Biologiniai pavojai darželyje: ką reikia žinoti tėvams ir darbuotojams
Darželiuose, kaip ir visose ugdymo įstaigose, vaikai yra itin pažeidžiama grupė, todėl ypač svarbu užtikrinti jų saugumą ir gerovę. Deja, kartais pasitaiko situacijų, kai darbuotojų veiksmai gali kelti grėsmę vaikų sveikatai ir saugumui. Šiame straipsnyje nagrinėsime galimus biologinius pavojus darželiuose, remdamiesi realiais atvejais ir specialistų rekomendacijomis.
Vaikų patirtis ir liudijimai
Įvykį mačiusi praeivė teiravosi, ką reiktų daryti - jos vaikai šio darželio nelanko, tačiau prisipažino, kad tą patį darželį lankė ji pati, kai buvo maža - auklėtoja po 15 metų nepasikeitusi. Po įrašu nusidriekė keliasdešimt komentarų - daugelis dalijosi savo patirtimi. Baimė, kad situacijos „neužglostytų“ yra didelė. Viena mama pasakojo, jog tokių atvejų pasitaiko gan dažnai. Ji teigė vieną vyresnio amžiaus auklėtoją „pagavusi už rankos“ tyčiojantis iš dukros: „Praeitą vasarą, buvo 30 laipsnių karščio lauke, grupėje dar daugiau. Liepė per pietų miegą gulėti su pižama ilgomis rankovėmis ir užsiklojus žiemine antklode. Dukra atsikėlė ir nuėjo tyliai atsigerti. Auklėtoja ėmė rėkti ant jos ir visaip kitaip koneveikė, kad nemiega. Ji buvo kiaurai šlapia nuo prakaito.“ Sukrečiančia istorija pasidalijusi komentatorė sakė, jog vaiko iš darželio atėjo pasiimti neįspėjusi. „Viską įrašiau. Baigėsi tuo, kad užglaistė viską ir tiesiog išlemeno „atsiprašau“. Nemanau, kad jos elgesys kitų atžvilgiu pasikeitė. Tą savaitę darželyje ne vienas vaikas gavo saulės smūgius“, - reziumavo ji.
Kita mama guodėsi, jog šiandien jos priešmokyklinukas vos priėjęs darželį pradėjo žiūrėt pro langą kokia auklėtoja, o pamatęs - puolė į ašaras. „Bet va, niekaip nepaaiškina kodėl. Kartais vaikams sunku nusakyti kas tai gali būti, juk naudojamas ne tik fizinis, bet ir psichologinis smurtas“, - pabrėžė ji. O pačiai bendraujant su pedagoge nieko blogo neteko pastebėti. „Kaip ir daugeliui auklėtojų, įprasta prieš tėvelius pasirodyt. Bet pas šią pedagogę grupėje būna tylu ypač valgio metu - skrendančią musę išgirsi. Tai va, sunku suprasti kas vyksta, kai tėvai nemato, negirdi. Kita auklėtoja be proto myli ir laukia, nors šiuo metu ji rizikos grupėje“, - samprotavo komentatorė. Kiti gi pergyveno, jog darželio administracija visko tyliai ramiai neužglostytų, nes nėra jokių įrodymų - tik įvykį mačiusios moters pasakojimas.
Reagavimas į smurtą ir netinkamą elgesį
„Delfi“ pavyko susisiekti su minėto darželio „Gintarėlis“ direktore Kristina Brinkliene. Nupasakojus atvejį ir pasiteiravus, ar jai yra žinoma, kad viena lopšelyje-darželyje dirbančių auklėtojų galimai smurtavo prieš vaikus - ši greitakalbe atsakė, jog apie tai nieko nežino, komentarų nebus ir nesigilindama į detales baigė pokalbį.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Komunikacijos skyriaus vadovas Arūnas Malinovskis nesistebėjo tokiu poelgiu. „Visada žiūriu į šį reikalą iš kitos pusės - direktoriai išsigąsta, nenori bendrauti. Tačiau tam yra steigėjai, kurie atsakingi už darželio veiklą - tai savivaldybė (jei įstaiga nėra privati), švietimo skyriaus specialistai. Būtent jie ir atsakingi už emocinį ir psichologinį klimatą, vaikų saugumą darželyje. Atsakomybę prisiima ne tik auklėtojai, bet ir įstaigos steigėjai“, - sakė jis.
