Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai organizmas patiria daugybę pokyčių, galinčių sukelti įvairių nepatogumų, tokių kaip raumenų skausmai, sąnarių sustingimas ir kojų tinimas.
Daugiau nei pusę, o kai kurių šaltinių duomenimis net du trečdalius vaikelio besilaukiančių moterų vargina gastroezofaginis refliuksas. Šis virškinimo sutrikimas gali pasireikšti arba nėštumo pradžioje, arba antroje jo pusėje, tačiau yra nėščiųjų, kurioms nemalonūs simptomai - raugėjimas, pykinimas, deginimo, sunkumo ir pilnumo jausmas, pilvo pūtimas tampa kasdieniu iššūkiu beveik visus devynis mėnesius.
Gastroezofaginiu refliuksu vadinamas sutrikęs stemplės apatinio sfinkterio, apvalios raumeninės juostos, saugančios, kad skrandžio turinys nepatektų į stemplę, darbas. Jis atsiveria ryjant vos 0,5-1 sekundės ir iškart po to vėl sandariai užsidaro. Kai sfinkteris, kuris veikia tarsi vožtuvas, susitraukia nepakankamai, maistas, susimaišęs su skrandžio rūgštimis, iš skrandžio keliauja atgal į stemplę ir ją dirgina.
Nėštumo metu gastroezofaginis refliuksas gali atsirasti dėl kelių priežasčių, jį gali lemti hormonų pusiausvyros ir mechaniniai pokyčiai. Šiuo laikotarpiu nėščiosios organizme padidėja hormonų estrogeno ir progesterono kiekis, o jie atpalaiduoja raumenis, taip pat ir stemplės, ir sfinkterio. Dėl to jis nebegali tinkamai atlikti vožtuvo funkcijos. Atsipalaidavus raumenims maistas stemple juda lėčiau, ilgiau virškinamas skrandyje. Įpusėjus nėštumui, kai vaisius paauga, padidėja gimda, sustiprėja spaudimas skrandžiui, kitiems pilvo vidaus organams. Nėščiajai vienu kartu suvalgius daugiau maisto ar po valgio iš karto atsigulus, būnant pasilenkus, skrandžio turinys stumiamas atgal į stemplę. Tai sukelia graužimą už krūtinkaulio, rūgštumą, nemalonų skonį burnoje.
Tos besilaukiančios vaikelio moterys, kurios ir iki nėštumo turėjo padidintą skrandžio rūgštingumą, jau sirgo gastroezofaginio refliukso liga ar turėjo stemplės išvaržą, dažniau jaučia būklės paūmėjimą. Joms simptomai gali būti stipresni ir jaučiami nuo pat nėštumo pradžios.
Jei išvardintų negalavimų nepavyko išvengti, juos galima bent jau sušvelninti, tačiau tam kurį laiką reikės pakeisti kai kuriuos savo įpročius. Nėščiosioms, kurios jaučia refliukso požymius, rekomenduojama valgyti mažesnėmis porcijomis, bet dažniau, valgymo metu nevartoti skysčių, atsigerti tarp valgymų. Svarbu valgant neskubėti, gerai sukramtyti kiekvieną kąsnį, daryti nedideles pauzes. Būsimosioms mamytėms gali tekti atsisakyti kai kurių produktų, bet tai nedidelė kaina, nes savijauta paprastai tai padarius pastebimai pagerėja.
Pavalgius pravartu kurį laiką neskubant pasivaikščioti, nes tai paspartina virškinimą, pasėdėti tiesia nugara arba pastovėti, nebūti pasilenkus. Padeda ir tai, kad vilkimi nespaudžiantys, neaptempti drabužiai. Nėštumo metu svarbu maitintis sveikai, stengtis nepriaugti per daug svorio - papildomi kilogramai dar labiau pablogina būklę esant refliukso simptomams. Miegant galima pasidėti keletą pagalvių, kad viršutinė kūno dalis būtų pakelta šiek tiek aukščiau.
Jeigu refliukso simptomų atsiranda jau nėštumo pradžioje, tikėtina, kad jie nėštumo eigoje tik stiprės, todėl verta pasikonsultuoti ir su gydytoju gastroenterologu. Devyni mėnesiai - ne toks trumpas laiko tarpas, todėl neverta kentėti ir laukti. Ilgainiui gali būti pažeidžiamos gerklos, atsiranda blogas burnos kvapas, apnašos ant liežuvio. Pasunkėja ir net tampa skausmingu rijimas. Ilgalaikis skrandžio rūgščių poveikis sukelia dantų ėduonį, pažeidžia jų emalį.
