Kiekvieno vaiko gerovei itin svarbu užtikrinti, kad jo nuomonė būtų išgirsta ir į ją būtų atsižvelgta. Neužmirškime pasikalbėti su vaiku dėl įvairių permainų šeimoje, taip apsaugosime jį nuo bereikalingų išgyvenimų. Vaikas kur kas jautriau nei suaugęs žmogus reaguoja į pokyčius, aiškumas ir atvirumas jam suteikia saugumo jausmą. Vaiko nuomonė yra svarbi visais su jo interesais susijusiais klausimais. Vaiko teisių atstovai atlieka kritinį vaidmenį užtikrinant, kad kiekvienas vaikas turėtų galimybę išreikšti savo poziciją ir būti išgirstas sprendžiant su juo susijusius klausimus.
Vaiko teisių gynėjai su vaikais bendrauja atsakingai, atsižvelgdami į situaciją. Su vaiku bendraujame priklausomai nuo gauto pranešimo turinio, jis apsprendžia, kiek gilus pokalbis bus reikalingas. Gynėjas padeda vaikui atsiverti ir taip siekia išsiaiškinti tikrą informaciją. Pokalbis su vaiku padeda suprasti, ar yra problema, jeigu taip, tai kiek ji vaiką palietusi, kaip skubiai ir kokio specialisto pagalba yra reikalinga. Galutinis pokalbio su vaiku tikslas - sprendimas dėl pagalbos. Pasikalbėjęs su vaiku ir sužinojęs jo poziciją apie konkretų įvykį arba situaciją šeimoje, taip pat išklausęs jo tėvų arba globėjų, gynėjas inicijuoja pagalbą.

Vis dėlto, yra situacijų, kai išgirsti vaiko nuomonę yra sudėtinga. I. Skuodienė atkreipia dėmesį, kad dėl vaiko amžiaus, sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių kartais nėra galimybės išgirsti jo nuomonės. Nepaisant to, siekiama užtikrinti, kad kiekvieno vaiko balsas būtų kuo geriau atspindėtas priimant jam svarbius sprendimus.
Vaiko nuomonė yra kertinis akmuo daugelyje teisinių ir socialinių procesų, tiesiogiai veikiančių jo ateitį ir gerovę. Ji tampa ypač svarbi sprendžiant sudėtingas šeimynines situacijas.
Vaiko nuomonė reikšminga tėvų skyrybų procese. Šeimai skiriantis, teismas nustato vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu / motina tvarką, apsprendžia išlaikymo ir kitus klausimus. Vaiko teisių atstovai užtikrina, kad vaiko nuomonė visais jam rūpimais klausimais būtų išgirsta: susitinka su juo, išsiaiškina jo norus, fiksuoja nuomonę ir pateikia ją teismui.

Kai vaikas lieka be tėvų globos, jo nuomonė dėl būsimo globėjo yra labai svarbi. Vaikas išreiškia sutikimą dėl būsimo globėjo. Be tėvų globos likęs vaikas gali būti apgyvendintas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar institucijoje. Į nepilnamečio nuomonę dėl globėjo skyrimo turi būti atsižvelgta. Nepilnamečio nuomonė reikšminga visose globos formose, o ypač svarbi dėl nuolatinio globėjo, juk greičiausiai kartu gyvens iki sulauks pilnametystės.
Sėkmingai globai turi įtakos ne tik šeimos pasirengimas priimti vaiką, bet ir su kokia nuostata vaikas ateis į šeimą. Gali pasitaikyti, kad globėjo šeimoje vaikas nepritapo arba kilo kitų sunkumų ir jų išspręsti nepavyko - tokiu atveju, vaiko argumentuotu prašymu, globėjas gali būti keičiamas.
Vaiko nuomonė yra lemiama įvaikinant. Paties vaiko nuomonė - vienas svarbiausių aspektų įvaikinimo procese. Net jeigu ir nėra teisinių kliūčių, gali būti, kad įvaikinimo procedūra vaikui nesutikus nebus pradėta. Mažojo piliečio brandumas ir gebėjimas išreikšti savo nuomonę vertinamas individualiai. Nustatyta, kad nuo dešimties metų ir vyresni vaikai raštu patvirtina sutikimą būti įvaikinti konkrečios šeimos. Iki 10 metų amžiaus vaiko, gebančio išreikšti nuomonę, ji išklausoma.

Nepilnametis taip pat turi teisę nuspręsti, ar grįžti į biologinę šeimą. Vaikas gali atsisakyti grįžti į biologinę šeimą. Pasitaiko, kad patirti išgyvenimai šeimoje verčia priimti kitokį sprendimą - negrįžti pas tėvus. Kai gynėjai įvertina vaiko situaciją šeimoje ir nustato apsaugos poreikį, vaikui skiriama laikinoji priežiūra, siekiant užtikrinti jo saugumą ir gerovę.
Vaiko nuomonės išklausymas nėra paprasta procedūra. Specialistas turi būti gerai pasirengęs šiam darbui, išmanyti vaiko psichologiją. I. Skuodienė atkreipia dėmesį, kad itin svarbi vaiko teisių atstovų užduotis yra įvertinti, ar vaiko nuomonė neprieštarauja geriausiems jo interesams.

Pokalbis su vaiku dažniausiai vyksta jo namuose, vaiko kambaryje, kur jis geriausiai jaučiasi. Vaikas turi teisę atsisakyti kalbėtis, ši jo teisė yra gerbiama. Su sprendimą turinčiu priimti vaiku susitikęs specialistas pasitelkia tam tikras psichologines praktikas: kalba tik ramiu tonu, išlaiko pauzes, neužduoda daug klausimų, atsakymų neskubina. Vaikas jaučiasi saugiau, kai turi erdvės ir patylėti, ir apgalvoti savo atsakymą. Su vaikais dirbantys specialistai pastebi, kad dažnai net patys mažiausieji turi savo aiškią nuomonę ir drąsiai ją gina. Būna, kad tenka paskatinti ir padrąsinti savo sprendimą išreikšti. Yra situacijų, kai tenka padėti susivokti mintyse ir jausmuose, o pokalbiui susitikti ir ne vieną kartą.
Vaiko teisė į nuomonę yra įtvirtinta ir tarptautiniuose, ir nacionaliniuose teisės aktuose. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos komentare sakoma, kad „valstybės dalyvės turėtų skatinti vaiką sukurti laisvą nuomonę ir sukurti aplinką, kuri leistų vaikui pasinaudoti savo teise būti išklausytam“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pasisakė, kad vaiko nuomonė yra vienas iš reikšmingų įrodymų. Vaikas turi teisę išsakyti savo nuomonę dėl visų su jo gyvenimu susijusių klausimų. O vaiko gynėjams ji ypatingai svarbi tam, kad galėtų priimti geriausius jo interesus atliepiančius sprendimus.