Pasiteiravome A. Malinovskio, kokių veiksmų derėtų imtis tokiais atvejais, kai pastebimas ugdytojų smurtas ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Pirmiausia, anot jo, pastebėjus emocinį, tuo labiau fizinį smurtą iškart reiktų informuoti ugdymo įstaigos vadovą. Kiekvienoje įstaigoje privalo būti patvirtinti planai, kaip reaguoti į panašius dalykus. „Laikinas nušalinimas, ikiteisminis tyrimas, informuojama vaiko teisių apsaugos tarnyba. Jei smurtas fizinis - tučtuojau informuoti policiją“, - aiškino A. Malinovskis.
Konkrečiu atveju, įvykį matė pro šalį ėjusi liudininkė. A. Malinovskis sakė, jog ji galėjo pasielgti paprastai - paskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Yra ir kitas kelias: informuoti darželio vadovybę arba steigėjus - savivaldybę. Kreiptis į vaiko teisių apsaugos tarnybą (vietinį skyrių). Pagal tą pranešimą bus pradedama veiksmų grandinė. „Jei pastebėtas fizinis smurtas yra reaguojama per valandą, jei psichologinis - per šešias. Atliekamas pranešimo patikrinimas: vykdomos apklausos, susisiekiama su įstaiga, pabendraujama su tėvais, šeimos nariais“, - veiksmus vardijo pašnekovas.
Savivaldybės požiūris ir paaiškinimai
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vyr. komunikacijos specialistė Loreta Kaškelienė „Delfi“ sakė, jog situacija savivaldybei yra žinoma, buvo susisiekta su lopšelio-darželio „Gintarėlis“ direktore ir išaiškinta situacija. „Kaip teigė lopšelio-darželio „Gintarėlis“ direktorė, vaikas negavęs žaislo elgėsi netinkamai, keldamas pavojų savo sveikatai. Tad auklėtoja, siekdama išvengti susižeidimų, suėmė vaiką už rankos ir pakėlė balsą. Jei auklėtoja nebūtų ėmusi tokių veiksmų, darželį lankantis mažametis būtų susižeidęs. Vis dėlto Švietimo skyrius paragino lopšelio-darželio direktorę dar kartą instruktuoti personalą, kaip tinkamai turi būti elgiamasi su mažamečiais stresinėse situacijose“, - paaiškino L. Kaškelienė.
Svarba prevencijai ir higienai
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad Lietuvoje žarnyno infekcijomis žmonės serga ištisus metus, tačiau kai kurios iš jų pasižymi ir tam tikru sezoniškumu. Virusinių žarnyno infekcijų atvejų dažniau pasitaiko žiemos-pavasario sezonais. NVSC daugiametės statistikos duomenimis, dažniausiai serga 0-3 m. amžiaus vaikai. Praėjusiais metais šioje amžiaus grupėje buvo užregistruotas 581 norovirusinės infekcijos atvejis (67,8 proc. visų atvejų).
Visuomenės sveikatos specialistė Simona S. „Kiškučių“, „Pelėdžiukų“ ir „Bitučių“ grupėse vedė edukacinius užsiėmimus „Mikrobai bijo švaros“. Ugdytiniai veiklų metu sužinojo, kad mikroorganizmai yra labai maži, tačiau kartu ir labai pavojingi. Vaikai kartu su visuomenės sveikatos specialiste Simona aptarė ir prisiminė svarbiausius rankų plovimo žingsnius. Taip pat, sveikatos specialistė Simona skyrė dėmesį vaikų akių profilaktikai. Užsiėmimų metu ugdytiniai sužinojo kaip taisyklingai reikia skaityti, žiūrėti televizorių ar naudotis mobiliuoju telefonu bei kiek laiko praleisti prie šių įrenginių. Aptarė maisto produktus, turinčius daugiausiai vitamino A, kuris yra svarbus regėjimo gerinimui.
Edukacinis užsiėmimas „Mano sveiko maisto lėkštė“ vyko „Pelėdžiukų“ ir „Geniukų“ grupėse. Vaikai analizavo sveiką maisto piramidę, diskutavo apie sveiką mitybą, vardino, ką labiausiai mėgsta valgyti. Ugdytiniai sužinojo, kad reikia valgyti kuo įvairesnį maistą, skirtingų spalvų, nepamiršti gerti vandens. Taip pat vyko edukacinis užsiėmimas „Pasislėpęs cukrus“, kurio metu vaikai susipažino su pridėtiniu ir natūraliai maisto produktuose esančiu cukrumi, sužinojo kiek yra rekomenduojama suvartoti jų amžiaus vaikams bei kas nutinka, kai jo pernelyg daug vartojama. Vaikai eksperimentavo bei skaičiavo, kiek jų pamėgtuose produktuose - sūreliuose, guminukuose, sausainiuose, saldžiuose gėrimuose slepiasi cukraus.
