Berniukų ir mergaičių gimstamumo santykis bei lyčių planavimo teorijos

Klausimas, ar lauktis berniuko, ar mergaitės, dažnai lydi moteris visą nėštumą. Nors mokslas jau senokai sukūrė metodikų, leidžiančių suplanuoti vaiko lytį, anot kai kurių specialistų, masinis užsakymų vykdymas galėtų sutrikdyti gamtos pusiausvyrą, ypač šalyse, kur egzistuoja tam tikrų lyčių kultas. Taigi, kol kas dėl kūdikio lyties tenka manyti patiems, o gamta, atrodo, puikiai tvarkosi pati.

Nors tikimybė susilaukti berniuko ar mergaitės teoriškai yra vienoda, statistika rodo, kad pasaulyje gimsta šiek tiek daugiau berniukų nei mergaičių. Šimtui mergaičių tenka apie 105 berniukai. Tačiau ilgainiui moterų populiacija tampa didesnė. Tai paaiškinama keliais veiksniais: berniukų mirtingumas ankstyvoje vaikystėje yra didesnis, be to, vyrų mirtingumas dėl išorinių priežasčių ir ligų viršija moterų. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kokie veiksniai lemia šį lyčių disbalansą gimimo metu, kokios teorijos padeda planuoti kūdikio lytį ir kokios demografinės pasekmės gali kilti dėl lyčių nelygybės.

Mokslininkai pastebėjo, kad labai jaunoms moterims (iki 20 metų) dažniau gimsta berniukai, o vyresnėms nei 38-erių - dažniau mergaitės. Taip pat atkreipiamas dėmesys į būsimosios mamytės svorį: moterys, sveriančios mažiau nei 55 kg, daug rečiau pagimdo berniukus.

Lyčių nustatymo ir planavimo teorijos

Nuo senų laikų egzistuoja įvairios teorijos ir prietarai, kaip nuspėti ar netgi suplanuoti vaiko lytį. Nors dauguma jų nėra moksliškai pagrįstos, jos atspindi žmonių norą kontroliuoti gamtą.

Moksliškai pagrįstos teorijos:

• Chromosominė teorija: Vaiko lytį lemia tėvo spermatozoidas. Moteriškos lyties ląstelės visada turi X chromosomą, vyrų spermatozoidai būna dviejų rūšių: vieni turi moteriškąją (X) chromosomą, kiti - vyriškąją (Y). Jei susitinka dvi X ląstelės, gimsta mergaitė. Jei X ir Y - berniukas. Vyrai, turintys daugiau Y spermatozoidų, didina tikimybę susilaukti sūnaus.
• Šetlso metodas: Ši teorija teigia, kad lytinių santykių laikas ovuliacijos atžvilgiu gali lemti vaiko lytį. Norint susilaukti dukros, rekomenduojama mylėtis likus dviem trims dienoms iki ovuliacijos, o norint susilaukti berniuko - ovuliacijos dieną arba per pirmą parą po jos. Tai susiję su spermatozoidų judrumu ir atsparumu.
• Mitybos teorija: Teigiama, kad motinos mityba prieš pastojimą gali turėti įtakos vaiko lyčiai. Norint susilaukti mergaitės, rekomenduojama vartoti mažiau druskos, daugiau produktų, turinčių kalcio ir magnio (pieno produktai, špinatai). Norint susilaukti berniuko, patariama maitintis maistu, kuriame gausu kalio (bananai, baltosios pupelės, lašiša, avokadai).
• Eriksono metodas (MicroSort): Tai technika, kurios metu spermatozoidai atskiriami pagal jų chromosomas (X arba Y). Šis metodas, naudojamas IVF procedūrų metu, teigia turintis 75% tikslumą planuojant berniuką ir 90% - mergaitę.
• Priešimplantacinis genetinis tyrimas (PGT): Šis metodas užtikrina beveik 100% tikslumą, tačiau paprastai atliekamas tik dėl medicininių priežasčių, siekiant išvengti su konkrečia lytimi susijusių genetinių ligų. Lyties pasirinkimas „pagal pageidavimą“ be medicininių priežasčių daugelyje šalių yra nelegalus.

Kita vertus, egzistuoja ir daugybė liaudies išminties bei prietarų, kaip nuspėti ar suplanuoti vaiko lytį. Nors jų mokslinė vertė abejotina, jie vis dar populiarūs.

Prietarai ir liaudies išmintis:

• Mėnulio padėtis apvaisinimo metu: Pagal E. John teoriją, vaiko lytį lemia Mėnulio padėtis zodiako žvaigždynuose apvaisinimo metu.
• Metų laikas: Kai kurie tyrinėtojai teigia, kad rudenį gimsta daugiau berniukų, o pavasarį - mergaičių.
• Kraujo atsinaujinimas: Lyčių nulemia tai, kurio partnerio kraujas kūdikio užsimezgimo akimirką buvo „jaunesnis“, apskaičiuojant pagal kraujo atsinaujinimo ciklus (vyrams - 4 metai, moterims - 3 metai).
• Ovuliacijos teorija: Tikslus ovuliacijos dienos apskaičiavimas ir lytinių santykių laikas gali padėti planuoti vaiko lytį.
• Fiziniai požymiai nėštumo metu: Nuo senų laikų egzistuoja įvairūs spėjimai, susiję su nėščiosios išvaizda, pilvo forma, odos būkle, širdies plakimu, netgi plaukų augimu ar svorio priaugimu.
• Kinų išmintis: Pagal ją, moters amžius ir nėštumo mėnuo lemia kūdikio lytį.

Svarbu paminėti, kad net ir moksliniais metodais planuojant kūdikio lytį, šimtaprocentinės garantijos nėra. Gamta visada pasilieka teisę nustebinti.

Naujagimio svoris ir jo įtaka lyčiai

Naujagimio svoris yra svarbus sveikatos rodiklis. Įprastai normalus išnešiotas naujagimis turėtų sverti 2,5-3,5 kg. Pastebėta, kad mergaitės įprastai sveria mažiau nei berniukai. Naujagimio svorį lemia daugybė veiksnių, įskaitant paveldimumą, motinos aktyvumą, mitybą, žalingus įpročius, aplinkos taršą, ligas bei vaisiaus sveikatos būklę.

Paauglių nėštumai: rizika ir pasekmės

Paauglių nėštumas yra daug rizikingesnis nei įprastai. Jis susijęs su didesne nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika, prastesne naujagimių sveikatos būkle, taip pat neigiamais socialiniais ir psichologiniais veiksniais paauglės gyvenime. Dažnesnės komplikacijos apima priešlaikinį vaisiaus dangalų plyšimą, priešlaikinį gimdymą ir mažą naujagimio svorį. Socialinės ir psichologinės pasekmės gali būti psichinės sveikatos sutrikimai, pogimdyminis liūdesys ar depresija, socialinė atskirtis, taip pat mažesnė tikimybė baigti vidurinį ugdymą.

Lyčių disbalansas pasaulyje ir Lietuvoje

Pasauliniu mastu berniukų gimsta šiek tiek daugiau nei mergaičių (apie 105 berniukai 100 mergaičių). Tačiau dėl didesnio vyrų mirtingumo, ilgainiui moterų populiacija tampa didesnė. Lietuvoje taip pat pastebimas berniukų gimstamumo persvarą. Pavyzdžiui, 2021 m. duomenimis, Lietuvoje gimė maždaug 5% daugiau berniukų nei mergaičių. Šis disbalansas gali turėti įvairių demografinių pasekmių, įskaitant sunkumus vyrams susirasti partnerę, migracijos tendencijas ir socialinius pokyčius.

Demografai prognozuoja, kad Lietuvoje artimiausiu metu mirčių skaičius viršys gimimų skaičių, o tai rodo spartėjantį tautos nykimą. Nors savivaldybės bando skatinti gimstamumą įvairiomis išmokomis ir parama, ekspertai atviri: vienkartinės premijos situacijos neišgelbės. Jauni žmonės delsia kurti šeimas dėl ekonominio neapibrėžtumo, būsto kainų ir karjeros planų.

Gimstamumo sezoniškumas

Ne tik lyčių santykis, bet ir gimstamumo sezoniškumas domina daugelį. Visame pasaulyje pastebima, kad tam tikrais metų mėnesiais gimsta daugiau vaikų. Lietuvoje didžiausias gimstamumas fiksuojamas liepos ir rugpjūčio mėnesiais, o mažiausias - vasarį. Manoma, kad tai gali būti susiję tiek su biologiniais, tiek su socialiniais veiksniais, pavyzdžiui, su tuo, kad gruodžio mėnesį, kai planuojami pastojimai, sąlygos pastoti ir išnešioti kūdikį yra palankesnės.

Gimstamumo statistika Lietuvoje (2003-2014 m.)

tags: #dazniau #gimsta #mergaites #ar #berniukai

• Kaip pasirinkti ir naudoti juosmens diržą po gimdymo
• Viskas, ką reikia žinoti apie siuntimą gimdyti
• Kaip kurti darnius santykius su vaikais
• Išsamios gairės kūdikio maitinimo retinimo procesui
• Metodika priešmokyklinėje grupėje