Kaip elgtis, kai vaikas šlapinasi į kelnes?

Vaiko šlapinimosi įgūdžių sutrikimai, ypač dieną, gali kelti didelį nerimą tėvams. Nors naktinis šlapinimasis į lovą iki penkerių metų amžiaus laikomas norma, dieninis šlapinimasis į kelnes gali reikšti gilesnes problemas. Šiame straipsnyje aptarsime galimas priežastis, kaip reaguoti ir ką daryti, kai vaikas pradeda šlapintis į kelnes.

Jūsų nerimas dėl sūnaus šlapinimosi įgūdžių sutrikimo yra suprantamas. Pasimetimas ir nežinojimas, ko imtis, kad pataisyti esamą situaciją, yra dažna tėvų reakcija. Svarbu pripažinti, kad reikia kažką keisti savo bendravime su vaiku.

Kodėl vaikas šlapinasi į kelnes?

Dažnai šlapinimosi problemos, ypač dieną, parodo tam tikrus vaiko ir tėvų santykių sunkumus. Kai šeimoje atsiranda jaunesnis broliukas ar sesutė, vyresnysis vaikas gali pradėti šlapintis į kelnes, manydamas, kad tai padės jam susigrąžinti tėvų dėmesį. Tai ypač aktualu, jei tėvai daug dėmesio skiria naujagimiui, keisdami jam sauskelnes.

Jūs pati pastebėjote, kad šlapinimosi periodas prasideda, kai labiau supykstate ant vaiko. Tai gali reikšti, kad vaikas taip reaguoja į jūsų barnius. Kiekvienas elgesys turi tam tikrą tikslą, dažnai neįsisamonintą. Tėvų uždavinys - suprasti, koks šio elgesio tikslas. Vaikai visada nori dėmesio, nesvarbu, ar tas dėmesys teigiamas, ar neigiamas.

Kai vaikas, kaip jūsų sūnus, sulaukia audringos reakcijos į netinkamą elgesį (pvz., kai jį izoliuojate kitame kambaryje ir jis apsišlapina), jis gauna daug dėmesio. Toks elgesys jam patvirtina, kad tai yra patikimas būdas susilaukti tėvų dėmesio, net jei jis neigiamas. Kai vaikui gyvybiškai svarbus yra tėvų dėmesys, jis gali pasiryžti kentėti dėl neigiamų reakcijų. Būna vaikų, kurie šlapinasi į kelnes tiesiog nepaklusdami tėvams ir taip demonstruodami jėgą bei valdžią.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į stresą. Nauji įvykiai gyvenime, tokie kaip naujagimio gimimas ar darželio lankymas, gali sukelti vaikui stresą. Vaikai į stresą labai dažnai reaguoja regresu, t. y. pradeda daryti tai, iš ko jau išaugo. Šis elgesys rodo, kad vaikui per daug stiprių dirgiklių ir nervų sistema nebesusitvarko.

Mediciniškai enurezė (nevalingas šlapinimasis) nustatoma vaikui sulaukus penkerių metų. Tačiau dieninis ar naktinis šlapimo nelaikymas pačiam vaikui gali tapti psichologine problema net nuo vienkartinio pasišlapinimo. Dėl šios priežasties nėra svarbiausia, kaip dažnai vaikas pasišlapina (kartą per mėnesį ar kartą per savaitę). Gydyti verta ir anksčiau, jeigu pačiam vaikui tai tampa problema.

Naktį arba dieną į kelnaites pasišlapina 82 procentai dvejų metukų, 49 procentai - 3 metukų, 26 procentai - 4 metukų vaikų. Nors sulaukę 4 metukų jau 74 procentai vaikų išlieka sausi, vis tiek šis skaičius yra pakankamai didelis. Sulaukus penkerių, pirminė enurezė nustatoma apie 15-20 procentų vaikų.

Vaikų šlapinimasis į lovą - rimtas išbandymas net patiems kantriausiems tėvams. Susidūrus su šia problema (patalynės skalbimu, džiovinimu) ir jai nesibaigiant, tėvus dažnai apima neviltis. Vaikas kankinasi ne ką mažiau. Jeigu vaikas šlapinasi į kelnaites ir pastebi, kad jo amžiaus vaikai to nedaro, gali nusiminti, išsigąsti, užsisklęsti savyje. Dažnai ši problema yra nematoma, nes apie tai nenoriai kalba ir vaikai, ir tėvai. Daugelis vaikų ir tėvų mano, kad jie yra vieninteliai, susidūrę su šia problema.

Svarbu suprasti, kad šlapinimosi procesas nėra paprastas, jis reguliuojamas daugelio nervinių sistemų, kurios vystosi palaipsniui, vaikui augant. Jei sutrikimas ar šlapimo nelaikymas susijęs su echoskopiškai ar šlapimo tyrimais randamais pakitimais, jei vaikas serga šlapimo takų infekcijomis - reikia specialistų pagalbos.

Naktinis šlapimo nelaikymas yra paveldimas, ir genetika - viena iš pagrindinių vaiko pirminės enurezės išsivystymo priežasčių. Vaikams, kurių nė vienas iš tėvų nesišlapino į lovą, tikimybė susirgti šia liga yra apie 15 procentų. Jeigu vienas iš tėvų šlapinosi į lovą, tikimybė padidėja iki 44 procentų. Tuo tarpu, jeigu abu tėvai šlapinosi į lovą - yra 77 procentai tikimybės, kad jų vaikui išsivystys naktinė enurezė.

Naktinė enurezė kamuoja dvigubai daugiau berniukų negu mergaičių. Priežastys nėra aiškios. Teigiama, kad mergaitėms šlapimo pūslės kontrolė išsivysto anksčiau negu berniukams.

Yra tėvų, kurie vaikus baudžia arba jiems prisišlapinus rodo aiškų nepritarimą, nepasitenkinimą, nes mano, kad vaikas yra kaltas. Tėvams svarbu žinoti, kad naktinis šlapinimasis vyksta nevalingai ir čia nėra vaiko kaltės. Klaidinga galvoti ar sakyti, kad šie vaikai yra tinginiai, kurie dėl tingėjimo nenueina į tualetą. Tai labai destruktyviai veikia vaiką, nes jis pradeda kaltinti save. Vaikų baudimas, gąsdinimai, nuolatiniai pykčiai tik dar labiau sutrikdo vaiką ir neleidžia jam pasveikti. Vaikas šeimoje turi jaustis saugus ir mylimas.

Priklausomai nuo vaiko amžiaus, galima paaiškinti paprastai, akcentuojant, kad su tokia problema susiduria daug vaikų. Vyresniems vaikams galima papasakoti išsamiau. Vaikui palengvėja, kai sužino, kad čia nėra jo kaltės, o už tai atsakingi organizmo ypatumai.

Anksčiau buvo populiaru dėl enurezės kaltinti nedarnią šeimą, nepritapimą kolektyve - žodžiu, psichologines priežastis. Pirminė enurezė paprastai nesivysto vien tik dėl psichologinių problemų. Atlikti tyrimai parodė, kad emocinės ir elgesio problemos yra daugiau pirminės enurezės pasekmė. Tačiau dėl traumuojančių psichologinių dalykų (patiriamo streso) pirminės enurezės epizodai gali padažnėti.

Viena iš dieninės enurezės formų yra „juoko“ enurezė (lot. enuresis risoria). Ji pasireiškia tuo, kad vaikas šiek tiek pasišlapina ar pilnai pasišlapina, kai stipriai juokiasi, kosti. Ši enurezės forma paprastai praeina su amžiumi ir brendimu. Atliekant medicininius tyrimus gydytojai fiziologinių pakitimų neranda.

Vaikų naktinis šlapimo nelaikymas yra paveldimas, ir genetika - viena iš pagrindinių vaiko pirminės enurezės išsivystymo priežasčių. Vaikams, kurių nė vienas iš tėvų nesišlapino į lovą, tikimybė susirgti šia liga yra apie 15 procentų. Jeigu vienas iš tėvų šlapinosi į lovą, tikimybė padidėja iki 44 procentų. Tuo tarpu, jeigu abu tėvai šlapinosi į lovą - yra 77 procentai tikimybės, kad jų vaikui išsivystys naktinė enurezė.