Dėl palankaus klimato ir gamtinių sąlygų erkės Lietuvoje išlieka gyvybingos nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, o jų platinamos ligos žmonėms sukelia itin sunkius sveikatos sutrikimus. Erkės mėgsta šiltas, bei tamsias ir drėgnas vietas. Dažniausiai būna aukštoje žolėje, miško proskynose, lapuočių miškuose, bei parkuose, miškų jaunuolynuose. Aktyvios ir išalkusios erkės būna žolės stiebelių kurie yra 10-20 centimetrų aukštyje. Pagrindinės erkių platinamos ligos: Laimo liga ir Erkinis encefalitas. Jeigu radote erkę tuomet reikia ją kuo greičiau pašalinti. Pasiimkite pincetą ir kuo arčiau odos suiimkite už galvutės, traukiant atgal pašalinkite. Po ištraukimo būtinai nuplaukite ir dezinfekuokite žaizdą. Erkės negalima tepti jokiais riebalais ar aliejais, nes ji apsisaugodama išskiria dar daugiau skysčių į Jūsų organizmą. Įkandimo vietoje atsiradus paraudimui ar blogai pasijutus po įkandimo, būtinai susisiekite su gydytoju.
Sveika mityba ir vaikų mitybos įpročiai
Lapkričio 8-oji - Europos sveikos mitybos diena. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, mūsų sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo gyvensenos ir mitybos. Įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, mitybos įpročiai net 25-30 proc. turi įtakos mūsų sveikatai. Sveiką mitybą sąlygoja tai, ar žmogus suvartoja jam būtinų maisto medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, skaidulinių, mineralinių ir kt.) tinkamą kiekį. Rekomenduojama: Ne mažiau kaip 2-3 kartus per dieną valgyti daržovių ir jų patiekalų (400g) ir ne mažiau kaip 1-2 kartus per dieną valgyti vaisių ar uogų (300 g). Valgant ar užkandžiaujant reikėtų rinktis vaisius ir daržoves, rūgusio pieno produktus, nes tai suteikia organizmui daugiau skaidulinių medžiagų ir padeda suformuoti sveikos mitybos įpročius. Vieną kartą per dieną valgyti kruopų (košių) arba kitų sudėtinių angliavandenių. Riebią mėsą ir mėsos produktus rekomenduojama keisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa. Rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus; rečiau vartoti saldžių gėrimų, saldumynų.
Visuomenės sveikatos specialistė Simona S. ir maitinimo organizavimo specialistė Deimantė K. „Pelėdžiukų“ ir „Geniukų“ grupėse vedė vaikams edukacines - praktines valandėles „Sveiki užkandžiai“. Užsiėmimo pradžioje maitinimo organizavimo specialistė Deimantė K. vaikus supažindino kaip galima, nenaudojant svarstyklių išmatuoti savo maisto porcijas. Ugdytiniai nustebo, kad savo daržovių ar vaisių porcijų dydį gali matuoti net dvejais delnais. Praktinio užsiėmimo metu vaikai gamino savo mėgstamų vaisių vėrinukus.
2024-05-07 paskelbta informacija apie vaikų naudojimosi ekranais žalą. Įvairūs ekranai (kompiuteriai, planšetės, telefonai ir kt.), gali būti naudojami ne tik pramogoms, tačiau ir įvairių užduočių atlikimui ar mokymuisi. Visgi, nepaisant turinio, ilgas ekranų naudojimo laikas gali būti žalingas. Tyrimai rodo, kad ilgesnis naudojimosi ekranais laikas siejasi su emociniais sunkumais ir elgesio problemomis. Taip pat didesniais somatiniais sunkumais (pavyzdžiui, pykinimu, pilvo skausmais), dažnesniu sergamumu ūminėmis ligomis ir trumpesne miego trukme. Šiems vaikų sunkumams įtakos gali turėti ne tik jų ilgesnis laikas prie ekranų, bet ir tėvų ilgesnis praleidžiamas laikas prie išmaniųjų įrenginių. Siekiant išvengti galimų sunkumų, svarbu atkreipti dėmesį į tyrėjų ir specialistų rekomendacijas apie vaikų naudojimąsi ekranais.
