Nėštumas yra stebuklingas laikotarpis moters gyvenime, tačiau kartu jis gali atnešti ir įvairių sveikatos iššūkių. Vienas iš dažniausių nėščiųjų skundų - skausmas juosmens srityje bei šonuose. Apatinės nugaros dalies ir dubens skausmai yra dažniausiai pasitaikančios kaulų bei raumenų sistemos problemos nėštumo metu. Tyrimų duomenimis, su šia problema susiduria daugiau kaip 50 proc. besilaukiančiųjų. Skausmas gali atsirasti bet kuriuo nėštumo metu, tačiau dažniausiai tai patiria moterys II arba III nėštumo trimestrą. Nugaros skausmas nėštumo metu yra viena dažniausių sveikatos problemų, su kuria susiduria būsimos mamos. Nėštumo metu kūnas keičiasi sparčiau nei bet kada anksčiau - auga gimda, tempiasi raiščiai, persiskirsto vidaus organai. Todėl nieko keisto, kad vieną dieną galite pajusti maudimą ar duriantį skausmą kairiajame ar dešiniajame šone.
Daugeliu atvejų šono skausmas nėštumo metu yra nekenksmingas ir laikinas, tačiau kai kada jis gali būti susijęs su rimtesnėmis būklėmis. Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į lokalizaciją, bet ir į intensyvumą, trukmę bei lydinčius simptomus. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime dešiniojo šono ir nugaros skausmo priežastis nėštumo metu, kada verta sunerimti ir kokie yra efektyvūs gydymo bei prevencijos būdai.
Nėštumo metu kūnas patiria daug pokyčių - hormoninių, biomechaninių ir svorio pokyčių, kurie prisideda prie skausmo atsiradimo. Nugaros skausmas nėštumo metu gali atsirasti dėl įvairių fiziologinių pakitimų moters kūne. Kadangi kūnas prisitaiko prie augančio vaisiaus, keičiasi hormonų pusiausvyra, laikysena, raumenų apkrova. Šie procesai yra natūralūs, tačiau būtent jie gali sukelti skausmus dubens ir juosmens srityse.
Nėštumo metu padidėja kai kurių hormonų, tokių kaip estrogenų, progesterono ir relaksino, gamyba. Nėštumo hormonai lemia didesnį raiščių elastingumą, laisvumą. Relaksinas yra hormonas, kuris padidina sąnarių ir raiščių elastingumą. Šis hormonas yra būtinas normaliam gimdymo procesui, nes jis padeda atpalaiduoti gimdos kaklelį bei dubens raiščius. Tačiau relaksino poveikis nėra lokalizuotas tik dubens srityje - jis veikia visus kūno raiščius, įskaitant ir tuos, kurie yra svarbūs nugaros stabilumui ir funkcijai. Dėl didėjančios gimdos kai kurioms nėščiosioms išsivysto nervų suspaudimas ir radikulito simptomai.

Nėštumo metu moters kūno svorio centras pasislenka į priekį. Šis fenomenas vadinamas gravitacinio centro pasikeitimu. Augantis vaisius ir gimda sukelia svorio centro pasislinkimą į priekį. Sutrikęs, nepatogus miegas, padidėjęs svoris, atsikišęs pilvukas, traukiantis mėšlungis ir kitos nėščiosioms pasitaikančios problemos gerokai pablogina miego kokybę. Didėjant svoriui ir raiščių laisvumui, moters kūnas nebeišlaiko neutralios anatominės padėties. Dėl šios priežasties didėjantys gravitaciniai ir mechaniniai krūviai perkeliami ant stuburo juosmeninės dalies diskų, išsivysto stuburo raumenų deformacijų. Stuburas gauna didesnę apkrovą, ypač juosmeninėje srityje. Šis padidėjęs lordozės laipsnis gali sukelti arba sustiprinti nugaros skausmą, nes jis padidina įtampą nugaros raumenyse ir gali sukelti biomechaninius pokyčius stuburo srityje.

Nėščiųjų nugaros skausmas gali būti susijęs su keliais patologiniais procesais vykstančiais vienu metu. Vienas iš jų - miofascialinis skausmas, kuris atsiranda dėl raumenų įtampos ir fascijos įsitempimo. Pilvo raumenų išsiskyrimas (diastazė) yra dažnas reiškinys. Augantis vaisius tempia pilvo raumenis, kurie, neatlaikę spaudimo, gali prasiskirti. Nėščiosioms būdingas nugaros tiesiamųjų raumenų aktyvumas, įsitempimas siekiant kompensuoti padidėjusią pilvo masę, tuo tarpu pilvo raumenys yra linkę nusilpti. Dėl silpno pilvo preso gali kilti įvairaus masto problemų: pradedant pogimdyvinių strijų tikimybe baigiant negrįžtamu tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimu. Kita galima priežastis - sąnarių nestabilumas, kurį sukelia hormoniniai pokyčiai, ypač relaksino veikimas.

