Domas Dargis: verslas, šeima ir mecenatystė
Domas Dargis (37 m.) - nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo įmonės „Eika“ generalinis direktorius, žinomas verslininkas ir visuomenės veikėjas. Jis atvirai pasakoja apie verslo perdavimą vaikams ir tolesnius savo planus. Verslininkas pastebi, kad be mecenatų paramos daugelis pasaulyje įvertintų meno kūrinių nebūtų išvydę dienos šviesos. Ir atvirkščiai - be meno energijos miestai virstų šaltais vaiduokliais iš stiklo ir plytų. Apie tai, kas motyvuoja verslą remti kultūrą, ir kaip kultūrinės iniciatyvos atranda savo rėmėjus, D. Dargis dalijasi savo patirtimi.
Ankstyvieji metai ir auklėjimas
Domas Dargis gimė SSRS. Dar būdamas pradinukas, jis ėmė suprasti, kad šeimoje galėjo sau leisti šiek tiek daugiau nei kiti - gyveno ne bute, o turėjo namą, galėjo keliauti į užsienį. Tada ir suvokė, kad žmonės, kurie užsidirba, gali gyventi geriau.
Nuo mažens tėvai skatino Domą užsidirbti. Šeimoje su dviem seserimis jie turėjo darbų, už kuriuos gaudavo atlygį. Pavyzdžiui, dažydavo tvorą, iš pievos rinkdavo kankorėžius. Žinojo, kad už gautus pinigus galės įsigyti norimą žaislą ar bilietą į kiną. Tėvai perdėtai neišlaidaudavo - gyveno kokybiškai, bet namuose nebuvo dirbtinės prabangos. Pinigai buvo leidžiami patogiam gyvenimui, nepamirštant, kad juos uždirbti yra sunku.
Būdamas paauglys Domas jau padėdavo tėvui statybose, dirbo statybinių prekių parduotuvėje: krovė prekes, klijavo kainas, maišė dažus. Domas statybų versle sukasi nuo 12 metų: vasaromis dirbdavo „Eikos“ statybinių medžiagų parduotuvėje - pardavinėjo plyteles, atsuktuvus, plaktukus, maišė dažus. Visgi buvo momentas, kai iškilo grėsmė, kad sūnus nepasuks tėvų pėdomis: būdamas 16-os metų Domas Dargis taip susižavėjo muzika, kad išmoko didžėjauti ir jau svajojo apie siautulingą karjerą. Bet drausmė padėjo suprasti, kad pinigai neateina lengvai.
Mokslai ir karjeros pradžia užsienyje
Baigęs devynias klases, Domas Dargis išvyko mokytis į Angliją. Ten baigęs mokyklą, jis įstojo į universitetą. Mano galimybės Jungtinėje Karalystėje su tėvų duotais pinigais buvo juokingos, tačiau neprašė daugiau, nes tėvai ir taip daug pinigų skyrė jo mokslams. Tad gyveno neišlaidaudamas. Kai jau įstojo į universitetą Londone, ieškodavo darbo, kad užsidirbtų papildomai ir bent kiek sutaupytų. Pavyzdžiui, dirbo padavėju.
Ta patirtis buvo labai įdomi, nes Lietuvoje galėjo sau leisti viską, o išvykęs į užsienį turėjo taupyti. Net kai baigęs mokslus Londone pradėjo dirbti, didžiąją dalį atlyginimo išleisdavo buto nuomai, tad pinigų irgi likdavo nedaug - susitaupyti nepavykdavo. Drausmė padėjo suprasti, kad pinigai neateina lengvai.
Grįžimas į Lietuvą ir darbas „Eikoje“
Anglijoje baigęs mokslus ir paauginęs karjeros raumenis, jaunas vyras grįžo namo pasirengęs dirbti tėvų įkurtoje įmonėje. Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Eika“ buvo įkurta 1993-iaisiais. „Eikos“ savininkas Robertas Dargis, kuris yra ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, tuo metu net nepagalvojo, kad verslas bus taip išvystytas ir kažkada perduodamas iš kartos į kartą. „Niekas apie tai negalėjo nė pagalvoti. Mes svarstėme, kaip išgyventi, kaip būti kažkam reikalingiems, kurti produktą. Apie verslų perdavimus nebuvo kalbų“, - sako jis ir užsimena, kad šeimoje buvęs tik vienas sutarimas - kad vaikai turi gauti aukščiausią ir geriausią išsilavinimą.
