Vaiko pabėgimas iš darželio: priežastys, prevencija ir pasekmės
Istorija pasidalinti sutikęs dvejų metukų nukentėjusio berniuko tėtis (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), nenorėjo būti itin kategoriškas. Anot jo, ugdymo sistema šiame darželyje yra labai gera ir Lietuvoje tokių įstaigų reikėtų daugiau. Bet viskas netenka prasmės, kai nėra užtikrinamas esminis dalykas - vaikų saugumas.
„Darželio vadovybei atrodo, kad žmonės, kurie prižiūri vaikus, yra pagrindinis saugumo garantas. Bet mes manome, kad reikėtų imtis ir kitų priemonių, kurios apsaugotų nuo žmogiškosios klaidos. Mes net nežinojome, kad ir anksčiau šiame darželyje buvo tokių atvejų. Gal šis buvo labiausiai katastrofiškas, kai vaikas atsidūrė visai šalia tragedijos. Šiuo metu dar nesame apsisprendę, ką daryti toliau, bet tai buvo dūris mums į nugarą“, - pasakojo mažamečio tėtis. Jis įsitikinęs, kad spręsti saugumo klausimą darželio vadovybė turėjo jau po pirmo karto, kai auklėtiniai išėjo iš teritorijos.
„Sakė, kad varteliai bus tvarkomi, kažkokie variantai svarstomi, kalbamasi su auklėtojais. Bet tai neesminis dalykas. Gal mūsų vaikui tai jau ir nenutiks, bet kitiems“, - svarstė pašnekovas. Nors apie incidentą, kuris įvyko rugsėjo 17 d., jis sužinojo vos prieš keletą dienų, jau spėjo pasikalbėti ir su vyru, kuris išgelbėjo jo sūnų. „Tas vyriškis jau pagyvenęs, astmatikas. Jis buvo šoke, kai pamatė mūsų vaiką išbėgusį į gatvę. Anot jo, dėkoti reikia ne jam, o automobiliui, kuris spėjo sustoti, nes berniukas jau buvo išbėgęs į gatvę. Apskritai yra stebuklas, kad tas vyras ten atsidūrė, nes jis tiesiog per klaidą praleido autobusą ir laukė kito“, - pasakojo mažamečio tėtis.
Tos dienos vakarą, kai mama atvyko pasiimti sūnaus, auklėtoja tepasakė, kad jų vaikas buvo išėjęs už vartelių. Jokių detalių apie incidentą nebuvo pateikta. Darželio vadovas atsiuntė visiems laišką, kad buvo imtasi priemonių, pasikalbėta su auklėtojais ir pan. Tada pažiūrėjome, apie kokios dienos incidentą kalbama, ir supratome, kad tai buvo mūsų vaiko istorija“, - pasakojo berniuko tėtis. Šiuo metu šeima svarsto, ką daryti toliau. „Jaučiamės apgauti, kad mūsų niekas neinformavo, jog tokie dalykai vyksta. Dabar net ir kito darželio nelabai surasime. Kita vertus mūsų vaikui šitas labai patinka ir gaila dėl tokios situacijos“, - teigė pašnekovas.
Padėtų technologijos
Berniuko mama (vardas ir pavardė reakcijai žinomi) taip pat sunerimusi dėl tokios situacijos. „Šiuo metu bendraujame su darželio vadovais, bet kol nėra užtikrinamas papildomas vaikų saugumas, neleidžiame savo vaiko į darželį ir nesiruošiame kol kas leisti. Gal nuo žmogiškų klaidų ir negalima apsisaugoti 100 proc., bet gal techniškai galima kažką padaryti, kad tokių įvykių nebebūtų. Tai privatus darželis, jie turi daug darbuotojų, vaikų nėra daug - vienam darbuotojui tenka vos trys vaikai, svarbu, kad žmonės atsakingai žiūrėtų į savo darbą. Be to, pavyzdžiui, užsienyje padaryta, kad tik suaugusieji gali atidaryti darželio vartelius. Gal ir čia reikėtų tokios sistemos? Tokie dalykai padėtų sužiūrėti ir išvengti žmogiškų klaidų. Galbūt padėtų vaizdo kameros, signalizacijos“, - svarstė berniuko mama. Ji negalėjo tiksliai pasakyti, kiek laiko jos vaikas klaidžiojo vienas už teritorijos ribų. „Jam neseniai suėjo du metai, jis nėra greitas. O S.Batoro gatvė yra už kelių šimtų metrų. Vaikas turėjo užtrukti, kol iki jos nuėjo“, - pasakojo pašnekovė. Iki šio įvykio abu tėvai neturėjo jokių nusiskundimų ugdymo įstaiga. „Kai rinkomės darželį, klausėme vadovų apie saugumą, nes šalia yra ne tik gatvė, bet ir upelis. Mus užtikrino, kad čia vaikai yra saugūs“, - sakė mažamečio mama.
Imamasi priemonių
Lauko darželio vadovas Žilvinas Karpis pripažįsta kaltę ir sakė prisiima visą atsakomybę dėl tokio incidento. „Visų pirma, kažkas teritorijoje paliko atvirus vartelius. Taip sutapo, kad vaikas dingo iš akiračio ir atsidūrė be priežiūros. Jis nuėjo keliuku ir, kaip manoma, pasiekė judrią gatvę. Ten stotelėje stovėjęs vyriškis jį rado ir parvedė atgal. Iš pradžių neturėjome jokių detalių, todėl ir tėvų tinkamai neinformavome. Paskui istorija pasklido po socialinius tinklus. Mus pasiekė įvairios jos interpretacijos. Bet faktas, kad vaikas atsidūrė neprižiūrimas. Mes dėl to prisiimame visą atsakomybę, darome susirinkimus, pakeitėme tam tikrą komandinio darbo grafiką, vidinius dokumentus, tobuliname infrastruktūrą. Yra numatyta veiksmų ateičiai, bet situacija yra labai nemaloni ir tai didelė pamoka mums visiems“, - sakė vadovas.
Anot jo, incidentas įvyko rugsėjo 17 d. Jau tada buvo padaryti susirinkimai, priimti tam tikri sprendimai. „Bet nežinojome dar visų detalių, nes nespėjome pasikalbėti su vyriškiu, kuris atvedė vaiką. Paskui jį radome, pats bendravau su juo, su jo dukra. Situacija paaiškėjo, vaikas tikrai nebuvo dingęs labai ilgam - gal kokių 10 min.”, - teigė pašnekovas. Pasak darželio vadovo, tai iš tiesų ne pirmas kartas, kai vaikai išeina iš darželio teritorijos ribų, bet tokio tragiško įvykio iki šiol dar nebuvo. „Po kiekvieno tokio incidento visada buvo peržiūrimos priemonės, imamasi saugumo reikalavimų. Bet kiekviena situacija unikali ir neįmanoma numatyti visų žmogiškų klaidų. Šį kartą kažkas neapsaugojo teritorijos, o auklėtoja nesužiūrėjo vaiko“, - apgailestavo Ž.Karpis.
Iškart po įvykio buvo kalbėta su auklėtoja, jai įteiktas griežtas įspėjimas, buvo svarstoma ir dėl atleidimo. „Įvertinus visas aplinkybes, nutarėme nesiimti kraštutinių veiksmų. Tiesiog sieksime pasitaisyti. Tėveliams buvo pristatytas išsamus planas, kas buvo atlikta po šio atvejo. Jie dabar svarsto, ką daryti toliau“, - sakė darželio vadovas.
Sergančių vaikų problema darželiuose
Visi žinome, kad darželinukai - maži ligų maišiukai. Kitaip nebus, nes iš namų patekęs į kolektyvą, vaikutis susipažins su daugybe naujų virusų. Tačiau, būkime atviri, vaikai mažiau sirgtų, jei atėję į grupę čia sutiktų tik sveikus draugus. Ar yra kas gina sveiką vaiką, einantį į darželį? Savo vaiką laikau namuose 2-3 savaites dėl slogos ar kosulio, bet vos tik jis nueina į darželį, vėl naujos ligos. Grupėje ne vienas sloguoja, kosti, yra net su pūliuojančiomis akimis. Ar turiu teisę reikalauti, kad sergančių vaikų auklėtojos neįleistų? Kaip to pasiekti? Mano vaikas irgi turi teisę lankyti darželį. Beje, tėvai neslepia, kad veda sergančius vaikus, net vaistų atneša. Sako - nėra kur vaikų dėti!
Tikriausiai po šiuo laišku sutiktų pasirašyti dauguma darželinukų tėvų. Pabandėme atsakyti susikrimtusiai mamai, bet, prisipažinsime, lengva nebuvo. Daugybė skambučių į Švietimo ministeriją, švietimo skyrius ir departamentus atsimušė į sieną. Valdininkai kitame laido gale pritarė - taip, tai problema. Yra tokia Ikimokyklinio ugdymo įstaigos higienos norma HN 75:2010. Tai Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktas. Jame nė vieno žodžio nepasakyta apie tai, ar grupės auklėtoja turi teisę neįleisti į grupę sergančių vaikų ir ar grupės auklėtoja, kuri dažniausiai neturi medicininio išsilavinimo, gali spręsti, ar vaikas yra sveikas.
Gyvenimo realybė yra kitokia - tėvai neturi kur vaiko padėti, nenori sugadinti santykių su darbdaviu, todėl išveda sergančius vaikus į darželį negalvodami, kad nuo jų vaiko užsikrės kiti vaikai. Šaltasis metų sezonas labai palankus plisti ūminėms peršalimo ligoms, kurios pasireiškia temperatūros pakilimu, sloga, kosuliu, akių pūliavimu. Šių ligų sukėlėjai plinta oro lašeliniu keliu: kosint, čiaudint ligos sukėlėjai pakliūva į aplinką, sveiki vaikai įkvepia sukėlėjais užteršto oro, užsikrečia ir suserga. Darželinukai dar sunkiai orientuojasi higienos reikaluose - kosėdami ir čiaudėdami jie neužsidengia burnos, nosį nusivalo rankove, apčiaudo žaislus ir stalo įrankius.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigos priklauso Švietimo ministerijai. (Ikimokyklinio ugdymo įstaigų steigėjas yra savivaldybė. Būtent Švietimo ministerija turėtų atsakyti - ar kas gina sveiką vaiką, einantį į darželį, ar čia galioja kokia teisinė norma (pvz., žalos atlyginimas pacientui). Gal Švietimo ministerija yra išleidusi kitus dokumentus - prie jų prisikasti nepavyko. Kiekvienoje priešmokyklinio ugdymo įstaigoje turėtų būti slaugytojų pareiginės instrukcijos. Kita vertus, medicinos darbuotojas kiekvieną rytą negalės patikrinti visų į darželį atvestų vaikų būklės. Nesveiki vaikai - kosintys, čiaudintys, sloguojantys - neturėtų būti įleidžiami į grupę.
„Visiškai pritariu, kad tema aktuali. Mes irgi sulaukiame ne vieno skambučio, klausiančio, kas turi atsakyti dėl sergančių vaikų darželyje ir kas gali apginti sveiko vaiko teises. Priimdami vaikus į darželį, įstaigų vadovai turi vadovautis Lietuvos higienos normomis. Taigi - pirmasis asmuo, kuris gali „atsijoti“ sergančius ir sveikus vaikus yra grupės auklėtoja. Be to, darželiuose dirba slaugytojos, kurios gali ateiti į pagalbą ir tarti savo žodį. Kalbinti specialistai sakė, kad geriausiai šią problemą išspręstų didesnė pačių tėvų iniciatyva. Kai kuriuose darželiuose jau dabar iškabinti plakatai „Neveskite sergančio vaiko į darželį“. Reikėtų sušaukti grupės tėvų susirinkimą ir draugiškai susitarti, o gal net pasirašyti pasižadėjimą, kad savo sergančio ar iki galo nepasveikusio vaiko į darželį nevesite. Pasižadėjimą su parašais galite pakabinti grupės rūbinėlėje, kad jis nuolatos „badytų akis“. Visi pašnekovai užsiminė, kad sergantys vaikai į grupę patenka dėl „žmogiškojo faktoriaus“ - jei šalia nėra senelių, o šeima nesamdo auklės, nėra kur palikti sergančio vaiko. Jaunos mamos bijo imti nedarbingumo lapelių, nes sergantys vaikai kol kas yra „pačių sergančiųjų reikalas“ (čia kaip su skęstančiaisiais…). Mada sergantiems dalyvauti visuomenės veikoje, o ne gydytis namuose apėmusi visus. Kai sužinome, kad asocialūs asmenys, sergantys atvira tuberkulioze, slankioje tarp mūsų, apima siaubas. Atrodo, taip gali elgtis tik pačios žemiausios moralės žmonės. Tačiau panašiai elgiamės ir patys. Virusų siautėjimo metu visiškai natūraliai priimame kosėjantį ir karščiuojantį bendradarbį, tai kas, kad po dienos kitos čiaudime jau patys. Skirtumas nuo darželių nebent ta, kad mažų vaikų imuninė sistema yra gerokai labiau pažeidžiama nei suaugusiųjų. Mes, pasėdėję šalia apsisnargliavusio bendradarbio, galime ir nesusirgti.
Vaiko pabėgimas iš darželio: atvejų analizė
Į tokią kelionę išsiruošė berniukas, pirmadienį vienas iškulniavęs iš Panevėžio lopšelio-darželio „Varpelis“. Laimė, šaligatviu žingsniuojantį vaiką pastebėjo praeiviai. Iš pradžių darbuotojai pagalvojo, kad mažylis tiesiog pasislėpė. „Buvo tokia situacija, buvo ir vaiko planas pabėgti, jis kalbėdavo, kad nori išeiti. Auklėtoja pamanė, kad ir vėl kažkur pasislėpė“, - pasakojo J. Netrukus paaiškėjo, jog situacija gerokai baisesnė. „Vaikas buvo rastas, dabar jis toliau lanko mūsų darželį, apie pabėgimą nebekalba. Šiek tiek kitaip šešiamečiui buvusią grėsmingą situaciją nupiešė į redakciją paskambinęs anonimas. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos grupės specialistas Tadas Martinaitis informavo, kad Bendrąjį pagalbos centrą pats pirmasis pagalbos prašymas pasiekė vis dėlto ne iš švietimo įstaigos - paskambino gatvės praeivė, prie prekybos centro radusi pasiklydusį vaiką. „Auklėtojos teigimu, vaiko pasigesta 12 val., o 13 val. pareigūnai jį su tėvais pristatė į darželį. Panevėžio savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyrius kol kas šio įvykio netiria. Pastaruosius trejetą metų, anot jos, Savivaldybė kiekvienai ikimokyklinio ugdymo įstaigai skiria iš biudžeto po 6 tūkst. eurų, kad šios pritaikytų ugdymo sąlygas pagal higienos normas. Viena tokių priemonių yra darželių tvoros - jos saugo vaikus, tačiau kai kuriose įstaigose šie statiniai nebeatitinka reikalavimų. Panevėžio darželiai pastaruosius metus gyveno gana ramiai ir paskutinių bėglių pasitaikė tik 2017-aisiais. Beveik prieš dvejus metus iš dviejų darželių pasprukti sugalvoję trys mažyliai sukėlė ant kojų pedagogus, policiją bei Savivaldybę. Pastarojoje imtasi tyrimo aiškinantis, kaip tuomet vos dvejų metukų sulaukęs berniukas vienas atsirado už darželio ribų. Jį žingsniuojantį šaligatviu sustabdė dėmesį į vaiką be suaugusiojo atkreipęs praeivis. Iš kito darželio pasprukusių dviejų penkiamečių draugių ieškota kone valandą.
Iš Vilniaus lopšelio-darželio „Riešutėlis“ pabėgo vaikas. Keturmetis dingo, kuomet vaikai su grupės auklėtoja laiką leido lauke. Beniuko ieškojo gausios policijos pareigūnų pajėgos. Netrukus vaikas buvo rastas. Į portalą tv3.lt kreipėsi dvi vilnietės. Moterys tikina norinčios paviešinti istoriją, kuri nutiko minėtoje ugdymo įstaigų. Moterys teigia, norinčios įspėti ne tik kitus tėvus, bet ir ugdymo įstaigoms priminti, kad dirbtų atidžiau ir panašios istorijos nepasikartotų. Redakcijai parašiusios moterys teigė, kai iš auklėtojos akiračio dingo mažametis, vaikai laiką leido lauke. Tačiau dėl didelio sergančiųjų skaičiaus, tądien grupėje nebuvo daug mažamečių. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, kovo 8 dieną į skubias vaiko paieškas leidosi 4 pareigūnų ekipažai. Buvo ieškoma miškuose, mieste. Tėvai patyrė didžiulį šoką. Laimei, vaikas buvo rastas. Keturmetį prie jo namo terasos lango pastebėjo auklė, kuri tuo metu vaiko namuose prižiūrėjo kitą, šeimoje augantį vaiką. Paaiškėjo, kad 4 metų berniukas išsliūkinęs iš darželio teritorijos grįžo namo. Atstumas nuo darželio iki namų apie 3 kilometrai.
„Tą pačią akimirką buvo atleista auklėtoja. Jeigu vaikas išėjo pro vartelius, vadinasi, ji jo tą akimirką nesužiūrėjo. Vienareikšmiškai tai - auklėtojos kaltė,“ - teigė R. Gekienė. Atleista darbuotoja ugdymo įstaigoje dirbo apie pusmetį. Nors toks įvykis, kai dienos metu, iš auklėtojos akiračio dingsta vaikas šioje įstaigoje pirmas, imtasi ir kitų priemonių, kurios, tikima, padės ateityje išvengti panašių situacijų. „Nutikti gali visko, bet tokie dalykai darželyje netoleruojami. Visos auklėtojos buvo sukviestos, informuotos, sustiprinta darbo drausmė, sustiprinta vaikų priežiūra, kad nepasikartotų tokie dalykai. Papildomai prie vartelių, aukštoje vietoje, kad vaikai nepasiektų, įrengėme ir papildomą kabliuką, kad niekaip neatsidarytų vartelių, negalėtų išeiti,“ - dėstė R. Gekienė. Direktorė papasakojo ir apie priežastis, dėl kurių galimai vaikas paspruko iš ugdymo įstaigos. „Tiesiog jis norėjo pareiti namo, nes tądien buvo jo mamos gimtadienis. Ryte jis buvo sakęs, kad norėtų šią dieną pasilikti su mama,“ - sakė ugdymo įstaigos vadovė.
Policija pranešimą apie darželyje, V. Krėvės pr. Lopšelio-darželio „Pagrandukas“ direktorė Vida Bakutienė sakė, kad visi buvo sukelti ant kojų. Lopšelio-darželio „Pagrandukas“ direktorė V.Bakutienė nusiraminusi atkūrė įvykių seką. Mažiesiems vyko muzikinis užsiėmimas. Po jo vaikai buvo palydėti į grupę. Grupės auklėtojai užkliuvo, kad prie stalo vienu vaiku per mažai. Susigriebusi, kad nėra berniuko, auklėtoja suskubo pas muzikinio užsiėmimo mokytoją. Teko nusivilti. Prasidėjo paieškos. Direktorė atviravo, kad minčių būta visokių. Galiausiai kilo mintis dar kartą nueiti į grupę. „Auklėtojos padėjėja dirba tik antra diena. Ji dar nepažįsta vaikų. Kai auklėtoja išlėkė ieškoti mažylio, padėjėja pasirūpino likusiais - pavalgydino ir suguldė miegoti. Berniukas ne pirmus metus lanko šią švietimo ir ugdymo įstaigą.
