Daugiavaisis nėštumas yra būklė, kai moteris vienu metu laukiasi daugiau nei vieno vaisiaus. Tai yra sudėtingesnis ir retesnis nėštumo tipas nei viengubas, tačiau jis gali turėti didelį poveikį tiek motinos, tiek vaisių sveikatai. Ši būklė tiesiogiai susijusi su reprodukcinėmis sistemomis, ypač su kiaušidėmis, gimda ir placentos sistema, kur kiaušidėse gali subręsti keli kiaušiniai, o gimdoje gali vystytis keli embrionai.
Daugiavaisis nėštumas yra terminas, naudojamas apibūdinti nėštumą, kai vienu metu gimsta 2 ar daugiau kūdikių, pavyzdžiui, dvyniai, trynukai ar net daugiau embrionų. Tokiu atveju nėštumas gali kelti didesnį stresą moters organizmui, nes reikia užtikrinti pakankamą maistingųjų medžiagų ir deguonies tiekimą visiems vaisiams.
Daugiavaisis nėštumas, dažniausiai pasireiškiantis dvynių ar trynukų pavidalu, įvyksta, kai apvaisintas kiaušinėlis (embrionas) dėl skirtingų priežasčių skyla į dvi dalis arba kai vienu metu apvaisinamas daugiau nei vienas kiaušinėlis. Apvaisinta kiaušialąstė gali pasidalyti į dvi dalis ir implantuotis į gimdos sieneles kaip du skirtingi embrionai - tai vadinami identiškais dvyniais. Šie dvyniai sudaro apie vieną trečdalį visų dvynių atvejų ir visuomet turi bendrą placentą, kurioje gali būti kraujagyslinių jungčių. Atvejai, kai dvynukai formuojasi iš vieno apvaisinto kiaušinėlio, yra retesni.
Kitu atveju, du skirtingi spermatozoidai gali vienu metu apvaisinti dvi kiaušialąstes - tai žinomi kaip dizigotiniai (neidentiški arba broliški) dvyniai. Šie dvynukai visuomet turi atskiras placentas ir vystosi savarankiškai. Tokie dvynukai gali būti vienos arba skirtingų lyčių, jų kraujo grupės vienodos arba skirtingos, nebūtinai panašūs kaip du vandens lašai.
Daugiavaisio nėštumo metu tai įvyksta, kai apvaisintas kiaušinėlis (embrionas) dėl įvairių priežasčių skyla į dvi dalis arba kai daugiau nei vienas kiaušinis apvaisinamas daugiau nei vienu spermatozoidu.
Daugiavaisis nėštumas nėra dažnas reiškinys. Tokie nėštumai sudaro 0,7-1,6 proc. visų gimdymų. Apie 95 procentai visų daugiavaisių nėštumų yra dvynukų.
Šiuo metu tikimybę susilaukti dvynių turi viena pora iš 60, nors anksčiau šis rodiklis buvo 1 iš 80. Identiškų dvynių dažnumas įvairiose šalyse yra beveik vienodas - apie 3-5 iš 1000 gimdymų. Tikimybė susilaukti neidentiškų dvynių priklauso nuo tam tikrų veiksnių: šalies, paveldimumo ir net nuo moters amžiaus bei praeityje buvusių gimdymų skaičiaus.
2019 metais Lietuvoje gimdė daugiau nei 24 tūkstančiai moterų, iš kurių 1,6 proc. susilaukė dvynių.
Šios tendencijos rodo, kad daugiavaisis nėštumas tampa vis dažnesnis. Per pastaruosius dešimtmečius daugiavaisio nėštumo atvejų pagausėjimą daugiausiai lėmė dvi priežastys: nevaisingumo gydymui taikoma kiaušidžių stimuliacija bei pagalbinis apvaisinimas, kai jo metu į įsčias įsodinamas ne vienas embrionas, ir vis didėjantis vidutinis gimdyvių amžius.

