Vaikams skirtų prekių rinka yra plati ir nuolat auganti, tačiau su ja susiję ne tik komerciniai interesai, bet ir svarbūs teisiniai, etiniai bei saugumo klausimai. Vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) dėmesio centre atsiduria agresyvios reklamos vaikams, o teismuose nagrinėjami ginčai dėl pardavimų skatinimo akcijų. Taip pat diskutuojama apie dėvėtų vaikiškų prekių prekybos reguliavimą, vaikų elgesį prekybos vietose ir jų saugumą pirkinių vežimėliuose.
Vartotojų apsaugos tarnyba už pardavimų skatinimo akcijas „Maxima LT“ šiemet skyrė 9 tūkst. eurų, o prekybos tinklą „Iki“ valdančiai „Palink“ - 7 tūkst. eurų baudas. Tarnybos sprendimus bendrovės apskundė teismui - Vilniaus apygardos administracijos teismas (VAAT) gruodžio 19 dieną nepatenkino „Maxima LT“ skundo, o „Palink“ skundas dar nepradėtas nagrinėti.
„Maxima LT“ nubausta už 2016 metų rugsėjį-lapkritį vykusią programą „Smegenistai“ - jos metu pirkėjai gaudavo kortų pakuotę. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba nustatė, kad „Smegenistų“ programos reklama buvo agresyvi ir nukreipta tiesiogiai į vaikus. VAAT atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė nurodė: „Programos reklama buvo parengta taip, kad skatintų vaikų vaizduotę, ragintų daryti įtaką suaugusiems pirkti reklamuojamas prekes ir gauti programos prizus. Tokiu būdu, pasinaudojant vaikų nepatyrimu ir patiklumu, komerciniais tikslais vaikai buvo skatinti pirkti bei savo tėvus ar kitus asmenis raginti pirkti reklamuojamas programos prekes.“
VVTAT Ekonominių interesų departamento atstovas Marekas Mačiulskis pabrėžė, kad įstatymas numato, jog komercinė veikla yra agresyvi, jei ji pasireiškia į vaikus nukreipta reklama, raginančia pirkti arba įtikinti tėvus nupirkti reklamuojamus produktus. „Konkrečiai „Smegenistų“ reklama paveikė vaikus, nes joje skambėjo frazės: „jeigu tu nori būti (...) pirk, pirk“, kitoje vietoje: „jei nori, nori, nori, nori, (...) pirk“, net keturis kartus akcentuojamas žodis“, - BNS sakė M. Mačiulskis. Jo teigimu, „Palink“ šiemet spalį nubaustas už tokią pat pardavimų skatinimo programą „Omnomai“.
Tarnybos atstovo teigimu, dažniausiai šios akcijos būna nukreiptos į vaikus, o agresyvios reklamos skatina pirkti prekes, nors žmonėms neretai jų net nereikia. M. Mačiulskis paminėjo: „Kasmet turime 2-3 bylas, susijusias su tiesioginiu vaikų skatinimu pirkti produktus. (...) Anksčiau esame baudę beveik visas telekomunikacijų įmones, nes jos organizavo išradingas akcijas - į mokyklas atveždavo telefonų kortelių, nemokamai išdalindavo vaikams ir taip juos įtraukdavo naudotis operatoriaus paslaugomis.“
Vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas M. Mačiulskis sako, kad į vaikus nukreiptos akcijos yra pavojingos ir kelia papildomas rizikas visuomenei. „Visų pirma, vaikai kritiškai nemąsto ir nesupranta, kad į reklamą jie turėtų žiūrėti kritiškai. Tokiu būdu prekių ženklai įtraukia vaikus ir jie tampa nuolatiniais jų vartotojais. Taip pat reklama gali skatinti neatsakingą vartojimą, nes mes ugdome tokią kartą, kuri dėl vartojimo aukoja savo interesus, neatsakingai skolinasi“, - sakė M. Mačiulskis. Anot jo, dėl skatinamų pirkti prekių ir žaislų mokyklose ar darželiuose gali kilti patyčios, nes ne visų vaikų tėvai išgali nupirkti tokias prekes. „Tokių akcijų metu, kai reikalaujama kažką pirkti, kad kažką gautum, surinktum žaidimą, vaikai reikalauja tėvų nupirkti konkrečią prekę, nors jos tuo metu namų ūkiui visiškai nereikia. Įsigydamos nereikalingų produktų, mūsų šeimos patiria papildomų išlaidų“, - sakė tarnybos atstovas.