Vaiko adaptacija ir psichologinė gerovė
Vaiko adaptacijos darželyje laikotarpis neramus ne tik vaikui, bet ir jo tėvams. Abejoms pusėms šiuo laikotarpiu gali kilti daug ir įvairių jausmų - baimė, nerimas, beviltiškumas, gailestis ir noras, kad adaptacija kuo greičiau įvyktų ir pasibaigtų. Tad kyla klausimas, kaip šį adaptacijos laikotarpį padaryti kuo lengvesniu tiek vaikui, tiek tėvams? Sukurkite namų dienotvarkę panašią į darželio. Visiškai nauja aplinka vaikui natūraliai gali kelti baimę ir nerimą, todėl naujoje aplinkoje gali būti lengviau priprasti, jeigu dienotvarkė namuose yra panaši į darželio (ypač valgymo ir miegojimo laikas). Sudominkite vaiką darželiu. Papasakokite, kas darželyje vaikui gali patikti, būti įdomu ir pan. Pavyzdžiui, jeigu vaikui patinka šokti, galite papasakoti, kad darželyje kiekvieną savaitę yra šokių užsiėmimai. Stenkitės, kad Jūsų su vaiku atsisveikinimai grupėje būtų greiti ir ramūs. Labai svarbu, kad patys tėvai atsisveikinimo metu jaustųsi ramiai, kadangi vaikai jaučia tėvų emocijas ir jas perima. Kai patys tėvai nesijaučia užtikrintai atsisveikinimo metu ir nesąmoningai transliuoja nerimą, vaikui gali atrodyti, kad darželyje tikrai yra ko nerimauti Taip pat, kuo ilgiau atsisveikinsite, tuo sunkiau vaikui bus jus paleisti, todėl atsisveikinimai turėtų būti kuo trumpesni. Susikurkite atsisveikinimo ritualą. Svarbu, kad atsisveikinimas su vaiku įvyktų ir jis žinotų, kad Jūs išeinate. Atsisveikinimo palengvinimui gali padėti ritualo susikūrimas, pavyzdžiui, bučkis į žandą, žaibo davimas, susimojavimas pro langą ar pan. Svarbu su vaiku aiškiai susitarti: „bučkis, žaibas ir tada jau eisi į grupę“. Paaiškinkite vaikui kada ateisite jo pasiimti. Tokiu būdu suteiksite vaikui saugumo ir sumažinsite palikimo baimę. Dažniausiai vaikai, o ypač labai maži, nesupranta valandų ir laiko - jų diena suskirstyta veiklomis, todėl labai svarbu pasiėmimo laiką paaiškinti vaikui jam suprantamu būdu, t.y. pagal veiklų seką. Pavyzdžiui, “tu pavalgysi pusryčius, tada padarysi darbelius, eisi su vaikais į lauką, grįši pavalgyti pietų, pamiegosi pietų miego, pavalgysi po miegelio ir tada jau aš ateisiu tavęs pasiimti”. Neišsigąskite vaiko ašarų ir sudarykite sąlygas jam išsiverkti. Adaptacijos laikotarpiu vaikas patiria nemažai nerimo, streso ir tai visiškai normalu. Verkdamas vaikas išsivalo nuo nepatogių ir sunkių emocijų ir taip neleidžia joms kauptis organizme. Todėl leiskite vaikui verkti, būkite šalia, apsikabinkite, esant poreikiui - pasikalbėkite. Svarbu paminėti, kad sukilus stipriam verkimui, suaugusiajam būtina įsiterpti ir išvesti vaiką iš šios būsenos. O jei neramu, galite paskambinti grupės auklėtojai ir pasiteirauti ar vaikas nurimo.
Minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, darželio bendruomenė buvo kviečiama pasirūpinti savimi ir savo jausmais. Prie pagrindinio darželio įėjimo, galima rasti jausmų vokelius, kuriuose sudėtos rekomendacijos, ką galima daryti užplūdus įvairiems jausmams. Naudojimosi instrukcija paprasta: pasiimate lapelį, jį perskaitote ir draugiškai grąžinate atgal į vokelį, kad informacija pasiektų ir kitus. Vokeliais kvietėme naudotis darželio vaikus, tėvus, pedagogus ir visą bendruomenę, grupių Mokytojos buvo kviečiamos vokelius panaudoti ir savo veiklų metu.
Dantų silantai (hermetikai) - tai medžiagos, kurios mechaniškai uždaro dantų vageles ir įdubas bei užkerta kelią ėduonies atsiradimui. Dažniausiai silantai dedami ant kramtomųjų dantų paviršių, tačiau tinka visur, kur yra vagelių ir įdubų.
Niežinė erkė plinta tiesioginio sąlyčio metu (nuo odos ant odos) su sergančiu žmogumi arba per užkrėstus erke daiktus (patalynę, rūbus, namų apyvokos daiktus). Niežams plisti padeda netinkamos higienos sąlygos arba jų nesilaikymas. Svarbiausias simptomas - odos niežėjimas, stiprėjantis atsigulus ir sušilus. Niežėjimą erkės sukelia grauždamos urvelius odoje.
tags: #darzelio #aukletojos #biologiniai #pavojai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