| Daugiavaisio nėštumo tipas | Dažnumas (bendras) | Pastabos |
|---|---|---|
| Dvyniai (bendras) | 1 iš 60 (šiuo metu); 1 iš 80 (anksčiau) | Apie 95% visų daugiavaisių nėštumų sudaro dvyniai. |
| Identiški dvyniai | 3-5 iš 1000 gimdymų | Dažnumas beveik vienodas visose šalyse. |
| Trynukai | 1 iš 6400 (arba 1 iš 555) | |
| Ketvertukas | 1 iš 512000 gimdymų |
Pagrindinės daugiavaisio nėštumo priežastys gali būti genetiniai veiksniai, hormoniniai pokyčiai ir moters amžius. Genetiniai veiksniai gali lemti, kad moters šeimoje jau buvo daugiavaisių nėštumų, ypač tai susiję su dizigotiniais (neidentiškais) dvyniais.
Daugiavaisio nėštumo simptomai dažniausiai yra tokie patys kaip ir vieno nėštumo simptomai, tačiau jie gali būti stipresni. Pagrindiniai simptomai gali apimti didesnį pilvo apimtį, stipresnius pykinimus, didesnį nuovargį ir didesnį svorio augimą. Nors simptomai, tokie kaip pykinimas, galvos svaigimas ir silpnumas, pastebėti ankstyvose nėštumo stadijose, yra sunkesni daugiavaisio nėštumo metu nei vienkartinio nėštumo atveju, ne visada įmanoma suprasti, kad šią būklę sukelia daugiavaisis nėštumas. Moterys, kurios patiria pirmąjį nėštumą, gali nepastebėti daugiavaisio nėštumo, nes nežino vieno nėštumo simptomų sunkumo.
Daugiavaisis nėštumas diagnozuojamas naudojant ultragarso tyrimus, kurie leidžia vizualizuoti embrionus gimdoje. Ultragarsinis tyrimas yra vienintelis patikimas būdas anksti nustatyti daugiavaisį nėštumą, ir labai svarbu, kad tai būtų diagnozuota jau nėštumo pradžioje. Paprastai pirmasis ultragarso tyrimas atliekamas per pirmąjį trimestrą, ir jis gali atskleisti, kiek embrionų vystosi. Nėščiųjų patikra ultragarsu atliekama nuo 11 iki 14 nėštumo savaitės. Atlikdami šį tyrimą, medikai patikslina nėštumo trukmę, nustato vaisių skaičių, išmatuoja jų dydį, ieško chromosomų anomalijų požymių bei didelių vaisiaus raidos ydų.
Daugiavaisis nėštumas dažniausiai nustatomas po to, kai ultragarsu aptinkami du embrionai ir doplerio prietaisu išgirstami du skirtingi širdies garsai. Kai nustatomas dvynių tipas, sudaromas tolesnis nėščiosios priežiūros ir ultragarsinių tyrimų planas.

Daugiavaisis nėštumas kelia didesnę riziką įvairioms komplikacijoms tiek motinai, tiek vaisiams. Daugelis medikų yra įsitikinę, kad daugiavaisis nėštumas yra rizikingesnis už vienvaisį.
Daugiavaisis nėštumas yra didelės rizikos nėštumas, tik 15-30 proc. atvejų eiga būna fiziologinė. Daugiavaisio nėštumo gydymas ir priežiūra priklauso nuo nėštumo eigos ir galimų komplikacijų.
Paprastai gydymas apima reguliarų stebėjimą ir konsultacijas su specialistais. Visoms daugiavaisį nėštumą patyrusioms motinoms labai naudinga atlikti nėštumo ir atsigavimo po gimdymo fazę prižiūrint gydytojui specialistui. Laukiantis identiškų dvynių, prireikia daugiau ir išsamesnių tyrimų: pavyzdžiui, jau 16-ąją nėštumo savaitę nėščiajai skiriama konsultacija, nuodugnūs tyrimai, taip pat ir ultragarsinis ištyrimas. Jei dvyniai neidentiški, kitas tyrimas ultragarsu (kaip ir besilaukiant vieno vaisiaus) dažniausiai atliekamas 18-20 nėštumo savaitėmis.
Svarbu užtikrinti, kad motina gautų tinkamą mitybą ir poilsį. Tyrimai rodo, kad besilaukianti mama turėtų suvartoti papildomai 300 kalorijų kiekvienam kūdikiui. Dvynių nėštumo metu labai svarbu hidratuoti save ir pakankamai pailsėti, kad susidorotumėte su stresu ir diskomfortu.
