Vėmimas vaikams ir dehidratacija: priežastys, pirmoji pagalba ir kada kreiptis į gydytoją

Pykinimas ir vėmimas yra simptomai, kuriuos kiekvienas iš mūsų patyrė gyvenime. Jie gali pasireikšti tiek vaikams, tiek suaugusiems. Pykinimas yra nemalonus jausmas pilvo duobėse, kurį lydi noras vemti, o vėmimas yra nevalingas arba savanoriškas skrandžio turinio išstūmimas per burną. Nors šis simptomas pasireiškia daugeliui žmonių, vaikams jis pasitaiko dažniau nei suaugusiems, nes jų virškinamojo trakto sistema yra jautresnė įvairiems maisto produktams bei dirgikliams. Svarbu suprasti, kad vėmimas - tai apsauginė organizmo reakcija, padedanti pašalinti nuodingas medžiagas, lyg siunčiamas pavojaus signalas ir būdas skrandžiui atsikratyti žalingo turinio.

Į vėmimą nereikėtų žiūrėti pro pirštus, nes jis gali būti vertinamas kaip įvairių sudėtingų būklių indikatorius. Vėmimo priežastys gali būti įvairios ir dažnai priklauso nuo vaiko amžiaus.

Vėmimo priežastys priklausomai nuo amžiaus

Dėl įvairiausių priežasčių vemia bet kokio amžiaus vaikai. Naujagimystės ir kūdikystės periodu vyrauja vėmimas dėl įgimtų priežasčių, vyresniame amžiuje - dėl įgytų.

Kūdikiai ir naujagimiai

Kūdikiams ir naujagimiams vėmimas gali būti grėsmingos būklės simptomas, todėl vemiantį mažylį visada būtina nuodugniai ištirti. Įprastai sudėtingiausia nustatyti kūdikių vėmimo priežastis, nes ne visada aišku, ar mažylis vemia, ar atpylinėja. Iki 6 mėnesių, kol nėra pilnai susiformavusi stemplė ir ryklė, vaikas linkęs atpylinėti maistą.

Naujagimiai ir kūdikiai gali vemti dėl skrandžio pyliorinės dalies susiaurėjimo ar dėl žarnyno obstrukcijos. Jei kūdikis yra alergiškas natūraliam karvės pienui, tėvai jam turi duoti dirbtinio maistelio, tačiau būtina kreipti dėmesį į jo kokybę, o ypač į jo paruošimo ir laikymo sąlygas. Kitu atveju į mišinuką iš aplinkos gali patekti įvairių mikrobų, sukeliančių ligas. Krūtimi maitinamiems kūdikiams, kurie vemia ir viduriuoja, reikėtų dažniau pasiūlyti krūtį, tačiau labai svarbu, kad mama (žindyvė) gertų labai daug skysčių.

Vyresni vaikai

Vyresniems vaikams vėmimas dažniausia pasitaikanti priežastis yra infekcinis gastroenteritas. Sergant šia liga vėmimas dažniausiai prasideda staiga ir praeina per parą. Infekciniam gastroenteritui būdingi ir kiti simptomai - pykinimas, viduriavimas, karščiavimas, pilvo skausmas. Dažniausiai vaikai vemia ir viduriuoja dėl virusinių žarnyno ligų (rotavirusiniai, noravirusiniai, adenovirusiniai ir kitų virusų sukelti žarnyno uždegimai). Vėmimas gali būti vienas iš bakterinių ligų požymių: tonzilito, meningito, plaučių uždegimo, šlapimo organų infekcijų. Šias ligas dažniausiai lydi karščiavimas.

Kitos priežastys gali būti:

• Virusinė infekcija: ypač žarnyno infekcijos (rotavirusas, norovirusas).
• Persivalgymas arba apsinuodijimas maistu: virškinimo sistemos perkrova ar reakcija į kenksmingas medžiagas.
• Judesio liga: vėmimas būna dėl ausyse esančių labirintų kanalų stimuliacijos. Vyresni vaikai nulipę nuo supynių ar kelionėje automobiliu taip pat gali vemti - tai nėra liga, iš to yra išaugama.
• Kosulys ir ligos, kai vaikas karščiuoja.
• Ūmus apendicitas ar kasos uždegimas: gali sukelti staigų vėmimą ir stiprų pilvo skausmą.
• Angina ar gripas: blogai besijaučiančio vaiko vėmimą ir galvos skausmą drauge taip pat dažniausiai sukelia infekcija.
• Meningitas: vėmimas drauge su galvos skausmu gali būti ir meningito požymis.
• Nespecifinės priežastys: perkaitimas, permaitinimas, neteisingas maitinimas, stresas, kelionės. Vėmimas taip pat gali būti natūrali vaiko reakcija į ypač neskanius vaistus.
• Psichologinės priežastys: didelis susijaudinimas, tėvų dėmesio stoka.