Didėjanti gimda gali spausti kraujagysles ir nervus apatinėje nugaros dalyje. Emocinis stresas bei įtampa gali pasireikšti ir kūne, ypatingai nugaros raumenyse. Moteris kamuoja nerimas dėl tolesnės nėštumo eigos, gimdymo, kūdikio ir daugelio kitų dalykų.
Skausmas šone gali būti jaučiamas bet kurioje šono dalyje - tiek aukščiau šonkaulių, tiek apatinėje pilvo ar nugaros dalyje. Kairėje ir dešinėje pusėje esantys organai skiriasi, todėl priežastys taip pat gali būti skirtingos. Norint suprasti, ar skausmas šone nėštumo metu yra rimtas signalas ar tiesiog fiziologinis reiškinys, svarbu įvertinti jo lokalizaciją, pobūdį ir trukmę.
Tempimo skausmas - gimdos augimas ir raiščių įtampa. Tai pati dažniausia skausmo priežastis, ypač antrajame trimestre. Augant gimdai, tempiasi ją laikantys raiščiai - dažniausiai dešinėje arba abiejose pusėse. Šis skausmas dažnai būna maudžiantis arba tempiantis, sustiprėjantis greitai atsistojus, pasilenkus ar čiaudint, praeinantis ilsintis arba pakeitus padėtį. Jis yra visiškai normalus ir nereikalauja gydymo, jei nėra kitų simptomų.
Šlapimo takų infekcijos arba inkstų problemos. Jei skausmas jaučiamas apatinėje nugaros ar šoninės pilvo dalyje, ypač kartu su karščiavimu, dažnu ar skausmingu šlapinimusi, tamsesniu šlapimu ar krauju jame, tai gali būti šlapimo takų infekcija ar net inkstų uždegimas (pielonefritas). Šios būklės nėštumo metu nėra retos ir reikalauja gydytojo dėmesio.
Kepenų ar tulžies pūslės problemos (dešinėje). Skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku gali rodyti tulžies pūslės akmenis, uždegimą, kepenų veiklos sutrikimą, pvz., nėščiųjų cholestazę. Šie atvejai paprastai pasireiškia skausmu po valgio (ypač riebaus), pykinimu, niežuliu (jei problema kepenyse).
Žarnyno veiklos sutrikimai, dujų kaupimasis. Nėštumo metu sulėtėja žarnyno veikla dėl hormoninių pokyčių, todėl kairėje arba dešinėje gali jaustis maudimas, spaudimas ar duriantis skausmas, susijęs su vidurių užkietėjimu, dujų kaupimusi, dirgliosios žarnos sindromu. Šie skausmai dažniausiai būna epizodiniai, pagerėja po tuštinimosi ar judesio.
Yra ir mažiau dažnos, bet rimtos būklės, kurias svarbu atmesti:
Daugeliu atvejų šono skausmas nėštumo metu yra normalus fiziologinis reiškinys, ypač jei jis atsiranda epizodiškai, yra nestiprus ir greitai praeina. Tačiau tam tikrose situacijose šis skausmas gali būti pirmasis įspėjimas apie rimtesnę būklę, kuri reikalauja medicininio įvertinimo ar net neatidėliotinos pagalbos.
Jeigu skausmą šone lydi papildomi požymiai, tai jau nebe tik diskomfortas, o galimas klinikinis simptomas. Ypač reikėtų sunerimti, jei kartu pasireiškia:
Tokie simptomai gali rodyti inkstų uždegimą, tulžies pūslės uždegimą ar akmenis, nėščiųjų cholestazę, priešlaikinį gimdymą ar placentos komplikacijas.
Jei nėštumo pradžioje (iki 10-12 savaitės) atsiranda staigus, labai stiprus skausmas viename šone, ypač kartu su kraujavimu ar alpimo jausmu, tai gali būti negimdinio nėštumo požymis. Ši būklė pavojinga gyvybei, todėl būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Vėlesnėse nėštumo stadijose staigus, aštrus skausmas gali būti simfiziolizės paūmėjimas, vidinių organų suspaudimo rezultatas, ar net ūminės chirurginės būklės.
Svarbiausia ne tik skausmo intensyvumas, bet ir tai, kiek laiko jis trunka, ar jis kartojasi, ar stiprėja laikui bėgant, ar pagerėja pakeitus padėtį, pailsėjus. Jei kyla bent menkiausia abejonė, verta kreiptis į šeimos gydytoją, akušerę ar vykti į priėmimo skyrių. Nėštumo metu geriau pasitikrinti per anksti, nei per vėlai.
Juosmens skausmo diagnostika nėštumo metu dažniausiai remiasi klinikiniu įvertinimu, nes rentgeno spinduliai ar kiti vaizdiniai tyrimai dėl vaisiaus saugumo paprastai neatliekami. Gydytojas gali nukreipti pas kineziterapeutą ar kitą specialistą, kad būtų įvertinta laikysena ar raumenų būklė. Apatinės nugaros dalies skausmas gali būti vertinamas pagal įrašus ligos istorijoje ir fizinį ištyrimą, kuris gydytojams padeda paneigti kitas apatinės nugaros diskomforto priežastis, pavyzdžiui, pielonefritą ar inkstų akmenis. Nėštumo metu apatinės nugaros dalies skausmas dažniausiai yra susijęs su raumenų ir raiščių pakitimais.
Jei moteriai skausmas sustiprėja vertikalioje padėtyje (dėl gravitacinio krūvio), o sumažėja gulimojoje, yra skausmo iradiacija į apatines galūnes, galima įtarti stuburo juosmeninės dalies išvaržą ir juosmeninių nervų šaknelių suspaudimą. Teigiamas tiesių kojų testas, kai pasikartoja nugaros skausmas su radikulito simptomais ir / ar vienpusis giliųjų sausgyslių refleksų nebuvimas, rodo stuburo tarpslankstelinę išvaržą. Visais atvejais turėtų būti atliekamas kruopštus kryžmens ir klubų sąnarių ištyrimas.
Nustačius motorikos ir jutimų sutrikimus arba cauda equina sindromą, būtina atlikti rentgenogramą ar magnetinio rezonanso tomografiją. Kitais atvejais dėl galimo neigiamo poveikio vaisiui rutiniškai šie tyrimai neatliekami.
Dauguma gydymo strategijų yra orientuotos į prevencines priemones nėščioms ir planuojančioms pastoti moterims. Įrodyta, kad profilaktinio švietimo ir raumenų / organizmo stiprinimo programos ankstyvuoju nėštumo periodu gali padėti išvengti nugaros skausmo, o moterys, kurių fizinė forma prieš nėštumą buvo gera, pastojusios kur kas rečiau patiria nugaros skausmą arba jis yra ne toks intensyvus. Nėštumui savo kaulų ir raumenų sistemą rekomenduojama ruošti iš anksto.
Prieš ruošiantis nėštumui, siūloma apsilankyti ne tik pas ginekologą, bet ir pas fizinės medicinos gydytoją ar kineziterapeutą, kad šis įvertintų, ar kaulų-raumenų sistema yra pasiruošusi išlaikyti augantį moters svorį, besikeičiantį kūno masės centrą, dėl hormonų kintančią sąnarių ir raiščių būklę. Konsultacijos metu turėtų būti atliekami nėštumo metu rizikingiausių kūno segmentų kaulų-raumenų sistemos būklę vertinantys testai bei paskiriami tikslingi pratimai, probleminėms kūno vietoms.
Medikai pabrėžia, jog nei nėštumo metu, nei apskritai profilaktiškai prižiūrint savo kūno raumenis, atsitiktinai pasirinktos grupinės mankštos ar treniruotės nepadės, priešingai, gali tik pabloginti judėjimo sistemos būklę. Nėščioji, kaip ir bet kuris kitas asmuo, turi nesivaikyti populiarių sporto veiklų, o rūpintis individualia kaulų-raumenų sistemos situacija, atsižvelgiant į savo kūno problematiką.
Moterų, kurių laikysenai būdingas priekinis dubens pasvirimas, priežiūra yra ypač svarbi. Būtina informuoti, kad jos turėtų labiau stiprinti pilvo presą, o ne nugaros raumenis: kadangi augant vaisiui priekinis dubens pasvirimo kampas dar labiau didėja, ypač apkraunama juosmeninės srities tarpslankstelinių diskų užpakalinė dalis, tad iškyla grėsmė juos pažeisti. Taigi ruošiantis nėštumui nugaros raumenis reikia ne stiprinti, kaip stereotipiškai manoma, o tempti. Tuo tarpu pilvo preso raumenis - ne tempti, o stiprinti.
Svorio kontrolė padeda išvengti per didelės stuburo apkrovos nėštumo metu. Taip, didesnis svorio priaugimas nėštumo metu gali turėti įtakos nugaros ir dubens skausmo pasireiškimui, tačiau viskas priklauso nuo to, koks yra nėščiosios gyvenimo būdas. Nėštumo metu ypač svarbu palaikyti pakankamą fizinį aktyvumą: jeigu moteris propaguoja pasyvų laiko leidimo būdą ir daug laiko praleidžia sėdėdama, ji turės didesnę riziką jausti apatinės nugaros dalies skausmą. Tačiau besilaukiančiai moteriai, kuri gyvena aktyviai ir daug juda, net ir priaugus daugiau (saikingai) svorio gali nekilti apatinės nugaros dalies ir dubens skausmas.
Lengvo ar vidutinio intensyvumo fizinis krūvis saugus ir naudingas tiek būsimai mamai, tiek vaisiui. Tai padeda užkirsti kelią per dideliam svorio priaugimui nėštumo metu, gestaciniam diabetui arba padeda jį kontroliuoti, gerina širdies ir kvėpavimo sistemos būklę, kraujotaką, mažina nugaros ar dubens skausmo tikimybę, gerina emocinę būklę, vaisiaus aprūpinimą deguonimi.
Jei jaučiate juosmens skausmą, kuris trukdo kasdienei veiklai, stiprėja ar lydimas kitų simptomų, nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją ar akušerį-ginekologą. Kineziterapeutas - tai tas specialistas, į kurį pirmiausia reikėtų kreiptis pajutus šiuos simptomus. Juosmens skausmą dažnai galima sumažinti taikant paprastus metodus.

Nėštumo metu vaistų vartojimas turi būti labai atsargus. Skiriant bet kokius medikamentus nėščioms moterims, reikia atsižvelgti į jų efektyvumą ir saugumą motinai bei vaisiui. Jei nėščioji patiria stiprų skausmą ir jo nepavyksta numalšinti nefarmakologinėmis priemonėmis, skiriami vaistiniai preparatai. Pirmo pasirinkimo preparatas skausmui malšinti šiuo metu laikomas acetaminofenas (paracetamolis).
Prostaglandinų gamybą slopinančius vaistus - aspiriną ar nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) - reikėtų skirti labai atsargiai ir tik pirmuoju arba antruoju nėštumo trimestru. Tyrimų duomenimis, nėštumo pabaigoje skiriami prostaglandinų gamybą slopinantys vaistai gali sukelti priešlaikinį vaisiaus arterinio latako užsidarymą, gimdos arterijų susitraukimą. Neuropatiniam skausmui gydyti paprastai skiriami vaistai nuo traukulių (pvz., gabapentinas) arba antidepresantai (pvz., amitriptilinas), tačiau gabapentino saugumas nėščioms moterims nėra pakankamai ištirtas ir jis gali būti susijęs su didesne epilepsijos rizika nėščiosioms ir didina nervinio vamzdelio defektų riziką vaisiui. Jei įmanoma, gabapentiną skirti nėščioms moterims reikėtų vengti.
Jei skausmas yra labai stiprus, skirtini opioidiniai analgetikai. Tiesa, juos dozuoti reikėtų labai atsargiai ir iki minimumo sumažinti šios grupės vaistų patekimo į vaisiaus kraujotaką riziką. Iki šiol nėra atlikto jokio didelės imties, nepriklausomo tyrimo, kuriame būtų analizuotas opioidų saugumas nėščiosioms, todėl šios grupės vaistus reikėtų skirti tik esant būtinybei.
Jei skausmo nepavyksta numalšinti nemedikamentinėmis ar nėštumo metu saugiomis medikamentinėmis priemonėmis, reikėtų pagalvoti apie intervencinius skausmo malšinimo būdus. Jei diagnozuota stuburo diskų patologija su radikulito simptomais, efektyviausias įrodymais pagrįstas intervencinis gydymo būdas yra epidurinė steroidų injekcija. Nėščiosioms steroidai į epidurinį tarpą neretai injekuojami aklai, nes jonizuojamoji rentgeno spinduliuotė yra pavojinga vaisiui. Tyrimų duomenimis, kur kas saugiau ir tiksliau injekcijas atlikti kontroliuojant ultragarso ar magnetinio rezonanso tomografija. Tad, esant galimybei, reikėtų pasinaudoti šiais nėštumo metu saugiais vaizdinimo metodais.
Daugelis moterų, praėjus keliems mėnesiams po gimdymo, jaučia reikšmingą skausmo sumažėjimą ar išnykimą. Vis dėlto, vieno tyrimo duomenimis, apie 20 proc. moterų nėštumo metu jaustas apatinės nugaros dalies skausmas išlieka 3 metus po gimdymo ir ilgiau. Negydomi skausmai gali išlikti po gimdymo ir tęstis ilgai, o uždelsus gali tekti bent minimalų skausmą kęsti nuolat.
Svarbu išlikti pozityviai ir bendradarbiauti su specialistais, tokiais kaip kineziterapeutai ar akušeriai, kurie gali pasiūlyti individualius sprendimus. Nugaros skausmas nėštumo metu yra dažnas, tačiau dažniausiai valdomas reiškinys, kurį sukelia hormoniniai, biomechaniniai ir svorio pokyčiai. Supratimas apie skausmo priežastis - hormonų poveikį, laikysenos pasikeitimus ar raumenų įtampą - padeda efektyviau su juo kovoti.