Vaikams pradėjus lankyti ikimokyklinę įstaigą, tėvai susiduria su naujais dalykais, kurių, realu, kad anksčiau nežinojo. Kasmet kiekvieną rugsėjį vaikai iškeliauja į ugdymo įstaigas, kuriems mokykla ar darželis yra visiška naujiena. Darželis - ne vien neišvengiama būtinybė, kuri padeda tėvams kurti patogesnį gyvenimą, bet ir ypač naudinga vaiko naujų patirčių vieta. Tai - viena pirmųjų ikimokyklinio amžiaus vaikų socializacijos vietų.

Tėvai turėtų įvertinti šią puikią galimybę savo vaikui. Juk jis ikimokyklinio ugdymo įstaigoje sužinos įvairiausių dalykų - socializuosis, patirs įvairių situacijų, ims geriau pažinti pasaulį ir jį suprasti.
Šiuolaikinis darželis turėtų pirmiausia užtikrinti esminius vaiko poreikius: priežiūros (kad vaikas būtų pavalgęs, išsimiegojęs, švarus), saugumo (vaikas turėtų būti saugus ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai) ir lavinimo. Labai gerai, jei darželis įtraukia į bendradarbiavimą vaikų tėvus ar net kitus bendruomenės narius, atlikdamas suaugusiųjų švietimo funkciją.
Daugelis tėvų teisingai mano, kad ikimokyklinio amžiaus vaikui svarbiausia - ne ugdymo įstaiga, o pedagogas, tiesiogiai dirbantis su vaiku. Iš esmės taip galvojantys tėvai yra teisūs. Vaikai tikrai nemato darželio sienų spalvos, užuolaidų ar kokio senumo yra linoleumas ar spintelės. Vaikui svarbu šilta auklėtoja, kuri geba prieiti prie vaiko, jį užimti, sudominti, kai reikia nuraminti. Augant vaikui būtų gerai, kad darželio aplinka atitiktų jo mokymosi poreikius, t. y., kad būtų įvairių priemonių pažintinei veiklai, sportui, kūrybai ir pan.
Psichologai dažniausiai rekomenduoja vaikus pradėti leisti į darželį ne anksčiau trejų - ketverių metų. Tačiau rekomenduojama vaiką pradėti vesti į darželį, suėjus 3 metams, nors kiekvieni tėveliai skirtingai renkasi, kada ateina laikas išleisti vaiką į darželį.
Paprastai tėvai vaiką išleidžia į lopšelį dėl finansinių priežasčių, nes mamai reikia grįžti į darbą. Į lopšelį gali keliauti tie vaikai, kurie yra ganėtinai savarankiški, kad galėtų pasirūpinti savimi, ekstravertai, kuriems reikia daugiau bendravimo ir aktyvieji, kuriems su aukle ar mama namuose trūksta erdvės veiklai.
Ankstyvojo (iki 3 metų) amžiaus vaiko adaptacija darželyje - tai pakankamai ilgai trunkantis, tėvelių bei auklėtojų supratingumo ir jautraus reagavimo reikalaujantis prisitaikymo procesas. Pirmaisiais darželio lankymo mėnesiais vaikas patiria daug pokyčių - tai nauja aplinka, pakitusi dienotvarkė bei žmonės, kurie supa vaiką didžiąją dienos dalį.
Maždaug iki 3 metų mama bei tėtis vaikams yra nusiraminimo šaltinis, tad normalu, kad atsiskyrę nuo jų, vaikai šiuo laikotarpiu tampa jautrūs, išgyvena tokius jausmus, kaip nerimas, baimė, stresas. Elgesys taip pat pakinta: dažnai vaikai būna pikti arba agresyvūs, apatiški arba liūdni, chaotiški arba užsisklendžia savyje.
Adaptacija nuo 3 metų darželyje gali priklausyti nuo įvairių veiksnių: charakterio, tėvų požiūrio, auklėtojos, taip pat ir amžiaus. Galima pastebėti, kad vyresniems vaikams atsiskirti nuo tėvų darželyje būna lengviau. Paprastai 3 metų ir vyresni vaikai jau būna susidūrę su atsiskyrimu nuo tėvų, jiems lengviau suprasti, kad tėvai dienos pabaigoje atvyks jų pasiimti, lengviau susidoroti su emocijomis, su kuriomis jie jau yra susidūrę. Taip pat tokio amžiaus vaikai jau būna mažiau priklausomi nuo tėvų ir yra linkę siekti savarankiškumo, o tai rodo, kad vaikai jaučiasi saugiai, todėl jiems lengviau sekasi adaptuotis naujoje aplinkoje. Visgi, net jeigu vaikas yra vyresnis, tai nereiškia, kad adaptacija bus lengva ir pavyks be baimės atsiskirti. Adaptacijos laikotarpio trukmė yra individuali pagal turimus įgūdžius, patirtį. Vidutiniškai gali trukti nuo 2 iki 6 mėnesių.
Adaptacijos periodu visi vaikai išgyvena diskomfortą darželyje, nes reikia prisitaikyti prie naujų taisyklių, išbūti svetimoje aplinkoje be mamos ir tėčio. Vaiko adaptacija darželyje užtrunka nuo 1 savaitės iki pusės metų. Adaptacijos metu vaiko elgesio pakitimai yra normalu, pvz.: vaikas gali tapti verksmingesnis, piktesnis ar tylesnis. Pradėjus lankyti darželį vaikas gali pradėti dažniau sirgti. Gali sumažėti apetitas, pablogėti miego kokybė, padidėti jautrumas, atsirasti irzlumas.
Jei ir praėjus adaptacijos laikui vaiko elgesys išlieka stipriai pakitęs, pirmiausia reikia kalbėti su auklėtojomis, kaip jos mato ir vertina vaiko elgesį ir savijautą darželyje. Tada nebijoti pasitarti su specialistais. Nereikėtų numoti ranka į tokį pasikeitusį vaiko elgesį kaip miego sutrikimai (neramus nakties miegas, dažni prabudimai), valgymo sutrikimai, fiziniai simptomai (pvz.: kas rytą vaikas prieš darželį vemia).
Ikimokyklinukų vertinimą atlieka ikimokyklinės įstaigos pedagogai. Įvertinimas turėtų vykti bent du kartus per metus: mokslų metų pradžioje (rudenį) ir įpusėjus mokslo metams (pavasarį). Pedagogas, vertindamas ikimokyklinuko pasiekimus, naudojasi „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu”. Jame nurodomi vaikų pasiekimai, žingsniai ir juos atitinkantys aprašymai. Kiekvienas vaiko pasiekimas įvertinamas skaičiumi (žingsniais).

Pavyzdžiui, jei ikimokyklinukui 2 metai ir jo vardas - Jonas, vertindama Jono pasiekimus, ikimokyklinio ugdymo pedagogė analizuoja pasiekimų aprašymus, skirtus 0-3 metų vaikams, ir parenka įvertinimą (žingsnį), kuris yra artimiausias Jono pasiekimams. Tarkim, Jono kasdienio gyvenimo įgūdžio pasiekimas atitinka pirmąjį žingsnį, nes vaikas dar tik bando savarankiškai gerti iš puodelio ir valgyti pats.
Vaiko įvertinimus pedagogai dažniausiai kelia į to darželio sistemą, kartu su ugdymo planais, lankomumu ir dienos veiklų aprašymais. Tikrai nereikėtų nerimauti, jei vienas ar keli vaiko pasiekimai neatitinka jo amžiaus. Pirmasis vaiko įvertinimas, kuris atliekamas rudenį, ir yra skirtas tam, kad tėvai ir pedagogas sužinotų, kurioje srityje vaikui reikia daugiau pagalbos ir į ką tėvai ir pedagogas turėtų daugiau atkreipti dėmesį. Valstybinėse ugdymo įstaigose ugdymas, laikantis iš anksto parengto plano bei vaikų pasiekimų įvertinimas yra privalomas. Privačiuose darželiuose vertinimas ne visuomet yra atliekamas, tai priklauso nuo ugdymo įstaigos ir pedagogų susitarimo.
Į ką tėvai turėtų orientuotis rinkdami atžalai darželį - į vaiko gabumus (juos lavinti ir ugdyti) ar trūkumus (stengiantis juos maksimaliai sumažinti)? Ikimokyklinis ugdymas turėtų būti visapusiškas, apimti visas lavinimui svarbias sritis. Be to, vaikas ugdymo įstaigoje turėtų jaustis gerai, todėl geriau rinkti darželį pagal vaiko gabumus.

Prieš užrašant vaiką į ugdymo įstaigą, reikėtų užsukti į ją, pabendrauti su vadovu, apžiūrėti aplinką, panagrinėti darželio ugdymo programą. Renkantis darželį, tėvai mėgsta paskaityti mamyčių forumus, bet ten esanti informacija tikrai ne visada yra teisinga ir nereikėtų ja aklai pasitikėti.
Kokios pasekmės gali būti neteisingai pasirinkus ikimokyklinio ugdymo įstaigą? Vaikas gali nepritapti ugdymo įstaigoje, jam gali atsirasti psichologinių ar fizinių problemų.
Tėvai iš valstybinės ikimokyklinės ugdymo įstaigos gali tikėtis, kad jų vaikas bus prižiūrimas ir lavinamas pagal numatytas ir daugumai vaikų tinkamas programas, t.y. vaikų priežiūra ir ugdymas yra orientuotas į standartinį vaiką. Tačiau jei jūsų vaikas yra jautresnis, gabesnis, judresnis ar kitaip išskirtinis už standartinį vaiką, dažniausiai valstybinė ikimokyklinė ugdymo įstaiga negalės skirti papildomo dėmesio jūsų vaikui.
Iš privačių ugdymo įstaigų tėvai gali tikėtis mažesnių grupių. Taigi, daugiau individualaus dėmesio vaikui. Dažniausiai privačios ugdymo įstaigos labiau stengiasi prisitaikyti prie tėvų prašymų, labiau juos įsileidžia į darželio gyvenimą, parodo kas ir kaip vyksta, bet vėlgi ne visada privati ugdymo įstaiga yra geriau už valdišką. Yra tikrai labai gerų valdiškų ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kur dirbą patyrę ir atsidavę pedagogai. Todėl privatus ar valdiškas darželis dar nieko nepasako apie vaiko ugdymo kokybę.
Retai šiuolaikinių tėvų lūkesčius atitinka ikimokyklinio ugdymo įstaigos, ypač jei tėvai veda pirmą vaiką į darželį. Paprastai tėvai, atvedę vaiką į darželį, tikisi, kad jam bus skiriama labai daug individualaus dėmesio. Tėvams sunku priimti tai, kad grupėje dar 14-19 vaikų, kuriuos taip pat reikia sužiūrėti, padėti apsirengti, pavalgyti ir pan. Šiuolaikiniai tėvai tarsi nori visą atsakomybę už vaiko auklėjimą atiduoti darželiui, neretai iš auklėtojų reikalauja per daug.
| Darželio tipas | Rekomenduojami vaikai |
|---|---|
| Lopšelis (iki 3 metų) | Ganėtinai savarankiški, ekstravertai, aktyvūs, kuriems reikia daugiau bendravimo ir erdvės veiklai. |
| Namuose su aukle | Jautrūs ir/ar intravertai, kuriems labiausiai tinka namų aplinka ir artimi žmonės. |
| Valstybinė ikimokyklinio ugdymo įstaiga | Vaikai, kurie atitinka įprastą raidą, pakankamai savarankiški, ekstravertiški, komunikabilūs, gali išsakyti savo poreikius, nėra pernelyg jautrūs. |
| Privatus darželis | Jei vaikas turi elgesio ar emocinių problemų ir jam reikia daugiau individualaus dėmesio. |
| Ugdymo įstaiga vaikams su nežymia negalia | Sveiki vaikai tokiame darželyje gali augti empatiškesni, labiau suprantantys kitokius, paslaugesni, tačiau gali gauti mažiau auklėtojų dėmesio. |
| Montessori metodikos darželis | Jautresniems, intravertams vaikams. |
| Valdorfo metodikos darželis | Vaikams, kurie yra individualistai, turintys meninių polinkių. |
| Menų ar fizinio aktyvumo programa | Jei vaiko gabumai labai matomi ir tai neturi būti daroma prieš vaiko valią. Fizinio aktyvumo programos tinka judresniems, turintiems daug energijos arba linkusiems į liūdnumą/baimingumą. Meninės programos - jautriems, meniškos sielos vaikams. |
| Dvikalbis darželis | Vaikams, kurie auga dvikalbėje šeimoje arba jei tėvai planuoja išvažiuoti gyventi į kitą šalį. |
| Lauko darželis | Vaikams, kuriems labai svarbi judėjimo laisvė, tyrinėjant aplinką ir pažįstant pasaulį. |
Buvo laikai, kai tėvai rinkdavosi darželį, esantį kuo arčiau namų. Neretai ir dabar tėvai renkasi tą darželį, kuris yra arčiausiai namų. Taip tėvai sutaupo savo laiko. Visgi svarbu atsižvelgti į ugdymo kokybę ir vaiko poreikius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu V-313 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ 80 punktu, draudžiama priimti sergančius ar (ir) turinčius užkrečiamųjų ligų požymių vaikus. Kaip nurodo Higienos norma HN 75:2016 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą.“
Jūsų vaikui darželyje reikia turėti:
Jūsų vaikas gali turėti:
Vaikas negali turėti:
Nelankytų dienų pateisinimas dėl ligos. Tėveliai, kurie nori pasinaudoti valstybės teikiamomis lengvatomis, mokant už darželio paslaugas, turi pateikti dokumentus (išrašą apie šeimos sudėtį iš registrų centro) administracijai. Tėvai, turintys mokesčių lengvatas, privalo laiku pristatyti dokumentus. Pažymas dėl socialinės pašalpos skyrimo pateikiamos kas tris mėnesius. Ir kitos lengvatos, kurios išvardintos Vilniaus r. savivaldybės tarybos 2017-06-30 sprendime Nr. T-32 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. T-454 “Dėl atlyginimo už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, išlaikymą dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo 1.
Norime pasidžiaugti, kad nuo 2022 rugsėjo 1-osios startuoja atnaujinta „Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa“. Tad priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo proceso organizavimas pasikeitė iš esmės. Nuo šio rugsėjo vaikus rengsime mokyklai per projektines veiklas, naudodami NŠA parengtą metodinę medžiagą „Patirčių erdvės“. Su lankstinuku galite susipažinti: Priešmokyklinukų ugdymas.

Ruošdami savo vaikus į pirmą klasę jaudulį ir stresą patiria ne tik būsimieji pirmokai, bet ir jų tėveliai. Pastangų ir išteklių reikalauja ne tik apsirūpinimas visomis mokyklinėmis priemonėmis: apranga, kuprine, pieštukais ir visais kitais svarbiais reikmenimis.
Išleidžiant vaiką į pirmą klasę labai svarbu:
Norint apsaugoti vaikus nuo stipresnių išgyvenimų, galime juos tam paruošti. Pirmiausia - tėveliams reikėtų kalbėtis su vaiku apie mokyklą, nueiti kelis kartus iki savo būsimos mokyklos, pasivaikščioti jos koridoriais, kad vaikui kelias į mokyklą ir pati mokykla būtų jau pažįstama. Jei vaikas susipažins ar jau yra pažįstamas su savo mokytoja - dar geriau, tuomet vaikas jausis saugiau.
Labai svarbu neskubant, ramiai supirkti pirmokui visas reikiamas mokyklines priemones, kad jis galėtų jas apžiūrėti namuose, pats jas susidėtų į rašomojo stalo stalčius ar kuprinę. Daug naudos vaikams suteikia išgirsti pasakojimai, skaitytos knygos apie mokyklą, siužetinių žaidimų žaidimas. Knygų skaitymas, kalbėjimasis, siužetiniai žaidimai skatins vaikų ir tėvų socialinius bendravimo įgūdžius, gerins vaiko ir tėvų tarpusavio ryšį, ugdys vaiko vaizduotę.
Kai vaikas pats kuria, jis parodo įvairias savo baimes, perteikia savo emocinę savijautą, gali pabūti įvairiose rolėse, išmoksta geriau pajusti ir suprasti kitus, įvairiais būdais spręsti kylančias problemas - visa tai vyksta žaidžiant, fantazuojant, kartu ir praktikuojantis, netiesiogiai mokantis.
Svarbu įsiklausyti į vaiko išsakytas mintis, klausimus ir baimes, susijusias su mokykla, leisti vaikui išsipasakoti, o paskui drauge aptarti, rasti sprendimo būdus, kaip išvengti realių baimių mokykloje. Dažnai dalis būsimų pirmokų ateina iš darželio jau susidraugavę, pažindami vieni kitus, tačiau reikėtų pakalbėti ir apie tai, kad klasėje bus dar ir nepažįstamų vaikų, kad ir su jais reikės susidraugauti. Gali būti, kad klasėje mokysis ir negalią turintis vaikas, pakalbėti apie pagalbą silpnesniam, apie tai, kad svarbu išklausyti kito vaiko nuomonę, nepertraukinėti kalbančiojo, o susipykus gebėti susitaikyti.
Naudinga ir prasminga pasakoti istorijas, kuriose kartais ir nepavyksta vaikui, tuomet aptariamos galimybės, kuriomis galima pasinaudoti nesėkmės atveju, pakalbėti apie tai, kad mokykloje yra mokytojų, galinčių tokiais atvejais padėti. Jeigu nenorite nuo pat pirmųjų klasių pradėti vengti ir išsisukinėti nuo mokyklos, stenkitės atžalų ja negąsdinti ir kalbėti kaip galima pozityviau. Neretai nutinka, kad tėvai, jausdami, jog nesugeba suvaldyti vaikų elgesio, ima grasinti: „Pradėsi eiti į mokyklą, pamatysi, kas ten tau bus, jeigu taip neklausysi“ arba „Pasakysiu tavo mokytojai, kaip tu elgiesi“. Natūralu, kad tokiomis situacijomis vaikas mokyklą ima sieti su bausme ir gėda, vieta, kur jam reikia eiti, nes neklauso tėvų ir yra kuo nors netikęs. Tam, kad vaikai norėtų mokytis ir sužinoti ką nors naujo, labai svarbu, jog jiems patiktų mokykla ir jie ten gerai jaustųsi emociškai.