Šlapimo ir išmatų nelaikymas Lietuvoje: iššūkiai, kompensavimas ir efektyvi slauga

Šlapimo ir išmatų nelaikymas yra problema, kuri, nors ir kamuoja didelę visuomenės dalį, vis dar išlieka tabu tema Lietuvoje. Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 300 tūkst. žmonių, kuriems pasireiškia šlapimo nelaikymas, t. y. kas 4 moteriai ir kas 10 vyrui. Tačiau tik maža dalis šią problemą turinčių žmonių drįsta apie tai pasidalinti su artimaisiais, pasisakyti gydytojui ir prašyti jų pagalbos. Daugeliui apie tai kalbėti gėda, todėl dažniausiai stengiamasi bėdą nuslėpti ar ignoruoti, taigi situacija lieka neišspręsta. Nors išties neretai šlapimo arba išmatų nelaikymą galima sumažinti, pastebimai palengvinti simptomus, o kartais ir visai išgydyti. Galiausiai, neslepiant savo intymios problemos, galima gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių (MPP) kokybiškesniam kasdieniam gyvenimui.

Šlapimo ir išmatų nelaikymas: visuomenės problema ir tabu

Šlapimo nelaikymas tiesiogiai susijęs su populiacijos senėjimu, beveik kas antras susiduria su tuo. Pagal paplitimą šlapimo nelaikymas lenkia Alzheimerio ir Parkinsono ligas. „Žmonės nėra linkę apie tai šnekėtis su savo gydytoju. Tas naftalino ir šlapimo kvapas vertinamas kaip savaime suprantamas dalykas. Šlapimo nelaikymas yra tarsi senėjimo barometras. Ir jis virsta ne tik sveikatos sutrikimu, bet ir iššūkiu šlapimo nelaikymą turinčio žmogaus artimiesiems“, - konferencijoje šeimos gydytojams „Gyvenimas su šlapimo nelaikymu. Kokybė, kasdienybė bei iššūkiai“ kalbėjo J. Vencpolis.

POLA šių metų vasarą atliko beveik 1000 pacientų apklausą dėl inkontinencijos ir žaizdų priežiūros. Tyrimo duomenys parodė, jog net 56 proc. apklaustųjų susiduria su šlapimo ir (ar) išmatų nelaikymo problemomis, o 25 proc. reikalinga žaizdų priežiūra. Nepaisant didelio masto, Lietuvoje vis dar trūksta informuotumo. Nors reikiamos medicinos pagalbos priemonės pacientams, kuriems diagnozuotas šlapimo ir (ar) išmatų nelaikymas, yra kompensuojamos PSDF lėšomis jau seniai, net ketvirtadalis (23 proc.) POLA apklausos dalyvių nurodo kompensuojamųjų priemonių negaunantys, nors jų reikėtų. Dar 19 proc. respondentų nežino, jog apskritai kompensacijos galimybė yra, o 4 proc. teigia, kad šeimos gydytojas pats neišrašo priemonių recepto ir nepasiūlo kreiptis pas gydytoją specialistą (ginekologą, urologą), kad būtų patvirtintas šlapimo ir (ar) išmatų nelaikymas ir kompensuojamosios priemonės būtų skirtos.

Kompensuojamos medicinos pagalbos priemonės: kaip jas gauti?

„Dėl kompensuojamųjų įklotų ir sauskelnių pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Įvertinęs šlapimo arba išmatų nelaikymo sutrikimo rizikos veiksnius ir laipsnį, jis diagnozuoja sutrikimą ir gali išrašyti receptą kompensuojamoms priemonėms gauti. Prireikus nuodugnesnio ištyrimo, šeimos gydytojas gali pacientą siųsti patvirtinti diagnozę pas ginekologą ar urologą“, - sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė. Pirmą kartą skiriamų kompensuojamųjų sauskelnių, įklotų arba vienkartinių paklodžių receptą išrašo gydytojas, nes jis diagnozuoja paciento ligą, dėl kurios jam gali būti paskirtos kompensuojamosios priemonės. Vėliau šiuos receptus turi teisę išrašyti ir slaugytojai. Be to, slaugytojai, lankantys neįgalius pacientus namuose, taip pat gali išrašyti kompensuojamųjų priemonių receptus.

Žmonėms, naudojantiems kompensuojamąsias sauskelnes dėl šlapimo arba išmatų nelaikymo, reikėtų žinoti, kad nustatytą sauskelnių kiekį galima pasikeisti į įklotus arba vienkartines paklodes, pastarųjų įsigyjant daugiau. Kai skiriami įklotai nelaikantiems šlapimo žmonėms, jų kiekiui pakeisti vadovaujamasi santykiu: 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 įklotus arba 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 vienkartines paklodes. Kai skiriami įklotai pacientams nelaikantiems išmatų, vadovaujamasi santykiu: 3 vienetai sauskelnių atitinka 4 universalius įklotus, skirtus nelaikantiesiems išmatų ir šlapimo, arba 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 vienkartines paklodes.

