Oksitocinas gimdymo metu: jo vaidmuo ir poveikis

Oksitocinas, dar vadinamas „meilės“ ar „prisirišimo“ hormonu, atlieka itin svarbų vaidmenį gimdymo procese. Nors gimdymo metu jis natūraliai išsiskiria moters organizme, sintetinė jo forma, oksitocinas, plačiai naudojama medicinoje gimdymo veiklai sužadinti ir skatinti. Tačiau jo poveikis naujagimių ir mažų vaikų raidai nėra pakankamai tyrinėjamas.

Oksitocinas yra natūralus hormonas, kurio struktūra atitinka hipofizės užpakalinėje skiltyje išskiriamą hormoną. Jo pagrindinės savybės yra gimdos lygiųjų raumenų susitraukimų ir pieno liaukos mioepitelinių ląstelių stimuliavimas. Oksitocinas padidina kalio jonų pralaidumą membranoje, todėl sumažėja membranos potencialas ir padidėja jos dirglumas, o tai lemia dažnesnius, intensyvesnius ir ilgesnius gimdos susitraukimus.

Oksitocinas skiriamas į kraują pulsuojančiu ritmu, keliauja per kūną ir pasiekęs krūtį sužadina pieno tekėjimą - pieno atleidimo refleksą. Jis priverčia susitraukti mažas raumenų ląsteles, esančias aplink pieną gaminančius maišelius, taip leidžiant pienui tekėti iš krūties. Daugelis moterų jaučia spaudimą, dilgčiojimą ar šilumą, kai pienas pradeda tekėti. Ultragarso tyrimai rodo, kad šių pojūčių metu latakų skersmuo padidėja.

Oksitocinas yra gyvybiškai svarbus žindymui. Jo dėka kūdikis gali ištuštinti krūtį, nes jei pieno tekėjimas nėra sužadintas, kūdikis negali ištraukti pieno. Jei krūtis neištuštinama, pieno gamyba sustoja ir laikui bėgant pienas gali nustoti gamintis. Kai kūdikis pradeda žįsti krūtį, po minutės išsiskiria oksitocinas, o pasibaigus žindymui, praėjus 6 minutėms, jo kraujyje nebelieka.

Oksitocinas taip pat sutraukia gimdos raumenis, padėdamas mamoms po gimdymo išvengti kraujavimo ir greičiau susitraukti gimdai iki įprasto dydžio. Gimda, reaguodama į oksitociną, ritmingai susitraukinėja ne tik žindymo metu, bet ir dar 20 minučių po jo. Pirmomis dienomis po gimdymo šie susitraukimai gali būti skausmingi, o vėliau kai kurioms mamoms gali sukelti ir malonių pojūčių.

Oksitocinas praplečia kraujagysles ir pagerina periferinę kraujotaką, nedidinant kraujospūdžio. Dėl to žindymo metu mamos krūtinės temperatūra pakyla, sušildydama odos kontakte esantį kūdikį. Mamos šį pokytį pajunta kaip šilumos bangą, o kai kurios gali jausti karščio bangas ir prakaituoti.

Pirmomis savaitėmis po gimdymo oksitocino veikimą atpažinsime ir iš tekančio pieno iš krūties, kai kūdikis žinda. Oksitocino išsiskyrimą ir pieno tekėjimą gali paskatinti ne tik krūties stimuliavimas, bet ir vaizdiniai bei mintys. Kūdikio ar jo nuotraukos regėjimas, mintys apie kūdikį, jo verksmo girdėjimas gali paskatinti oksitocino išskyrimą ir pieno tekėjimą. Šiluma taip pat gali paskatinti pieno tekėjimą.

Kai pienas pradeda tekėti, pasikeičia kūdikio žindimo judesiai. Kol pienas neteka, kūdikis žinda greitais ir trumpais judesiais (apie du čiulpimo judesiai per sekundę), o kai pienas ima tekėti, judesiai tampa lėtesni su pauzėmis (vienas patraukimas per sekundę ir nurijimas). Kiek daug pieno kūdikis suvalgė, priklauso nuo pieno atleidimo refleksų skaičiaus, o ne nuo laiko, praleisto prie krūties.

Mamos išskirtas oksitocinas patenka į pieną ir kūdikis jį suvalgo, tačiau nėra žinoma, ar motinos oksitocinas turi kokį nors poveikį kūdikio organizme. Oksitocino išskyrimas gali tapti itin jautrus - vien pagalvojus apie kūdikį gali pradėti tekėti pienas.

Tyrimai rodo, kad mamoms, kurios papildomai primaitina kūdikį mišiniais, išsiskiria mažesni oksitocino kiekiai. Išskirtinai žindančioms mamoms oksitocino kiekiai laikui bėgant didėja.

Kai kurios moterys žindymo metu gali jausti pykinimą ar net vėmimą. Oksitocino nosies purškalas Švedijos tyrime pasirodė esanti priemonė, padedanti greičiau pasveikti nuo mastito.

Kai kurios moterys, ypač pagimdžiusios pirmąjį vaiką, gali jausti pulsuojantį skausmą pieno tekėjimo metu. Šis skausmas siejamas su latakų prasiplėtimu, kad pienas galėtų tekėti sparčiau, ir jis labiausiai juntamas pirmaisiais mėnesiais.

Oksitocinas, išsiskiriantis lytinių santykių metu, gali paskatinti pieno tekėjimą. Jei tai kelia nepatogumų, galima pabandyti prieš santykius pažindyti kūdikį ar šiek tiek pienuko nutraukti.

Kūdikiai užtrunka apie 54 sekundes, kad mamai sukeltų pieno tekėjimą, tačiau traukiant pieną rankomis ar pientraukiu, tam gali prireikti iki 4 minučių. Galima sukurti ritualus, kurie sukurs sąlyginį oksitocino išsiskyrimo refleksą, pavyzdžiui, prieš žindymą ar pieno ištraukimą atlikti tam tikrus veiksmus: masažuoti krūtį, giliai kvėpuoti, pašildyti krūtį, išgerti arbatos, atsisėsti į tam skirtą vietą, pasidžiaugti kūdikiu.

Oksitocinas yra svarbus ir apvaisinimo procese, sukelia gimdymą ir pieno išsiskyrimą. Ypač gausiai jo išsiskiria meilės žaidimų ir orgazmo metu. Jis padeda palaikyti romantinio įsimylėjimo būseną, užmegzti ryšius su artimaisiais bei sukurti stiprius motinos ir naujagimio saitus.

Natūralus moters organizmo produkuojamas oksitocinas (endogeninis) yra subalansuotas pagal individualius poreikius. Jo didesnė koncentracija gimdymo metu lemia spartesnį ir sklandesnį gimdymą, mažesnę pogimdyvinio kraujavimo tikimybę ir sklandesnį placentos atsidalijimo procesą. Po gimdymo endogeninio oksitocino gausa padeda greičiau „įsimylėti“ savo naujagimį.

Sintetinis oksitocinas (pvz., OXYTOCIN-GRINDEKS) vartojamas gimdymo veiklai sužadinti esant terapinėms indikacijoms, gimdymo veiklai stimuliuoti esant hipotoniškai gimdai, profilaktikai ir gydyti pogimdyminę gimdos atoniją bei kraujavimą, cezario operacijos metu ir atsiskyrus placentai, terapiniam abortui sukelti.

Vaisto OXYTOCIN-GRINDEKS vartojimo ypatumai:

• Vaistas skiriamas tik intraveninės lašinės infuzijos būdu ir esant pakankamai medicininei priežiūrai ligoninėje.
• Būtina atidžiai stebėti vaisto lašinimo greitį, gimdos susitraukimų dažnį, stiprumą, trukmę, vaisiaus širdies tonus, vaisiaus padėtį, motinos kraujospūdį ir bendrą būklę.
• Oksitocinas negali būti infuzuojamas kartu su krauju ar plazma, nes gali būti inaktyvuotas.
• Prostaglandinai gali sustiprinti oksitocino poveikį; draudžiama skirti oksitocino nepraėjus 6 valandoms po vaginalinio prostaglandinų panaudojimo.
• Kai kurie inhaliaciniai anestetikai gali sustiprinti hipotenzinį oksitocino poveikį ir susilpninti oksitocininį veikimą.
• Vartojant oksitociną kartu su vazokonstrikciniais simpatomimetikais, gali sustiprėti vazopresinis poveikis.
• Didelės oksitocino dozės gali sukelti labai stiprius gimdos susitraukimus ir galbūt gimdos plyšimą.
• Retais atvejais gimdymo sukėlimas gali didinti diseminuoto intravaskulinio krešėjimo (DIK) riziką, ypač vyresnėms nei 35 m. moterims, nėštumo metu patyrusioms komplikacijas ir turinčioms ilgiau nei 40 savaičių nėštumą.
• Didelės oksitocino dozės gali išstumti amniono skystį į kraują (embolija amniono skysčiais).
• Ilgai vartojamos didelės oksitocino dozės kartu su dideliu kiekiu skysčių gali sukelti intoksikaciją vandeniu.
• Greita intraveninė injekcija gali sukelti trumpalaikį kraujospūdžio kritimą, karščio pojūtį ir širdies ritmo padažnėjimą.
• Galima sunki alerginė reakcija (anafilaksija) lateksui alergiškoms pacientėms.

Nors sintetinio oksitocino naudojimas gimdant yra plačiai paplitęs, jo ilgalaikis poveikis kūdikių raidai dar nėra visiškai ištirtas. Kai kurie tyrimai rodo, kad vaikai, gimę skatinant gimdymą oksitocinu, 3 mėnesių amžiaus gali būti mažiau susidomėję aplinka, 6 mėnesių - dažniau įsitempti ar verkti, o 1,5 metų - turėti daugiau užsisklendimo elgesio apraiškų.

Oksitocino vaidmuo gimdymo metu pagal tyrimą:

• Vaikai, gimę oksitocino sužadinto ar skatinamo gimdymo metu, 3 mėn. amžiaus pasižymi menkesniu domėjimusi tuo, kas vyksta aplinkui, kai yra budrūs.
• 6 mėn. amžiaus - dažniau nei jų bendraamžiai įsitempia ar verkia paėmus ant rankų ar perrengiant.
• 1,5 m. amžiaus - turi daugiau užsisklendimo elgesio apraiškų.

Svarbu suprasti, kad oksitocino vartojimo gimdymo metu nauda ir rizika turi būti atidžiai įvertinta kiekvienu individualiu atveju. Natūralus, moters organizmo išskiriamas oksitocinas atlieka nepakeičiamą vaidmenį, skatinant ne tik gimdymą, bet ir vėlesnius motinos ir vaiko ryšius bei žindymą.

Kiti nėštumo metu svarbūs hormonai:

• hCG (Žmogaus chorioninis gonadotropinas): Pagrindinis nėštumo hormonas, atsakingas už pirminius nėštumo požymius ir vaisiaus vystymąsi.
• Progesteronas: Atpalaiduoja lygiuosius raumenis, įskaitant gimdos raumenų sienelę, ir padeda organizmo imuninei sistemai toleruoti vaisiaus DNR.
• Estrogenas: Vaidina pagrindinį vaidmenį vaisiaus vystymuisi, skatina tam tikrų organų ir kūno sistemų augimą, stiprina gimdą ir paruošia krūtis pieno gamybai.
• Relaksinas: Atsakingas už sąnarių ir raiščių atpalaidavimą, paruošia kūną kūdikio kelionei per gimdymo takus, taip pat atpalaiduoja arterijas.
• Prolaktinas: Pieną gaminantis hormonas, turintis raminamąjį poveikį ir susijęs su „lizdo sukimo“ instinktu.
• Beta-endorfinai: Natūralūs organizmo nuskausminamieji, malšinantys skausmą ir stresą gimdymo metu.

Oksitocino išskyrimas gali tapti toks jautrus, kad vien pagalvojus apie kūdikį gali pradėti tekėti pienas. Tai rodo, koks stiprus yra šio hormono ryšys su motinyste ir kūdikiu.

tags: #gimdymo #metu #moterims #duoda #oxi

• Išsami brandžios odos priežiūra
• Nepilnamečių vaikų teisės parduodant butą
• senjorų gerovė Balbieriškio globos namuose
• Susipažinkite su lietuvių poezija vaikams
• kaip ugdyti socialinius ir emocinius įgūdžius