Vilnius, šiemet tapęs Europos Žaliąja sostine, įkvepia mus atrasti aplinką tausojančius ir sveikus receptus. Daržo pupos - puikus pasirinkimas, norint mėgautis maistingais ir skaniais patiekalais. Šiame straipsnyje pateiksime įvairių receptų, pradedant užtepėlėmis, troškiniais ir baigiant netikėtais deriniais.
Daržo pupos (Vicia faba) - tai ne tik skanus, bet ir labai maistingas produktas. Prof. Antanas Svirskis teigia, kad daržo pupos savo kaloringumu mažai nusileidžia mėsai, o pupų baltymus žmogaus organizmas labai gerai įsisavina. Jose gausu baltymų (iki 35%), angliavandenių (apie 55%), įvairių fermentų, fosforo ir vitaminų A, B, C. Pupos yra ankštinės daržovės, turinčios daugiau baltymų nei kruopos ir neturinčios glitimo.
Be baltymų, didžiosios pupos yra turtingos skaidulų, kurios gerina virškinimą ir maitina naudingąsias žarnyno bakterijas. Reguliarus didžiųjų pupų vartojimas gali padėti: pagerinti cholesterolio rodiklius, stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje, palaikyti sveiką širdies ir kraujagyslių veiklą, sumažinti riziką susirgti diabetu ir tam tikromis vėžio formomis, palaikyti sotumo jausmą ir kontroliuoti svorį. Gydytojos-dietologės Kristinos Jasmontienės teigimu, ankštines daržoves į racioną įtraukti pravartu kiekvienam, nes tai yra puikus baltymų šaltinis, ypač aktualus tiems, kurie ieško alternatyvų mėsai. Ji rekomenduoja kartą per savaitę pasidaryti vegetarinę dieną ir įtraukti į racioną pupeles, lęšius, avinžirnius ir žirnius. Šios pupos yra unikalios tuo, kad turi visas devynias esmines aminorūgštis, kurių organizmas negali pasigaminti pats. Ypač vertinga yra lizino aminorūgštis, kurios dažnai trūksta augaliniuose produktuose. Skaidulos taip pat mažina susirgimų diabetu ir širdies ligomis riziką, kovoja su vidurių užkietėjimu ir kitomis virškinimo trakto problemomis.

Pupelių auginimas nėra sudėtingas, jos nėra reiklios trąšoms, priežiūrai ir klimatinėms sąlygoms. Pupelės gerai auga trąšioje, turinčioje humuso, neutralaus PH (6,0-6,8), purioje ir greitai įšylančioje dirvoje. Geriausiai jos dera po mėšlu tręštų daržovių, bulvių, šakniavaisių, žieminių javų. Pupelės sėjamos saulėtoje ir nuo vėjų apsaugotoje vietoje, po šalnų, kai dirva įšyla iki 10-12 °C - gegužės mėnesio antroje pusėje, pradėjus žydėti alyvoms. Pupelės rekomenduojama sėti eilėmis, 40-45 cm tarpueiliais arba 2 eilių juostomis.
Daugelis pupelių ligų sukėlėjų ir kenkėjų plinta per sėklas, todėl prieš sėją jas reikėtų termiškai arba chemiškai dezinfekuoti. Atliekant terminę dezinfekciją, pupelių sėklos 25 min. laikomos 60 °C. Pupelių derlių gali žymiai sumažinti ligos ir kenkėjai. Labai išplitusi pupelių virusinė liga yra pupelių paprastoji mozaika, nuo kurios stipriau nukenčia ilgesnės vegetacijos pupelės. Apsauga: sėklai imti sveiko pasėlio sėklas ir sėti kuo anksčiau. Iš sėklinio pasėlio prieš žydėjimą pašalinti sergančius augalus, jeigu jų ne daugiau kaip 15 %.

Per daugelį metų pupelės ne tik pamėgtos, bet atsirado ne vienas su jų valgymu susijęs mitas. Šiame straipsnyje bus paneigti keli mitai, o taip pat pateikta patarimų, kaip gaminti patiekalus su džiovintomis pupelėmis.
Tikriausiai ne kartą teko girdėti - nuo pupelių pučia pilvą. Taip, pupelės gali paskatinti dujų kaupimąsi žarnyne. Jose yra angliavandenių, kurių mūsų skrandis negali suvirškinti, todėl jie keliauja per žarnyną, kuriame esančios bakterijos gali juos suvirškinti, o proceso metu gali susidaryti dujų. Bet susidarančių dujų kiekis priklauso nuo žarnyno būklės, nuo konkrečių bakterijų jūsų žarnyne, nuo pupelių ir jų paruošimo būdo. Vieniems žmonėms nuo pupelių praktiškai nesikaupia dujos, kitiems gana stipriai pučia pilvą.
