Pykinimas ir vėmimas yra simptomai, kuriuos kiekvienas iš mūsų patyrė gyvenime. Jie gali pasireikšti tiek vaikams, tiek suaugusiems. Pykinimas yra nemalonus jausmas pilvo duobėse, kurį lydi noras vemti, o vėmimas yra nevalingas arba savanoriškas skrandžio turinio išstūmimas per burną. Nors šis simptomas pasireiškia daugeliui žmonių, vaikams jis pasitaiko dažniau nei suaugusiems, nes jų virškinamojo trakto sistema yra jautresnė įvairiems maisto produktams bei dirgikliams. Svarbu suprasti, kad vėmimas - tai apsauginė organizmo reakcija, padedanti pašalinti nuodingas medžiagas, lyg siunčiamas pavojaus signalas ir būdas skrandžiui atsikratyti žalingo turinio.
Į vėmimą nereikėtų žiūrėti pro pirštus, nes jis gali būti vertinamas kaip įvairių sudėtingų būklių indikatorius. Vėmimo priežastys gali būti įvairios ir dažnai priklauso nuo vaiko amžiaus.
Dėl įvairiausių priežasčių vemia bet kokio amžiaus vaikai. Naujagimystės ir kūdikystės periodu vyrauja vėmimas dėl įgimtų priežasčių, vyresniame amžiuje - dėl įgytų.
Kūdikiams ir naujagimiams vėmimas gali būti grėsmingos būklės simptomas, todėl vemiantį mažylį visada būtina nuodugniai ištirti. Įprastai sudėtingiausia nustatyti kūdikių vėmimo priežastis, nes ne visada aišku, ar mažylis vemia, ar atpylinėja. Iki 6 mėnesių, kol nėra pilnai susiformavusi stemplė ir ryklė, vaikas linkęs atpylinėti maistą.
Naujagimiai ir kūdikiai gali vemti dėl skrandžio pyliorinės dalies susiaurėjimo ar dėl žarnyno obstrukcijos. Jei kūdikis yra alergiškas natūraliam karvės pienui, tėvai jam turi duoti dirbtinio maistelio, tačiau būtina kreipti dėmesį į jo kokybę, o ypač į jo paruošimo ir laikymo sąlygas. Kitu atveju į mišinuką iš aplinkos gali patekti įvairių mikrobų, sukeliančių ligas. Krūtimi maitinamiems kūdikiams, kurie vemia ir viduriuoja, reikėtų dažniau pasiūlyti krūtį, tačiau labai svarbu, kad mama (žindyvė) gertų labai daug skysčių.

Vyresniems vaikams vėmimas dažniausia pasitaikanti priežastis yra infekcinis gastroenteritas. Sergant šia liga vėmimas dažniausiai prasideda staiga ir praeina per parą. Infekciniam gastroenteritui būdingi ir kiti simptomai - pykinimas, viduriavimas, karščiavimas, pilvo skausmas. Dažniausiai vaikai vemia ir viduriuoja dėl virusinių žarnyno ligų (rotavirusiniai, noravirusiniai, adenovirusiniai ir kitų virusų sukelti žarnyno uždegimai). Vėmimas gali būti vienas iš bakterinių ligų požymių: tonzilito, meningito, plaučių uždegimo, šlapimo organų infekcijų. Šias ligas dažniausiai lydi karščiavimas.

Kitos priežastys gali būti:
Paaugliams vėmimą dažniausiai sukelia apsinuodijimas maistu ar cheminėmis medžiagomis (pavyzdžiui, alkoholiu), infekciniai žarnyno susirgimai. Paauglystėje gana dažnai pasitaikanti vėmimo priežastis - bulimija.
Vemiant ir viduriuojant vaikas netenka labai daug skysčių ir druskų. Dehidratacija (didelis skysčių ir druskų netekimas) nėra normali organizmo reakcija, tad pagrindinis tikslas gydant vaiką - išvengti dehidratacijos, o ne stabdyti viduriavimą ar vėmimą. Sunkios dehidratacijos požymiai yra pavojingi gyvybei, nes išbalansuoja visą vaiko vidinę terpę, sutrikdo organų veiklą.
Pirmieji dehidratacijos požymiai gali būti troškulys, sausos lūpos ir burna, mažas šlapimo kiekis arba vaikas nesišlapina visai. Svarbu pastebėti tai vaikams, nes jie gali nesugebėti to pasakyti. Stipresnės dehidratacijos požymiai apima:
Jeigu vaikas vemia ir jo oda tampa pilkšvo atspalvio, tai yra nedelsiamas signalas kreiptis į medikus, nes tai rodo sunkią dehidrataciją ar kitą grėsmingą būklę, galinčią sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas.