Domas Dargis jau kurį laiką dirbo tėvo įkurtoje bendrovėje „Eika“, eidamas plėtros direktoriaus pareigas. Kai 2008 metų rugsėjį Domas pradėjo savo karjerą Lietuvoje, „Eikos“ bendrovėje, pirmąją jo darbo dieną griuvo „Lehman Brothers“ - vienas didžiausių JAV investicinių bankų. Nuo to, galima sakyti, prasidėjo pasaulinė ekonominė krizė. Ši 2008-2009 metų krizė buvo lemtinga daugeliui statybų versle dirbančių įmonių. Bet „Eika“ niekada nekalbėjo apie tai, „kas būtų, jeigu“, nes manė, kad vis tiek ras išeitį. Gal tai ir padėjo išvengti bankroto, nes neleidome sau mąstyti apie tai, kad jiems gali nepavykti.
Prieš ketverius metus vienos garsiausių šalyje statybos nekilnojamojo turto plėtros įmonių grupės „Eika“ vadovu tapo Domas Dargis. „Tai, kad pavyko ją išsaugoti, man pelnė šeimos, kolegų pasitikėjimą“, - pasakoja Domas Dargis. Paklaustas, ar labai šilta po tėvų saule, Domas atsakė taip: „Pradžioje atrodo, kad saulė šiltesnė, nes pasitikėjimo avansu gauni nemažai. Bet rezultatas vis tiek svarbu. Metai kiti - ir nepaslėpsi savo silpnybių, trūkumų, žinių ar kompetencijos stokos. Tai galioja visiems - taip pat ir šeimos nariui.“ Robertas Dargis priduria: „Ir dabar nesu įsitraukęs į kasdienius dalykus: Domas puikiai susitvarko, o sprendimus priimti galėsiu tiek, kiek mediciniškai leis mano sveikata ir smegenys.“
Domo Dargio ir Gintarės Avulytės santuoka bei Konkurencijos tarybos iššūkiai
Po pusantrų metų draugystės statybų bendrovės „Eika” vadovo Roberto Dargio sūnus Domas ryžosi paprašyti mylimosios rankos. Merginos širdį suvirpino jos pirštą papuošęs sužadėtuvių žiedas su briliantu. Milijonieriaus Arvydo Avulio vyresniajai dukrai Gintarei vasaris buvo džiaugsmingas. Žinomų tėvų vaikai retai kada kartu pasirodo viešuose renginiuose, o savo laime dalijasi tik su artimiausiais žmonėmis. Sprendimas sumainyti aukso žiedus ir visą gyvenimą praleisti kartu pradžiugino ir Domo bei Gintarės bičiulius. Poros norą tuoktis pirmieji palaimino tėvai.
Tačiau vestuvių planus sujaukė netikėtas Konkurencijos tarybos įsikišimas. Vasario mėnesį susižadėjusių jaunuolių tėvams priklauso dvi didžiausios Lietuvoje statybų bendrovės - „Eika“ ir „Hanner“. Jose atsakingas pareigas užima ir D. Dargis bei G. Avulytė. Draudimą jiems tuoktis Konkurencijos taryba aiškina tuo, kad po santuokos greičiausiai bus sujungtos ir abi statybų kompanijos. Jungtinė įmonė rinkoje taptų dominuojanti ir galėtų be vargo didinti butų kainas.