Dėl baudų besibylinėjančios „Maxima“ ir „Iki“ tikina, kad „Smegenistų“ bei „Omnomų“ reklamos atitinka įstatymo reikalavimus. „Maxima LT“ atstovė spaudai Ernesta Dapkienė BNS teigė, kad įmonė dar analizuoja teismo sprendimą ir susipažinę su jo motyvais, spręs dėl apskundimo. „Manome, kad teismo sprendime pateikiamas Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatų aiškinimas yra per platus, nepagrįstas, o „Smegenistų“ programa įvertinta neteisingai“, - BNS atsiųstame komentare sakė E. Dapkienė.
„Iki“ atstovė spaudai Berta Čaikauskaitė BNS teigė, kad prekybos tinklas nuolat organizuoja įvairias pardavimų skatinimo akcijas, jos esą sulaukia didelio pirkėjų dėmesio. „„Omnomų“ akcija, sukėlusi Vartotojų teisių apsaugos tarnybos susidomėjimą, nebuvo išskirtinė. Atkreipiame dėmesį, kad tarnybos specialistai į mus kreipėsi ne dėl visos akcijos, o tik dėl vienoje iš jai skirtų reklamos priemonių pavartoto teiginio. Nors vertinant bendrai, toks netikslumas tėra smulkmena, prekybos tinklas „Iki“ su tarnybos pateiktu situacijos vertinimu nesutinka“, - BNS atsiųstame komentare teigė B. Čaikauskaitė. Vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas M. Mačiulskis sako, kad tarnyba nuolat baudžia prekybos tinklus už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus - vartotojų klaidinimą ar nesąžiningą kainodarą.
Nuo 2025 metų Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės, privalės užtikrinti atskirą tekstilės atliekų surinkimą. Šalyje turės būti organizuojamas pakartotinis tekstilės atliekų naudojimas ir perdirbimas, kad kuo mažiau atliekų patektų į sąvartyną ar būtų sudeginama.
Šiuo metu Lietuvoje nėra draudimo prekiauti dėvėtais drabužiais ir kitais naudotais tekstilės gaminiais, išskyrus dėvėtu apatiniu trikotažu kūdikiams ir vaikams iki 3 metų (iki 56 dydžio), dėvėta vaikiška avalyne ir naudotais minkštais žaislais. Toks draudimas galioja nuo 2001 metų rugsėjo, kai įsakymą dėl draudimo prekiauti minėtomis dėvėtomis prekėmis pasirašė tuometinis sveikatos apsaugos ministras. Tuo pat metu įsigaliojo ir reikalavimas dėl dėvėtų drabužių bei avalynės dezinfekcijos.
Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis teigia: „Lietuva yra bene vienintelė ES valstybė, kurioje draudžiama prekyba dėvėtais drabužiais kūdikiams ir vaikams iki 3 metų, naudota vaikiška avalyne ir minkštais žaislais. Toks draudimas, kai Europos bendrijos šalys skatinamos dalyvauti žiedinėje ekonomikoje ir šalims griežtėja reikalavimai dėl tekstilės atliekų surinkimo, nebeatitinka šių dienų realijų.“
Dalyvaujant žiedinėje ekonomikoje siekiama, kad veikloje susidarytų kuo mažiau atliekų ir kuo daugiau gaminių (šiuo atveju drabužių ir avalynės) būtų panaudojama pakartotinai bei perdirbama. Atliekų deginimas arba šalinimas sąvartynuose yra paskiausias pasirinkimas, kai išnaudotos aukščiau minėtos galimybės. „Naudoti drabužiai kūdikiams ir dėvėta vaikiška avalynė dažniausiai dar būna puikios kokybės bei tinkami pakartotiniam naudojimui, nes ypač vaikai nespėja jų sudėvėti. Į pakartotinį naudojimą patenka ir visiškai nauji drabužiai ir avalynė. Be to, esant reikalavimui dėvėtus drabužius ir avalynę dezinfekuoti, draudimas prekiauti šiais gaminiais tampa pertekliniu“, - teigia A. Skinulis.