Paaugliai

Paaugliams vėmimą dažniausiai sukelia apsinuodijimas maistu ar cheminėmis medžiagomis (pavyzdžiui, alkoholiu), infekciniai žarnyno susirgimai. Paauglystėje gana dažnai pasitaikanti vėmimo priežastis - bulimija.

Dehidratacija: didžiausias pavojus vemiančiam vaikui

Vemiant ir viduriuojant vaikas netenka labai daug skysčių ir druskų. Dehidratacija (didelis skysčių ir druskų netekimas) nėra normali organizmo reakcija, tad pagrindinis tikslas gydant vaiką - išvengti dehidratacijos, o ne stabdyti viduriavimą ar vėmimą. Sunkios dehidratacijos požymiai yra pavojingi gyvybei, nes išbalansuoja visą vaiko vidinę terpę, sutrikdo organų veiklą.

Dehidratacijos požymiai

Pirmieji dehidratacijos požymiai gali būti troškulys, sausos lūpos ir burna, mažas šlapimo kiekis arba vaikas nesišlapina visai. Svarbu pastebėti tai vaikams, nes jie gali nesugebėti to pasakyti. Stipresnės dehidratacijos požymiai apima:

• Neįprastas mieguistumas.
• Įdubusios akys, o kūdikiams - įdubęs momenėlis.
• Verkimas be ašarų.
• Oda praranda elastingumą: timptelėjus vaiko pilvuko ar rankos odą ir greitai atleidus, sveiko vaiko oda tuojau pat grįš į ankstesnę būklę, o esant dehidratacijai, oda labai lėtai lyginsis ir kurį laiką bus matomas anksčiau suimtas jos plotelis.
• Oda gali būti pilkšvo atspalvio, blyški.
• Labai daug skysčių netekusio vaiko pulsas ir kvėpavimas padažnėja, oda pabąla.
• Vaikas tampa labai mieguistas, jį gali ištikti koma (sąmonės netekimas).

Jeigu vaikas vemia ir jo oda tampa pilkšvo atspalvio, tai yra nedelsiamas signalas kreiptis į medikus, nes tai rodo sunkią dehidrataciją ar kitą grėsmingą būklę, galinčią sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas.

Pirmoji pagalba vemiančiam vaikui

Apie vėmimą pirmiausiai įspėja vaikui prasidėjęs pykinimas ir pablyškimas. Štai 5 taisyklės, ką daryti vemiant vaikui:

1. Tinkama padėtis: Prasidėjus vėmimui pasodinkite vaiką (jeigu jis jau gali sėdėti) ir švariu vystyklu arba paklode pridengti kaklą ir krūtinę. Jei kūdikis dar nesėdi arba jo negalima paimti ant rankų ir palaikyti palenkto į priekį, paguldykite jį ant šono, o galvą palenkite žemyn. Taip vaikas nepasprings išvemtu turiniu.
2. Burnos higiena: Vėmimui praėjus, vaiko burnytę patariama išvalyti vatos ar marlės tamponu (jei leidžiasi) ir duoti gurkšnį vandens, jei vaikas sugeba, paprašykite praskalauti burną kambario temperatūros virintu vandeniu. Tai padės apsaugoti dantų emalį.
3. Nepaliekite vaiko vieno: Vėmimas vaiką labai nuvargina, todėl jo nekalbinkite, nelinksminkite, o jei verkia - nuraminkite. Nepalikite vemiančių vaikų vienų.
4. Pakankamas skysčių kiekis ir subalansuota mityba: Labai svarbu gerti vandenį, nes dehidratacija kelia didelį susirūpinimą vėmimo metu. Jūsų kūnas netenka daug skysčių, ypač jei prie vėmimo prisideda ir viduriavimas.
5. Kada kreiptis į gydytoją: Jei pakilo temperatūra, mažylis vemia kelias dienas, pablogėjo jo sveikata ar pasireiškė dehidratacijos požymiai, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

2-4 minutes išsivėmusiam bet kurio amžiaus vaikui yra labai silpna, todėl jo nekalbinkite, nedarykite varginančių higienos procedūrų.

Mityba ir hidratacija ligos metu

Skysčiai yra pati svarbiausia pirmosios pagalbos ir gydymo priemonė vemiant ir viduriuojant tiek vaikui, tiek suaugusiajam. Pirmiausia reikia užtikrinti pakankamą skysčių ir druskų kiekį, kad vaiko būklė nesikomplikuotų ir jis nedehidratuotų. Dažnai tėvai nežino, kiek skysčių vaikas išgėrė, tad pirmas dalykas pradėjus vaikui vemti ar viduriuoti - girdome jį skysčiais ir būtinai užsirašome, kiek vaikas skysčių išgėrė, kiek kartų vėmė, viduriavo, karščiavo, ar šlapinosi.

Skysčių poreikis ir gėrimo taisyklės

Fiziologinis skysčių poreikis skaičiuojamas pagal vaiko svorį. Žemiau pateikiamas orientacinis vaiko paros skysčių poreikis pagal vaiko svorį, kai vaikas sveikas (tai yra visi skysčiai, kuriuos jis gauna dienos bėgyje: vanduo, arbata, sriuba, sultys, sultingi vaisiai).

Vaikas viduriuodamas ir vemdamas netenka labai daug skysčių ir druskų. Po kiekvieno vėmimo ir paviduriavimo vaikas turi išgerti tam tikrą kiekį druskinių tirpalų, tinkamų vaikų amžiui, pavyzdžiui, „Rehydron optim“, „Hydral plus“, „Hipp ORS 200“, „Gastrolit“ ir pan.

• Kiekvieną kartą paviduriavus, reikia išgerti 10 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.
• Kiekvieną kartą pavėmus reikia išgerti 5 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.

Skysčius reikėtų pradėti girdyti praėjus dviem valandom po vėmimo. Skysčių nereikėtų duoti iškarto labai daug, nes vaikas gali juos išvemti. Reikėtų duoti po truputį: po šaukštelį kas 5-10 minučių. Taip pat galima vaikui po truputį skysčių įlašinti į burną su vienkartiniu švirkštu (be adatos) arba duoti atsigerti per šiaudelį. Gėrimą galima paversti smagiu žaidimu, pavyzdžiui, naudojant šiaudelius su ūsais ar piešiant ant vienkartinių puodelių.

Jei kūdikio vėmimas kartojasi kelis kartus, dar prieš gydytojo apžiūrą jam duoti po 30-60 ml truputį pasaldinto natūralaus negazuoto mineralinio vandens. Dehidratuotam vaikui nerekomenduojama duoti arbatų, vaisių sulčių bei kitų gėrimų.

Maitinimas vemiančiam vaikui

Kai vaikas vemia ir viduriuoja, jis valgyti gali ne bet ką, nes šie simptomai rodo, kad žarnynas yra daugiau ar mažiau pažeistas. Tokiu atveju netinkamas yra aštrus, keptas, riebus, daug prieskonių turintis maistas, taip pat pienas ir pieno produktai, termiškai neapdoroti (žali) vaisiai ir daržovės bei jų sultys, saldumynai, picos, gazuoti gėrimai.

Žarnyno infekcija sergantis vaikas gali nenorėti valgyti. Tokiu atveju nereikėtų vaiko versti valgyti. Svarbiausia, kad jis gautų pakankamai skysčių ir druskų, kurių netenka viduriuodamas. Vaikas gali savaitę nevalgyti arba valgyti labai mažai (trapučių, duoniukų, barankų kramsnojimas idealiai tinka šiuo atveju) ir jam nieko nenutiks. Pasveikęs vaikas atsigriebs dvigubai. Po vėmimo vaikui negalima duoti maisto apie 6 valandas. Jei vaikas labai nori valgyti, galima duoti po 3−4 valandų ką nors labai lengvo, švelnaus skonio ir neriebaus. Svarbiausia - gerti kuo daugiau skysčių nedideliais kiekiais ir intervalais.

Medikamentinis gydymas ir klaidingi įsitikinimai

Daugelis tėvų ieško stebuklingos piliulės, kuri greitai išgydytų vaiką, tačiau ligas gydo ne vaistai - gyja pats organizmas. Vėmimas ir viduriavimas yra normali fiziologinė organizmo reakcija į virusą, bakteriją arba toksinus - organizmas stengiasi visus mikrobus pašalinti lauk. Mūsų pagrindinis tikslas gydant vaiką - išvengti dehidratacijos, o ne stabdyti viduriavimą ar vėmimą.

Vaistai, stabdantys viduriavimą ar vėmimą, gali padaryti nemažai žalos. Vienas dažniausių medikamentų - baltojo molio preparatai - gerai sustabdo viduriavimą, tačiau sustabdo ir virusų šalinimąsi lauk. Vėmimą slopinantys vaistai gali būti vartojami tik tam tikroms situacijoms ir jų skyrimą kontroliuoja gydytojas. Niekuomet neduokite vėmimą slopinančių vaistų savo vaikui prieš tai nepasikonsultavę su gydytoju. Užslopinus vėmimą galima nebepastebėti tikrosios ligos priežasties.

Yra pakankamai klinikinių įrodymų apie gerųjų žarnyno bakterijų naudą žarnyno infekcijų atveju.

Kada nedelsiant kreiptis į gydytoją

Nors pykinimas ir vėmimas dažnai yra nekenksmingi ir nereikalauja apsilankymo ligoninėje, yra atvejų, kai medicininė pagalba būtina:

• Jeigu mažylis pradėjo karščiuoti, jo temperatūra pakilo iki 38°C ar daugiau ir kartu prasidėjo vėmimas.
• Jei mažylis vemia dažnai ir kasdien, pablogėja jo sveikata, atsiranda dehidratacijos požymiai (neįprastas mieguistumas, burnos džiūvimas ir odos sausumas, didelis troškulys, įdubusios akys ar verkimas be ašarų, vaikas nesišlapina ar šlapinasi labai mažai, oda pilkšvo atspalvio).
• Jei vėmimas atsiranda staiga, be pykinimo, ir išsivėmus nepalengvėja (centrinės kilmės vėmimas).
• Jei vaikas vemia su kraujo priemaiša (dažniau vyresni vaikai, ypač jeigu vėmimo priepuoliai dažnai kartojasi). Nors kraujo netekimo rizika nedidelė ir kraujavimas greitai liaujasi, tai gali rodyti skrandžio gleivinės plyšimą.
• Jei vėmimą lydi stiprus pilvo skausmas.
• Jei įtariama apendicitą, meningitą ar žarnyno obstrukciją.
• Jei vėmimas yra periodinis ir neaiškios kilmės.

Kai kuriais atvejais gali prireikti ir chirurginio gydymo, jei vėmimas kyla dėl skrandžio pyliorinės dalies susiaurėjimo ar žarnyno obstrukcijos.

Vėmimo prevencija

Kadangi vėmimą dažniausiai sukelia įvairios į organizmą patekusios infekcijos, todėl patariama daugiau dėmesio skirti profilaktikai:

• Higiena: Kruopščiai plauti rankas, ypač prieš ir po valgio, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko, parduotuvės, poliklinikos, kitos viešos įstaigos.
• Rotavirusinės infekcijos profilaktika: Specifinė profilaktika yra skiepai.
• Mityba: Valgykite mažesnius ir tolygiai paskirstytus valgius, kuriuose yra gerai subalansuotos visos makroelementai. Stenkitės atidžiau ir atsakingiau rinktis maisto produktus, kadangi vaikai yra jautresni apsinuodijimui maistu.
• Kelionės: Vengti veiksmų, kurie gali išprovokuoti vėmimą, pavyzdžiui, važiuojant automobilyje vaiką geriausiai sodinti taip, kad jis žiūrėtų tiesiai į kelią, o ne pro šalį greitai lekiančius objektus. Žaidžiant žaidimus ar skaitant knygą automobilyje, galima išprovokuoti judesio sukeliamą pykinimą ir vėmimą. Taip pat rekomenduojama važiuojant automobiliu neleisti vaikui ir valgyti. Prieš važiuojant su vaiku į ilgesnes keliones vertėtų pasirūpinti specialiais medikamentais nuo judesio ligos.
• Poilsis: Žarnyno infekcija sergančiam vaikui yra labai svarbus poilsis ir ramybė, nes liga vaiką labai išsekina. Neskubėkite vaiko sirgusio žarnyno infekcija leisti į kolektyvą, nes viduriuodamas vaikas netenka labai didelės savo organizmo apsaugos - gerųjų žarnyno bakterijų, mineralų, nusilpsta vaiko imunitetas. Vaikas persirgęs virusine žarnyno infekcija virusą su išmatomis išskiria dar apie savaitę.

tags: #del #ko #vaikas #vegdamas #melinuoja

• Nauda ir ruošimo būdai obuolių kompotui mažyliams
• Kaip pasidalinti džiugia žinia apie nėštumą
• švelni priežiūra jautriai vaiko odelei
• Atpažinimas, prevencija ir pagalba vaikų seksualinės prievartos atvejais
• Chromosomų skaičius arklių spermatozoiduose