C-reaktyvaus baltymo (CRB) tyrimai vaikams: kada nemokami ir ką jie rodo?

Ligonių kasos pabrėžia, kad visais atvejais tiek vaikams, tiek suaugusiesiems už šeimos gydytojo kompetencijai priskirtus kraujo tyrimus mokėti nereikia. Nesvarbu, ar tai planiniai, ar skubūs tyrimai, ir kokiu būdu kraujo mėginiai paimami. Kraujo tyrimai privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams, prisirašiusiems prie sutartį su ligonių kasomis turinčių gydymo įstaigų, yra apmokami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Todėl jei tyrimas pacientui reikalingas, ir šeimos gydytojas tyrimą skiria, pacientui papildomai tai neturi kainuoti.

Kraujo tyrimo paėmimas vaikui

Kas yra C-reaktyvus baltymas (CRB/CRP)?

C-reaktyvus baltymas (CRP) - vienas svarbiausių kraujo tyrimų, padedančių gydytojams įvertinti, ar organizme vyksta uždegiminis procesas. Šio baltymo kiekis kraujyje greitai padidėja, kai atsiranda infekcija, audinių pažeidimas ar kita uždegimo priežastis. Nors pats CRP rodiklis dar nereiškia konkrečios ligos, jo reikšmė padeda atskirti virusinį ir bakterinį uždegimą, įvertinti gydymo efektyvumą bei netgi numatyti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tyrimas atliekamas tiek suaugusiems, tiek vaikams, o nėštumo metu - ypač svarbus dėl galimų komplikacijų prevencijos.

C-reaktyvus baltymas (angl. C-reactive protein, trumpinamas CRP) - tai baltymas, kurį gamina kepenys reaguodamos į uždegimą, infekciją ar audinių pažeidimą. Jis priklauso vadinamiesiems ūmios fazės baltymams - jų koncentracija kraujyje padidėja per kelias valandas nuo uždegimo pradžios. „CRP padidėjimas nėra liga - tai kūno signalas, kad kažkas negerai. Jo pokyčiai leidžia stebėti, kaip organizmas kovoja su infekcija ar reaguoja į gydymą“, - teigia Dr. Michael Stevens (Harvard Medical School).

CRB lygis pakyla praėjus ~6 val. po uždegiminio proceso pradžios. Taigi, vos tik vaikui sukarščiavus iškart atlikti CRB tyrimo nerekomenduojama, nes baltymo koncentracija dar gali būti nepakankama ligos sukėlėjui nustatyti. Tyrimą optimalu atlikti po 24 val.

CRB/CRP tyrimas vaikams

Vaikų organizmas į infekcijas reaguoja greičiau nei suaugusiųjų, todėl CRP (C-reaktyvaus baltymo) padidėjimas gali būti staigus. Tyrimas vaikams dažnai atliekamas įtarus bakterinę infekciją, pavyzdžiui, anginą, plaučių ar šlapimo takų uždegimą. Paprastai vaikų CRP norma yra panaši kaip suaugusiųjų - iki 5 mg/l, tačiau vertinant rezultatus visada atsižvelgiama į amžių, klinikinius simptomus ir tyrimo laiką nuo ligos pradžios.

Padidėjęs CRP vaikams dar nereiškia, kad būtina iš karto skirti antibiotikus. Gydytojai visuomet vertina ir kitus požymius - temperatūrą, kraujo ląstelių skaičių, šlapimo tyrimus. Anksčiau daugumai peršalusių ir sunkesne ligos forma sergančių vaikų gydytojai skirdavo antibiotikų. Tačiau jeigu vaikas peršalo, CRB lygis padidėja nežymiai, tad vartoti antibiotikų nereikia.

„Vaikų CRP vertės kyla labai greitai ir taip pat greitai krenta, kai gydymas veiksmingas. Todėl šis tyrimas ypač naudingas stebint, kaip vaikas sveiksta“, - paaiškina Dr. Emily Carter (Johns Hopkins Children’s Center).

Orientacinės CRP normos vaikams

Amžius Norma (mg/l) Komentaras
Naujagimiai (0-7 dienos) 0-10 (kartais iki 15) Pirmaisiais gyvenimo metais CRP gali būti šiek tiek aukštesnis dėl fiziologinių pokyčių.
Kūdikiai (1 mėn.-1 m.) 0-5 Reikšmės virš 10 mg/l gali reikšti infekciją, ypač kartu su karščiavimu.
Vaikai (1-10 m.) 0-5 Norma tokia pati kaip suaugusiųjų, tačiau vertinama kartu su simptomais.
Paaugliai (11-18 m.) 0-5 Padidėjimas gali būti susijęs su infekcijomis, hormoniniais pokyčiais ar sportu.

Neretai šis tyrimas atliekamas ir siekiant išsiaiškinti, ar gydytojo paskirtas gydymas yra efektyvus. CRB tyrimas kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kažkaip specialiai ruoštis CRB tyrimui nereikia, tik svarbu, kad vaikas ~12 val. prieš jį būtų nevalgęs.

CRP kraujo tyrimo indikacijos ir rezultatai

Kada tėvams reikėtų sunerimti dėl vaiko CRB?

  • Kai vaikas karščiuoja daugiau nei 3 dienas, o CRP viršija 30 mg/l.
  • Kai padidėjęs CRP kartu su vangumu, apetito stoka ar skausmais.
  • Kai pakilimas kartojasi po nesenos infekcijos - tai gali rodyti lėtinį uždegimą ar autoimuninę būklę.

Sveiko suaugusio žmogaus organizme C-reaktyvaus baltymo (CRP) kiekis yra labai mažas. Dauguma laboratorijų norma laiko reikšmes nuo 0 iki 5 mg/l. Tai reiškia, kad organizme šiuo metu nėra aktyvaus uždegimo ar infekcijos.

Kaip vertinti CRP padidėjimą vaikams

  • CRP 10-30 mg/l - dažniausiai rodo lengvą ar vidutinį uždegimą (dažnai virusinį).
  • CRP 30-100 mg/l - gali reikšti bakterinę infekciją, pvz., pneumoniją, vidurinės ausies uždegimą ar tonzilitą.
  • CRP >100 mg/l - dažnai siejamas su sunkiomis infekcijomis (pvz., sepsiu ar meningitu).

Jeigu vaikui užsitęsia kosulys, galima įtarti infekciją, kurią sukelia mikoplazmos ir chlamidijos. Vaikai taip pat dažnai serga ūminiu tonzilitu (angina), kurią gali sukelti tiek virusai, tiek bakterijos. Tik apie 30 proc. anginos atvejų sukelia bakterijos.

Šeimos gydytojo kompetencija ir apmokami tyrimai

Šeimos gydytojas paskiria kraujo tyrimus, kai reikia diagnozuoti šeimos gydytojo kompetencijai priskiriamas ligas, būkles ir sveikatos sutrikimus. Tyrimai skiriami ne tik norint pagrįsti diagnozę, bet ir nustatyti ligos eigą, pakoreguoti pradėtą gydymą, įvertinti jo efektyvumą. Tyrimai skiriami ir atliekami gydančiojo gydytojo paskyrimu tuomet, kai jų reikia ir tiek kartų, kiek reikia.

Tačiau šeimos gydytojai nemokamai gali paskirti tik tuos tyrimus, kurie jam priklauso pagal kompetenciją (medicinos normą). Tuo atveju, kai diagnozei nustatyti arba gydymui paskirti reikia atlikti tyrimus, kurie nepriskirti šeimos gydytojo kompetencijai, jis, vadovaudamasis šeimos gydytojo normos nuostatomis, pacientui gali išduoti siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai gauti. Tuomet gydytojo specialisto skirti tyrimai gali būti atlikti nemokamai.

Pavyzdžiui, vitamino D tyrimas, jeigu jį paskirtų šeimos gydytojas be indikacijų, būtų mokamas. Tačiau tuo atveju, jei pacientui jis yra būtinas ir jį skiria atlikti, pavyzdžiui, gydytojas endokrinologas, jis yra atliekamas nemokamai.

Gydytojo ir paciento konsultacija

Nemokami kraujo tyrimai, skiriami šeimos gydytojo

Šeimos gydytojas gali paskirti šiuos kraujo tyrimus, reikalingus jo kompetencijai priskiriamoms ligoms, būklėms ir sveikatos sutrikimams diagnozuoti bei vertinti jų rezultatus:

  • Bendrą kraujo tyrimą;
  • Biocheminius kraujo tyrimus (lipidų apykaitos tyrimą, kalio, natrio, kreatinino, alanininės aminotransferazės, asparagininės aminotransferazės, šarminės fosfatazės, bilirubino, gliukozės, šlapimo rūgšties);
  • Skydliaukės funkcijos tyrimą (TTH);
  • Uždegimo rodiklius (CRB ir ENG);
  • Gliukozės tolerancijos testą;
  • Prostatos specifinį antigeną pacientams po radikalaus priešinės liaukos vėžio gydymo;
  • Natriuretinio peptido tyrimą.

Taip pat tam tikrais atvejais šeimos gydytojas gali skirti šiuos kraujo tyrimus:

  • Kraujo krešumo sistemos būklės įvertinimą pacientui, kuriam paskirtas gydymas geriamaisiais netiesioginio veikimo antikoaguliantais (per kalendorinius metus apmokama iki 12 tyrimų);
  • Glikozilinto hemoglobino nustatymą pacientui, kuriam pagal sąrašą paskirtas cukrinio diabeto gydymas (per kalendorinius metus apmokama iki 4 tyrimų);
  • Kraujo krešumo tyrimus (protrombino laiką, tarptautinį normalizuotą santykį (TNS), aktyvinto dalinio tromboplastino laiką (ADTL));
  • Kraujo grupės ir Rh faktoriaus tyrimus;
  • Sifilio (RPR) ir specifinį (treponeminį) tyrimą su T. pallidum antigenų (TPHA) tyrimu;
  • Tyrimus dėl virusinio hepatito B ir C.

Be to, prieš planinę operaciją šeimos gydytojas gali skirti protrombino laiko (SPA) ir tarptautinio normalizacijos santykio (INR) nustatymo tyrimą; tyrimą, kuriuo nustatomas aktyvinto dalinio tromboplastino laikas (ADTL), taip pat nustatyti kraujo grupę pagal ABO antigenus ir rezus Rh (D) priklausomybės faktorių. Iš fondo apmokami ir atitinkami nėščiosioms reikalingi tyrimai.

Kaip nurodo VLK, be jau minėtų tyrimų esant indikacijoms šeimos gydytojas gali skirti bendrą ir biocheminius kraujo tyrimus (lipidogramą, kalio, natrio, kreatinino, alanininės aminotransferazės, asparagininės aminotransferazės, šarminės fosfatazės, kreatinkinazės, gama glutamiltransferazės, bendro baltymo, bilirubino, gliukozės, šlapimo rūgšties), bendrąjį šlapimo, albumino ir kreatinino santykio šlapime tyrimus, prireikus - uždegimo rodiklių tyrimus, tokius kaip C reaktyvinio baltymo (CRB), eritrocitų nusėdimo greičio (ENG), skydliaukės funkcijos (TTH), gliukozės tolerancijos testą. Gali būti skiriamas prostatos specifinio antigeno tyrimas pacientams po radikalaus priešinės liaukos vėžio gydymo, taip pat prireikus - koprogramą, ginekologinį tepinėlį iš makšties ir gimdos kaklelio, enterobiozės tyrimą, elektrokardiografiją, spirometriją, pulsoksimetriją, kt. Taip pat šeimos gydytojas, esant viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiams, prireikus gali skirti tyrimą dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), gripo ir respiracinio sincitinio viruso (RSV) testus. Antikoaguliantais gydomiems pacientams šeimos gydytojas gali skirti tiek kraujo krešumo sistemos būklės tyrimų, kiek reikia. Glikemijai kontroliuoti, siekiant išvengti komplikacijų, cukriniu diabetu sergantiems žmonėms skiriama iki 4 glikolizinto hemoglobino tyrimų per metus. Prieš planines operacijas ar procedūras pacientams įprastai šeimos gydytojas skiria iš fondo apmokamus kraujo grupės, Rh faktoriaus ir kraujo krešumo tyrimus (protrombino laiko, tarptautinį normalizuotą santykį (TNS), aktyvinto dalinio tromboplastino laiko (ADTL). Prireikus skiriamas ligonių kasų apmokamas sifilio (RPR) ir specifinis (treponeminis) tyrimas su T. pallidum antigenų (TPHA) tyrimu, žmogaus imunodeficito viruso testas, tuberkulino mėginys, tyrimai dėl virusinio hepatito B ir C, feritino tyrimas įtariant ar nustačius geležies stokos anemiją, šlapimo pasėlio tyrimas, kai įtariama ar diagnozuota šlapimo takų infekcija.

Tuo tarpu neprofilaktinio tyrimo tikslas - pagrįsti diagnozę, nustatyti ligos eigą, pakoreguoti pradėtą gydymą, įvertinti jo efektyvumą. Jei gydytojas gali be tyrimų, įvertinęs klinikinius požymius, kompetentingai atsakyti į klausimus, kodėl pacientą vargina vienokie ar kitokie simptomai, ar pakankamas gydymo efektyvumas, ir prisiima atsakomybę už paciento gydymą, tyrimų skirti neprivaloma.

Pokyčiai nuo 2026 metų: išplėsta šeimos gydytojo kompetencija

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) baigiantis metams pasidalino džiugia naujiena - nuo 2026 m. pacientų laukia geresnis tyrimų prieinamumas. Numatyta, kad daliai tyrimų atlikti nebereikės laukti specialisto konsultacijos - juos galės paskirti šeimos gydytojas. Kaip skelbta, į jo komandos tyrimų sąrašą įtraukti tiek dažniausiai pasitaikančių infekcinių ligų, tiek lėtinių būklių diagnostikai svarbūs tyrimai:

  • Vitamino B12 ir folio rūgšties tyrimai, kurie padeda nustatyti mažakraujystės priežastį ir paskirti tinkamą gydymą;
  • Vitamino D tyrimas svarbus dėl osteoporozės gydomiems pacientams, gydymo saugumui užtikrinti;
  • Skydliaukės funkcijos tyrimai (laisvo tiroksino, ATPO), atliekami skydliaukės funkcijai įvertinti, o tai svarbu skydliaukės ligų diagnostikai;
  • Helicobacter pylori antigeno testas, padedantis greičiau išsiaiškinti virškinamojo trakto nusiskundimų kilmę;
  • Greitieji rota, adeno ir noro virusų testai, padedantys diagnozuoti vaikams ūmių virškinamojo trakto sutrikimų priežastį ir paskirti reikiamą gydymą;
  • Mikrobiologiniai pasėliai iš išmatų, žaizdų, gerklės, nosiaryklės, ausų išskyrų, padedantys tiksliai nustatyti infekcijas ir parinkti tinkamą gydymą.

Šeimos gydytojai galės plačiau taikyti ir natriuretinio peptido tyrimą. Anksčiau jis buvo skiriamas tik įtariant širdies nepakankamumą, dabar tyrimą galės atlikti ir jau sergantys šia liga pacientai. Taip gydytojai galės nuosekliau kontroliuoti paskirtą gydymą.

SAM pabrėžė, kad šie pokyčiai turėtų „reikšmingai sustiprinti šeimos gydytojų ir jų komandų vaidmenį diagnozuojant ligas, leis greičiau įvertinti paciento būklę ir efektyviau prižiūrėti lėtinėmis ligomis sergančius žmones“. „Didelis pastiprinimas šeimos medicinos kokybei. Tiesa, reikės nemažai dalykų išmokti - adaptuoti savo darbų eigas. Tačiau pacientams paslauga tikrai pagerėja ir šeimos medicina dar žingsneliu į priekį iš savo dar-tikrai-nevakarietiškos situacijos“, - teigiamų emocijų neslėpė skubiosios medicinos gydytojas Martynas Gedminas.

Pacientų klaidinimas ir informacijos stoka

Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos pirmininkė Alma Astafjeva atkreipė dėmesį, kad pacientai vis tik neturėtų būti klaidinami. Ji pasakojo jau sulaukianti pacientų užklausų, ar vaikui vitamino D tyrimas galės būti atliktas nemokamai. „Dabar visi girdėjo, kad šeimos gydytojai atlikinės nemokamai vitamino D tyrimą, tačiau negirdėjo, kad tą galėsime daryti tik pacientams, kuriems naujai nustatyta arba jau gydoma osteoporozė. Taip pat folio rūgšties ir vitamino B12 tyrimus atliksime tik nustačius makrocitinę anemiją, taip pat skydliaukės hormonus ir antiTPO darysim pagal indikacijas. Kiekvienas tyrimas turi išsamų aprašymą, kada jį šeimos gydytojas gali paskirti pacientui nemokamai“, - pabrėžė A. Astafjeva.

Praplėstos natriuretinio peptido tyrimo indikacijos, nes pasitaikydavo nemažai konfliktinių situacijų, kai pacientai po kardiologų konsultacijų reikalaudavo atlikti tyrimą nemokamai, o šeimos gydytojai galėdavo daryti tik dusulio diferencinei diagnostikai. Dabar įtraukta indikacija - širdies nepakankamumas (ŠN), tačiau tik jau esant ŠN diagnozei (vadinasi, jei jos nėra ir nereikia šeimos gydytojui diferencijuoti dusulio, tada atlikti galėsime tik mokamai), - įspėjo šeimos gydytoja.

Pacientai neretai patys reikalauja tyrimų. „Mūsų organizacija kiekvienais metais atlieka šeimos gydytojų apklausas, kokių tyrimų jiems trūksta kasdieniam darbe. Plečiant tyrimų kiekį vis dažniau susiduriame su pacientais, kurie reikalauja atlikti tyrimus nemokamai, nors tyrimo atlikimui indikacijų neatitinka. Kartais jie net rašo skundus SAM ir VLK, kad gydytojas privalo vieną ar kitą tyrimą padaryti nemokamai. Nuolat prašome pacientus aiškiai informuoti, kad tyrimai nemokamai gali būti paskirti tik esant tam tikroms ligoms ar būklėms. Tačiau iš pacientų klausimų kiekio matome, kad informacijos pritrūko“, - pastebėjo A. Astafjeva.

Mokamos paslaugos ir paciento teisės

Ligonių kasų specialistai pastebi, kad pasitaiko atvejų, kai kraujo tyrimai gydymo įstaigose papildomai apmokestinami neva dėl to, kad reikalingas skubus ištyrimas arba dėl to, kad taikomas brangesnis kraujo paėmimo metodas.

Jei pacientas pageidauja, kad šeimos gydytojo kompetencijai nepriskirtas tyrimas būtų atliktas nedelsiant ir nenori kreiptis į gydytoją specialistą dėl reikiamo tyrimo skyrimo, tuomet už šį tyrimą jis turės sumokėti pats. Mokamos paslaugos teikiamos pagal gydymo įstaigos vadovo įsakymu patvirtintą mokamų paslaugų teikimo tvarką (aprašą), kurioje nurodomi konkretūs mokamų paslaugų teikimo pagrindai ir kainos.

Ligonių kasų specialistai primena, kad kiekvienas iš mūsų turi teisę gauti informaciją iš gydymo įstaigos, į kurią kreipiasi, apie nemokamas ir mokamas paslaugas bei tas, už kurias reikia primokėti iš dalies. Prieš teikiant pacientui brangiau kainuojančią paslaugą, žmogus taip pat privalo būti supažindintas su PSDF lėšomis apmokamos ir brangiau kainuojančios paslaugos kainų skirtumu.

Tiems žmonėms, kurie, pavyzdžiui, grįžę iš užsienio ar šiaip Lietuvoje nėra drausti, t.y. nemoka privalomojo sveikatos draudimo, mokamas gali būti netgi paprasčiausias kraujo tyrimas. Pacientai, turintys teisę į PSDF lėšomis apmokamas paslaugas, tyrimus gali pasirinkti ir savo iniciatyva, tik tada jų faktinę kainą apmoka patys. Pasirinkimas turi būti motyvuotas ir konkrečiai įvardytas medicininiuose dokumentuose įrašant, kokie tyrimai pasirinkti, taip pat patvirtintas paciento ir gydytojo parašais.

Jei pinigai jau sumokėti ir manoma, kad buvo apmokestinta neteisėtai, vertėtų raštu kreiptis į gydymo įstaigos administracijos vadovą dėl nepagrįstai sumokėtų lėšų grąžinimo. Jei gautas gydymo įstaigos atsakymas netenkintų, reikėtų su skundu kreiptis į TLK pagal gyvenamąją vietą. Kreiptis reikėtų raštu bei pateikti dokumentų, pagrindžiančių nurodytą galimai neteisėtą veiksmą, kopijas. Informuojame, kad visus rūpimus klausimus gyventojai gali pateikti el. paštu. TLK atlieka gydymo įstaigų patikrinimus dėl galimai neteisėtų pacientų mokėjimų.

Nauda ir rizikos, susijusios su CRP tyrimu

Nauda, kai CRP tyrimas atliekamas laiku

  • Padeda anksti nustatyti infekciją ar uždegimą, net dar nepasireiškus aiškiems simptomams.
  • Gydytojas gali greičiau priimti sprendimą dėl gydymo, ypač įtariant bakterinę infekciją.
  • Leidžia stebėti gydymo veiksmingumą - mažėjantis CRP rodo, kad organizmas sveiksta.
  • Padeda išvengti komplikacijų nėštumo metu, laiku pastebint infekcijos požymius.
  • Tinka lėtinių uždegiminių ligų stebėsenai - pvz., reumatoidinio artrito ar žarnyno ligų.
  • Jautresnė CRP versija (hs-CRP) padeda įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Rizikos, jei CRP padidėjimas ignoruojamas arba neteisingai interpretuojamas

  • Gali būti praleista rimta infekcija, pavyzdžiui, plaučių uždegimas ar sepsis.
  • Padidėjęs CRP nėštumo metu gali rodyti galimą preeklampsijos ar vaisiaus infekcijos riziką.
  • Jei vertinama tik pagal vieną rodiklį - galima klaidingai manyti, kad infekcijos nėra arba ji „praeis savaime“.
  • Nuolat aukštas CRP be gydytojo priežiūros gali maskuoti lėtinius uždegimus ar metabolinį sindromą.
  • Pernelyg dažnas tyrimų kartojimas be priežasties gali sukelti nereikalingą nerimą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar padidėjęs CRP visada reiškia infekciją?

Ne. Padidėjęs CRP rodo uždegimo buvimą, tačiau neparodo, kurioje kūno vietoje jis vyksta ar kokia priežastis. CRP gali padidėti ir dėl traumos, operacijos, streso ar lėtinių ligų. Tik gydytojas, įvertinęs visus duomenis, gali nustatyti tikrąją priežastį.

Ar CRP padidėja peršalus?

Lengvas peršalimas ar virusinė infekcija gali šiek tiek padidinti CRP - paprastai iki 10-20 mg/l. Didesnės vertės dažniausiai rodo bakterinį procesą. Jei simptomai stiprėja, būtina kreiptis į gydytoją.

Kiek laiko CRP išlieka padidėjęs po ligos?

Paprastai CRP mažėja per kelias dienas nuo uždegimo slopinimo. Jei po savaitės rodiklis išlieka aukštas, reikia iš naujo įvertinti būklę - gali būti likęs infekcijos židinys ar antrinis uždegimas.

Ar CRP tyrimą reikia atlikti nevalgius?

Ne, CRP tyrimui specialaus pasiruošimo nereikia - jį galima atlikti bet kuriuo dienos metu. Vis dėlto rekomenduojama vengti intensyvaus fizinio krūvio ar riebaus maisto prieš tyrimą.

Ką daryti, jei CRP vis padidėjęs, bet jokių simptomų nėra?

Tokiu atveju gydytojas gali įtarti lėtinį uždegimą. Būtina konsultacija su gydytoju, kuris paskirs papildomus tyrimus ir įvertins bendrą sveikatos būklę, siekiant nustatyti padidėjimo priežastį ir paskirti tinkamą gydymą.

tags: #del #crb #tyrimas #vaikams #neapmokestinamas



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems