Tradiciniai ir modernūs gėlių darželiai Lietuvoje: augalai, istorija ir priežiūra

Kasmet artėjant pavasariui pradedame galvoti apie savo gėlynus: kas juose žydės, kaip juos pagražinti, kuom papildyti, o ko gero didžiausią rūpestį kelia pavasaris, kai atrodo viskas nupjauta ir lieka juoda žemė.

Tradiciniai augalai senųjų sodybų darželiuose buvo sodinami ne bet kaip ir tikrai ne bet kokie. Jie pasakojo apie juos sodinusių žmonių gyvenimo būdą, papročius bei estetikos suvokimą. Jei savo sodyboje norėtumėte atsparaus, patikimo ir vaikystę primenančio gėlių darželio, dabar galite pasisemti įkvėpimo iš patikrintų šaltinių.

Istorinis gėlynų vystymasis Lietuvoje

Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Botanikos sodo Botaninių kolekcijų kuratorė Virginija Aleknienė papasakojo apie tris svarbiausius laikotarpius Lietuvoje: prieškario, tarpukario ir pokario.

Prieškario laikotarpis (1830-1918 m.)

Prieškario laikotarpio (1830-1918 m.) darželiai buvo kuriami su aiškia paskirtimi - jie ne tik teikė grožį, bet ir naudos kasdieniame gyvenime. Paprastieji erškėčiai puikavosi reprezentatyviausioje sodybos vietoje. Aukštoji piliarožė - vienas pagrindinių prieškario darželio akcentų. Žiemė - nereiklus visžalis augalas. Dažnai augalai buvo sodinami prie namo sienų, kad apsaugotų nuo vėjo ir suteiktų malonų aromatą. Darželiai būdavo aptverti paprastomis tvorelėmis, pagamintomis iš eglišakių ar lazdyno šakelių.

Tarpukario laikotarpis (1918-1945 m.)

Tarpukario laikotarpiu (1918-1945 m.) darželiai tapo spalvingesni, daugėjo vienmečių gėlių. Tarpukario darželis - mažiau praktiškas, dekoratyvesnis. Tradiciniai augalai Lietuvoje - žaliosios rūtos. Tarpukario darželis neįsivaizduojamas be diemedžio. Nasturtės - lengvai prižiūrimos ir ilgai žydi. Lysvelės buvo kuriamos įvairesnių formų - kvadratinės, širdelės formos klombos, o tvorelės - vis įmantresnės.

Stabtelkim prie rūtų temos, nes turime gražų pavyzdį, kaip jos panaudotos šiuolaikinėje sodyboje. Dalė rūtas pataria prižiūrėti kaip levandas, mat šios nenukerpamos irgi sumedėja. Rūtų gyvatvorė gėlynui. Paklausėme dėl priežiūros niuansų. Dalė į rūtas pataria žiūrėti kaip į levandas. Šios, kaip ir levandos, nekarpant per keletą metų sumedėja. Rūtas karpyti ji pataria, kai šios pradeda leisti žiedus.

Pokario laikotarpis (1945-1980 m.)

Pokario (1945-1980 m.) darželiai žavėjo savo tvarka ir dekoratyvumu. Dekoratyviniai elementai, tokie kaip balti kalkėmis nudažyti akmenukai ir smėliu pabarstyti takeliai, liudijo apie šeimininkų pastangas palaikyti tvarką ir grožį. Bijūnai pokario darželiams buvo privalomas elementas. Šiurkštieji saulakiai primena jurginus, bet jų nereikia iškasinėti. Dekoratyvus našlaičių ir flioksų derinys.

Tradiciniai ir šiuolaikiniai darželių augalai

Senoviniai mūsų darželiai ir tradiciniai augalai, augę juose, gali įkvėpti ir šiandienos sodybų šeimininkus. Pavasaris. Daržininkai bei sodininkai mėgėjai jau galvoja ir rūpinasi kokių sėklų įsigyti ir ką šiais metais pasisėti. Kviečiame susipažinti su tradiciniais senųjų darželių augalais Lietuvos sodybose. Gal ir Jūs prisiminsite malonius vakarus, prakvipusius leukonijų, rezetų ar bijūnų skleidžiamais aromatais. O tada susikursite ir užauginsite jaukų ir spalvingą darželį, kuriame pasikviesite draugus arbatos puodeliui ir ramiai atsipūsite po sunkių darbų…Lietuvoje darželiais paprastai rūpindavosi mergelės, tai buvo tartum jų vizitinė kortelė. Pagal darželį buvo sprendžiama ir apie sodybos šeimininkus. Skirtingose Lietuvos regionuose žolynų įvairovė skyrėsi. Manoma, kad tradiciniai kaimų darželiai atsirado po Valakų reformos XVI amžiaus antroje pusėje, valstiečiams pradėjus savarankiškai ūkininkauti. Kas lėmė augalų pasirinkimą? Tai augalų atsparumas vietinėms klimato sąlygoms, nesudėtinga priežiūra, dekoratyvumas, naudingos vaistinės, maistinės ar dažinės augalo savybės. Lietuvos kaimų gėlių darželiuose vešančios ar auginamos vertingos augalų rūšys (kartais veislės) yra gamtos paveldo dalis.

Mylimiausi senoviniai darželių augalai

Mylimiausi senoviniai darželių augalai, tarpstantys daugiau nei pusėje lankytų sodybų (skliaustuose nurodoma sodybų, kuriose buvo aptikti augalai, skaičius) buvo puikusis bijūnas (35), darželinė tulpė ir gvazdikinis serentis (33), poetinis narcizas (31), šluotelinis flioksas (2 nuotr.) ir šiurpinis gvazdikas (29), paprastosios alyvos (27), žalioji rūta (25 - 3 nuotr.), darželinė našlaitė (24), paprastasis buksmedis (23), didžiagraižis jurginas (4 nuotr.) ir tigrinė (raiboji) lelija (22 - 5 nuotr.), tikroji levanda, darželinis jazminas, vaistinis bijūnas ir vaistinė medetka (21).

Ankstyvos pavasario gėlės

Kasmet artėjant pavasariui pradedame galvoti apie savo gėlynus. Gvaizdės- ankstyvos pavasario gėlės. Per žiemą pūpso žali kupstai, pavasarį spalva suintensyvėja, o gegužės gale pražysta. Eraičinai - įspūdingi pavasario varpiniai augalai, kurie labai anksti leidžia šluoteles ir jau kartu su tulpių žydėjimu pasiekia savo grožį. Iš pačių ankstyviausių gėlių pavasarį paminėtinos katžolės, kraujalakės, krūnelės, lendrūnai, notros, pašiaušėliai, rodiolės, snapučiai.

Daugiametės gėlės, žydinčios visą vasarą

Jei norite, kad jūsų sodas ar terasa žydėtų nuo pavasario iki rudens, verta rinktis daugiametes gėles, kurios tinkamai prižiūrimos gali džiuginti savo žiedais ilgą laiką.