Prieš gaminant pupelės mirkomos vandenyje, nes manoma, kad tada iš jų pasišalina dujas sukeliantys oligosacharidai (angliavandenių rūšis). Iš dalies tai - tiesa, kita vertus, tyrimai rodo - mirkant pasišalina tik 25 proc. oligosacharidų. Be to, pupelių ląstelių sieneles laikanti rišlioji medžiaga irgi skatina dujų gamybą, o mirkant vandenyje ji nepasišalina. Taigi pupelių mirkymas tik šiek tiek sumažina dujų gaminimąsi, užtat netenkama vandenyje tirpstančių maistingų medžiagų.
Nekietėja. Pupelės kietėja nuo rūgšties ir labai ilgai laikomos. Jei išvirus pupelės yra kietokos, didelė tikimybė, kad jos senos arba ir buvo laikomos nesandariame inde. Nesvarbu, kad pirkote pupeles prekybos centre - tai nėra garantija, kad jos buvo surinktos per šiuos metus - jas galėjo nurinkti net ir prieš 10 metų, juk pupelės negenda labai ilgai, vienintelis jų trūkumas, kad bėgant laikui darosi kietesnės. Pupeles kietina ir rūgštūs produktai - actas, pomidorai, citrinos sultys ar pan. (tiesa, nedidelis kiekis rūgšties neturėtų kietinti). Rūgštis sutraukia pupelių apvalkalą, jis tampa atsparesnis vandeniui, kietesnis. Tarkime, jei norite įlašinti į pupelių sriubą citrinos sulčių, palaukite, kol jos visiškai išvirs.
Pupelės - tai vienas iš tų produktų, kuris lietuviškoje virtuvėje turi gilias šaknis. Prisimenu, kaip močiutė rudenį mirkydavo baltąsias pupeles didelėje emalės dubenyje, o kitą dieną virtuvėje sklisdavo nepakartojamas aromatas. Ji sakydavo, kad pupelės - tai ne tik sotus maistas, bet ir išmintis, kurią reikia perduoti toliau. Pupelės - tai tikras baltymų šaltinis, kuris gali pakeisti mėsą bet kuriame patiekale. Lietuvoje tradiciškai naudojamos kelios pupelių rūšys: baltosios (didžiosios), raudonosios ir juodosios. Kiekviena iš jų turi savo ypatumų ir tinka skirtingiems patiekalams.
Prieš pradėdami virti, pupeles būtinai reikia išmirkyti. Tai ne tik sutrumpina virimo laiką, bet ir padaro pupeles lengviau virškinamomis. Pupeles reikia mirkyti ne mažiau kaip 8 valandas, o geriausia - per naktį. Svarbu žinoti, kad senas pupeles mirkyti reikia ilgiau - kartais net 12-16 valandų. Džiovintas pupeles reikia arba pamirkyti šaltame vandenyje per naktį (nuo 12 iki 24 val.), arba pamirkyti karštame vandenyje (3-4 val.). Po mirkymo vandenį nupilkite ir pupas nuplaukite švariu vandeniu.
Kaip atskirti senas pupeles nuo šviežių? Išmirkytas pupeles užpilkite šaltu vandeniu taip, kad vanduo būtų 2-3 cm aukščiau pupelių. Įdėkite lauro lapus ir pradėkite virti ant vidutinės ugnies. Sudėkite pupas į troškinimui skirtą puodą storu dugnu, įpilkite dvigubai didesnį kiekį sultinio su prieskoniais. Užkaiskite puodą, o kai užvirs, sumažinkite viryklės kaitrumą. Virkite 3 valandas. Virimo metu vis įpilkite sultinio - pupelės turi būti apsemtos, skysčio turi būti maždaug centimetrą virš pupelių masės.
Tuo metu paruošite prieskonių mišinį. Keptuvėje įkaitinkite aliejų ir apkepkite smulkiai supjaustytus svogūnus, kol jie taps auksiniai. Pridėkite smulkiai sukapotą česnaką, kmynus ir mairūną. Kai pupelės bus beveik minkštos, pridėkite paruoštą svogūnų ir prieskonių mišinį. Pupelės puikiai sugeria prieskonių aromatus, todėl galite eksperimentuoti su įvairiausiais deriniais:
Sudėkite kitus produktus jūsų gaminamam troškiniui (tai gali būti mėsa, daržovės). Tada puodą su troškiniu pašaukite į 150 laipsnių kaitrumo orkaitę. Pupelės ir kiti troškinio komponentai išsitroškins, veikiami karščio iš visų pusių, o ne vien iš apačios, kaip būtų verdant ant viryklės. Troškinimas orkaitėje gali trukti iki 3 valandų - kartkartėmis patikrinkite, ar troškiniui nestinga skysčio. Pupeles galima paruošti ne tik kaip atskirą patiekalą. Jos puikiai dera su įvairiomis daržovėmis ir mėsa. Pavyzdžiui, pupelės su dešra: į beveik išvirtas pupeles pridėkite pjaustytą rūkytą dešrą ar lašinius. Daržovių ir pupelių troškinys: kartu su pupelėmis troškinkite morkas, bulves, paprikas. Verdant pupeles svarbu nepridėti druskos per anksti - ji sukietina pupelių luobelę ir pailgina virimo laiką. Jei pupelės verda per greitai ir pradeda byrėti, o jūs norite, kad jos išliktų formos, pridėkite šaukštelį acto ar citrinų sulčių. Druskos ir rūgščių produktų (pomidorų, acto) pridėkite tik virimo pabaigoje, nes kitaip pupos liks kietos. Jei norite, prieš vartojant pupas galite nulupti, nes storoka luobelė gali suerzinti skrandį.
Štai keletas paprastų ir skanių receptų, kuriuose pagrindinis ingredientas - daržo pupos ir jų giminės:
Ši užtepėlė patiks tiems, kurie ieško lengvo ir greitai pagaminamo užkandžio. Ji puikiai tinka su duonos lazdelėmis, skrebučiais ar tiesiog su riekele duonos.
Šis sotus troškinys puikiai tiks pietums ar vakarienei.
Šios salotos - puikus būdas panaudoti šviežias daržo gėrybes.
Šis sotus patiekalas puikiai tinka vegetariškai vakarienei.
Ši variacija klasikinio humuso recepto nustebins savo švelnumu ir originaliu skoniu.
Šis apkepas - puikus būdas sočiai pavakarieniauti.
Ši pica - greitas ir skanus pasirinkimas, kai norisi kažko paprasto.
Šis troškinys - puikus būdas panaudoti didžiąsias pupas ir mėgautis itališkais skoniais.
Ilgos istorijos, paplitusios įvairiose pasaulio virtuvėse, didžiosios pupos šiame troškinyje atskleidžia savo universalumą.
Ši didžiųjų pupų užtepėlė pasižymi švelnia konsistencija ir turtingu skoniu.
Gaivus ir maistingas patiekalas, puikiai tinkantis karštą dieną.
Klasikinis ir jaukus sriubos receptas, praturtintas fava pupomis.
Šis patiekalas yra tradicinis Kretos valgis, kurį močiutės kaimuose paverčia tikru delikatesu.

Žirnis ir pupa, priklausantys Leguminosae šeimai, yra ir ankštinės daržovės, ir sėklos. Žirniai yra apvalios formos, o pupos primena inkstus. Abi gėrybės turi daugiau baltymų nei kruopos, jose nėra gliuteno.
| Savybė | Žirnis (100 g) | Pupa (100 g) |
|---|---|---|
| Kalorijos | 81 kcal | 31 kcal |
| Angliavandeniai | 14,46 g | 7,13 g |
| Riebalai | 0,4 g | 7,13 g |
| Baltymai | 5,42 g | 1,82 g |
| Vitaminai | Daugiau vitamino A, C (30% dienos normos C) | Daugiau vitamino A, C (10% dienos normos C) |
| Mineralai | Daugiau kalcio ir geležies, tirpios skaidulos | |
| Druska | <6% dienos normos | 1 mg daugiau nei žirniuose (<6% dienos normos) |
| Rekomenduojama dietai | Taip (sotumo jausmas dėl baltymų ir skaidulų) | |
| Stiprybės | Polifenoliai (skrandžio vėžio prevencija, imuniteto stiprinimas, senėjimo stabdymas, cukraus kiekio reguliavimas, širdies ir kaulų sveikata) | Skaidulos (diabeto rizikos mažinimas, cholesterolio mažinimas, širdies ligų rizikos mažinimas, virškinimo gerinimas) |
| Silpnybės | Oligosacharidai (dujų kaupimasis) | |
| Gaminimo būdai | Švieži, konservuoti, džiovinti; sriuboms, salotoms, garnyrams, troškiniams, makaronų patiekalams, košėms | Džiovintos, konservuotos; salotoms, sriuboms, garnyrams, troškiniams, padažams. Ne visos rūšys valgomos šviežios. |
| Suderinamumas | Mėta, krevetės, kopūstas, vištiena, šparagai, salotos, parmezanas, ridikai, ožkų sūris, ryžiai, špinatai, braškės, česnakas, melionas, morkos, bulvės, menkė, abrikosai, lazdynų riešutai, kava, pasifloros, mocarela, kalakutiena, makaronai | Pomidorai, ryžiai, kukurūzai, aitrioji paprika, bolivinė balanda, kiauliena, obuoliai, parmezanas, kalendra, salotos, šoninė, česnakas, kiaušinis, dešrelės, grikiai |