Priklausomai nuo situacijos, gali būti rekomenduojama hospitalizacija, ypač jei kyla komplikacijų. Gydymas gali apimti ir vaistus, skirtus kontroliuoti hipertenziją ar kitus simptomus. Naujovės medicinoje, tokios kaip prenatalinė priežiūra ir individualizuotas gydymas, gali padėti sumažinti komplikacijų riziką ir užtikrinti geresnį rezultatą tiek motinai, tiek vaisiams.
Daugiavaisis nėštumas ir gimdymas yra priskiriamas didelei rizikai, todėl tokių moterų nėštumo ir gimdymo priežiūrai reikalingos atitinkamos sąlygos ir ilgametė gydytojų patirtis. Įprastai nešiojančių daugiau nei vieną vaikelį nėščiųjų tikslas yra sulaukti bent 37-osios nėštumo savaitės - tai laikoma daugiavaisio nėštumo terminu. Pasiekus šią nėštumo savaitę, didėja tikimybė, kad naujagimiai gims sveiki, pasiekę reikiamą minimalų svorį.
Daugiavaisio nėštumo atveju kūdikių padėtis gimdoje dažnai yra netinkama, todėl moteriai dažnai prireikia atlikti cezario pjūvio operaciją. Apie 50 proc. moterų, kurios laukiasi dvynių, atliekama cezario pjūvio operacija. Planuojant gimdymą, reikia įvertinti daug veiksnių bei aplinkybių. Tam, kad dvyniai gimtų kiek įmanoma saugiau, medikai turi būti pasiruošę suteikti skubią ir neatidėliotiną pagalbą tiek gimdyvei, tiek naujagimiams. Moterys, gimdančios dvynius, kraujuoja dažniau nei gimdančios vieną naujagimį.
Žinia apie daugiavaisį nėštumą gali sukelti jausmų ir minčių krizę. Krizinėje situacijoje dažniausiai jaučiamės nesaugūs, jaučiame didelį nerimą, esame sutrikę. Mums gali padėti kiti žmonės ir geri tarpusavio ryšiai. Kai užsidarome savyje, atsiribojame, viską išgyvename kur kas sunkiau, galime patirti vienišumo jausmą. Svarbu kalbėtis su artimaisiais ir dalytis savo rūpesčiais, nes kalbėjimas gali padėti rasti problemų sprendimo būdus. Jei tokios pagalbos per mažai, drąsiai kreipkitės į specialistus ar žmones, išgyvenusius panašią patirtį. Psichologo konsultacija - tai pagalba suprasti save ir savo situaciją tam, kad kuo lengviau priimtume sprendimus ir galėtume įveikti sunkumus. Tyrimai taip pat rodo, kad po gimdymo padidėja pogimdyvinės depresijos tikimybė motinoms, turinčioms dvynius ar kelis vaikus.
Kai moteris pastoja, keičiasi jos gyvenimas, tačiau vieno dalyko nevalia pamiršti - seksas su mylimu žmogumi turi tęstis, tik šiek tiek kitaip. Jei mylite vienas kitą, turite būti komanda, atminkite, esate judu su savo vyru ir jūsų vaikiukas, ir niekaip kitaip. Švelnumas, glamonės ir artumas - tai esminė dalis, kuri padeda porai išlaikyti santykius tvirtus.
Gydytojai pataria susilaikyti nuo sekso tam tikrais atvejais, kai gresia pavojus motinos ar vaisiaus sveikatai. Seksas nepatartinas, kai moteris pastojo pasitelkusi pagalbines technologijas, nes tada didesnė tikimybė persileisti. Mylėjimąsi reikėtų apriboti, jei moteris pirmojoje nėštumo pusėje kraujuoja, kai antrame nėštumo trimestre nustatyta placentos pirmeiga, kai per trumpas gimdos kaklelis, arba jei vaisius yra žemai.
Trečiajame trimestre reikėtų susilaikyti, jei plyšo vaisiaus dangalai, jei kraujuoja iš makšties, jei pastebimi priešlaikio gimdymo požymiai. Gydytojai gali liepti susilaikyti nuo sekso trečiajame nėštumo trimestre toms moterims, kurios prieš tai pagimdė neišnešiotą kūdikį arba buvo plyšę vaisiaus dangalai ne tada, kai priklauso. Nerekomenduojama mylėtis, kai vaisiaus padėtis gimdoje netaisyklinga, tarkime, jis įsitaisęs sėdmenine pirmeiga, tačiau tai taikoma tik prieš pat gimdymą. Patartina susilaikyti nuo sekso, kai nėštumas daugiavaisis, tai didina priešlaikio gimdymo riziką.