• Didžioji astrantija (Astrantia major) - gražus daugiametis, apie 70 cm aukščio augalas. Pradeda žydėti birželį, baigia rugpjūtį, jei laiku nuskabyti nuvytusius žiedų pumpurus.
• Šilinis šalavijas (Salvia nemorosa) - daugiametės gėlės, kurios jas tinkamai prižiūrint žydi visą vasarą. 35-90 cm aukščio augalas.
• Pajūrinė gvaizdė (Armeria maritima) - daugiametis iki 20 cm aukščio augalas su ryškiomis puošniomis gėlėmis, kurios žydi nuo gegužės iki rugpjūčio pabaigos.
• Muilinė guboja (Gypsophila paniculata) - gvazdikinių šeimos gybojos genties augalų rūšis. Šios daugiametės gėlės stiebas - šakotas, 50-90 cm aukščio. Žydi nuo birželio iki rugpjūčio vidurio nesmulkiais žiedeliais.
• Paprastasis sidabrakrūmis (Potentilla fruticosa) - įspūdingas erškėtinių šeimos, iki 150 cm augalas.
• Paprastoji raudoklė (Lythrum salicaria) ir vytelinė raudoklė (Lythrum virgatum) - simtatiškos ilgai žydinčios daugiametės gėlės 80-140 cm aukščio.
• Stambiažiedis linas (Linum grandiflorum) - žavus iki 60 cm aukščio augalas, žydintis nuo birželio iki rugsėjo.
• Švelnioji rasakila (Alchemilla mollis) auga žaviais kamuolio formos krūmais 25-40 cm aukščio.
• Raganė (Clematis) - šios daugiametės gėlės pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio klema - ūselis (vijoklinis augalas).
• Angliškos (David Austin) rožės - nepaprastai ištvermingos, atsparios šalčiui rožės.

Kitos įdomios gėlės ir augalai

Be jau minėtų daugiamečių gėlių, yra ir kitų augalų, kurie gali papuošti jūsų sodą ar terasą.

• Galenis (Abutilon) - taip pat yra žinomas pavadinimais kininiškas žibintas, indiška dedešva arba žydintis klevas.
• Streptokarpas (Streptocarpus) - 1824 metais vienas botanikas atvežė pirmąjį streptokarpą į Europą.
• Kamelija (Camellia) - pagrindinis klausimas ” - Ar jai nubyrės pumpurai, ar ne?” - kankinasi bemaž visi, kurie augina kamelijas ir jau sulaukė sukrautų pumpurų.
• Kalceoliarija (Calceolaria) - Calceolaria - Kalceoliarinių (Calceolariaceae) šeimos žydinčių augalų gentis.
• Paprastoji mirta (Myrtus communis) - Šis ne daugiau kaip metro aukščio visžalis krūmas pas mus atkeliavo iš Viduržemio jūros pakraščių.

Daržovių auginimas ir jų vaidmuo darželyje

Daržovės, nors ir ne gėlės, taip pat gali būti auginamos dekoratyviniais tikslais, o kai kurios jų dalys turi biologiškai aktyvių medžiagų. Žinoma apie 250 daržovių rūšių.

Pagal vegetacijos trukmę daržovės skirstomos į vienametes (agurkai, arbūzai, bulvės, pomidorai, pupos, ridikėliai, salotos, žirniai), dvimetes (burokėliai, griežčiai, kopūstai, morkos, ridikai, ropės, svogūnai) ir daugiametes (krienai, rabarbarai, rūgštynės, šparagai), pagal maistui vartojamas augalo dalis - lapines daržoves (salotos, špinatai, krapai, rūgštynės), stiebagumbines (požemines - bulvės, topinambai; antžemines - ropiniai kopūstai), svogūnines (svogūnai, česnakai, porai), šakniavaisines (burokėliai, griežčiai, morkos, petražolės, pastarnokai, salierai, ropės, ridikėliai, krienai), vaisines daržoves (maistui vartojami subrendę vaisiai - pomidorų, baklažanų, pipirų, moliūgų; jaunos vaisių užuomazgos - agurkų, patisonų, žirnių, pupelių, pupų).

Pagal šilumos poreikį skiriamos šalčiui atsparios (kopūstai, griežčiai, ropės, ridikėliai, morkos) ir šilumą mėgstančios (moliūginių šeimos daržovės, pomidorai, baklažanai, pupelės) daržovės.

Jei mišrioje lysvėje dominuoja gėlės, ji panėšėja į tradicinį gėlyną su keliais išskirtiniais daržo augalais. Tačiau jei tarp daržovių tik kur ne kur auga gėlės, kompozicijai tiktų žydinčio daržo vardas. Kuris variantas priimtinesnis - renkasi kūrėjas. Kartais gėlių draugija daržovėms labai naudinga. Kodėl? Tinkamai parinktos gėlės savo kvapu ir šaknų išskiriamomis medžiagomis atbaido kai kuriuos kenkėjus. Pavyzdžiui, greta pomidorų pasodinti serenčiai (Tagetes), gvaizdūnės (Zinnia) nuvaiko nematodus. Be to, šie vienmečiai augalai gražiai užpildo tuščius tarpus tarp aukštaūgių pomidorų. Tarp daržovių pasodintos medetkos (Calendula) - vaistiniai augalai. Jos, kaip ir nasturtės (Tropaeolum), skleidžia žiedus, kurių vainiklapiai valgomi ir tinka įvairiems patiekalams paskaninti. Visos vienmetės gėlės, nors ir trumpai, puošia mišrias lysves. Labai efektingai atrodo žaliai bordiniai lapiniai burokai ir ryškiai raudoni vienmečiai jurginai. Šalia morkų galima sodinti leukonijas (Matthiola incana), rauges (Agrostemma githago).

Invaziniai augalai - grėsmė Lietuvos gamtai

Kai kurie svetimžemiai, tradiciniais laikomi senųjų darželių augalais, sulaukėjo, pradėjo plisti Lietuvoje, stumti vietines rūšis iš savo augimviečių. Norisi juos palyginti su moliūgėliu, kuris, pagal vaikystės laikų pasaką, apsigyveno šunelio būdoje, kad geraširdžiui šuneliui neliko vietos... Tokie „moliūgėliai“ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. DI-810 pripažinti invaziniais augalais, kurie laikomi nepageidautinais ir naikintinais. Aptikti 7 rūšių invaziniai augalai: varpinė medlieva, gausialapis lubinas, muilinė guboja, bitinė sprigė, rykštenė (aukštoji ir kanadinė), dygliavaisis virkštenis. Juos aprašysime kiek išsamiau.

• Varpinė medleva kilusi iš Šiaurės Amerikos. Lietuvoje jos populiacija aptikta 1934 metais. Krūmas neišrankus Lietuvos klimatinėms sąlygoms, nereiklus dirvožemiui, gerai besidauginantis sėklomis ir atžalomis. Įvežtas į Lietuvą kaip dekoratyvus, tinkamas gyvatvorėms formuoti ir dar su valgomais vaisiais - tapo invaziniu.
• Ne mažiau pavojingas savaiminiams Lietuvos augalams yra gausialapis lubinas, kilęs iš Šiaurės Amerikos, kaip nederlingas dirvas praturtinantis azotu ir dekoratyvus augalas. Deja, buvo neįvertintas jo agresyvus paplitimas. Taigi, kuo daugiau jį skinkime ir neleiskime brandinti sėklų, kad neplistų. Pasienio sodybų darželiuose buvo auginamos šio lubino veislės dviejose sodybose kasmet.
• Muilinė guboja Lietuvoje įvežta, kaip kopas sutvirtinantis augalas, nes pasižymi plačiu šaknynu. Ją vis dar galima sutikti močiučių darželiuose, kaip dekoratyvų, kvepiantį ir tinkamą puokščių dekoravimui augalą.
• Iš sprigių Lietuvoje savaiminė rūšis yra paprastoji sprigė. Tačiau darželiuose nuo XVII amžiaus pabaigos buvo auginama balzaminė sprigė, o vėliau atkeliavo smulkiažiedė ir bitinė sprigė (11 nuotr.). Bitinė sprigė - ateivė iš Himalajų kalnų. Tai iki 3 metrų aukščio užaugantis vienametis augalas. Jis žydi stambiais baltais, rausvais ar violetiniais žiedais, išbarsto sėklas sprogstant dėžutei. Kad neplistų, reikia neleisti subrandinti sėklų ir kelis kartus nušienauti.
• Rykštenės yra ypatingai plintantys augalai. Keturios rykštenių rūšys: aukštoji, kanadinė, didžioji ir vėlyvoji, - laikomos invazinėmis. Visos kilusios iš Šiaurės Amerikos. Europos želdynuose paplito XIX amžiuje. Kadangi rykštenės išoriškai panašios, nepavyko rasti duomenų, kada pradėtos veisti Lietuvoje kaip dekoratyviniai augalai. Iš sodybų darželių jos pradėjo plisti po pievas, dirvonus, pamiškes, pakeles, vandens telkinių pakrantes ir kitas atviras buveines. Dabar visos invazinės rykštenių rūšys yra paplitusios beveik visoje Lietuvos teritorijoje, o ypač didelius sąžalynus sudaro aplink miestus, gyvenvietes ir apleistuose žemės plotuose.
• Dar vienas aptiktas invazinis augalas - dygliavaisis virkštenis (12 nuotr.). Tai vienametis laipiojantis, kvapniais žiedais moliūginių šeimos augalas iš Šiaurės Amerikos. Sulaukėjęs virkštenis Lietuvoje aptiktas 1987 metais. Dabar virkšteniai dažnai randami upių ir upelių pakrančių krūmynuose, užliejamose pievose. Pasitaiko dykvietėse, pakelėse, pamiškėse ir net pasėliuose. Visur sudaro tankius sąžalynus ir brūzgynus.

