Abortas yra sudėtingas ir prieštaringai vertinamas reiškinys, paliečiantis tiek moterų teises, tiek visuomenės moralines nuostatas. Lietuvoje ši tema nuolat kelia diskusijas dėl jos poveikio moterų sveikatai bei gerovei. Šiame straipsnyje nagrinėjamas aborto reiškinys, jo priežastys ir pasekmės, bei suformuluojami pasiūlymai, kaip turėtų elgtis ir kokias savybes turėti darbuotojai, teikiantys pagalbą abortą patyrusioms moterims.

Abortas - mediciniškai persileidimas ar dirbtinis nėštumo nutraukimas. Šnekamojoje kalboje abortu vadinamas tik dirbtinis nėštumo nutraukimas. Tai embriono, esančio moters gimdoje, sunaikinimas chirurginiu būdu ar kitomis priemonėmis. Legalus abortas atliekamas tik medicinos įstaigoje ir tik gydytojo.
Moterys nutraukia nėštumą dėl pačių įvairiausių priežasčių: ekonominių, socialinių ir asmeninių. Kitos galimos nėštumo nutraukimo priežastys: nesuderinamumas su karjera ir darbu; negebėjimas išlaikyti vaiko; nenoras gadinti santykių su vaiko tėvu; tiksliai nustatytas norimų turėti vaikų skaičius, vėlesnis pirmojo gimdymo amžius. Veiksniai, lemiantys sprendimą dėl aborto, gali apimti grasinimus, finansinį nesaugumą ir skurdą, mokslų nutraukimą, per mažas gyvenamąsias patalpas ir pajamas.
Krizinio nėštumo centro atstovės Zitos Toliminienės teigimu, moteris abortui apsisprendžia ne savo valia, o dėl aplinkinių, dažniausiai vyro, spaudimo. Beveik 90 procentų į centrą besikreipusių moterų, svarsčiusių apie abortą, jautė spaudimą ir nebuvo palaikomos artimųjų. Nėščia moteris nėra psichologiškai laisva, ji labai priklausoma nuo aplinkinių, taip pat patiria spaudimą iš gydytojų, kurie kartais nesuteikia išsamios informacijos apie aborto žalą. Moteris, sužinojusi, kad neplanuotai laukiasi, jausdama nesaugumą santykiuose su partneriu, negavusi artimųjų palaikymo, patirdama aplinkos spaudimą bei baimę dėl ateities, skubotai pasirenka abortą kaip vienintelę išeitį iš savo situacijos.

Moterys dažnai nežino, kas jų laukia po aborto procedūros, kokios galimos aborto pasekmės moters sveikatai, psichologijai ar tolimesniam visaverčiam gyvenimui. Abortas - tai visada traumuojanti patirtis, kuri reiškia kito mirtį, o šiuo atveju - vaiko mirtį, ir tai peržengia natūralias žmogaus funkcionavimo ribas. Sielos žaizdos gali būti labai gilios. Tai, kas vyksta po aborto, yra trauma, nes, kad galėtum atimti savo vaiko gyvybę, visų pirma reikia paneigti jo žmogiškumą, sudaiktinti jį, prilyginant jį tik ląstelių sankaupai. Jo egzistencijos ir prigimties neigimas sukelia kliūčių įsisąmoninant gedėjimą ir taip išprovokuojami gynybiniai mechanizmai, kadangi stengiamasi išvengti kančios. Visgi padaroma dar didesnė žala, kai šie mechanizmai perkeliami į kitus santykius. Taip suyra santykiai su sutuoktiniu ar partneriu, kitais vaikais ir aplinkiniais žmonėmis.
Po aborto moteris neišvengiamai patenka į savimonės krizę, nes buvo atliekami veiksmai prieš moters prigimtį, kai vaikas joje buvo nužudytas panaudojant smurtą.
Kai kada iš karto po aborto jaučiamą palengvėjimą lydi vis auganti prislėgtumo našta. Kadangi paprastai moteris negali sielvartauti dėl savo kūdikio ir negali gerai išanalizuoti savo traumos, nebelieka nieko kita, tik nustumti abortą į pasąmonę, jeigu ji nori išgyventi. Norėdama pasveikti, moteris visų pirma turi iškelti į paviršių visus savo su abortu susijusius išgyvenimus ir juos suvokti. Šis procesas nukentėjusioms moterims yra labai skausmingas! Kaltės negalima išgydyti jokiais metodais! Kaltei reikia atleidimo, kuris turi būti išreikštas ir kuriuo vėliau bus galima remtis. Daugelis šių moterų negali atleisti pačios sau.
Nors moterų reakcijos į abortą skiriasi, nėštumo nutraukimas pats savaime nesukelia taip vadinamo „postabortinio sindromo“. Šio termino patariama nevartoti, tokios diagnozės nėra nei vienoje ligų klasifikacijoje. Tyrimai rodo, kad dauguma moterų dėl nėštumo nutraukimo nepatiria nei medicininių komplikacijų, nei psichologinių traumų. Nėštumo nutraukimas pats savaime nedidina nerimo, depresijos ar potrauminio streso sutrikimo rizikos. Psichinių sutrikimų rizika nutraukus nėštumą pirmajame trimestre yra ne didesnė nei vaisių išnešiojus iki galo. Panašių tyrimų daryta ir Suomijoje. Tačiau Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė prieštaravo, kad egzistuoja visa eilė ir priešingų tyrimų, bylojančių, kad abortą pasidariusios moterys nepatyrė jokių išgyvenimų ir žalos, todėl negalima šių duomenų absoliutinti.
Pagalba krizinį nėštumą patiriančioms moterims yra gyvybiškai svarbi, o jos ypatumus geriausiai gali pasakyti tie, kurie tomis moterimis rūpinasi ir padeda joms išgyventi krizę. Labai reikia empatiško, jautraus, moters integralumą gerbiančio medicinos personalo reagavimo nėštumo nutraukimo procedūros metu. Rūpinantis moterų, pasirinkusių nutraukti nėštumą, sveikata, svarbu mažinti aborto stigmą visuomenėje, kvestionuoti dominuojantį diskursą, kuriame abortas pateikiamas kaip moralės klausimas. Moterys šioje situacijoje linkusios skubėti, nori kuo greičiau priimti sprendimą arba kuo greičiau padaryti abortą, tuomet joms atrodo, kad bus lengviau. Taip dažnai moteris ir apsigauna, nes paskui pasidariusios abortą sako: "aš tikrai negalvojau, jog man bus taip blogai, man niekas nesakė. Galvojau, kad tik išspręsiu problemą ir gyvensiu toliau kaip niekur nieko."
Norint veiksmingai padėti moteriai po aborto, specialistai ir pagalbos teikėjai turėtų vadovautis šiais patarimais:

Moteris neprivalo niekam aiškintis ar atsiskaityti, dėl kokių priežasčių nori nutraukti nėštumą. Ji yra geriausia savo situacijos ekspertė. Jai reikia galimybės gauti specialią kvalifikaciją įgijusios psichologės ar socialinės darbuotojos konsultaciją, kurioje moteris galėtų gauti įvairiapusišką informaciją apie nėštumo nutraukimo procedūrą. Tokia neprivaloma konsultacija galėtų padėti geriau suprasti galimus pasirinkimus, gauti atsakymus į jai rūpimus klausimus, esant poreikiui, tyrinėti priežastis, dėl kurių ji nori nutraukti nėštumą. Psichologo konsultacijos negali būti privalomos, tačiau Sutinku, kad turi būti privaloma psichologo konsultacija, kuri padės moteriai apsispręsti, bet nepalaikau draudimo, kuris moterį pastato į labai keblią padėtį. Reikia rengti psichosocialines konsultacijas ir pasiūlyti psichologinę, socialinę pagalbą ne tik nėštumo metu, bet ir pirmaisiais vaiko auginimo metais. Svarbu suteikti moteriai pagalbą, kol dar nevėlu.
Krizinio nėštumo centras yra bene vienintelė tokia institucija Lietuvoje, teikianti psichologinę, socialinę ir materialinę pagalbą neplanuotai pastojus. Organizacija siekia vykdyti abortų prevenciją Lietuvoje ir rūpintis moterų psichine sveikata krizinio nėštumo metu bei pagimdžius, taip pat teikia pagalbą poabortinės traumos atvejais, veda lytinio ugdymo seminarus. Atėjus į centrą ar pasiskambinus telefonu, mes mėginame prakalbinti moteris, kad pasidalintų, ką galvoja, kaip mato savo situaciją iš visų pusių, kad neskubėtų, apmąstytų, sužinotų apie siūlomą tęstinę centro pagalbą.
Steigti ir remti savitarpio pagalbos grupes, kuriose moterys išmoktų susidoroti su jų kūdikio smurtinio nužudymo trauma, yra labai svarbu. Savitarpio pagalbos grupėse Rahel aborto vėlyvosios pasekmės įtraukiamos į anketą, kad nukentėjusiajai ir visuomenei juos būtų galima pristatyti. Savitarpio pagalbos grupė dirba paslapties saugojimo principu ir pokalbiai yra neskelbiami viešai.

Norint mažinti abortų skaičių, visų pirma reikia užtikrinti prieinamą kontracepciją ir visapusišką, savalaikį lytinį švietimą. Efektyvios priemonės mažinti nėštumų nutraukimų skaičių yra lytinis švietimas, prieinama kontracepcija ir efektyvios paslaugos bei pagalba moterims, kurios priverstos nutraukti nėštumą dėl smurto ir skurdo.
Būtinos galimybės pasirinkti nėštumo nutraukimo būdą, o tam reikia įteisinti medikamentinį nėštumo nutraukimą Lietuvoje. Beje, praktika rodo, kad 12 savaičių - netgi per trumpas laikotarpis pasidaryti abortą. Dėl švietimo stokos, moteris apie nėštumą kartais sužino per vėlai. Užsiregistruoti pas gydytoją taip pat užtrunka. Koronavirusas mus privertė užsidėti kaukes, išmokė plautis rankas. Reiktų išmokti ir planuoti nėštumus, naudoti kontraceptikus, ir tada viskas bus gerai. Jei to laikysimės, kaip ir COVID-19 profilaktikos, viskas bus tvarkinga. Tada pastojus nereikės lakstyti paskutinėmis minutėmis. Lakstymas kartais baigiasi tuo, kad kreipiasi į įvairiausias interneto žinoves, kurios rekomenduoja Lietuvoje neregistruotus medikamentus. Su jais prisižaidžiama iki nukraujavimų, skausmų ir taip toliau.
tags: #darbuotojo #savybes #dirbant #su #aborta #patyrusiomis