Aš tavo vietoj su auklėtojom pasikalbėčiau... Po to, kai vasarą mano vaiaki lankė svetimą darželį (mūsų atostogavo) ir kai pamačiau kokia vaikų priežiūra būna... Manau, kad ne tik su auklėtojom, bet ir su vedėja reiktų pasikalbėti. Tai kuriu velniu tada aukletoja darzelyje reikalinga ir kam jai yra mokamas atlyginimas. Su vaikais pasikalbėjau, paaiškinau kad taip negalima ir kas gali atsitikti, tik kitą dieną darželyje jie buvo "ereliai" ir didžiavosi savo poelgiu . Su nieko nekalbėjau bet apie šį incidentą žino tikriausiai visas darželis. Su nieko nekalbėjau bet apie šį incidentą žino tikriausiai visas darželis. Kiekvienai mamai (ir apskritai - artimiems žmonėms) savas vaikas - visų pačiausias. Todėl ir pyktis suprantamas, ir rūpestis.. Tik kad prieš teisiant įprasta išklausyti ir kaltinamąją pusę.Šiaip jau - rugsėjis. Nauji mokslo/daržo metai. Nauji vaikai grupėse. Štai mažojo grupėje kasmet atsiranda itin problematiškų vaikų, kuriuos auklėtojoms tenka prisijaukinti tiesiogine šio žodžio prasme. O viso šito proceso metu dar tenka saugoti kitus vaikus nuo tokių naujokų. Pagrindinė sūnaus auklėtoja - nuostabus žmogus, tikrai sąžiningai ir atsakingai dirbanti, labai maloni, gera. Šiemet grupėje daug naujų mažų žmogeliukų. Vienas toks iš namų atėjęs 4metis baigia visas auklėtojas nuo kojų nuvaryti - kol kas dar nežino ribų, nežino, kas per žvėris yra elgesio taisyklės (kandžioja kitus vaikus, stumdosi, smėlį į akis žarsto, nekalbant apie tai, kad "eina galvom" tiesiogine prasme). Auklėtoja ir skundėsi, kad kol kas lieka tiek be pusryčių, tiek be pietų. Juk grupėje - dar 18 vaikų, iš kurių didesnė pusė - naujokai. Laimė, ramesni. Todėl, jei mano vaikui pasisektų pabėgti iš daržo, tikrai nepulčiau kaltinti auklėtojos neatsakingumu ir dėmesio stoka. Bet, žinoma, viskas labai individualu. Yra juk visokių auklėtojų. Tai kuriu velniu tada aukletoja darzelyje reikalinga ir kam jai yra mokamas atlyginimas. Taip su 4 metu, nieko cia tokio, ne jau tu manai, kad jie maziau suvokia uz kitus? Apie atlyginima - tu dirbtum uz 550 lt. Pirmiausia siulau atsistoti i ju vieta ir kaip tada jaustumetes pacios? Pirmiausia siulau atsistoti i ju vieta ir kaip tada jaustumetes pacios? Aš manau kad kokį darbą bedirbtum už kiek sutarei tiek ir gauni o atlikti vistiek turi kokybiškai. Čia jau sąžinės reikalas. O kad auklėtojoms buvo nelengva aš tikiu, netgi dalinai suprantu tik va kol kas man pikta ir negaliu aš dar su jomis kalbėtis šia tema. Bet iš kitos pusės stoviu aš, savo vietoj, su nesužiūrėtais dviem vaikais ir dar viena mama su savo vaiku. Kaip mums...
Aktyvi priežiūra užtikrina vaikų saugumą
Autizmo spektro sutrikimas ir polinkis bėgti
50 procentų vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, bent kartą gyvenime yra pabėgę. Tai, kad autistiškas vaikas staiga pradeda bėgti, yra vienas iš autizmo požymių. Dažnai jis būdingas būtent tiems vaikams, kurie turi ir hiperaktyvumą. Tokios situacijos labai pavojingos, nes autistiški vaikai bėga neatsižvelgdami į situaciją, aplinką, kurioje jie yra, taip sukeldami pavojų savo gyvybei.
Pasak neurologės, autistiški vaikai labai mėgsta vandenį. Bėgdami pakeliui pamatę upę, ežerą ar jūrą tiesiog gali nerti į tą vandenį neįvertinę situacijos. Pavojus slypi tame, kad autistiški vaikai retai moka plaukti: „Tai didelė problema - yra nedaug trenerių, kurie apsiima išmokyti tokius vaikus plaukti. Mokymo procesas sudėtingas, nes autistiški vaikai nesugeba priimti tiek daug informacijos, kaip įprastos raidos vaikai. Tačiau išmokti plaukti jie tikrai gali, tik svarbu tinkamai pasiruošti jų mokymui, skirti laiko ir pastangų. Duomenys rodo, kad autistiškiems vaikams net 160 kartų yra didesnė tikimybė patirti mirtiną ar nemirtiną skendimą, palyginus, su jų įprastos raidos bendraamžiais. Kaip taisyklė, dažnai tokius „bėgikus“ ypač traukia prie vandens.
Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ bendruomenėje dažnai pasidalinama įvykiais, kai šalia ėjęs vaikas pabėgo. L. Sasnauskienė pasakoja, kai Ugniui buvo vienuolika metų, jis pasileido bėgti pajūryje, o jai pačiai suklupus smėlyje, sūnus nubėgo tolyn: „Man jį vejantis jėgos seko, o Ugnius sprintu toliau bėgo pajūryje link Latvijos pusės. Žmonių pajūryje retėjo, o ir aplinkiniams bėgantis ūgtelėjęs vaikas ir mama iš paskos nesukėlė įtarimų. Tik pradėjus prašyti aplinkinių pagalbos padėti pagauti autistišką vaiką, vienas pusamžis vyras pradėjo vytis, bet ir tai buvo ne jo jėgoms. Vaikas tiesiog mano akyse nutolo per gerą kilometrą ir, dėkoju Dievui, jo bėgimo trajektorija buvo pajūriu, o ne tiesiai į vandenį. Tokios situacijos prie vandens telkinių gali baigtis ir tragedija. L. Sasnauskienė pažymi, kad per pastaruosius trejetą metų vandenyje nuskendo trys bendruomenės vaikai.
Dar viena labai svarbi priežastis, kodėl autistiški vaikai gali pradėti bėgti, tai yra kai įvyksta sensorinė perkrova. L. Mikulėnaitė aiškina, kad taip yra todėl, kad jiems būdinga kitokia pojūčių sistema - jie gali jautriau reaguoti jei bus per daug triukšminga, garsu, šviesu, netgi kvapai veikia kaip vienas iš dirgiklių. Susikaupus stipriems pojūčiams, vaikas jaučia stresą. O streso būklėje arba kovojama arba bėgama. Priežastys gali būti pačios įvairiausios, kaip sako L. „Taip pat mes įvardijame, kad gali būti tarsi apsėdimas tam tikriems dalykams. Pavyzdžiui, vaikui labai patinka kai atvažiuoja šiukšliadėžė, ar pravažiuoja gaisrinė mašina. Tokiu atveju jis, net ir nežinodamas laiko, jaučia, kad turi įvykti veiksmas ir bėgs į tą vietą. Toks apsėdimas veda bet kur, bet kada - jo galvoje užsiciklinusi užduotis: reikia pamatyti ir viskas“, - komentuoja L.
Kaip užkirsti kelią pabėgimams?
Svarbiausia yra pasirūpinti vaikų saugumu. „Jeigu išleidžiame vaiką į darželį ar mokyklą, būtinai reikia informuoti auklėtojus apie turimus ypatumus. Pedagogai, dirbantys su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimą, turi žinoti, kad vaikas, patyręs sensorinę perkrovą gali pradėti bėgti. Gali pradėti bėgti net ir toks autistiškas vaikas, kuris to niekada nedarė. Todėl svarbu, kad, pavyzdžiui, durys būtų rakinamos, langai uždaromi. Tėvų užduotis pateikti kuo detalesnę informaciją, kas gali išprovokuoti bėgimą, o auklėtojos mokėtų tuos požymius identifikuoti“, - akcentuoja L. L. „Tam kad išvengtume bėgimo, svarbu tartis su vaiku, kur eisime, leisti vaikui pasirinkti, įtraukti jį į procesą. Labai padeda, jeigu situacija paaiškinama vaizdais, simboliais. Pavyzdžiui, pirmiausiai eisime į polikliniką, o paskui užsiimsime vaikui malonia veikla - traukinių ar lėktuvų stebėjimu. Autistiški vaikai nemoka prognozuoti, nesupranta nutylimos informacijos, todėl viskas turi būti išdėstoma kuo aiškesniais žingsniais. Jeigu jam poliklinika kelia neigiamas emocijas, didelė tikimybė, kad jis pabėgs, tačiau naudojant paveikslėlių sistemą galima bandyti šiek tiek subalansuoti vaiką. Bėgimo paveikslėlis perbrauktas, o akcentas kitame paveikslėlyje, kad eisime susikibę už rankų“, - pataria L. Neurologė pabrėžia, kad išmokyti tokius „bėgikus“ plaukti yra nepaprastai svarbu, tam tarnauti irgi galėtų paveikslėlių metodas.
Kodėl vaikai bėga iš namų?