Aplinkos apsaugos instituto vadovas taip pat pažymi, kad galiojant draudimui Lietuvoje prekiauti naudotais vaikiškais drabužiais, dalinimosi platformų veikla neribojama. Kaip rašoma pranešime spaudai, ES reikalavimai numato, kad nuo 2025 metų kiekvienoje bendrijos narėje tekstilės atliekos turės būti surenkamos atskirai. Taigi, kiekviena šalis turės organizuoti ir užtikrinti pakartotinį tekstilės atliekų naudojimą bei perdirbimą, kad kuo mažiau atliekų patektų į sąvartyną ar būtų sudeginama. Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje į komunalinių atliekų srautą patenkančios tekstilės atliekos sudaro maždaug 8-9 proc. viso atliekų srauto. Lietuvoje už tekstilės atliekų surinkimą, kaip ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, yra atsakingos savivaldybės.
Tekstilės pramonė yra viena didžiausių teršėjų pasaulyje. Ši pramonės šaka yra antra pagal dydį teršėja pasaulyje po naftos: tekstilė išmeta 10 proc. viso į aplinką išmetamo anglies dvideginio. Pakartotinai naudodami drabužius ir tekstilės gaminius galime išvengti taršos ir daug energijos reikalaujančių naujų drabužių gamybos. Drabužiai, kurių negalima pakartotinai naudoti, gali būti perdirbami į tokius gaminius kaip pašluostės ar izoliacinės medžiagos.
Viena iš problemų, su kuria susiduria prekybininkai, yra netinkamas vaikų elgesys parduotuvėse. Parduotuvės atstovė patikino, kad vaikai yra išvaromi ne be reikalo. Anot atstovės, jau keletą kartų grupės vaikų gadino prekes, laistė mėginius, buvo pradėtas net ikiteisminis tyrimas. Vitalija piktinosi, kaip gi tada yra su lygiomis galimybėmis - ar tikrai pardavėjai gali neaptarnauti žmonių, kurie jiems nepatinka dėl amžiaus, lyties ar rasės.
„Mūsų vertinimu, šis įvykis yra susijęs ne su lankytojų amžiumi, o su tam tikru elgesio modeliu, kuris pastaruoju metu nemažai rūpesčių kelia įvairių prekybos vietų atstovams. Manome, kad skatinti nusižengti visuotinai priimtinai tvarkai prekybos vietose gali socialiniuose tinkluose plintantys vaizdo įrašai, kuriuose itin jauni parduotuvių lankytojai rodo netinkamą elgesį. Pasitaiko pavienių atvejų, kai paaugliai sąmoningai erzina prekybos ir apsaugos darbuotojus, nepaiso jų reikalavimų, gąsdina, užgaulioja aplinkinius. Dar vasario pradžioje dėl vieno itin įžūlaus viešosios tvarkos pažeidimo atvejo esame kreipęsi į prokuratūrą, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą“, - patirtimi dalinosi I. Ji nurodė, kad tiksliai nežino, apie kurį būtent atvejį kalba į portalą rašiusi moteris.