Kai plyšta vaisiaus dangalai, reikėtų žinoti, kad makštyje visada gyvena bakterijos ir įvairiausi mikrobai, todėl dėl frikcijų (judesių per seksą) jie gali nukeliauti gilyn ir padaryti žalos vaisiui. Moters patiriamas orgazmas skatina gimdą susitraukti, ir jei yra persileidimo ar priešlaikio gimdymo rizika, seksas gali paskatinti dar didesnius susitraukinėjimus ir nepageidaujamus reiškinius.
Taip pat, jei moteris mylėdamasi jaučia emocinę įtampą, bijo, įsivaizduoja, kad kiekvienas meilės aktas žalingas būsimam kūdikiui, geriau nuo sekso susilaikyti.
Daugiausia baimių moteriai atsiranda, kai ji mano, kad seksas gali padaryti žalos kūdikiui, tarkime, penio judesiai pirmyn atgal. Tačiau taip manyti klaidinga, nes baksnojant peniu gimda nepasiekiama. Priešingai, vaisius jaučia švelnumą ir motinos pasitenkinimą, kitaip tariant, kai tėvai mylisi, būsimam kūdikėliui yra gerai. Infekcijų baimė, jei abu partneriai yra sveiki, taip pat nepagrįsta, su sąlyga, kad vyras neserga lytiškai plintančia liga. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad seksas nesukelia infekcijų, jei abu partneriai yra sveiki.
Jei moteriai dėl tam tikros rizikos neuždrausta, patirti orgazmą yra labai sveika. Per jį susitraukimai treniruoja gimdą, į ją priplūsta daugiau kraujo, vaisius vystosi dar geriau, išsiskiria laimės hormonai, kurie suteikia ramybės jausmą. O kai moteris rami, bus ramus ir jos kūdikis. Reguliarūs tėvų judesiai patinka būsimam kūdikiui taip pat kaip šokis.

Kai moteris pastoja, jos partneris neturėtų nukeliauti į antrą planą, nes tai yra santykių išbandymas. Jei mylite vienas kitą, turite būti komanda. Seksas - tai visiškas pasitikėjimas kitu žmogumi. Jei nepasitikima vyru, tuomet gali susidaryti savita moters komanda - „aš ir mano kūdikis“, kurioje būsimas tėvas tarsi nebereikalingas. Kai vyras švelnus, nuolat siunčiantis savo besilaukiančiai moteriai meilės signalus, moteris tikrai, jei gali, norės mylėtis. Nėštumas yra meilės akto pasekmė, ir meilės negalima atsisakyti - tai tarsi užtikrinimas, kad ir ateityje viskas bus gerai.
Jeigu moteris, kuriai gydytojai neuždraudė, lytinių santykių nenori, tuomet vyras turi labai rimtai apmąstyti, kaip jis elgiasi su savo moterimi, kokių klaidų daro - gal nepakankamai švelnus, gal rodo per mažai dėmesio ir meilės, gal nedemonstruoja savo partnerei paramos, galų gale gal tiesiog neišplauna indų, netvarko namų ir pan. Toks vyras visiškai neatsižvelgia į savo moters poreikius, o ji ir taip jaučiasi atliekanti didžiulę misiją, gali būti, jai seksas buvo tik pareiga, o ne malonumas. Vyras gali prisigerinti prie besilaukiančios moters, kad ir padarydamas švelnų masažą, teikdamas malonumo jai kitaip - oraliniu seksu, glamonėdamas erogenines zonas. Seksas - labai asmeniška, tačiau jei jo nenorima, tai jau pirmas požymis, kad kažkas pasidarė dviejų žmonių santykiams.
Moterų yra įvairių - vienoms lytinis potraukis per nėštumą visiškai sumažėja, kitoms priešingai - sustiprėja. Tos, kurios labai bijojo pastoti, skaičiavo vaisingas ir nevaisingas dienas, kitaip saugojosi, būdamos nėščios taip atsipalaiduoja, kad nebereikia nieko bijoti, jos iš tiesų mylėdamosi patiria didžiulį malonumą.