Vaikai bėga iš namų, jei juose yra problemų ir nežinoma, kaip jas tinkamai spręsti. Žmogaus elgesys turi tikslą - kam nors priklausyti. Mums, kaip socialioms būtybėms, svarbu jausti, kad esame mylimi, reikalingi, kad mes rūpime. Iš pradžių norime būti patys svarbiausi tėvams, vėliau draugams ir t. t. Vaikui labai svarbu, kad šeimoje jis jaustųsi visavertis šeimos narys: būtų išgirstas, turėtų galimybę išsakyti savo nuomonę, galėtų patenkinti poreikius. Dažniausiai iš namų bėga paaugliai, nes šiame laikotarpyje viskas stipriai keičiasi ne tik biologiniame lygmenyje, bet ir socialiniame, - atsiranda noras atrasti save, priešintis tėvų diegiamoms vertybėms, lūkesčiams.
Priežastys, kodėl vaikai bėga iš namų:
- Įtempta padėtis šeimoje (pavyzdžiui, tėvų skyrybos, nuolatiniai barniai, psichologinis smurtas).
- Piktnaudžiavimas psichotropinėmis medžiagomis ir alkoholiu.
- Per griežtos namų taisyklės ir apribojimai.
- Baimė prisiimti atsakomybę už netinkamus poelgius.
- Per dideli tėvų reikalavimai.
- Romantizuotas požiūris į gyvenimą gatvėje.
- Abejingumas vaikų elgesiui.
Ką daryti dingus vaikui?
Dingus vaikui tėvai pirmiausiai turėtų patikrinti jiems žinomas galimas vaiko buvimo vietas, pabandyti susisiekti su vaiku telefonu, socialiniais tinklais, komunikavimo programėlėmis. Rekomenduotina išlikti ramiems ir nusiųsti žinutę, jog vaikas žinotų, kad tėvai laukia jo saugiai grįžtant namo. Tokioje žinutėje ypač svarbu negąsdinti vaiko neigiamomis pasekmėmis: negrasinti, nežadėti bausmės.
Tėvai taip pat turėtų išsiaiškinti, kokius daiktus su savimi pasiėmė vaikas (telefonas, kompiuteris, dokumentai, pinigai, drabužiai - kokiais buvo apsirengęs ir galėjo pasiimti su savimi). Jei yra galimybė - patikrinti vaiko kompiuteryje, planšetėje jo susirašinėjimą, naršymo istoriją - galbūt paaiškės jo paskutiniai kontaktai, suplanuotas susitikimas, domėjimosi pobūdis ar kita naudinga informacija.
Policijai tėvai turėtų pranešti visą jiems žinomą informaciją - be nurodytos aukščiau - kur vaikas pastaruoju metu lankėsi, jo įprasta dienotvarkė, maršrutai, kas paskutinis kontaktas, kada paskutinį kartą ir kokiu būdu tėvai bendravo su vaiku ir pan.
Statistika
Vertinant pastarųjų metų tendencijas, apibendrintai pasakysiu, kad nepilnamečių paieškos sudaro apie 70 proc. visų paskelbtų dingusių be žinios asmenų paieškų. Apie 90 proc. visų dingusių nepilnamečių yra vaikai, pabėgę iš globos įstaigų. Į didžiausią rizikos grupę patenka vaikai nuo 14 iki 17 m. amžiaus.
Pagal vaikų, dėl kurių buvo paskelbta paieška skaičių, nestebime dingusių vaikų augimo:
- 2020 m. - 720 (mergaitės - 377, berniukai - 343)
- 2019 m. - 939 (mergaitės - 502, berniukai - 437)
Rekomendacijos tėvams
Iš profesinės pusės galėčiau patarti: Jei tėvai pastebi elgesio pokyčius, nerimą keliančias emocijas - būtina konsultuotis su specialistu. Įvykus konfliktui ar nesutarimams, motyvuoti savo elgesį, argumentuoti sprendimą vaikui suprantama kalba. Paaiškinti vaikui galimas grėsmes, negąsdinti bausmėmis ir ultimatumais, o paaiškinti, kad tėvai pirmiausia nerimauja dėl vaiko saugumo. Susipažinti su vaiko draugais, išsiaiškinti kokiais komunikavimo kanalais vaikas bendrauja, kad būtų galima susisiekti. Nedrausti vaikui atsivesti draugus namo - tokiu būdu tėvai geriau žinos vaiko bendravimo ir interesų ratą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