E. Meilus paminėjo, kad prekių ar paslaugų teikėjai gali nustatyti ribojimus, kad, pvz., el. „Turint omenyje minėtą atvejį, parduotuvė gali nusistatyti taisykles, ribojimus ir pan., tačiau, manytina, ribojimai turi būti objektyviai pagrįsti. Turint omenyje nurodytas aplinkybes, galima daryti prielaidą, kad parduotuvė ribojimų nustatymą argumentuoja galimai netinkamu paauglių elgesiu.“ Pašnekovas nurodė, kad už vaikų elgesį yra atsakingi jų įstatyminiai globėjai. Pasak M. Esame tyrę skundą dėl nepilnamečių neįleidimo į restoraną ir tuomet buvo nustatytas diskriminacijos faktas. Tačiau, reikia pabrėžti, kad buvo kalbama apie tėvus su mažamečiais vaikais. Anot pašnekovo, teisės aktuose nėra įtvirtintas draudimas nepilnamečiams lankytis parduotuvėse.
Pasitaiko, kad parduotuvės darbuotojai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką parduotuvėje, paprašo neadekvačiai besielgiančių, triukšmaujančių ir parduotuvės darbą trikdančių jaunesnio amžiaus lankytojų į parduotuvę atvykti kartu su tėvais ar globėjais, kurie užtikrintų viešoje vietoje tinkamą nepilnamečio elgesį.

Didelė dalis prekybos tinklų parduotuvėse esančių prekių vežimėlių pritaikyti taip, kad į parduotuvę su mažais vaikais atkeliavusiems tėveliams būtų lengva apsipirkti - ant ne vieno jų įrengta atlenkiama sėdynė. „Paskutiniu metu parduotuvėse dažnai matau, kaip mamos sodina savo apie 10 metų ir virš vaikus į pirkinių vežimą su visais batais ir keliauja po visą parduotuvę. Čia gal nauja mada? <...> Jei rimtai, po tokių vaizdų nemalonu net vežimėliais naudotis. Kaip paskui tuos pirkinius dėti į šaldytuvą?
Prekybos tinklų atstovai teigia, kad „Vaikus prekių vežimėlyje vežti galima, vežimėliuose tam yra įrengtos net specialios kėdutės. Į jas galima sodinti vaikus iki 15 kg ir patogiai apsipirkinėti su visa šeima. Vaikai gali keliauti vežimėliuose, tačiau ten kur dedamos prekės, to daryti nerekomenduotume - vežimėliai skirti prekėms susidėti ir jas transportuoti, o ne sėdėti tam nepritaikytoje vežimėlio dalyje. Tačiau turintys pavėžėjimo reikalaujančius vaikus dažniau į parduotuvę atvyksta tiesiog su savo vežimėliu. Parduotuvių daug, jos įsikūrusios arčiau namų, arčiau tų vietų, kur kuriasi šeimos, gyvenvietės, tad jei reikia atvažiuoti į parduotuvę su vaiku vežimėlyje, dažniausiai jis ten ir lieka“, - aiškino G.

„Tokie vežimėliai atitinka saugaus vaikų vežimo reikalavimus - juose įrengtos saugios sėdynės, padedančios užtikrinti mažylio stabilumą ir komfortą.“ Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį, kad „Vežimėlio vieta, kuri numatyta prekėms vežti, nėra skirta ar pritaikyta vaikams. Tai gali būti ir pavojinga - vaikai gali iškristi ar kitaip susižeisti. Taip pat vienoje vežimėlio vietoje neturėtų būti dedamas maistas ir patekti lauko batai“, - portalui teigė A. „Numatome, kad kiekvienas pirkėjas yra asmeniškai atsakingas dėl savo ir savo vaikų, ypač mažamečių, bei kitų lydimų asmenų sveikatos, gyvybės bei turto saugumo. Kaip teigė S. Valiaugaitė, šiai taisyklei netaikomos jokios išimtys, mat ant mažamečių gali užkristi prekių, persisvėrę per kraštus jie gali iškristi ar pro vežimo tarpą iškišti pirštus ir taip susižaloti.