Ar galima stabdyti skubaus vykdymo sprendimą dėl vaiko bendravimo tvarkos?
Nutraukus santuoką ar tėvams gyvenant skyrium, vaikų teisės nesikeičia. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena. Atitinkamai tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Vis dėlto, susidūrus su teismo sprendimu dėl bendravimo tvarkos, kyla klausimų apie galimybę stabdyti tokio sprendimo vykdymą.
Bendravimo su vaiku tvarkos esmė
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis. Ja visų pirma siekiama išlaikyti ar atkurti vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis. Sprendžiant klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pirmiausia reikia suvokti, kad visaverčiam vaiko brendimui ir vystymuisi būtinas bendravimas tiek su motina, tiek su tėvu.
Tėvams nesutariant, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra akcentavęs tėvų kooperavimosi pareigą, nurodęs, kad tinkamas teismo sprendimo vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas.
Teisinės priemonės ir atsakomybė
Dažnai pasitaiko atvejų, kai vienas iš tėvų, kuriam nustatyta bendravimo su vaiku tvarką, nebendrauja su vaiku, arba tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, kliudo antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku. Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams yra administracinis nusižengimas. Sankcija už bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą gali būti taikoma abiem tėvams, atsižvelgiant į kiekvienam iš jų tenkančių pareigų nevykdymą.
Jei bendravimo tvarka tampa netinkama dėl pasikeitusių aplinkybių ar neigiamai veikia vaiko gerovę, ji gali būti keičiama. Tam reikia įrodyti, kad dabartinė tvarka neatitinka vaiko interesų ir yra reikalingas kitoks bendravimo modelis.
| Situacija | Teisinė pasekmė/veiksmas |
|---|---|
| Tėvai nesutaria dėl tvarkos | Mediacija arba teismo sprendimas |
| Vienas iš tėvų kliudo bendravimui | Administracinė atsakomybė (bauda/įpareigojimai) |
| Pasikeitė aplinkybės | Teismo sprendimo keitimas |
50/50 bendravimo modelis
Bendravimo su vaiku tvarka 50/50 yra vis dažniau svarstomas modelis, siekiant užtikrinti, kad vaikas išlaikytų lygiavertį ryšį su abiem tėvais. Teismas, spręsdamas dėl šio modelio, įvertina daugybę veiksnių: tėvų gyvenamųjų vietų atstumą, vaiko ugdymo įstaigų vietą, socialinius ryšius, tėvų užimtumą ir jų gebėjimą užtikrinti stabilų kasdienį gyvenimą. Jei nustatoma, kad toks modelis atitinka vaiko poreikius ir neprieštarauja jo gerovei, teismas gali jį patvirtinti.
Vis dėlto, ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Todėl, prieš pradedant kvestionuoti vykdymo procesus, svarbu įvertinti, ar veiksmai yra nukreipti į vaiko interesų apsaugą, ar į tarpusavio kontrolę. Bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas gali lemti ne tik teisines pasekmes, bet pirmiausia kenkia vaiko pilnaverčiam vystymuisi ir ryšio su savo gimdytojais kūrimui.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