Kiek ir kokių priemonių kompensuojama?

Nuo 2018 m. liepos 1 d. Lietuvoje pasikeitė medicinos pagalbos priemonių kompensavimo tvarka. Sveikatos apsaugos ministerija yra nustačiusi sąlygas, pagal kurias ligoniui skiriamos kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės. Priemonių kiekis ir rūšis priklauso nuo paciento diagnozės bei amžiaus.

Sauskelnės yra grupuojamos pagal du kriterijus: dydis ir sugeriamo skysčio kiekis. Įklotai grupuojami į 2 grupes: šlapimo nelaikymui ir išmatų nelaikymui, o vienkartinės paklodės yra grupuojamos pagal dydį ir sugeriamo skysčio kiekį. Pagal egzistuojančią sistemą, valstybė kompensuoja sumą, kuri atitinka pigiausią medicinos pagalbos priemonę grupėje.

Faktai ir skaičiai: kompensavimo mastas Lietuvoje

VLK duomenimis, pernai dėl inkontinencijos priežasčių buvo išrašyta 289 tūkst. receptų sauskelnėms, įklotams ir vienkartinėms paklodėms įsigyti. Tai yra 15 proc. daugiau nei 2021-aisiais. VLK skaičiavimai rodo, kad praeitais metais Lietuvoje kompensuojamąsias šlapimo ir išmatų sulaikymui skirtas (inkontinenciją sulaikančias) priemones naudojo 77 tūkst. pacientų. Tai yra 10,5 tūkst. daugiau žmonių nei užpernai. Vien šioms priemonėms kompensuoti prireikė 13,6 mln. eurų PSDF lėšų. Tai yra 2,6 mln. eurų daugiau nei 2021-aisiais. Dar 7,6 mln. eurų pernai buvo skirta iš valstybės biudžeto beveik 60 tūkst. pacientų priemokoms už inkontinenciją sulaikančias priemones padengti. Tai reiškia, jog reikiamų MPP priemokos buvo padengtos net 77 proc. visų pacientų, naudojančių kompensuojamąsias inkontinenciją sulaikančias priemones.

Šiais metais iki gruodžio mėnesio PSDF lėšomis 8,5 tūkst. pacientų buvo kompensuota gydomųjų tvarsčių už 2,74 mln. eurų. Dar 386 tūkst. eurų buvo skirta iš valstybės biudžeto pacientų priemokoms už gydomuosius tvarsčius apmokėti.

Inkontinencija ir visuomenės senėjimas: didėjantis iššūkis

Pernai mūsų šalyje penktadalis visuomenės buvo vyresnė nei 60 metų. Prognozuojama, kad 2030 m. kas trečias lietuvis bus senjoras. Dažniausias sveikatos sutrikimas vyresniame amžiuje - šlapimo nelaikymas. Būtent jis ir lemia slaugos kainą, būtent dėl prastos slaugos šlapimo nelaikymas tampa didelių problemų priežastimi. Globos įstaigų realijos verčia dažną su baime galvoti apie savo ateitį jose. Valdžios institucijų vadovai kviečia diskusijai apie teisinės padėties tobulinimą „nematydami“ tikrųjų bėdų.

Slaugos kokybė globos įstaigose ir namuose: skirtumai ir problemos

„SCA Hygiene Products“ atstovo Jono Vencpolio teigimu, Danijoje į tiesiogines išlaidas slaugai skaičiuojama ir slaugytojų darbo laikas. Lietuvoje daugelis nustemba tai sužinoję. „Tiesioginės išlaidos slaugai sudaro sauskelnės, kosmetikos priemonės ir slaugytojų darbo laikas. Tik pakeisti sauskelnes neužtenka, reikia rūpintis pragulų prevencija, vadinasi, naudoti tinkamas tam kosmetikos priemones, vartyti žmogų - tai yra darbo laikas“, - pabrėžia J. Vencpolis. Danijoje atlikti skaičiavimai parodė, kad slaugos kaštai susideda iš dviejų dalių - tiesioginių ir netiesioginių kaštų. Vėliau gali prireikti vaistų, tvarsčių, jei nebuvo naudojama kosmetika profilaktikai, kad būtų išvengta pragulų. Jei slaugant neatsiranda odos problemų, tokia slauga vertinama kaip efektyvi. Nustatyta, kad pragulai atsirasti užtenka pusantros valandos. Į netiesioginius kaštus danai įtraukė ir šiukšlių išvežimo kaštus. Lietuvoje to visai neskaičiuojama, nes ekologinio sąmoningumo lygis yra visai kitoks nei Skandinavijos šalyse.