Naktinė enurezė kamuoja dvigubai daugiau berniukų negu mergaičių. Priežastys nėra aiškios. Teigiama, kad mergaitėms šlapimo pūslės kontrolė išsivysto anksčiau negu berniukams.

Mediciniškai enurezė nustatoma vaikui sulaukus penkerių. Yra skirtingų nuomonių dėl šlapinimosi dažnumo. Kai kurie specialistai akcentuoja, kad nustatant enurezę vaikas turi šlapintis į kelnaites bent vieną kartą per mėnesį, kiti - bent du kartus per mėnesį. Tačiau dieninis ar naktinis šlapimo nelaikymas pačiam vaikui gali tapti psichologine problema net nuo vienkartinio pasišlapinimo. Dėl šios priežasties nėra svarbiausia, kaip dažnai vaikas pasišlapina (kartą per mėnesį ar kartą per savaitę). Gydyti verta ir anksčiau, jeigu pačiam vaikui tai tampa problema.

Vaikai bręsta individualiai - keturmečio psichologinis amžius gali būti didesnis nei penkiamečio, trejų metukų vaiko psichologinis amžius gali būti didesnis už ketverių metukų ir pan.

Tėvai turi žinoti, kad dėl enurezės dažnai atsiranda žemas savęs vertinimas, vaikas pradeda nenoriai bendrauti su kitais vaikais, atsiskiria nuo grupės, jaučia nuolatinį stresą, baimę apsišlapinti kitiems matant. Apsišlapinęs vaikas patiria gėdą, nusivylimą savimi, tėvų pyktį ir pan. Laisvalaikio užsiėmimai (stovyklos, nakvynės pas draugus, išvykos su palapinėmis) tampa labiau traumuojanti negu džiuginanti patirtis. Vaikai, kaip žinia, yra negailestingi ir dažnai tyčiojasi iš tų, kurie yra silpnesni. Dėl to vaikas pradeda vengti visų situacijų, kuriose yra bent mažiausia tikimybė, kad kiti pastebės jo problemą ir iš to pasijuoks.

Psichologinės pasekmės vaiko savigarbai ir pasitikėjimui tikrai gali būti didelės, todėl ne visada reikia laukti ir tikėtis, kad problemą vaikas „išaugs“. Statistika rodo, kad daugelis vaikų problemą išauga, tačiau ne visi arba išauga vėlesniame amžiuje.

Kaip padėti vaikui?

Pirmas svarbus žingsnis - suteikti vaikui paramą, parodyti supratimą ir paaiškinti, kad šlapinimasis į kelnaites yra laikinas sutrikimas ir šį sutrikimą turi daug vaikų. Jokiu būdu vaiko nebarti ir nebausti. Tai padės sumažinti emocines problemas ir pagerins vaiko vidinę savijautą.

Labai svarbu dažnai pagirti vaiką už jo tinkamą elgesį, pvz.: kalbėti sūnui, kad džiaugiatės, kai jis išlieka sausas visą dieną ir nesureikšminti „šlapių kelnių situacijos“. Taip sūnus gaus dėmesio už teigiamą elgesį ir nebus tikslo provokuoti dėmesio netinkamu elgesiu. Svarbu nepamiršti, kad stiprinti reikėtų kiekvieną vaiko teigiamą elgesį, taip jis persiorientuos gaudamas dėmesį vien tik iš savo tinkamo elgesio. Netinkamo vaiko elgesio nereikėtų sureikšminti, o tik išreikšti Jūsų nepritarimą tokiam elgesiui ramiu tonu (svarbu!).

Susilaikykite nuo kritikos, žeminimo, vaiko tardymo (pvz.: kas penkias minutes klausinėti ar vaikas nenori į tualetą). Vaikui svarbu jausti, kad tėvai tiki jo sugebėjimu būti savarankiškam ir girdėti tėvų padrąsinimus. Pagarba vaikui ir jo jausmams - labai svarbu bet kuriame amžiaus tarpsnyje.

