Vaiko išvežimas ir gyvenamosios vietos pakeitimas: teisiniai aspektai ir praktika
Sprendžiant nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo bei išvežimo į užsienį klausimus, būtina vadovautis teisiniais reglamentais, užtikrinančiais geriausius vaiko interesus. Dažnai tokie ginčai tampa teisinių procesų objektu, kuriuose įvertinamos tėvų teisės bei pareigos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) vienoje nagrinėtų bylų analizavo situaciją, kai vaiko motina kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ja, pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą ir leisti išsivežti dukterį nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę be dukters tėvo sutikimo. Tėvas byloje pareiškė priešingą reikalavimą, prašydamas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo.
Teismų praktika ir Hagos konvencija
Nagrinėjamu atveju vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo klausimas teisme kilo jau po to, kai buvo užvesta ir pradėta nagrinėti byla dėl vaiko grobimo pagal Hagos konvenciją. Tai reiškia, kad Civilinio kodekso 3.174 straipsnio 3 dalies nuostata jau buvo pažeista ir buvo prasidėjęs procesas, kurio metu turi būti nuspręsta, kur yra vaiko socialinių interesų vieta, t. y. ar vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta susijusi su Lietuva.
Kasacinis teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami, su kuriuo iš tėvų turi gyventi vaikas, leisdami vaikui su ieškove gyventi kitoje šalyje, realiai sprendė ir vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą.
Tėvų valdžia ir esminiai sprendimai
Tėvų valdžią iš esmės įgyvendina abu tėvai kartu. Tėvai bendrai priima sprendimus esminiais su vaiku susijusiais klausimais, o jeigu jiems nepavyksta susitarti, sprendimą priima teismas. Kiekvienas iš tėvų gali nepriklausomai, neprivalėdamas tartis su kitu iš tėvų ir gauti jo sutikimo, spręsti tik ne tokius svarbius su vaiku susijusius klausimus.
Jei santuokos nutraukimo bylą nagrinėjantis teismas patiki įgyvendinti tėvų valdžią vienam iš tėvų ir apriboja kito iš tėvų valdžią, tada tas kitas iš tėvų gali įgyvendinti savo teises ir pareigas tik tiek, kiek teismas leidžia jam tai daryti. Visgi, kito iš tėvų sutikimas reikalingas visais atvejais, kai vienas iš tėvų turi visą tėvų valdžią arba jo tėvų valdžia yra apribota, tačiau jam neatimta teisė bendrai nuspręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos.
| Veiksmas | Teisinis statusas |
|---|---|
| Nuolatinis išvežimas į užsienį | Būtinas kito iš tėvų sutikimas arba teismo sprendimas |
| Laikinas išvežimas (atostogos) | Rekomenduojama turėti rašytinį kito tėvo sutikimą |
| Gyvenamosios vietos nustatymas | Sprendžiamas tėvų sutarimu arba teismo keliu |
Svarbūs patarimai tėvams
- Tėvams priėmus sprendimą gyventi skyriumi privaloma nuspręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų.
- Sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos šalys gali priimti bendru sutarimu.
- Tėvams nepavykus susitarti, šis klausimas turi būti perduodamas spręsti mediacijos būdu.
- Vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, negali trukdyti skyriumi gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku.
- Yra draudžiama vaiką išvežti nuolat gyventi į užsienį be skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) leidimo.
Lenkijos teisės praktikoje (kuri dažnai remiasi panašiais principais kaip ir Lietuvos) išaiškinta, jog norint, kad nepilnametis galėtų visam laikui išvykti į užsienį, reikia gauti globos bylas nagrinėjančio teismo sutikimą, jeigu kitas iš tėvų nepateikė savo sutikimo. Tokiais atvejais reikia kreiptis į teismą ir prašyti pakaitinio sutikimo dėl vaiko išvykimo.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