Ši žinia turtingoms vilniečių šeimoms sukėlė šoką. Jie net neįsivaizdavo, kad stabdyti jau suplanuotą santuoką imsis valdininkai. „Eikos“ savininkas Robertas Dargis šia tema bendrauti su žurnalistais atsisako, teigdamas, kad įmonės teisininkai aiškinasi, ar Konkurencijos tarybos darbuotojai neviršijo savo įgaliojimų. Dargiai svarsto galimybę dėl to kreiptis į teismą. „Mes esame pasibaisėję, kad tokie dalykai dedasi Lietuvoje. Čia juk žmonių, o ne „Maximos“ ir „Norfos“ vestuvės“, - pykčio neslėpė „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis. Jis taip pat atskleidė: „Dukra, sužinojusi šią baisią žinią, puolė į ašaras. Jau daug kam pasiruošta, išrinkta vestuvių vieta. Negi viską reikės stabdyti?“ A. Avulis svarstė galimybę vestuvių vietą perkelti į Lenkiją. „Kalbėjau su ten dirbančiais verslo partneriais. Lenkijoje tokių absurdiškų draudimų tikrai nėra“, - sakė A. Avulis.
Konkurencijos tarybos vadovai visai kitaip vertino planuojamas vedybas. Tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas teigė, kad priimant tokį sprendimą buvo remtasi garsiąja Europos Komisijos direktyva, kurios numeris 478-B1. Ši direktyva reglamentuoja stambių verslo įmonių susiliejimus. „Jaunųjų tėvams patariu neskubėti grasinti vestuves organizuoti Lenkijoje. Mūsų kaimynė taip pat yra Europos Sąjungos narė. Ten galioja tokios pačios direktyvos, kaip ir Lietuvoje“, - aiškino Š. Keserauskas. Pasirodo, Europos Sąjungoje buvo jau ne vienas atvejis, kai konkurencijos prievaizdai uždraudė turtingų verslininkų atžalų vestuves. Pastarąjį kartą skandalas kilo, kai Austrijos Konkurencijos taryba prieš penkerius metus uždraudė dviejų šokolado magnatų atžalų vestuves. Po jų būtų susijungę „Milka“ ir „Snickers“ šokoladų gamintojai.
„Panašiomis aplinkybėmis Italijoje žlugo dviejų didelių makaronų gamintojų savininkų vaikų planai tuoktis. Jie skundėsi Žmogaus Teisių Teismui, tačiau ieškinys buvo atmestas“, - pasakojo Š. Keserauskas. Tuomet teisėjai nutarė, kad „Barilla“ makaronų kompanijai užvaldžius rinką, visuomenei būtų padaryta kur kas didesnė žala, nei nukentėtų du susituokti negalintys žmonės.
Lietuvos konkurencijos taryba baiminosi, kad G. Avulytės ir D. Dargio santuoka gali padidinti nekilnojamojo turto kainas mūsų šalyje. R. Dargio ir A. Avulio vaikai tuo metu dirbo jiems priklausančiose kompanijose. Domas Dargis buvo bendrovės „Eika“ plėtros direktorius, o Gintarė Avulytė - „Hanner“ pardavimų vadovė. Jie turėjo paveldėti tėvų verslus. „Jau dabar šios kompanijos užima pakankamai didelę rinkos dalį. Mes baiminamės, kad jas sujungus jie dar sustiprės ir darys ką nori“, - sakė Š. Keserauskas. Tiesa, jis pripažino, kad jaunuoliai gali nevaržomai susituokti kurioje nors ne Europos Sąjungos valstybėje, kuriai visai neįdomu, kuo užsiima iš užsienio atvykę sužadėtiniai.
Nepaisant visų iššūkių, Domas ir Gintarė atšventė savo vestuves. Į bažnyčią Domas ir Gintarė atvyko kartu, juos pasitiko kelios dešimtys artimiausių šeimos narių ir draugų. Svečiams plojant sutuoktiniai ne kartą apdovanojo vienas kitą bučiniais. Po tuoktuvių ceremonijos šventės svečiai išskubėjo į vidinį bažnyčios kiemelį, kur gėlių žiedlapiais ir ovacijomis pasitiko amžiną meilę prisiekusius Domą ir Gintarę. Jaunųjų liudininkais tapo Gintarės sesuo Ieva ir poros draugas Ruslanas. Vestuvių dieną G. Avulytė vilkėjo audinių ir dizaino salono „Optima Forma“ ir Arūnės Stirblytės kurtą dramblio kaulo spalvos suknelę, kurios viršus buvo puoštas nėriniais. Aplinkiniai juos apibūdino kaip „Domas ir Gintarė stebėtinai kuklūs žmonės, turintys gerą skonį.“
Šeimyninis gyvenimas ir vaikų auklėjimas
Domas Dargis yra trijų vaikų tėvas. Gimus vaikams, su šeima turi tradiciją vykti į Lietuvos pajūrį - ten ir pailsi, ir pastrateguoja. Verslininkas prisipažįsta, kad su kiekvienu vaiku laisvalaikio kiekis proporcingai mažėja. Todėl ir tų kultūrinių patirčių šiuo metu turi kiek mažiau.
Kalbėdamas apie savo 7 metų ir 4 metų sūnus, Domas Dargis teigia: „Mano sūnūs darbų dar negauna. Mažasis džiaugiasi, jei duodame kokį pinigą, - jau supranta, kad už jį galima ką nors nusipirkti. Tik dar vertės nejaučia - pinigus skaičiuoja pagal tai, kiek monetų turi. Vyresnėlis pinigus jau atpažįsta, tikrina, kiek kas kainuoja.“
Domas Dargis svarsto apie turtuolius, kurie tik mažą dalį savo palikimo užrašo vaikams teigdami, kad jie turi patys užsidirbti, tik tuomet mokės vertinti pinigus. „Gal ir teisinga neužpilti vaikų pinigais, kol jie dar nesuvokia jų vertės. Bet tada, kai jie supranta pinigų vertę, kodėl nepasidalijus ir nesuteikus jiems galimybės?“ - klausia Domas. Jis mano, kad jei jaunuolis ugdomas teisingai, gavęs pinigų verslo pradžiai jis gali sukurti didelę vertę. „Manau, kad visai gerai turėti paramą, kaip aš turėjau kurdamas investicijų portfelį. Šeimos pagalba man suteikė galimybę investuoti ir užauginti kai kuriuos verslus.“
Nors laisvalaikio su vaikais sumažėjo, Domas Dargis stengiasi palaikyti ryšį su kultūra. Daugiausiai laiko šiuo metu gali skirti muzikai, kadangi vaikai išbūna koncertuose. Jis yra elektroninės muzikos gerbėjas, klausosi jos nuo paauglystės. O ir pats kažkada darydavo remiksus, grodavo, leisdavo kompaktinius diskus. Vaikai šiuo metu daugiausiai klausosi „Power Hit Radio“. „Ne viskas man patinka, kas groja jų eterio metu, bet būna, jog išgirstu kažką netikėto, įdomaus. Kuo tikrai galiu pasidžiaugti, kalbant apie atradimus, tai lietuvių kuriama elektronine muzika“, - dalijasi Domas. Su vaikais dažnai užsuka į Botanikos sodą, Mokytojų namų kiemelį. Jam patinka miesto gyvenimas - važinėjimas dviračiu palei Nerį, vakariniai pasivaikščiojimai, pasisėdėjimai restoranų terasose. „Toks gražus ir žalias mūsų senamiestis!“ - džiaugiasi verslininkas.
Požiūris į pinigus ir investicijas
„Pinigai nebėra mano varomoji jėga - kai pasiekiau tam tikrą patogumo lygį, darbe motyvuoja kiti dalykai“, - sako Domas Dargis. Jis pabrėžia: „Manau, kad pinigai turi dirbti, o ne gulėti banko sąskaitoje, tad investuoju.“ Domas laikosi principo, kad dalį pinigų galima investuoti rizikingiau, kai investicijos priklauso nuo ekonomikos ciklo. O dalis pinigų turėtų būti investuojama saugiai, kai grąža uždirbama nepaisant ekonominių nuosmukių ar pakilimų.
Jis yra investavęs į daugiabučių ir komercinių pastatų priežiūros verslą. Šis verslas ir per COVID-19 pandemiją, ir per 2008-2009 m. pasaulinę ekonominę krizę nebuvo taip stipriai paveiktas kaip pagrindinis nekilnojamojo turto verslas.
Domas Dargis teigia, kad jam labai įdomu auginti verslus - daryti viską, kad jie nuolat plėstųsi. Jam šis procesas įdomesnis nei per jį uždirbami pinigai. Pinigai, matyt, labiausiai motyvuoja tada, kai jų trūksta, kai reikia juos skaičiuoti. Tinkamai naudojami pinigai leidžia atsipalaiduoti. Jei neturi santaupų, prarasti darbą labai baisu, o turėdamas šiek tiek pinigų tos įtampos nebejaučia. Laisvė turi labai daug dedamųjų dalių.
Domas su žmona Gintare vertina kokybišką maistą - ir namie, ir restorane. Dėl didesnių pirkinių tariasi su žmona. Gintarė šiek tiek praktiškesnė nei Domas, bet ir ji labai mėgsta keliauti, tad, galima sakyti, taip pat pasiduoda emocijoms. Keliaudami visada stengiasi rinktis kokybę, ne kainą.
„Pirmosios algos nepamenu, bet pamenu, kaip būdamas pirmokas ar antrokas sumaniau užsidirbti organizuodamas loteriją tėvų svečiams. Padariau bilietus su kažkokiais daiktiniais prizais ir uždirbau apie 10 litų. Labai jais džiaugiausi“, - prisimena Domas Dargis.
Domas Dargis taip pat domisi automobiliais. Renkantis automobilį nemažai lemia emocijos, bet vis dėlto tai nėra nepamatuota investicija. Prieš penkerius metus įsigijo „Tesla Model S“ elektromobilį. Lietuvoje tokių automobilių tada nebuvo daug, kaip nebuvo ir normalaus jų aptarnavimo - dar nėra ir dabar. Pirko, nes jam labai patiko to automobilio technologijos, kad jis tylus, neteršia gamtos. Kita vertus, nenorėjo permokėti, tad pirko nenaują, trejų metų senumo. Tad, pasak jo, perkant emocijos susipynė su racionalumu.
Neseniai Domas įsigijo naują automobilį - vėl varomą elektra. Šįkart jau pirko naują, bet stengėsi rinktis ne prabangų prekės ženklą, o praktišką „Audi“. Elektromobiliai jam įdomūs dėl technologijų, nes tuo apskritai domisi - į jas investuoja, bando pritaikyti ir versle. Elektromobilį smagu vairuoti, nes jis labai greitai įsibėgėja, tad važiavimas yra sportiškas. Be to, elektromobiliu dažnai gali važiuoti viešajam transportui skirtomis juostomis, o tai padeda sutaupyti laiko. Nereikia ir rūpintis dėl mokėjimo už stovėjimą, nes daug kur stovėjimas elektromobiliams yra nemokamas. Nuolat lankosi automobilių parodose, muziejuose, bet pats neperka labai išskirtinių mašinų - vis dėlto nugali racionalumas. Tačiau turi 20 metų kabrioletą „Mercedes-Benz SL500“.
Paklaustas, ar pinigai gadina žmones, Domas atsako: „Gadina tuomet, kai su pinigais elgiamasi neatsakingai. Elgiantis atsakingai galima nemažai pasiekti - žmogus gali bręsti panaudodamas pinigus. Pavyzdžiui, investuodamas į mokslus, tobulėjimą.“
Mecenatystė ir labdara
Domo Dargio vadovaujama įmonė daug metų remia įvairius kultūrinius renginius. Jis mano, kad kultūra yra emocija. Jeigu atėjęs į renginį pajunti, kad tau tai artima - įsitrauki. Organiškai. Verslininkas teigia, kad džiazas atsirado dėl to, jog jo tėtis, Robertas Dargis, domėjosi juo. O „Midsummer Vilnius“ jam lankantis paliko labai gilų įspūdį savo kokybe, turinio išpildymu ir tuo, kad festivalio metu yra kuriami specialūs muzikiniai pasirodymai, tokie kaip „Empti orchestra“. „Labai laukiu, šiais metais bus „Fink orchestra“, - džiaugiasi Domas.
