsaugoti ir užtikrinti teises ir teisių turėtojų pajėgumą reikalauti savo teisių, visuomet vadovaujantis teisėmis į nediskriminavimą, vaiko interesais, teise gyventi, išgyventi bei vystytis ir atsižvelgimu į vaiko nuomonę.
Lietuvoje 1995 07 03 ratifikuota (įsigaliojo 1995 07 21) Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija yra sudedamoji Lietuvos teisinės sistemos dalis. Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, kurią Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1995 m. liepos 3 d., valstybė privalo padaryti viską, kad būtų įgyvendintos šioje Konvencijoje numatytos vaiko teisės.
Vaiko teisės Lietuvos Respublikoje
Detaliau vaiko teises reglamentuojantis nacionalinis teisės aktas yra Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (1996). Šis įstatymas įtvirtina ne tik vaiko teisių katalogą, bet ir vaiko apsaugą nuo neigiamos socialinės aplinkos, reglamentuoja visų rūšių smurtą, nustato vaiko atstovų pagal įstatymą (tėvų, globėjų) teises, pareigas ir atsakomybę, pagalbą vaikui ir šeimai.
Esminės vaiko teisės
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija ir nacionaliniai teisės aktai apibrėžia platų vaiko teisių spektrą, siekiant užtikrinti visapusišką vaiko vystymąsi ir gerovę. Štai keletas pagrindinių teisių:
- Kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir tinkamai vystytis.
- Vaikai turi būti apsaugoti nuo smurto, išnaudojimo ir nepriežiūros.
- Vaikai turi teisę gauti pakankamai vertingo maisto ir reikiamą sveikatos priežiūrą.
- Vaikai turi teisę į prieglobstį ir tinkamą gyvenimo lygį.
- Neįgalūs vaikai turi teisę į ypatingą rūpestį ir lavinimąsi, į galimybę išsiugdyti kaip galima didesnį pasitikėjimą savo jėgomis ir integruotis į socialinę aplinką.
- Vaikai turi teisę į švietimą, į poilsį, žaidimus ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje.
- Vaikams turi būti leidžiama kalbėti sava kalba ir praktikuoti savą religiją bei kultūrą.
- Vaikai turi būti saugūs, neatstumti, neišnaudojami, nežalojami ir neskaudinami.
- Vaikai, kaip ir suaugusieji, turi teisę reikšti savo nuomonę ir požiūrį.
Teisės ir pareigos: neatsiejama pusiausvyra
Mes visi turime ne tik teises, tačiau ir pareigų. Teisės ir pareigos yra neatsiejamos. Pareigos ir teisės - kaip dvi tavo rankos. Jos abi vienodai reikalingos. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, vaikas, kaip ir kiekvienas kitas suaugęs bendruomenės narys, privalo vykdyti ir pareigas, o savo veiksmais nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.
Dažnai viešojoje erdvėje girdime, jog vaikai labai gerai žino savo teises, bet visiškai nežino savo pareigų, nes apie jas nieko nekalbama. Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko teisės yra prigimtinės, o pareigos išugdomos.
Prisimink! Kiekvienas šalia mūsų esantis žmogus - tiek vaikas, tiek suaugęs, nesvarbu, kas jis būtų, - taip pat turi tokias pačias teises, ir mūsų teisės veikia tik tiek, kiek nepažeidžia kito žmogaus teisių ir laisvių.
Suaugusiųjų vaidmuo ugdant vaikus
Pareigas padėti ugdyti privalo vaiko atstovai pagal įstatymą (tėvai, globėjai, rūpintojai, įtėviai) ir ugdymo įstaigų darbuotojai. Naudodamiesi savo teisėmis vaikai taip pat turi teisę į tai, kad jiems patartų ir juos orientuotų tėvai, globėjai (globa) ir bendruomenės nariai, atsižvelgiant į vaikų gebėjimų raidą. Todėl kviečiame suaugusiuosius padėti vaikams dėl jų fizinio ir psichinio nebrandumo suprasti ir išaiškinti jiems jų teisių ir pareigų esmę.
Įdėmiau pažvelgę suvoktume, kad vaikų teisės dažniau yra pažeidžiamos nei jomis piktnaudžiaujama. Pasipiktinimas vaiko teisėmis greičiau parodo tik mūsų visuomenės neadekvatų požiūrį į vaikus, jų auklėjimą, o kartu ir į besikeičiantį gyvenimo lygį, į tradicijas ir nenorą suprasti, kad gyvenimas vietoje nestovi.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