Neseniai sveikatos apsaugos ministrė išplatino pranešimą spaudai apie globos įstaigų teisinį reguliavimą, kuris privertė susimąstyti. Globos įstaigos yra pavaldžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, jose gyvenančių senjorų gydymo klausimais rūpinasi Sveikatos apsaugos ministerija. Pasirodo, triukšmas kilo ir ministrė tarė žodį visuomenei, kai buvo pasipiktinta, jog senjorai net nėra prirašyti prie kokių nors šeimos gydytojų. Taip pat, pasirodo, net 268 globos įstaigos neturi reikiamų licencijų teikti slaugos paslaugas.

„Jeigu vienai slaugytojai tenka prižiūrėti 70 ligonių, negalima tikėtis, jog jų visų slauga bus gera“, - sako J. Vencpolis. Vilkaviškio ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Petras Vaitiekūnas aiškino, kad šiuo metu Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje yra 64 lovos - tiek ligonių gali būti gydoma vienu metu. Ligonis skyriuje per vienus metus gali būti slaugomas ne ilgiau nei 120 dienų, todėl atsilaisvinsiančios vietos kartais tenka kiek palaukti. P. Vaitiekūnas patikino, kad ligoninė nesprendžia, kurį pacientą guldyti į Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių, o kurio ne, nes slaugai pacientai priimami tik su šeimos gydytojo siuntimu. Vyr. gydytojo pavaduotojas sutinka su girdimais ligonių artimųjų priekaištais, kad tiek sauskelnių, kiek ligoninėje skiriama slaugomam ligoniui, nepakanka. Tačiau tiek jų skiriama vadovaujantis įstatymais. Ta pati tvarka galioja ir medikamentams: skiriami tik tie, kurių reikia ligos gydymui.

Prakalbus apie slaugos namie ir gydymo įstaigose skirtumus, J. Vencpolis liūdnai pašmaikštavo: „Jeigu atneši geras sauskelnes į slaugos ligoninę, jas ten vagia. Tokia lietuviška realija. Taip gal ir galima būtų pateisinti tų prastų gaminių naudojimą slaugos įstaigose, tačiau to negali būti slaugant namuose. Nemalonus šlapimo kvapas - dar vienas blogos slaugos parametras. Jeigu ieškote tinkamos globos įstaigos savo senoliui - užėję giliai įkvėpkite. Jeigu įstaigoje jaučiate kvapą, vadinasi, ten taupoma žmonių sąskaita. Yra gudrių globos įstaigų, kurios naudoja smilkalus, kurie sumišę su šlapimo kvapu duoda tokį kvapą, kad vasarą musės krenta pačios.“

Maksimalus sugėrimas - ne visada geriausias sprendimas: mitai apie sauskelnes

Pasak J. Vencpolio, slaugančiųjų tarpe egzistuoja du mitai apie šlapimą sugeriančius gaminius. Pirmas: jei pirksiu didžiausio sugėrimo sauskelnes, tai jokio pratekėjimo nebus. „Kai buvo gaminamos pirmosios sauskelnės šlapimui sugerti, joms buvo keliama viena užduotis - kuo daugiau sugerti. Jeigu žiūrim tik į šį parametrą, ignoruojame kitas savybes - koks jo dydis, kaip jis bus utilizuojamas, ar patogu uždėti. Reikia būti gudriems ir suvokti, kad sugėrimas yra reliatyvus vertinimas, gali daug sugerti, bet vis tiek turėsime pratekėjimą. Nepratekėjimą lemia gaminio forma, lipdukai, specialus sluoksnis, neleidžiantis ištekėti, gaminio krašteliai. Sugėrimas ir dydis yra du skirtingi dalykai. Slaugytojai dažnai perka L dydį, paskui stebisi, kodėl pacientas visas sumirkęs, lova šlapia. Mes galime turėti S dydžio gaminį, kuris sugeria keturis litrus. Žmogus per parą šlapinasi tris litrus, vadinasi, jam toks gaminys puikiai tinka. Optimali namų slauga yra 3-4 sauskelnės per parą. Tai kam pirkti tokio didelio sugėrimo, jeigu sauskelnės bus dažniau keičiamos?“, - klausė J. Vencpolis.

Pigiose sauskelnėse nėra pakankamo kiekio absorbentų. Net jei parinkom tinkamą dydį, bet per pigų gaminį šlapimas išbėgs. Išbėgo, vadinasi, keičiam patalynę, vartom ligonį - gaunam netiesiogines išlaidas: skalbimai, pragulos. Tai jau negarantuoja efektyvios slaugos“, - pabrėžė J. Vencpolis. Mažiausio ir didžiausio šlapimo sugėrimo kaina labai skiriasi. „Žmonės vaistinėje lygina skirtingo tipo gaminių kainas. Juk kavos kainos nelyginate su arbatos, nes jums reikia kavos. Taip ir su šlapimą sugeriančiais gaminiais. Jeigu jums reikia anatominių sauskelnių, žiūrėkite tokių gaminių kainas. Žiūrėkite ne pakuotės kainą, o vieneto. Prisiminkite, kad tinkamai parinktas sauskelnės tipas irgi gali sumažinti slaugos kainą. Pavyzdžiui, kelnaičių nereikia dėti gulinčiam žmogui, jos tinkamesnės aktyviam žmogui. Tad gerai įvertinkite gaminio tipą ir jo tinkamumą slaugomam žmogui“, - atkreipė dėmesį J. Vencpolis.

Žaizdų priežiūra: papildoma našta ir kompensavimas

POLA apklausos duomenimis, 25 proc. apklaustų gydomų nuo onkologinių ligų pacientų susiduria su žaizdų priežiūros poreikiu. Dažniausiai naudojami paprasti bei gydomieji tvarsčiai bei hidrogelis, skirtas žaizdoms gydyti. Net 70 proc. respondentų teigia, kad jų naudojamų priemonių niekas nekompensuoja. VLK primena, kad įvairių tipų žaizdoms gydyti per mėnesį ligonių kasos kompensuoja po 15 vienetų dengiamųjų arba sugeriamųjų tvarsčių kiekvienai žaizdai ar opai. Gydomieji tvarsčiai pacientams kompensuojami pūslinės epidermolizės žaizdoms, praguloms gydyti, iki 5 mm gylio trofinėms opoms bei opoms po spindulinio gydymo (dėl piktybinio naviko), taip pat vaikų nudegimams gydyti. Gilesnėms nei 5 mm žaizdoms gydyti per mėnesį išrašomi 2 vienetai po 15 gramų hidrogelio ir po 15 vienetų gydomųjų tvarsčių kiekvienai žaizdai. Pacientams, kuriems negali būti skiriami gydomieji tvarsčiai, per mėnesį išrašoma ne daugiau kaip 3 kg alignino ir 5 m marlės arba ne daugiau kaip 20 marlės tvarsčių ir ne daugiau kaip po 5 pleistrų ritinėlius kiekvienai žaizdai. Svarbu žinoti, kad vienu kartu gydomųjų tvarsčių pacientui gali būti išrašoma ne ilgesniam kaip 1 mėnesio gydymo kursui. Pirmą kartą skiriamų kompensuojamųjų priemonių receptą gali išrašyti šeimos gydytojas ar gydytojas specialistais. Vėliau juos gali išrašyti ir slaugytojai.

Inovatyvūs sprendimai šlapimo nelaikymo priežiūrai

„Kai yra maži atlyginimai, dideli darbo krūviai, natūralu, kad žmogus yra piktas. Ir motyvuoti jį dirbti geriau neįmanoma. Nors jeigu turėtų motyvą, galėtų parinkęs tinkamas priemones sumažinti ir savo laiko sąnaudas, ir gydymo įstaigos lėšas. Kiek kartų esu kalbėjęs, jog ieškotų savo darbo palengvinimo priemonių, nes gamintojai tikrai turi ką pasiūlyti. Jau yra galvos trinkimo kepuraitės, drėgnos pirštinės žmogui prausti (kai kurie senoliai ima paniškai bijoti vandens), testai, kurie įdėti į sauskelnes nustato, ar yra šlapimo takų infekcija. Jau yra sukurti šlapinimosi rutinos nustatymo įrenginiai, kurie iš sauskelnės siunčia signalą į daviklį, po to į serverį, o ten sistema analizuoja, kaip dažnai šlapinamasi, į kurią vietą skysčio pribėga daugiau, koks šlapinimosi intensyvumas ir kuriuo metu. Tai yra žingsnis į personalizuotą priežiūrą. Tačiau apie tai klausomasi kaip apie nepasiekiamą ateitį. Tokios priemonės pas mus gali būti taikomos tik namuose“, - sakė J. Vencpolis.

tags: #ar #reikia #sauskelniu #ligonineje

• Visa informacija apie „Smagumynas“
• Išsamus gidas tėvams apie kūdikių ir vaikų ligas
• Išsamiau apie filmo analizę edukaciniame kontekste
• Kolekcionavimo patarimai ir idėjos
• Vaiko gimimo įtaka asmenybės raidai