Nuolat remiami šie kultūriniai projektai:
| Renginio Tipas | Remiami Festivaliai/Iniciatyvos |
|---|---|
| Džiazo festivaliai | „Vilnius Jazz“, „Nida Jazz“, „Vilnius Mama Jazz“ |
| Pasaulinės muzikos ciklai | „Gera muzika gyvai“ |
| Kiti renginiai | Šviesų festivalis, bendruomenių renginiai mikrorajonuose |
| Spec. projektai | „Midsummer Vilnius“ („Empti orchestra“, „Fink orchestra“) |
Domas Dargis pabrėžia, kad stengiamasi įtraukti ir naujus projektus, kultūrines ar socialines iniciatyvas, kurios jiems atrodo prasmingos, tačiau įterpti kažką papildomai - savotiška dilema. Paprastai, kai kažką išsirenki, prie to ir prisiriši. Naujoms kultūrinėms, visuomeninėms iniciatyvos nėra lengva rasti mecenatą, kuris dar neturi savo temos. Ir atvirkščiai - greitai augantys verslai užtrunka, kol atranda tai, kas atitinka jų vertybes, viziją.
Pasak Domo, jeigu rėmimo nebūtų, įsivyrautų popsas, išgyventų tik pramoginis turinys, orientuotas į masinį žiūrovą. Tam, kad aukštoji kultūra būtų plačiai visuomenei priimtina, įdomi ir perkama, reikia nuolat investuoti į švietimą. Domas Dargis lygina, kokį turinį kuria nacionaliniai transliuotojai, ir kokį - komercinės televizijos. Jis mano, kad sektinas pavyzdys - pelno mokesčio lengvata, jau kurį laiką taikoma kino gamybai. Rėmimas yra naudingas, jis sukuria ekonominę vertę. Niujorke, dideliame dangoraižių kvartale, kur daugiausiai įsikūrusios biurai, buvo pastatyta instaliacija, kainavusi per 200 milijonų JAV dolerių. Interaktyvią instaliaciją, pavadinimu „The Vessel“, finansavo privatus verslas.
Visos įmonės, kuriose Domas dirba, teikia paramą. Ne tik grupė „Eika“, bet ir kitos įmonės, kurių akcininkas jis yra. Asmeniškai taip pat skiria tam dėmesio. Su žmona Gintare stengiasi plėtoti idėją, kai per šventes prašo nenešti dovanų, o paremti vieną ar kitą organizaciją - ir patys tai daro, ir skatina tai daryti savo pažįstamus. Taip yra parėmę ne vieną organizaciją ir projektą. Kartais remia ir atskiras šeimas, jei žino, kad joms reikia pagalbos.
Tačiau, jei kas nors pinigų prašo gatvėje, Domas žiūri į tai kritiškai. Kai neturi laiko įsigilinti, ranka nekyla duoti, nes jam labai svarbu žinoti, kodėl tam žmogui reikia padėti. Todėl kai remia konkrečius žmones, bando apie juos išsiaiškinti kuo daugiau. Kartais organizacijoms padeda ne tik pinigais, bet ir savo laiku. Pavyzdžiui, yra Krizių įveikimo centro valdybos narys ir padeda šiai organizacijai plėtotis. Džiugu, kad verslo dovanos tampa mažiau įpareigojančios, jos nebėra itin brangios ir išskirtinės - tampa tvarios ar paprastos, o joms skirtus pinigus aukoja labiau stokojantiems. Pavyzdžiui, „Eika“ prieš praėjusias Kalėdas verslo partneriams ir draugams dovanojo paukščių lesyklėles.
Svajonės ir ateities planai
„Turiu praktišką svajonę pastatyti sodybą, kurią, manau, įgyvendinsiu, nes jau turiu žemės sklypą. Tad iš lėto projektuoju“, - atskleidžia Domas Dargis. Be to, jam būtų labai įdomu plaukti kruiziniu laivu į Antarktidą. Tačiau šią svajonę atideda, kol sūnūs paaugs.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