Jei vaikas gana savarankiškas, tėvams patartina išmokyti jį įvairių higienos įgūdžių: nusiprausti, pasikeisti apatinius, pasirūpinti suteptais drabužiais ir pan. Taip vaikas jausis atsakingu už savo veiksmus.

Besąlyginė meilė (mylėti vaiką vien už tai, kad jis yra, o ne dėl to, kad jis ką nors padarė ar padarys). Dažnai sakykite vaikui, kaip jį stipriai mylite. Tai nėra savaime suprantamas dalykas. Prisiminkite - yra svarbiau ne ką sakote, o KAIP sakote. Šypsena, švelnus balsas, švelnus fizinis prisilietimas, rami tėvų būsena ramina vaikus, - taip vaikai jaučiasi saugūs ir mylimi ir jiems nekyla noras maištauti.

Meilės ir šilumos stiprinant tarpusavio santykius!

Dvi valandas prieš miegą vaikui neduokite gerti daug skysčių. Kartu su mažyliu tėvams rekomenduojama sudaryti mažylio šlapinimosi kalendorių. Jis padeda ir vaikui, ir medikams. Jeigu vaikas ryte atsikelia sausas, piešia besišypsantį veidelį (saulutę). Atsikėlęs šlapias - piešia liūdną veidelį (debesėlį su lietumi). Stebint kalendorių aiškūs pagerėjimai, kuriuos matydamas vaikas įgyja daugiau pasitikėjimo.

Kadangi naktinis šlapimo nelaikymas gali atsirasti ar pablogėti dėl išgyvenamo streso, svarbu užtikrinti vaiko ramybę. Būtina laikytis ir poilsio režimo.

Naktį žadinti miegančio vaiko nepatartina dėl kelių priežasčių. Pažadintas jis gali nesiorientuoti aplinkoje ir laike, išsigąsti, sutrikti. Tokios priemonės vieniems vaikams padeda, kitiems - ne.

Sauskelnės tiesiogiai neskatina enurezės. Svarbu žinoti, ar vaikas jaučia, kai prisišlapina į sauskelnes, ar ne. Jeigu nejaučia arba jaučia, bet vis tiek nori jas dėvėti, tai toks vaiko elgesys iš tiesų nutolina prašymąsi ant puoduko ir trukdo normaliam šlapinimosi refleksui susiformuoti bei skatina enurezę. Jeigu vaikas jaučia, kad prisišlapino ir prašosi į tualetą („noriu sysiu“), vaiko normaliam šlapimo refleksui formuotis sauskelnės netrukdo. Pirmuoju atveju tėvams patariama tiesiog nustoti segti sauskelnes ir leisti vaikui pajusti nepatogumą.

Patartina vaiką mokyti prašytis ant puoduko kuo anksčiau. Galima pradėti nuo vienerių metų. Jei pratinimą prie puoduko vaikas priima agresyviai, laužti vaiką prievarta anksčiau laiko nėra reikalo. Vieni sėdasi anksčiau, kiti - praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams.

Rekomendacijos tėvams kitose šalyse yra tokios pačios.

Specialus treniruoklis turi įklotą, pritvirtinamą prie vaiko kelnaičių. Kai naktį vaikas pradeda šlapintis, treniruoklis suveikia ir pradeda skleisti garsą arba vibraciją. Palaipsniui formuojasi refleksas: kai šlapimo pūslė prisipildo, vaikas užsinori šlapintis. Teigiamų pokyčių jau galima pastebėti po ~2 sav. Kitais atvejais (t.y. Nustatyta, kad 15 proc. Suprastėja vaiko miego kokybė (vaikas vengia eiti miegoti, nes bijo ir vėl pabusti šlapias) ir t. Atėjus laikui tėvai turėtų nustoti vaikui segti sauskelnes ir leisti pajusti, ką reiškia pasišlapinti į kelnytes. Tinkamas laikas - 1-1,5 m. Specialistų nuomone, nuo sauskelnių privalu atpratinti 2,5-3 m. vaikus. Vyresniame amžiuje, susidūrus su enureze nerekomenduojama naudoti sauskelnių.

