25 nėštumo savaitė: kaip vystosi kūdikis ir kaip keičiasi būsimos mamos organizmas
Ko gero, jaučiatės vis dar labai gerai! Jau greitai pradėsite daug dažniau lankytis pas savo gydytoja-ginekologą. Tuomet daugelis moterų pasijunta taip, lyg niekur nebesuspėtų.
Jūsų gimda yra kamuolio dydžio. Ji spaudžia į viršų diafragmą ir apatinius šonkaulius, keisdama skrandžio padėtį. Progesterono poveikis sulėtina maisto pašalinimą iš skrandžio. Nuo šiol vaisius įpranta prie kasdienių miego ir būdravimo fazių. Spyriais ir dūriais jis praneš, jog yra labai aktyvus (dažniausiai tuomet, kai jūs jau ilsėsitės).
Niežulys, niežulys ir dar kartą niežulys, varantis iš proto. Jūsų pilvo oda yra labai įsitempusi. Pabandykite masažuoti pilvą alyvų aliejumi arba kakavos sviestu, žinoma jei nesate alergiška.
Smegenys vystosi labai sparčiai. Jūsų vaikelio ausys yra visiškai susiformavę. Išgirdęs stiprų triukšmą, vaisius netgi gali sumirkčioti iš išgąsčio. Jei anksčiau tikra muzika vaikeliui buvo jūsų širdies plakimas, žarnyno urzgimas, sumišusi su buitiniais garsais iš išorės: tekančio vandens, siurblio ir t.t., tai dabar situacija visiškai pasikeitė - vaikelis jau įvertins nuostabią žymiausių kompozitorių muziką.
Jei galėtumėte pasižiūrėti į savo gimdą, pamatytumėt proporcingą galvą ir kūną. Jūsų vaikelio pirmosios išmatos susiformavo plonojoje žarnoje ir pasišalins jam gimus. Kai kurie vaikeliai gali pradėti tuštintis į vaisiaus vandenis (amniotinį skystį) dar prieš gimimą. Tuomet reikės išsiurbimo.
Mažylis tampa daug vikresnis. Judindamas pirštukus, suspaudžia juos į kumštuką. Atsiranda poreikis naudoti kairę arba dešinę ranką. Kadangi vaisius darosi vis vikresnis, jis gali paliesti savo kojas ir jų įsitverti.
Stetoskopu gydytojas galėjo girdėti vaisiaus širdies plakimą jau prieš keletą savaičių. „O! Ar gali būti kas gražiau už muziką? Geriau už muziką gali būti tik pati muzika. Ji tokia įvairi: ritmiška - priverčianti judėti kiekvieną kūno raumenėlį; melodinga - plaukianti, lyg vandens čiurlenimas, ošiantys medžiai, vėjo gūsiai ir paslaptingi nakties garsai. O muzika! Kokie genijai tave kūrė?! Kiek liūdesio, nusivylimo, švelnumo ir meilės Bethoveno „Mėnesienos sonatoje“. Jis paskyrė ją Džiuljetai Gvičardi - nuostabiai šešiolikmetei aristokratei, turinčiai nuostabią šypseną ir angelišką veidelį. Meilė įkvėpė jau beveik apkurtusį Bethoveną tokiam kūriniui! Ar ne genijus buvo Johanas Sebastjanas Bachas?! Visą savo gyvenimą jis kūrė: kūrė su nesulaikoma aistra, nenumaldomu troškuliu. Gaila, paskutiniais kompozitoriaus gyvenimo metais skambėjo minoriniai tonai (Bachas susirgo sunkia akių liga). Po operacijos jis visiškai apako. Kaip gerai, kad nuo šios savaitės aš jau galiu aiškiai girdėti visus garsus ir pajusti jų grožį bei įvairovę.
Dabar pats laikas pradėti galvoti apie darbo grafiką, gimus vaikeliui. Jei norite pirmąsias savaites po vaikučio gimimo pasiimti atostogų, aptarkite tai su savo darbdaviu. Nuo 2006 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja tikslinių atostogų rūšis - tėvystės atostogos. Šis laikotarpis nėra įskaičiuojamas į kasmetines darbuotojo atostogas. Tėvystės atostogos suteikiamos vyrams nuo vaiko gimimo dienos iki tol, kol vaikui sueis 1 mėnuo. Už šį atostogų laiką darbuotojui mokama tėvystės socialinio draudimo pašalpa. - per paskutinius 24 mėn. ir pirmos tėvystės atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 7 mėn. Tėvystės socialinio draudimo pašalpos dydis - 100 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio.
Šiandien situacija keičiasi. Vis daugiau medicinos įstaigų pereina prie šeimai atviros naujagimių intensyviosios terapijos modelio, kuriame tėvai laikomi svarbia priežiūros komandos dalimi ir net skatinami būti šalia savo mažylių sudėtinguoju laikotarpiu suteikiant jiems galimybę leisti kartu ir dieną, ir naktį. Toks pokytis būtų neįmanomas be medicinos įrangos, užtikrinančios atidžiausią mažųjų pacientų sveikatos stebėjimą ir kartu - ramybę tiek medikams, tiek tėvams. Būtent šiam tikslui skirta LSMU ligoninės Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje šiemet įdiegta technologija - centrinė naujagimių būklės monitoravimo sistema. Ji leidžia medikams sekti mažylių sveikatos rodiklius per nuotolį, šiems gulint skyriaus palatose drauge su tėvais, rašoma pranešime spaudai.
Įrangos naudingumu jau įsitikino ne vieno prieš laiką gimusio naujagimio tėvai. Pirmosiomis dienomis, kai svarbus kiekvienas neišnešiotuko priaugtas gramas ir sklandus įkvėpimas, tėvai jaučiasi ne pasyvūs stebėtojai, o naudingi pagalbininkai. Išmokti pasitikėjimo Tai patvirtina ir 37 savaičių amžiaus Vėjos mamos Agnės Rutkauskienės patirtis. Jos motinystės pradžia - ne „kaip iš vadovėlio“. „Viskas prasidėjo visiškai netikėtai, namuose, 24-ą nėštumo savaitę. Kai Marijampolės ligoninėje akušerė pamatė, jog gimdos kaklelis jau veriasi, greitoji pagalba mane išvežė į Kauno klinikas“, - prisimena moteris. Tada dar vieną, būsimai mamai emociškai ir fiziškai sunkią savaitę nėštumą pavyko išlaikyti, jai pačiai galvojant tik viena - kaip ištempti dar bent truputį ilgiau, kol gydytojams pavyks vaistais subrandinti mažylės plaučius. Dukrelei gimus 25-ą nėštumo savaitę, vos 842 gramų svorio, Kauno klinikose šalia jos praleido tris savaites. Pirmąją savaitę gydytojai rimtesnių mažylės sveikatos problemų nematė. Nors teko sulašinti kraujo komponentų, prijungti prie CPAP - kvėpavimą per nosies kaukę palaikančio aparato, tai buvo naujagimės stabilus laikas. Bet dar po savaitės Vėjai pakilo temperatūra ir buvo nustatyta bambos infekcija, dėl kurios teko grįžti į intensyviosios terapijos skyrių. Mama pripažįsta - pirmoji naktis ten buvo bemiegė, nes buvo labai nedrąsu. „Iš pradžių tikriausiai kaip ir visoms mamoms buvo sunku pasitikėti, - šypsosi A. Rutkauskienė. - Galvojau, o jeigu slaugytoja bus kur nors nuėjusi tuo metu, gal nepamatys, kad mano mergytei reikia daugiau deguonies. Paskui nurimau, pradėjau pasitikėti visu personalu - kad bet kurią akimirką, jeigu kas nors nutiks, kažkas ateis ir tikrai padės.“
Saugumas monitoriaus skaičiuose Netrukus ji jau džiaugėsi, kad galėjo ir šiuo periodu rūpintis per anksti gimusia naujagime - taip sukaupė daug teigiamos patirties. Mažylės sveikatos rodiklius ji matydavo kaip ir medicinos komanda, kuriai centrinė stebėjimo sistema leidžia netrikdyti ramaus šeimų buvimo privačiose palatose, tiesiog sekti rodiklius per nuotolį. Ekrane matomi vaiko gyvybiniai parametrai Vėjos mamai padėjo įsitikinti, koks svarbus naujagimiui yra tėvų buvimas šalia, jų balsai ir prisilietimai. „Pati galėjau sekti dukrytės būklę, rūpinausi, maitinau, prižiūrėjau, žinojau, kuriuo metu jai reikia daugiau deguonies. Žinoma, slaugytojos visada ateidavo reikalui esant. Bet sakyčiau, kad tai buvo pati geriausia mokykla, labai geras startas man kaip mamai. Net ir paprastas buvimas šalia inkubatoriaus, palaikymas už mažo pirštuko ar kalbėjimas mažylę labai ramindavo. Pastebėdavau, kad kengūravimo metu dukrytei reikėdavo mažiau deguonies - ji atsipalaiduodavo, nurimdavo“, - pasakoja A. Rutkauskienė, šiandien jau leidžianti dienas namie su dukrele. Ji linki ir kitoms mamoms prireikus neabejoti ir nebijoti - tiesiog likti su savo vaiku puikiai technologiškai aprūpintoje palatoje ir pasitikėti tiek gydytojais, tiek visu kitu personalu. „Visi buvo be galo kompetentingi, jautėmės saugūs visos kelionės metu“, - dar viena proga išreikšti savo dėkingumui naudojasi Vėjos mama.
Laimė stebėti stiprėjantį naujagimį Taip jaučiasi ir Jurgita, kurios sūnelis Faustas gimė 30-ą nėštumo savaitę, vos 1586 g svorio. Apie galimą priešlaikinį gimdymą šeima sužinojo dar 24-ą savaitę, kai buvo pastebėtas trumpėjantis gimdos kaklelis. „Jokių simptomų nejaučiau, bet buvome nukreipti į Kauno klinikas“, - pasakoja mama. Faustui rimtų sveikatos problemų pavyko išvengti, tačiau pirmosios savaitės intensyviosios terapijos skyriuje vis tiek buvo kupinos nerimo. „Galimybė būti šalia vaiko man reiškė labai daug. Mačiau, kaip jis stiprėja, kaip auga. Man pačiai buvo daug ramiau“, - patikina mama. Pasitikėjimo Jurgitai teikė ir supratimas, kad naujagimio gyvybiniai rodikliai stebimi 24 valandas per parą, medikams net nebūnant šalia: „Buvo ramiau žinant, kad medikai gali sureaguoti bet kurią akimirką. Tai leidžia mamai šiek tiek atsikvėpti.“
| Rodiklis | Skaičius |
|---|---|
| Metų skaičius gydomų naujagimių | 450-500 |
| Procentas neišnešiotų naujagimių | Apie 60 % |
| Naujagimiai, sveriantys mažiau nei 1500 gramų | 90-110 |
| Naujagimiai, kuriems prireikia intensyviosios terapijos | Apie 10 % |
Kauno klinikų Perinatologijos centre kasmet gydoma apie 450-500 sunkiai sergančių naujagimių. Apie 60 proc. jų yra gimę anksčiau laiko, o 90-110 gimsta itin maži - sverdami mažiau nei 1500 gramų. Intensyviosios terapijos prireikia maždaug 10 proc. visų Kauno klinikose prižiūrimų kūdikių. Neseniai Delfi skelbė naujausias žinias ir apie mažiausią Lietuvoje gimusią mergaitę. 2019 m. Kauno klinikose gimė vos 22 gestacijos savaičių, 350 gramų sverianti mergaitė. Ji iki šiol yra mažiausias išgyvenęs naujagimis Lietuvoje. Šiandien Skaistei - šešeri, vis dėlto iššūkių jos gyvenime netrūksta, nedžiugina ir gydytojų prognozės. Mergaitės mama Sandra Delfi papasakojo, kuo visa šeima gyvena šiandien. Anksčiau mažiausio Lietuvoje gimusio kūdikio mama Sandra Stegvilė pasakojo, kad pirmą kartą pamačius savo kūdikį buvo patirta itin daug baimės ir liūdesio, nes tą akimirką aplankė mintis, kad tokie vaikai neišgyvena. „Dukrelė buvo labai maža, kone tilpo į delną, o jos blauzdelė buvo mano mažojo rankos piršto dydžio. Pirmomis dienomis jaučiau labai daug baimės, skausmo, savęs kaltinimų, gal kažką padariau ne taip. Mažylė gulėjo inkubatoriuje intensyviosios terapijos palatoje apkarstyta laidais, apklota specialiu apklotu, kad odelė neišsausėtų ir nesušaltų, todėl jos net gerai nesimatė“, - anksčiau kalbėjo Skaistės mama.
Šiandien šešiametė ir toliau kovoja už savo būvį - vos susirgus iš pirmo žvilgsnio įprastomis peršalimo ligomis vyksta į klinikas, neretai dienas tenka praleisti ligoninėje. Nepaisant to mergaitė kaip reta guvi, judri, tad mamai kartais tenka ją pristabdyti, paprašyti prisėsti, pailsėti. „Vasarą mes gyvename pakankamai neblogai, o vos prasidėjus rudeniui tam tikra prasme grįžtame į karantiną. Skaistei diagnozuota plautinė hipertenzija, prieš dvejus metus diagnozuotas ir širdies nepakankamumas - atšalus orams ją puola visos ligos, visi virusai. Pavyzdžiui, rugsėjo pirmas dvi savaites dukra ėjo į darželį, tada savaitę praleidom ligoninėje, kitą savaitę - namuose, gėrė antibiotikus. Tada dar tiek pat laiko pabuvome namuose, kad užtikrintai pasveiktų. Paskui viskas iš naujo - savaitė darželyje, tik šįkart jau penkios - namuose, - šešiametės realybę nupasakoja Sandra. - Viskas daugiau mažiau kaskart vyksta panašiai - iš pradžių kankina sloga, kosulys, paskui parodo kažkokį virusiuką. Bet silpniausia Skaistės vieta - plaučiai, ji negali kvėpuoti, prireikia papildomos deguonies.“ Jeigu dvi savaites pavyksta lankyti ugdymo įstaigą, sako mažiausio Lietuvoje gimusio vaiko mama, čia jau būna kone neįtikėtina. Bet tėvai žino, kad po jų neabejotinai ateis sunkesnės dienos. Sandra teigia, kad jų šeimos namuose stalčiai pilni vaistų, o kai atsargos baigiasi, skuba į vaistinę.
Vaiko priežiūros atostogos: ką svarbu žinoti?
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