Neuźmirškite, kad pasikartojantys rėmens simptomai gali nulemti skrandžio, stemplės ar dvylikapirštės žarnos ligos - opaligė, stemplės, skrandžio uždegimai, polipai, navikai. Taip gali atsitikti sergant cukriniu diabetu sulėtėjus peristaltiniams stemplės judesiams, Zollinger-Ellison sindromu, kai skrandis gamina didelį druskos rūgšties kiekį. Gydytojas atliks tyrimus, kad atmestų ar patvirtintų šias diagnozes.
Be to, refliuksą gali išprovokuoti nervų sistemos dirginimas sergant šlapimo takų infekcijoms, alergijomis, inkstų, psichikos, nervų sistemos ligoms. Stemplės rauko veiklą reguliuoja autonominė nervų sistema. Nustatyta, kad kai ji yra paveikta streso, įtampos, nerimo, kurie ypač pirmojo nėštumo metu dažnai pasitaiko nėščiosioms, nebepajėgia tinkamai atlikti savo funkcijos.
Yra situacijų, kai vizitą į gydymo įstaigą neščiosioms atidėlioti pavojinga: tai būtina padaryti nedelsiant, kai refliukso simptomai vargina kiekvieną dieną, jeigu dėl jų pabundate naktį, pasunkėjus rijimui, tarsi kažkas būtų įstrigę gerklėje, esant įkyriam kosuliui, atsiradus dusuliui, spaudimui krūtinės srityje, jeigu išmatos tampa tamsios spalvos, kuomet dažnai ar stipriai skauda pilvą.
Arklio tepalas - tai žmonėms skirtas vietinio poveikio gelis arba tepalas, pasižymintis dvigubu veikimo principu: šaldančiu arba šildančiu efektu. Jis dažnai naudojamas sportininkų, fiziškai dirbančių žmonių ar tiesiog kenčiančių nuo raumenų įtampos ir sąnarių diskomforto. Nors pavadinimas gali kelti klausimų, jis atsirado dėl istoriškai naudotų veterinarinių priemonių arkliams. Šiuolaikinis „arklio tepalas“ yra visiškai saugus žmonėms ir registruotas kaip kosmetinė ar medicininė priemonė.

Dauguma arklio tepalo produktų turi natūralių veikliųjų medžiagų, kurios suteikia specifinį pojūtį ir terapinį efektą. Dažniausiai sutinkamos sudedamosios dalys:
Tepalai dažnai suskirstomi į dvi grupes:
„Šaldymas slopina uždegimą, o šiluma pagerina kraujotaką ir atpalaiduoja įsitempusius audinius. Svarbu pasirinkti tinkamą efektą pagal konkrečią situaciją,“ - aiškina kineziterapeutė Aušra Jankauskaitė.
Veikliosios medžiagos veikia per odą, stimuliuodamos paviršinius nervų receptorius, kurie atsakingi už temperatūros pojūtį. Sumažėja skausmo signalų perdavimas.Pagerėja paviršinė kraujotaka.Palengvėja raumenų spazmai. Nors arklio tepalas neturi vaistinio gydomojo poveikio kaip sisteminiai vaistai, jo vietinis efektas gali reikšmingai pagerinti savijautą ir gyvenimo kokybę, ypač jei skausmas ar diskomfortas nėra sunkus.
Arklio tepalas yra universali priemonė, skirta laikiniems raumenų, sausgyslių ir sąnarių skausmams mažinti. Jis neturi gydomojo poveikio giluminėms ar sudėtingoms ligoms, bet tinkamai panaudotas gali reikšmingai sumažinti diskomfortą kasdienėje veikloje, sporte ar po traumos.

„Svarbiausia - teisingai įvertinti, kokio efekto reikia: jei yra paraudimas, patinimas ar ūmus skausmas, rinkitės šaldantį variantą. Jei skausmas lėtinis arba atsiranda po poilsio - šildantis poveikis tiks geriau,“ - pataria sporto gydytojas dr. Mindaugas Kazlauskas.
Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, ruošiantis intensyviam fiziniam krūviui ar ilgoms kelionėms, arklio tepalą galima naudoti kaip prevencinę priemonę, siekiant sumažinti raumenų įsitempimą ir pagerinti kraujotaką.
Norint pasiekti maksimalų arklio tepalo poveikį, svarbiausia - jį naudoti teisingai. Tepalas visada turi būti tepamas ant sveikos, švarios odos. Jei paviršius yra pažeistas - pavyzdžiui, jei yra žaizdelių, įbrėžimų ar odos ligų - tokioje vietoje jo naudoti nereikėtų. Taip pat rekomenduojama vengti vietų su labai plona ar jautria oda.
Užtenka nedidelio kiekio - maždaug žirnio dydžio porcijos užtenka kelių delnų ploto paviršiui. Tepalas įtrinamas švelniais, masažuojamaisiais judesiais, kol visiškai susigeria. Jau po kelių minučių pajuntamas šaldantis arba šildantis poveikis, kuris laikosi nuo 30 minučių iki kelių valandų, priklausomai nuo produkto stiprumo.
Dažniausiai arklio tepalą galima naudoti vieną ar du kartus per dieną - ryte ir vakare. Nereikėtų jo tepti dažniau, nes per didelis kiekis gali dirginti odą ar sukelti per stiprų poveikį. Taip pat nerekomenduojama uždengti pateptos vietos plėvele, šiltu tvarsčiu ar sandaria apranga, ypač jei naudojamas šildantis variantas - tai gali sukelti perdegimą, odos paraudimą ar net nudegimą.
„Nors tai nėra vaistas, vis tiek reikia laikytis pagrindinių saugumo taisyklių - įskaitant ir dozavimą bei stebėjimą, kaip reaguoja jūsų oda. Jei jaučiate deginimą, niežulį ar bėrimą - tepalo nenaudokite toliau ir pasitarkite su gydytoju,“ - pažymi reumatologė dr. Giedrė Misiūnienė.
Tepalo nereikėtų naudoti ilgiau nei savaitę be gydytojo konsultacijos. Jei skausmas ar įtampa neišnyksta, tai gali būti signalas apie rimtesnę problemą - tuomet būtina kreiptis į gydymo įstaigą.
Nors arklio tepalas yra populiari ir dažnai naudojama priemonė, ne visais atvejais jis yra saugus. Tam tikroms žmonių grupėms šis preparatas gali sukelti šalutinį poveikį arba būti visiškai netinkamas.
Pagrindinė kontraindikacija - padidėjęs jautrumas veikliosioms medžiagoms, tokioms kaip mentolis, kamparas, eukaliptas, ar augaliniai ekstraktai. Šios medžiagos gali sukelti paraudimą, niežėjimą, odos bėrimus ar stipresnę alerginę reakciją. Prieš naudojimą rekomenduojama išbandyti nedidelį kiekį ant nedidelio odos ploto.
„Natūralios kilmės medžiagos taip pat gali būti alergenai - tai ypač aktualu žmonėms, turintiems polinkį į kontaktines alergijas,“ - įspėja alergologė dr. Simona Dainytė.
Arklio tepalo nerekomenduojama naudoti vaikams iki 12 metų. Jų oda jautresnė, o šildomasis arba šaldomasis poveikis gali būti per stiprus. Taip pat atsargiai šį preparatą reikėtų vertinti nėštumo ar žindymo laikotarpiu. Dėl eterinių aliejų ir stipriai veikiančių augalų ekstraktų nėra pakankamai duomenų apie saugumą šiuo metu, todėl būtina gydytojo konsultacija.
Žmonėms, sergantiems odos ligomis, tokiomis kaip:
rekomenduojama vengti arklio tepalo, ypač jei liga yra paūmėjimo fazėje. Šildomasis efektas gali padidinti uždegimą ir pabloginti simptomus.
Be to, tepalas neturi būti naudojamas ant:
Reikia atsargiai naudoti kartu su kitais vietiniais vaistais ar kosmetikos priemonėmis. Kai kurios sudedamosios dalys gali reaguoti tarpusavyje ir sustiprinti arba susilpninti viena kitos poveikį. Jei naudojate kitus gydomuosius kremus, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Kamparas yra organinis junginys, priskiriamas terpenams. Jis natūraliai išgaunamas iš kamparmedžių (Cinnamomum camphora) medienos arba sukuriamas laboratorijoje. Terpenai yra kvapiosios augalų medžiagos, pasižyminčios labai aktyviu poveikiu žmogaus organizmui. Kamparas dažnai naudojamas medicinoje ir kosmetikoje dėl savo įvairių savybių.
Saugiam medicininiam ir kosmetiniam naudojimui tinka tik baltasis kamparo aliejus.
Kamparas pasižymi antibakterinėmis, priešgrybelinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis.
Kamparo eterinis aliejus yra aktyvus ir turėtų būti naudojamas atsargiai. Perdozavus gali sukelti traukulius ir vėmimą.
Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, kurie gali sukelti įvairių nepatogumų, tokių kaip raumenų skausmai, sąnarių sustingimas ir kojų tinimas. Arklio tepalas ir kamparas gali atrodyti kaip patrauklios priemonės šiems simptomams palengvinti, tačiau svarbu atsižvelgti į galimą riziką ir atsargumo priemones.
Dėl ribotų tyrimų duomenų, arklio tepalo naudojimas nėštumo metu turėtų būti vertinamas atsargiai. Nors nėra tiesioginių įrodymų, kad arklio tepalas kenkia nėštumui, kai kurios sudedamosios dalys, tokios kaip kamparas ir eteriniai aliejai, gali kelti susirūpinimą.