Kaip paskatinamąją priemonę galite naudoti ir kalendorių, kuriame žymėtumėte sausai išmiegotas naktis - tebūnie tai vaikui kaip pagyrimas. Jokiu būdu nežymėkite šlapiųjų. Matydamas, kad sausų naktų vis daugėja, vaikas pats džiaugsis ir tai jam taps puikia motyvacine priemone.

Kai kurie tėvai įpranta vaiką nuvesti į tualetą tiesiog per miegus, praėjus valandai ar dviem po užmigimo. Daugeliui vaikų tai padeda. Jei pastebėjote, kad vaikas į lovą prisišlapina vėliau - nusistatykite žadintuvą ir nuveskite į tualetą vėliau, likus maždaug pusvalandžiui iki numatomos „avarijos“. Vėliau galite palikti žadintuvą pačiam vaikui. Pajutęs, kad tai yra jo atsakomybė ir kad jis pats gali suvaldyti situaciją prabudamas naktį ir nueidamas į tualetą, vaikas išmoks labiau pasitikėti savimi.

Pasitarus su gydytoju galima išmėginti ir nedidelę šlapimo pūslės treniruotę. Dienos metu, kai vaikas pajaus norą šlapintis, paprašykite jo sulaikyti šlapimą kol suskaičiuosite iki dešimties. Tiek paprastai užtenka kad noras šlapintis trumpam praeitų. Kai jis vėl užeis - pratimą pakartokite. Jei įmanoma, padarykite taip 3-4 kartus, o tada jau metas iš tikrųjų į tualetą. Tiesa, nepamirškite, kad dažnai sulaikant šlapimą kyla šlapimo pūslės ir inkstų infekcijos pavojus, taigi nepiktnaudžiaukite juo ir būtinai pasitarkite su gydytoju, ar jūsų vaikui tai gali padėti, nes naktinis šlapimo nelaikymas gali turėti įvairių priežasčių, ne tik pernelyg silpną šlapimo pūslę.

Kada kreiptis į specialistus?

Jei jūsų vaikas šlapinasi dažnai, bet po truputėlį, jei šlapindamasis jaučia deginimą - tai gali būti šlapimo takų infekcijos ar kitų ligų požymis. Kuo greičiau susisiekite su gydytoju. Taip pat turėtumėte kreiptis į gydytoją jei šlapimas labai drumstas ar rausvas, jei genitalijų srityje atsirado bėrimų.

Jei vaikas ėmė šlapintis į lovą po ilgesnės sausos pertraukos (daugiau nei 3 mėnesių), gali būti, kad šlapinimasis sutriko dėl emocinių priežasčių. Aptarkite su gydytoju, kokie įvykiai ar pokyčiai šeimoje, darželyje galėjo taip paveikti.

Jei po apklausos ir tyrimų atmetamos kitos ligos, priežastis gali būti nepakankamai susiformavęs šlapinimosi refleksas. Pirmoji yra antidiuretinis hormonas, sulėtinantis šlapimo susidarymą naktį. Jo pagalba šlapimo pūslė nepersipildo iki ryto. Antroji funkcija - tai galėjimas atsibusti, kai šlapimo pūslė tampa pilna. Ankstyvame amžiuje už šlapinimosi refleksą būna atsakingos nugaros smegenys. Prisipildžius šlapimo pūslei, siunčiamas signalas nervų sistemai, o ši atpalaiduoja šlapimo pūslės rauką ir vaikas nevalingai pasišlapina. Vaikui augant, už šlapinimosi refleksą tampa atsakingi nervų centrai, esantys smegenų kamiene ir smegenų žievėje. Nuo to laiko vaikas pats ima kontroliuoti šlapinimąsi. Naktį prisipildžiusi šlapimo pūslė siunčia signalą į smegenis, vaikas pabunda ir nueina į tualetą. Enurezė pasireiškia, kai komunikacija tarp šlapimo pūslės ir nervų sistemos sutrinka dėl nervų sistemos nebrandumo. Smegenys negauna impulso pabusti arba impulsas yra labai silpnas.

Nors medicinoje 100 proc. retai galima pažadėti, tačiau 99 proc. tikėtina, kad problema bus išspręsta. Yra ligonių, kurie tikrai sunkiai pasiduoda gydymui. Labai mažai daliai ligonių ši problema išlieka, bet užaugę išmoksta su ja susigyventi.

Specialistų teigimu, tai nereikalinga, netgi gali pakenkti - sukelti stresą. Labai daug vaikų iki penkerių metų pasveiksta savaime, todėl nereikia labai smarkiai jaudintis. Svarbu pakloti lovą, kad neperšlaptų, ir leisti vaikui miegoti, laukiant šviesios ateities. Ir sauskelnės nėra blogai.

Jei sutrikimas ar šlapimo nelaikymas susijęs su echoskopiškai ar šlapimo tyrimais randamais pakitimais, jei vaikas serga šlapimo takų infekcijomis - reikia specialistų pagalbos. Tokiu atveju gydomi net ir maži vaikai.

Nuo penkerių metų gydoma vaistais arba kitomis priemonėmis. Vilniuje ir Kaune veikia šlapinimosi sutrikimų centrai. Juose, naudojant tam tikrus metodus, vaikai mokomi šlapintis teisingiau, ištiriami dėl galimų anomalijų. Jų priežastis gali būti neurogeniniai ar anatominiai pakitimai.

Gydymas vaistais gana efektyvus (apie 60-70 proc.), tačiau kai kuriems vaikams vaistai gali sukelti šalutinius poveikius ir nemažai daliai vaikų nutraukus gydymą vaistais, enurezės simptomai atsinaujina. Reikia prisiminti, kad vaiko organizmas labai jautrus ir kartais vaistų netoleruoja. Gydymo laikotarpis paprastai trunka iki 3 mėnesių. Svarbu žinoti, kad nėra garantijos dėl vaistų efektyvumo. Vartojant vaistus, problema gali išnykti, bet nustojus juos vartoti, vėl atsinaujinti.

Vienas iš sėkmingų metodų, naudojamų gydant enurezę, yra garso signalus skleidžiantys šlapinimosi sulaikymo treniruokliai - drėgmės aliarmai. Jie skirti vaiko šlapinimosi refleksui suformuoti, kai nervų sistema dar nėra pakankamai subrendusi ir nesiunčia nervinio impulso į šlapimo pūslę. Tai nedideli įrenginiai, turintys drėgmei jautrų įklotą, kuris tvirtinamas prie kelnaičių ar pižamos. Vaikui pasišlapinus, pasigirsta garsinis signalas ir/arba vibracija. Šio prietaiso pagalba nustatomas labai tiksli šlapinimosi pradžia ir iš karto duodamas signalas smegenims „noriu šlapintis, reikia pabusti ir nueiti į tualetą“. Vaikas signalą pradžioje išgirsta truputį pasišlapinęs ir gali atsikelti ir nueiti į tualetą. Jeigu vaikas pats neatsikelia, jį pakelti tik išgirdus garsinį signalą turi tėvai. Refleksas formuojasi ne iš karto, pokyčiai pastebimi maždaug po dviejų savaičių, o šlapinti į lovą vaikas nustoja per keletą (paprastai iki 12) savaičių. Specialistai rekomenduoja aparatą naudoti dar keletą savaičių, kai vaikas jau nesišlapina, kad būtų išvengta atkritimo.

Vaikas pietų miego metu gali pasišlapinti. Reikėtų tai aptarti su auklėtoja. Galima ir pietų miego metu naudoti drėgmės aliarmą, tačiau aparatėlį gali išgirsti kiti vaikai ir sužinoti apie problemą. Jeigu kyla tikimybė, kad iš vaiko bus pasijuokta, galbūt geriau būtų segti sauskelnes.

Vaikų dar neturiu, bet dirbu auklėtoja darželyje, tai galiu tiek pastebėti, kad vaikams būna momentais užeina, kad kelias sav. Sysiu daro bet kur, ir lovoj ir į kelnes, o poto praeina ir vėl daro normaliai į puodą ar klozetą. Be to manau ir tas stresas gali turėti įtakos. Ir dar yra variantas, sakote pradėjo lankyti darželį, galbūt darželyje mato vaikus, kurie sysiu padaro į kelnes ir ji lyg juos atkartoja, na mano grupėje buvo su dviais vaikais tokie atvejai, kai jie kartojo kitus vaikus, tai tiesiog teko kalbėti, aiškinti ir po kurio laiko praėjo.

Visiems vaikams būna tokie periodai. Naujas žmogutis, o dar darželis. Jūs įsivaizduojat, kiek vaikui streso? Reikia išlaukti, neversti. Aš manau, kad padarėte klaidą kad iškart po brolio gimimo vedete į darželį. Vaikui vien stresas, kad brolis gimė, o dar į darželį išleidote. Reikėjo vesti į darželį prieš kokius 2-3 mėn gimstant broliui, arba po brolio gimimo praėjus 2 mėnesiams.

Blogiausia, ką gali padaryti tėvai, tai tik gimus vaikui pradėti vesti vyresnėlį į darželį.

Dauguma 4-5 metų vaikų išmiega sausi visą naktį. Šlapių nelaimių nutinka nebent retkarčiais. Tačiau 10-13 procentų jų bendraamžių lovytės vis dar periodiškai sušlampa. Šis nemalonumas dažniau kamuoja berniukus, ypač jei kam nors iš šeimos narių vaikystėje taip pat buvo aktuali tokia problema.

Tam, kad vaikas visą naktį išliktų sausas, jo smegenys turėtų neleisti ištuštinti šlapimo pūslės miego metu. Arba šlapimo pūslės signalas smegenims turėtų būti toks stiprus, kad vaiką pažadintų nueiti į tualetą. Deja, ne visiems vaikams šie signalai išsivysto sulaukus priešmokyklinio amžiaus.

Visų pirma stenkitės nesureikšminti šių nutikimų. Jei vaikas vis prisišlapina į lovą, nekaltinkite jo. Nesišaipykite ir negėdinkite. Tai tikrai nutiko nevalingai, vaikas ir taip graužiasi. Jei šeimoje yra broliukų ir sesučių - jokiu būdų neleiskite jiems šaipytis. Išmiegoti per naktį sausam - gebėjimas, kurį anksčiau ar vėliau pasiekia visi vaikai, su itin retomis išimtimis.

Kol vaikas šios bėdos dar neišaugo, pasirūpinkite jo čiužinio apsauga, po paklode patieskite drėgmės nepraleidžiantį paklojiuką, kurį prireikus galėtumėte greitai pakeisti.

Kai vaikas prisišlapina, kuo greičiau pakeiskite ir patalynę, ir pižamą, kad nesudirgtų oda ir vaikas nepriprastų prie drėgmės miegant.

Jei problema labai opi, galite netgi įtikinti vaiką dėvėti storesnę pižamą ar apsaugines sauskelnes. Be abejo, šio amžiaus vaikai tam gali priešintis, esą tai pernelyg kūdikiška. Papasakokite, kad net kai kuriems suaugusiesiems kartais tenka dėvėti sauskelnes, tam jos ir parduodamos vaistinėse. Tiesa, šiuo atveju neperlenkite lazdos įtikinėdama: jei matote, kad vaikas kategoriškai nesutinka ar gėdijasi, apsieisite be sauskelnių.

