Nepilnamečių ir pilnamečių vaikų išlaikymo teisinis reglamentavimas Lietuvoje
Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas nustato pareigą tėvams ne tik materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, bet ir apibrėžia atvejus, kuomet tėvai turi pareigą teikti materialinį išlaikymą ir pilnametystės sulaukusiems vaikams. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - CK) yra numatyti du pagrindiniai atvejai, kuomet gali būti priteistas išlaikymas pilnamečiui vaikui.
Pirma, tai atvejis, kai pilnametis vaikas yra nedarbingas dėl turimo neįgalumo, jeigu neįgalumas vaikui buvo nustatytas dar būnant nepilnamečiu. Antra, kai pilnametis vaikas, kuris yra ne vyresnis negu 24 metų, yra reikalinga materialinė parama dėl to, kad jis studijuoja pagal vidurinio ugdymo programą, formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą.
Išlaikymas neįgaliam pilnamečiui vaikui
Vienas iš atvejų, kuomet pilnametis vaikas turi teisę į išlaikymą, yra tuomet, kai jis yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam buvo nustatytas dar būnant nepilnamečiu. Tokia tėvų pareiga įstatyme yra įtvirtinta dėl to, kad neįgalūs asmenys, net ir sulaukę pilnametystės, negali visiškai savimi pasirūpinti, jiems yra sunkiau susirasti darbą ar kitą pajamų šaltinį. Todėl siekiant užtikrinti neįgalių asmenų interesus bei visiškos jų išlaikymo naštos neperkelti ant valstybės pečių, tėvai turi pareigą teikti materialinį išlaikymą ir pilnametystės sulaukusiems neįgaliems vaikams.
Išlaikymas studijuojančiam pilnamečiui vaikui
Kitas atvejis, kuomet pilnametis vaikas gali pretenduoti į išlaikymą, yra susijęs su jo studijomis. Tėvų pareiga išlaikyti savo pilnamečius vaikus, studijuojančius aukštojoje mokykloje, yra pakankamai ribota, kadangi šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda jau tarp aukštosios mokyklos studento, turinčio vidurinį išsilavinimą ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Svarbu pabrėžti, jog pareigas turi ne tik tėvai - pats pilnametis asmuo turi gerai mokytis, rodyti teigiamus rezultatus, lankyti paskaitas ir siekti diplomo.
Kriterijai vertinant išlaikymo poreikį
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuoti dviejų grupių kriterijai, kuriuos būtina kiekvieną kartą įvertinti, sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo. Pirmoji grupė yra susijusi su pačiu besimokančiu asmeniu:
- Sunki pilnamečio vaiko turtinė padėtis;
- Pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokymuisi reikalingomis lėšomis;
- Sąžiningas pareigos mokytis vykdymas.
Antroji kriterijų grupė yra susijusi su tėvų galimybėmis: tėvai turi turėti realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti.
Alimentų sumažinimas | Teisinėkonsultacija.lt
Teisminis procesas ir alimentų nustatymas
Pareikšti ieškinį teisme dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo vieno (ar abiejų) tėvų atžvilgiu turi pats pilnametis vaikas. Nagrinėdamas tokį reikalavimą, teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai. Pilnamečio vaiko išlaikymas apima platų sąlygų spektrą: tai gali būti išlaidos gyvenamajai vietai, komunaliniams mokesčiams, maistui, studijoms ir knygoms.
| Kriterijus | Reikšmė sprendžiant dėl išlaikymo |
|---|---|
| Vaiko amžius | Ne vyresnis nei 24 metai |
| Mokymosi forma | Nuolatinė (aukštoji m-kla) arba vidurinio ugdymo/profesinė programa |
| Turtinė padėtis | Vertinamos visos pajamos (stipendijos, darbas, pašalpos) |
| Sąžiningumas | Lankomumas, pažangumas ir pastangos gauti išsilavinimą |
Tėvų turtinė padėtis vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą turtą, sveikatą bei kitų išlaikytinių skaičių. Jeigu tėvai nesusitaria geranoriškai, o vaikas atitinka visus nustatytus kriterijus, teismas sprendžia dėl išlaikymo dydžio, kuris užtikrintų būtinas sąlygas asmeniui sėkmingai pabaigti mokslus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