Jei nėštumo metu nusprendžiate naudoti arklio tepalą, pasirinkite produktą su žema kamparo koncentracija ir venkite tepalų, kuriuose yra potencialiai pavojingų eterinių aliejų. Prieš naudojimą atlikite odos jautrumo testą ir tepkite tik nedidelį kiekį ant pažeistos vietos. Jei atsiranda dirginimas ar kitų nepageidaujamų reakcijų, nutraukite naudojimą ir kreipkitės į gydytoją.
Kaip ir arklio tepalo atveju, kamparo naudojimas nėštumo metu turėtų būti ribotas ir atsargus. Nors kamparas gali būti naudingas tam tikroms sąlygoms gydyti, jo saugumas nėštumo metu nėra visiškai ištirtas.
Nėštumo metu visada pasitarkite su gydytoju prieš naudojant bet kokius produktus, kurių sudėtyje yra kamparo.
Nors arklio tepalas dažnai vertinamas kaip kosmetinė arba papildomo poveikio priemonė, daugelis sveikatos specialistų pripažįsta jo praktinę naudą - ypač kai jis naudojamas tinkamai ir nepervertinant jo galimybių.
„Arklio tepalai - tai vienas iš paprasčiausių būdų sumažinti raumenų įtampą po darbo ar treniruotės. Jie negydo, tačiau jų poveikis padeda sumažinti diskomfortą, pagerinti mikrocirkuliaciją ir skatinti atsipalaidavimą,“ - komentuoja reabilitacijos gydytojas dr. Tomas Baltrušaitis.
„Pacientams, kuriems skauda nugarą ar jaučiama sprando įtampa dėl sėdimo darbo, šildantis arklio tepalas gali tapti natūralia alternatyva nuskausminamiesiems tepalams - jei naudojamas atsakingai,“ - priduria kineziterapeutė Aušra Jankauskaitė.
„Jei pacientas kenčia nuo lėtinio sąnarių diskomforto - pavyzdžiui, artrozės - ir nenori iš karto naudoti medikamentų, galima pabandyti šildantį arklio tepalą. Jis padeda švelniai suaktyvinti kraujotaką, sumažina sustingimą,“ - sako šeimos gydytoja dr. Viltė Čepaitė.
Tačiau gydytojai taip pat akcentuoja, kad tai nėra gydomoji priemonė, o tik simptominė pagalba. Ji neturėtų būti naudojama vietoje diagnostikos ar ilgalaikio gydymo, kai skausmas yra lėtinis, progresuojantis ar lydimas kitų simptomų (karščiavimo, paraudimo, tinimo).
„Pernelyg dažnas naudojimas, ypač šildančių priemonių, gali net pakenkti - sukelti nudegimus ar užslėpti rimtesnes problemas. Viskas turi būti daroma su saiku ir pagal situaciją,“ - įspėja reumatologė dr. Giedrė Misiūnienė.
Dauguma vartotojų, išbandžiusių arklio tepalą, pastebi greitą ir juntamą poveikį - ypač po fizinio krūvio ar ilgos darbo dienos. Nors tai nėra gydomoji priemonė, kaip sako gydytojai, kasdienybėje žmonės ją vertina už praktiškumą ir paprastumą.
„Naudoju šildantį arklio tepalą po sporto - ypač kai treniruotė būna intensyvesnė. Kitą rytą raumenys jau ne tokie skaudūs. Kvapas stiprokas, bet poveikis atperka viską.“ - Greta, 31 m., mėgėja sportininkė.
„Man po sėdimo darbo dažnai skauda nugarą. Vakare pasitepu šildančiu geliu ir per pusvalandį jaučiu palengvėjimą. Jis padeda atsipalaiduoti ir geriau išsimiegoti.“ - Arūnas, 43 m., buhalteris.
„Po ilgos kelionės pėsčiomis kojos tiesiog dega. aldantis arklio tepalas man - tikras išsigelbėjimas. Gaivina, mažina nuovargį. Rekomenduoju visiems, kas daug juda.“ - Monika, 55 m., gidė.
„Mano vyras dirba fizinį darbą - jam padovanojau šitą tepalą. Iš pradžių skeptiškai žiūrėjo, bet dabar visada turi šaldantį variantą spintelėje. Ypač naudinga po darbo su sunkiais kroviniais.“ - Laima, 60 m., pensininkė.
Ne vienas vartotojas mini ir kvapo intensyvumą - dažnai jis būna stiprus dėl eterinių aliejų, tačiau tai laikoma natūralia produkto savybe. Kiti džiaugiasi, kad preparatas greitai įsigeria, nelipnus, neerzina odos, o poveikis juntamas vos po kelių minučių.
Taip pat dalis žmonių pabrėžia, kad jiems arklio tepalas tapo alternatyva nereceptiniams vaistiniams tepalams - ypač jei jie nori išvengti stipresnių medikamentų kasdien.