Meniu

Ikimokyklinės pedagogikos ypatumai ir raida Lietuvoje

Pedagogika yra edukologijos mokslo šaka, apimanti konkrečias amžiaus tarpsnių sritis, tarp kurių viena svarbiausių yra ikimokyklinė pedagogika. Tai mokslas apie ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą(-si), jo dėsningumus, būdus ir metodus. KVK Pedagogikos katedra puoselėja gilias ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų rengimo tradicijas, nuolat tobulindama studijų procesą.

Programos tikslas - parengti pedagogą, kuris gebėtų kūrybiškai veikti savo profesijos lauke, vadovaudamasis naujausiais mokslo pasiekimais, inovatyviomis technologijomis ir asmeninėmis nuostatomis bei pasirengusį kokybiškai ugdyti vaikus pagal pasirinktą specializaciją: Ikimokyklinis ugdymas arba Pradinis ugdymas. Absolventai galės dirbti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojais vaikų darželiuose, bendrojo ugdymo mokyklų grupėse, pedagoginėse psichologinėse tarnybose ir reabilitacijos.

Šiuolaikinės ikimokyklinės pedagogikos programos orientuotos į patirtinį vaiko ugdymąsi ir asmenybės galių plėtotę. Ugdymas grindžiamas konstruktyvizmo ir laisvojo ugdymo teorijomis, siekiant patenkinti visus esminius vaiko poreikius. Skatinamas įvairiapusis ugdymas, orientuotas į vaiko pasaulio pažinimo būdus per patirtį. Taip pat svarbus ugdymo individualizavimas ir diferencijavimas.

Ikimokyklinės pedagogikos raida Lietuvoje

Pirmasis vaikų darželis Lietuvoje įsteigtas Klaipėdoje 1847 metais, veikiamas dviejų kultūrų - lietuviškos ir vokiškos. Ugdymas jame rėmėsi F. Frėbelio filosofija ir praktika. XX amžiaus pradžioje daugiausia buvo steigiami privatūs darželiai, o mažų vaikų ugdymas paliktas šeimai. Juridiškai vaikų darželis įteisintas 1936 metais, kuomet darželiuose buvo auklėjama tautos dvasia ir puoselėjama lietuvių kalba.

Ikireforminis laikotarpis iki 1990 m. buvo orientuotas į dalykinių žinių perteikimą vaikui, o vaikas buvo laikomas ugdymo proceso objektu. 1989 metais buvo priimta LR vaikų ikimokyklinio ugdymo koncepcija. Atgavus nepriklausomybę, pasikeitė požiūris į vaiką, vaikystę, ugdymą ir šeimą. Pagrindinis vaidmuo ugdyme teko šeimai, o ikimokyklinis ugdymas tapo pagalbos šeimai forma. 1990-1993 m. pastebimas darželių mažėjimas, tačiau kartu prasideda demokratijos ir decentralizacijos procesai, taikomi pasaulyje pripažinti ugdymo metodai. 1997 metais prasidėjo poreforminis laikotarpis - ikimokyklinio ugdymo įstaigų atgimimas, augo jų poreikis, steigėsi pirmosios privačios įstaigos.

Šiandien mokyklos-darželiai reorganizuojami į lopšelius-darželius, mokyklose steigiami daugiafunkciniai centrai. Sparčiai daugėja privačių darželių ir dienos centrų, valstybė skatina jų steigimą. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose vyrauja ugdymo metodų įvairovė.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų pokyčiai švietimo reformos metu:

Laikotarpis iki reformos: Ikireforminės programos (1980-1990 m.) buvo orientuotos į vaiko akademinius pasiekimus, dėstomos atskirais dalykais, žinios laikytos pagrindu. Siekta standartinių, vienodų vaikų žinių bei gebėjimų, taikant vienodas užduotis ir tikintis panašių rezultatų.
Kas sąlygojo ikimokyklinio ugdymo kaitą: Noras grąžinti šeimą į ugdymo procesą kaip partnerę, bendradarbiavimas su šeima, ugdymo individualizavimas, veiklų suliejimas ir naujas turinys.
Lietuvos vaikų ikimokyklinio ugdymo koncepcija: Svarbiausios kaitos tendencijos ir reformos idėjų diegimas. Sovietmečio problemos, tokios kaip šeimos nušalinimas nuo ugdymo, ugdymas kaip mokykloje, žemas pedagogų išsimokslinimas, žaidimų stoka, pedagogų pasyvumas, centralizuotas ugdymas ir žodiniai metodai, buvo sprendžiamos.
Ikimokyklinio ugdymo programos: Programos iki švietimo reformos buvo orientuotos į pasiekimų lygį, pagrindas - žinios, siekta puikumo testuose, viskas buvo vienoda, vaikai laikyti vienodais. Pirmosios poreforminės (1992-2007 m.) programos buvo alternatyvios, atskiros, autorinės ir valstybinės. Jose svarbus aplinkos kūrimas, orientuotas ugdymas į vaiko aktyvumą, veiklą, bendradarbiavimas su šeima.

Šiandienos ikimokyklinio ugdymo programos orientuotos į vaiko pasaulio pažinimo būdus, ugdant vaiką per patirtį. Ugdymas individualizuojamas, diferencijuojamas, siekiama visapusio ugdymo, tenkinant visus esminius vaiko poreikius.

KVK Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos studijų programos metu studentai įgyja patyriminio ugdymo - STEAM metodų taikymo patirties. Kolegijoje veikia Metodikų laboratorija, kurioje studentai gali išbandyti naujausias ugdymo priemones, atlikti eksperimentus ir mokytis numatyti bei paaiškinti vaikams užduotis. Dėstytojai paskaitas paįvairina grupinėmis kūrybinėmis užduotimis, skatinant emocinio intelekto ugdymą. Studijos praturtinamos išvykstamosiomis paskaitomis ir egzaminais baziniuose darželiuose.

Studentams paskaitas skaito tarptautiniai lektoriai iš Latvijos, Lenkijos, Anglijos, Portugalijos, Turkijos, Amerikos aukštųjų mokyklų, suteikdami tarptautinės pedagoginės patirties. Pedagogikos katedroje taip pat studijuoja pagal ERASMUS programą atvykę studentai iš Turkijos, Ispanijos, Portugalijos.

Pedagogikos katedroje skatinamas pedagoginis kūrybiškumas - organizuojamos vaizduojamosios raiškos studentų darbų parodos, o kūrybiniai projektai keliauja į miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Studentų muzikos studijos baigiamos muzikiniais projektais ir koncertais. Profesijos praktikas studentai gali atlikti bet kuriame Vakarų Lietuvos regione.

KVK Pedagogikos katedra glaudžiai bendradarbiauja su socialiniais partneriais - darželių vadovais ir mokytojais, kurie veda paskaitas, organizuoja diskusijas ir supažindina studentus su naujai įkurtomis šiuolaikinėmis ugdomosiomis erdvėmis. Veikia Pedagogų klubas, suburiantis studentus, absolventus, dėstytojus ir darželių pedagogus bendroms diskusijoms.

Katedros mokslininkai atlieka užsakomuosius tyrimus Vakarų Lietuvos ugdymo institucijoms, stiprindami bendradarbiavimą. Taip pat glaudžiai bendradarbiaujama su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis, rengiančiomis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogus. 2019 m. KVK Pedagogikos katedra laimėjo projektą, kurio metu studentai iš įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų kartu atliko taikomąjį mokslinį tyrimą „Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos studijų pasirinkimą lemiantys motyvuojantys ir demotyvuojantys veiksniai“.

Nors 2014 m. KVK nutrūko pradinio ugdymo pedagogų rengimas, nuo 2020 m. vasario mėn. siūlomos 1,5 m. ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo pedagogikos studijos pedagogams, norintiems įgyti papildomą kvalifikaciją.

Valdorfo pedagogikoje pamėgdžiojimas pripažįstamas svarbiausia ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymosi priemone. Suaugusieji ugdo per pamėgdžiojimą, perteikdami vaikams svarbius gyvenimo įgūdžius per savo veiklos pavyzdį. Vaikai mokosi iš paties gyvenimo, modeliuodami savo elgesį pagal tai, kas vyksta aplink juos. Pedagogai siekia būti verti vaikų mėgdžiojimo, kurdami darželyje "darytojų" bendruomenę, kurioje vyksta įvairios socialinės, praktinės ir moralinės veiklos, susijusios su tradiciniais amatais ir natūraliomis medžiagomis.

Pedagogas plečia vaiko patirtį, padeda pažinti jį supantį pasaulį ne tiek per aiškinimus, kiek per jutimus, patyrimą ir veiklą. Toks ugdymo stilius sukuria supratimo atmosferą darželyje. Valdorfo pedagogai įsitikinę, kad vaiko domėjimasis suaugusiojo veikla yra ryšio su juo ieškojimas. Todėl svarbu, kad suaugęs žmogus dirbtų kartu su vaiku ar šalia jo, palaikydamas ryšį per veiklą. Iki 7 metų pamokymai ir nurodymai turi mažiausią poveikį, vaikas labiau linkęs mėgdžioti tai, ką mato. Vaikas iki 5 metų yra tik pamėgdžiotojas, jam žodis „privalau“ neturi reikšmės. Vaikas instinktyviai suvokia jį supančią aplinką ir asmenis, nes visi jo pojūčiai subtiliai prisitaiko prie aplinkos.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo procesas

Pedagogo vaidmenys:

Vadybininkas (planavimas, organizavimas, vadovavimas, kontrolė)
Tyrėjas
Novatorius
Metodininkas
Socialinis pedagogas
Bendradarbiaujantis kolega
Lyderis
Patyręs vyresnysis draugas

Studentų žinios, supratimas ir gebėjimai vertinami nustatant mokymo(si) rezultatus per semestrą. Semestro metu atliekami nuolatiniai ir tarpiniai studijų rezultatų vertinimai. Studentų žinios bei gebėjimai vertinami dešimties balų sistema, taikant suminio vertinimo formas: suminis pažymys be egzamino ir suminis pažymys su egzaminu. Dalyko pasiekimai vertinami pagal tikslų pasiekimo lygį: aukštas (9-10 balai), vidutinis (7-8 balai) ir minimalus būtinas (5-6 balai).

Vaiko skaitymo ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje

Vaiko, kaip skaitytojo, ugdymas ikimokyklinio ugdymo grupėje yra labai svarbus, nes ankstyvasis skaitymas padeda formuoti vaiko kalbos, pažinimo ir socialinius įgūdžius.

Skaitymo aplinka: Vaiko aplinkoje turėtų būti daug įvairių knygų, kurios yra lengvai prieinamos ir patrauklios. Svarbu, kad knygos būtų skaitomos reguliariai, kad vaikas turėtų skaitymo pavyzdį ir susidomėtų knygomis.

Mokytojo vaidmuo: Mokytojas turi būti aktyvus skaitymo proceso dalyvis. Jis ne tik skaito vaikams, bet ir skatina juos analizuoti perskaitytas istorijas, užduoda klausimus ir padeda suprasti tekstą. Mokytojas turėtų naudoti įvairias skaitymo priemones: garsinius skaitymus, žaidimus ir pokalbius.

Pedagoginiai įpročiai: Mokytojas turi skatinti vaikus skaityti įvairiais būdais, pvz., organizuoti skaitymo kampelius ar skaitymo valandėles. Labai svarbu, kad mokytojas būtų kantrus.

Tėvų įtraukimas: Tėvų vaidmuo svarbus ugdant vaiko skaitymo įpročius. Jie turėtų kartu su vaikais skaityti namuose.