Kai per nėštumą priaugama 20 kg ir daugiau, galima spėti, kad moteris savo seksualinę energiją nukreipia į maistą, į valgymą. Jei nori išlikti patrauklus partneriui, geriau būti aktyviam fiziškai, maitintis sveikai, daug judėti. Tuomet, jei seksas nustumiamas į antrą planą, vieną malonumą keičiate kitu, t. y. seksą tarsi atstoja maistas, kuris yra lengviau pasiekiamas. Tuomet priaugama per daug svorio ir prasideda kitos bėdos, kai moteris vengia sekso. Jai gali atsirasti įvairių psichosomatinių bėdų - tai skauda galvą, tai pilvą, tai dar ką nors, tai tarsi padeda apsisaugoti nuo sekso ir daroma pasąmoningai.
Pasitaiko tokių, kurios gėdijasi savo besikeičiančio kūno, joms atrodo, kad augantis pilvukas, didėjantis kūnas yra negražu ir nepatrauklu. Tai gali rodyti didesnes psichikos bėdas ir blogus santykius su motina, kai pasąmoningai norima išlikti mergaite ir nenorima būti tokia pačia moterimi kaip motina. Tuomet ir nėštumas priimamas kaip našta, gėda, kančia. Sveika moteris, kuri yra mylima, o su motina ją sieja puikūs santykiai, džiaugsis kiekvienu priaugtu centimetru.
Moteris, atėjusi pas gydytoją apžiūros, turėtų paklausti, ar jai rekomenduotini lytiniai santykiai, ypač jei buvo kas nors gydyta, tarkime, makšties infekcijos. Gydytojas privalo pasakyti, galima nėščiajai užsiiminėti seksu ar ne. Patikėkite, gydytojai tikrai pasakys, jei yra bent menkiausia nėštumo rizika.
Nėštumo metu svarbu prisitaikyti padėtį pagal pakitusias kūno ir organizmo funkcijas, kai pasikeičia kūno svorio centras.
Griežtai nepatartinos pozos, kai moteris guli ant pilvo, tai galioja nuo šešioliktos savaitės.

Kada jau galima mylėtis pagimdžius, yra labai individualu. Yra moterų, kurios po gimdymo labai greitai atsigauna, tačiau vis tiek patariama bent 4-6 savaites susilaikyti nuo sekso, dažniausiai optimalus laikas - 6 savaitės. Kitos užsinori ir po keturių savaičių, ypač tos, kurios nežindo.
Po cezario pjūvio patariama seksu užsiimti ne anksčiau kaip po 8 savaičių, kai kurioms - ir po 12 savaičių (3 mėn.). Svarbu, kad būtų pasibaigęs kraujavimas, kai nebėra jokių spalvotų išskyrų, tada jau galima mylėtis. Reikėtų žinoti, kad po gimdymo vargina sausa makštis, viskas yra labai jautru. Dėl hormonų pokyčių stipriai suplonėja gleivinės, todėl reikia naudoti lubrikantą, o vyras turi būti itin švelnus. Mylėjimosi po gimdymo iniciatorė yra tik moteris, kada ji gerai jaučiasi, kada gali ir nori, o geriausiai - pasikonsultavusi su gydytoju, ar jau metas tai daryti.
Vyrui derėtų apie tai pagalvoti, kad moteris neturi vilkti visos naštos ant savo kupros, antraip noras mylėtis gali ir užtrukti. Dar vyrams reikėtų žinoti, kad moteriai motinystės instinktas yra svarbiau negu partneris, ypač jei besimylint suverkia kūdikis, ji viską mes ir bėgs pas vaikelį, todėl derėtų gerai apgalvoti, kaip ir kada užsiimsite seksu po gimdymo. Visada žavu matyti kartu augančius dvynius ar trynukus. Daugiavaisio nėštumo metu problemų kyla nemažai, tačiau, jei moteris atidžiai stebi savo būklę, domisi ir jai teikiama atitinkama pagalba nėštumo bei gimdymo metu, net ir esant rizikai, viskas dažniausiai baigiasi sėkmingai.
tags: #daugiavaisis #nestumas #ir #mylejimasis