Savaiminiai augalai lankytų pasienio sodybų darželiuose sudarė apie 20 procentų visų aptiktų augalų. Remiantis literatūros šaltiniais, inventorizuotus tradicinius darželių augalus suskirstėme į grupes pagal auginimo pradžią darželiuose.

Augalai, auginami nuo XIV-XV amžiaus

• Vaistinis putoklis
• Vaistinis smidras
• Daugiametė saulutė
• Paprastoji pakalnutė
• Žalioji rūta
• Vaistinis skaistenis

Augalai, darželiuose pasirodę XVI-XVII amžiuje

• Aukštoji piliarožė
• Diemedis
• Poetinis narcizas
• Poetinis narcizas ʽPlenus’
• Šiurpinis gvazdikas
• Geltonoji viendienė
• Rusvoji viendienė
• Mažoji žiemė
• Darželinė tulpė
• Paprastasis sinavadas
• Paprastųjų alyvos

Augalai, darželiuose auginami XVIII-XIX amžiuje

• Čiaudulinė kraujažolė (15 nuotr.)
• Darželinis gludas
• Didysis pentinius
• Šluotelinis flioksas
• Dailieji auskarėliai
• Goštautinė gaisrena
• Paprastoji kosmėja (16 nuotr.)
• Darželinis jazminas
• Plunksnalapė rudbekija
• Darželinė rožūnė
• Balzaminis skaistenis

Augalai, auginami XX amžiuje

XX amžiuje darželiuose ypač gausu naujų augalų. Juose vis daugiau auginama ne tik puikių vietinių, bet ir įvežtinių augalų rūšių. Nepamirštant, kad lietuvės darželyje nuo seniausių laikų veši vaistiniai, aromatiniai, prieskoniniai, dekoratyvūs ir kiti naudingi augalai (17 nuotr.), darželiuose auginamų augalų rūšių skaičius stipriai išsiplėtė.

Beveik visus, aukščiau minėtus augalus galima pamatyti Vilniaus universiteto botanikos sode.

tags: #darzo #geliu #pavadinimai

• apie devynis vaiko intelekto tipus
• Parama daugiavaikėms šeimoms, vykdančioms individualią veiklą
• „Nykštuko“ kavinės atgimimas
• Patirtinis ugdymas ir asmenybės augimas
• Apžvalga: kokybiški daniški batukai