Tėvai pastebi, kad gimus broliukui ar sesutei, vyresnysis neretai irgi „sulėliukiškėja“, ima elgtis kaip mažas vaikas, t.y., regresuoja. Vaikas, kuriam gimsta broliukas ar sesutė pradeda ne tiek regresuoti, o kopijuoti savo konkurentą. Naujagimis paprastai gauna daugiau tėvų dėmesio, rūpesčio, o vaikai imlūs, iš karto pajaučia, iš kur vėjas pučia, tai yra, ką reikia daryti, kad gautų daugiau tėvų dėmesio, meilės, rūpesčio. Vaikai suvokia, kokia strategija leidžia jiems sulaukti daugiau dėmesio. „Kadangi mažas taip elgiasi ir gauna daugiau dėmesio bei rūpesčio, vadinasi, taip elgdamasis aš irgi to paties sulauksiu“ - galvoja vyresnysis. Vaikas pradeda tarsi beždžioniauti, bet viduje jis nėra toks mažas. Toks jo elgesys yra lyg gynybinė strategija, kad galėtų pasiekti, ko nori. Labai būtų sveika, jei tėvai suvoktų - tokia vaiko reakcija yra natūrali, tai nėra patologija, kad vaikas taip elgiasi. Nes tėvai pradeda nervintis, galvoti, kas vyksta su jų vaiku. Tėvams reikia save sukontroliuoti ir neparodyti savo neigiamos reakcijos. Vaikas jaučia tėvų susierzinimą, pyktį, jo nepriėmimą, ir jaučiasi dar blogiau. Tai ką daryti tėvams? Siūlau tėvams viduje suvokti, kad tai yra natūralu, ir jie tą pakeisti vargiai ar gali. Kuo labiau jie lauks proceso pabaigos, tuo labiau nervuosis jo eigoje. Idealu, kai suvokiame tai kaip normalų gyvenimo etapą. Po vasaros ateina ruduo, po rudens - žiema. Lygiai taip pat, jei gimdome dar vieną vaiką, turime suvokti, kad pirmagimio reakcijos neišvengsime. Kuo tėvai natūraliau ir laisviau reaguoja į vyresniojo vaiko reakciją gimus broliui ar sesei, kuo daugiau stengiasi parodyti, kad jie vis vien myli pirmagimį, kuo mažiau rodo susierzinimo, tuo natūraliau viskas praeis. Kuo agresyviau tėvai reaguoja į tokį didesniojo elgesį, tuo agresyvesnis jis tampa. Agresija auga iš abiejų pusių, prasideda konfliktai, pykčiai, psichologinės problemos. Iš pradžių jos atsiranda dėl to, kad vaikas konkuruoja su kitu vaiku - broliu, seserimi, o vėliau jos yra todėl, kad tėvai agresyviai reaguoja į tokį vaiko elgesį. Vaikas jaučiasi dar labiau nepriimtas, nereikalingas, atstumtas. Tam tikra prasme ji niekada nesibaigs, iki tol, kol vaikas užaugs ir išmoks tvarkytis su šia psichologine savo problema. Konkurencija tarp seserų ir brolių yra visur, nė vienas vaikas to neišvengė, jei auga ne vienas. Tai kaip padėti vyresniajam vaikui? Pritariu, kad reikia laikytis kiek įmanoma labiau senosios šeimos tvarkos, tradicijų. Tada vyresnysis mato, kad pasaulis nesugriuvo. Kuo mažiau vaikui „sugriūva“ pasaulis, tuo švelniau praeina krizė. Jei išlaikome šeimos tradicijas, tuo geriau, nes mažam vaikui reikia saugumo, kad jis turėtų lyg kokią atramą kažką nekintamo, saugaus.

Vaikai į stresą labai dažnai reaguoja regresu. t. y. pradeda daryti tai, iš ko jau išaugo (tiesą sakant, ir suaugę taip. Pvz., kai mums blogai, verkiam). Šis elgesys rodo, kad vaikui per daug stiprių dirgiklių ir nervų sistema nebesusitvarko.

Naktį arba dieną į kelnaites pasišlapina

tags: #gimus #broliui #siusioja #i #kelnes

• sužinokite daugiau apie Tado Juodsnukio kūrybinį kelią
• Riterių istorija vaikams
• Rožių sodinimas ir auginimo patarimai
• Sužinokite apie nėštumo nutraukimo rizikas
• Sužinokite daugiau apie skaitmeninės eros vaikus