Apie vėmimą pirmiausiai įspėja vaikui prasidėjęs pykinimas ir pablyškimas. Štai 5 taisyklės, ką daryti vemiant vaikui:
2-4 minutes išsivėmusiam bet kurio amžiaus vaikui yra labai silpna, todėl jo nekalbinkite, nedarykite varginančių higienos procedūrų.
Skysčiai yra pati svarbiausia pirmosios pagalbos ir gydymo priemonė vemiant ir viduriuojant tiek vaikui, tiek suaugusiajam. Pirmiausia reikia užtikrinti pakankamą skysčių ir druskų kiekį, kad vaiko būklė nesikomplikuotų ir jis nedehidratuotų. Dažnai tėvai nežino, kiek skysčių vaikas išgėrė, tad pirmas dalykas pradėjus vaikui vemti ar viduriuoti - girdome jį skysčiais ir būtinai užsirašome, kiek vaikas skysčių išgėrė, kiek kartų vėmė, viduriavo, karščiavo, ar šlapinosi.
Fiziologinis skysčių poreikis skaičiuojamas pagal vaiko svorį. Žemiau pateikiamas orientacinis vaiko paros skysčių poreikis pagal vaiko svorį, kai vaikas sveikas (tai yra visi skysčiai, kuriuos jis gauna dienos bėgyje: vanduo, arbata, sriuba, sultys, sultingi vaisiai).
| Vaiko svoris (kg) | Paros skysčių poreikis (ml) |
|---|---|
| 10 kg | 1000 ml |
| 15 kg | 1250 ml |
| 20 kg | 1500 ml |
| 25 kg | 1600 ml |
| 30 kg | 1700 ml |
| 35 kg | 1800 ml |
Vaikas viduriuodamas ir vemdamas netenka labai daug skysčių ir druskų. Po kiekvieno vėmimo ir paviduriavimo vaikas turi išgerti tam tikrą kiekį druskinių tirpalų, tinkamų vaikų amžiui, pavyzdžiui, „Rehydron optim“, „Hydral plus“, „Hipp ORS 200“, „Gastrolit“ ir pan.
Skysčius reikėtų pradėti girdyti praėjus dviem valandom po vėmimo. Skysčių nereikėtų duoti iškarto labai daug, nes vaikas gali juos išvemti. Reikėtų duoti po truputį: po šaukštelį kas 5-10 minučių. Taip pat galima vaikui po truputį skysčių įlašinti į burną su vienkartiniu švirkštu (be adatos) arba duoti atsigerti per šiaudelį. Gėrimą galima paversti smagiu žaidimu, pavyzdžiui, naudojant šiaudelius su ūsais ar piešiant ant vienkartinių puodelių.
Jei kūdikio vėmimas kartojasi kelis kartus, dar prieš gydytojo apžiūrą jam duoti po 30-60 ml truputį pasaldinto natūralaus negazuoto mineralinio vandens. Dehidratuotam vaikui nerekomenduojama duoti arbatų, vaisių sulčių bei kitų gėrimų.
Kai vaikas vemia ir viduriuoja, jis valgyti gali ne bet ką, nes šie simptomai rodo, kad žarnynas yra daugiau ar mažiau pažeistas. Tokiu atveju netinkamas yra aštrus, keptas, riebus, daug prieskonių turintis maistas, taip pat pienas ir pieno produktai, termiškai neapdoroti (žali) vaisiai ir daržovės bei jų sultys, saldumynai, picos, gazuoti gėrimai.
Žarnyno infekcija sergantis vaikas gali nenorėti valgyti. Tokiu atveju nereikėtų vaiko versti valgyti. Svarbiausia, kad jis gautų pakankamai skysčių ir druskų, kurių netenka viduriuodamas. Vaikas gali savaitę nevalgyti arba valgyti labai mažai (trapučių, duoniukų, barankų kramsnojimas idealiai tinka šiuo atveju) ir jam nieko nenutiks. Pasveikęs vaikas atsigriebs dvigubai. Po vėmimo vaikui negalima duoti maisto apie 6 valandas. Jei vaikas labai nori valgyti, galima duoti po 3−4 valandų ką nors labai lengvo, švelnaus skonio ir neriebaus. Svarbiausia - gerti kuo daugiau skysčių nedideliais kiekiais ir intervalais.
Daugelis tėvų ieško stebuklingos piliulės, kuri greitai išgydytų vaiką, tačiau ligas gydo ne vaistai - gyja pats organizmas. Vėmimas ir viduriavimas yra normali fiziologinė organizmo reakcija į virusą, bakteriją arba toksinus - organizmas stengiasi visus mikrobus pašalinti lauk. Mūsų pagrindinis tikslas gydant vaiką - išvengti dehidratacijos, o ne stabdyti viduriavimą ar vėmimą.
Vaistai, stabdantys viduriavimą ar vėmimą, gali padaryti nemažai žalos. Vienas dažniausių medikamentų - baltojo molio preparatai - gerai sustabdo viduriavimą, tačiau sustabdo ir virusų šalinimąsi lauk. Vėmimą slopinantys vaistai gali būti vartojami tik tam tikroms situacijoms ir jų skyrimą kontroliuoja gydytojas. Niekuomet neduokite vėmimą slopinančių vaistų savo vaikui prieš tai nepasikonsultavę su gydytoju. Užslopinus vėmimą galima nebepastebėti tikrosios ligos priežasties.
Yra pakankamai klinikinių įrodymų apie gerųjų žarnyno bakterijų naudą žarnyno infekcijų atveju.
Nors pykinimas ir vėmimas dažnai yra nekenksmingi ir nereikalauja apsilankymo ligoninėje, yra atvejų, kai medicininė pagalba būtina:
Kai kuriais atvejais gali prireikti ir chirurginio gydymo, jei vėmimas kyla dėl skrandžio pyliorinės dalies susiaurėjimo ar žarnyno obstrukcijos.
Kadangi vėmimą dažniausiai sukelia įvairios į organizmą patekusios infekcijos, todėl patariama daugiau dėmesio skirti profilaktikai: